Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį

atsakovui S. P. dėl pilnamečio nedarbingo dėl neįgalumo vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso ( toliau CPK) 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas yra A. P., gimusio 1988 m. gruodžio 20 d., tėvas (t. 1, b. l. 3). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3144-460/2007 nuspręsta priteisti iš S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), iki A. P. taps darbingas (t. 1, b. l. 5-6). Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-800-542/2007 nutarta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimą pakeisti ir priteistą iš S. P. išlaikymą A. P., gim. (duomenys neskelbtini), sumažinti ir priteisti po 250 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2006-12-20 iki 2007-03-01, o nuo 2007-03-01 po 300 Lt ( 86,89 Eur) išlaikymą iki A. P. taps darbingas (t. 1, b. l. 7-8). S. P. 2009-10-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo panaikinimo, nurodydamas, kad vienintelės pajamos yra netekto darbingumo pensija 643,92 Lt ( 186,49 Eur), kitokio pragyvenimo šaltinio ir pajamų neturi. Nuo 2009-05-12 S. P. yra nedarbingas, nuo 2009-05-12 iki 2010-05-11 nustatytas 60 procentų netektas darbingumas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-10 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo S. P. 300 Lt advokato pagalbai apmokėti atsakovui A. P.. Nurodė, kad atsakovas turi regos negalią ir yra darbingas tik 15 procentų. Teismas konstatavo, kad ieškinio padavimo dieną ieškovo turtinė padėtis iš esmės nėra pakitusi, nes jis disponuoja tuo pačiu turtu, nors juridiškai nuo 2009-02-18 ir įformintu A. O. P. vardu, gauna pensiją ir vien ta aplinkybė, kad ieškovas iš dalies darbingas, nesudaro pagrindo traktuoti, kad jo turtinė padėtis yra pakitusi iš esmės. 2011 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-154-159/2011 nuspręsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti iš dalies, –iš S. P. priteistą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą A. P. sumažinti ir nuo 2011-05-26 priteisti iš ieškovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 130 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apygardos teismas motyvavo tuo, jog S. P. bedarbis, gauna tik 321,96 Lt netekto darbingumo pensiją ir 25,24 Lt pašalpą, neturi jokio nekilnojamojo turto. Iš civilinės bylos Nr.N2-1574-328/2010 matyti, kad nuo 2009 m. gegužės 12 d. S. P. paskirta 643,92 Lt ( 186,49 Eur) netekto darbingumo pensija ( 4 b.l.); 2009-05-12 nustatytas 60 proc. netektas darbingumas ( 5 b.l.); 2010-05-17 nustatytas 50 proc. darbingumas iki 2012-05-10 ( 122 b.l.); padidėjus darbingumo procentui, buvo sumažinta S. P. gaunama netekto darbingumo pensija iki 321,96 Lt, mokama pašalpa 25,24 Lt. Pažymėtina, kad būtent dėl S. P. sveikatos pagerėjimo buvo sumažinta jam mokama netekto darbingumo pensija nuo 643,92 Lt iki 321,96 Lt, nes valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija asmenims, netekusiems 45–55 procentų darbingumo, apskaičiuojama taip kaip asmenims, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, o po to mažinama 50 procentų. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi 50 proc. darbingo asmens gaunama pensija, neatsižvelgęs į padidėjusį asmens darbingumą, jo gebėjimą gauti papildomų pajamų. A. P. 2009 metais buvo nustatytas 15 procentų darbingumas ( 19 b.l.).

Bylos Nr.e2-5795-769/2019 nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. P. yra nedarbingas, jam nustatytas 10 procentų darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2053 m. gruodžio 19 d. (t. 1, b. l. 12, 18). A. P. motina A. P. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo socialinę pašalpą, kurios dydis 2018 m. sausio mėnesį sudarė 102 Eur, 2018 m. vasario – rugsėjo mėnesiais po 122 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 13). A. P. pajamas 2018 m. sausio 1 d. - 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė šalpos neįgalumo pensija ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija; 2018 m. sausio mėnesį jo pajamos sudarė 344,96 Eur, 2018 m. vasario – gruodžio mėnesiais po 382,40 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 14). A. P. nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) už 130 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 15, 16-17). A. P. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2014 m. gruodžio 19 d. neterminuotai (t. 1, b. l. 19). Iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacijos matyti, kad regėjimo negalią turintys asmenys turi teisę įsigyti regos techninės pagalbos priemones arba gauti jų įsigijimo išlaidų kompensacijas: kalbantį kūno termometrą; kalbantį rankinį laikrodį; kalbantį stalinį laikrodį; kalbančias virtuvės svarstykles; kalbantį elektroninį skaičiuotuvą; kalbantį laidinį telefoną. Regėjimo negalią turintys asmenys turi teisę gauti nurodyto dydžio įsigijimo išlaidų kompensaciją: žiūrono ar teleskopo — ne daugiau kaip vieną kartą per 5 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 70 eurų; vaizdo didinimo sistemos - ne daugiau kaip vieną kartą per 8 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 500 eurų; judriojo (mobilaus) ryšio telefono (kalbančio) - ne daugiau kaip vieną kartą per 4 metus iki 174 eurų, bet ne daugiau už faktines išlaidas; kūno termometro (kalbančio) - ne daugiau kaip vieną kartą per 5 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 30 eurų; rankinio laikrodžio (kalbančio) - ne daugiau kaip vieną kartą per 3 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 30 eurų; stalinio laikrodžio (kalbančio) - ne daugiau kaip vieną kartą per 3 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 30 eurų; virtuvės svarstyklių (kalbančių) - ne daugiau kaip vieną kartą per 5 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 50 eurų; elektroninio skaičiuotuvo (kalbančio) - ne daugiau kaip vieną kartą per 5 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 30 eurų; laidinio telefono (kalbančio) - ne daugiau kaip vieną kartą per 10 metų 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 60 eurų; elektroninio orientavimo prietaiso - ne daugiau kaip vieną kartą per 3 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 50 eurų (t. 2, b. l. 94). 2018-05-02 ieškovui A. P. buvo nupirktas planšetinis kompiuteris, 234 Eur vertės, išlaidos tyrimams ir medikamentams 2019 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais sudarė apie 95 Eur. A. P. tėvas S. P. yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. (t. 1, b. l. 55-57, 161-163). Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d. jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (t. 2, b. l. 9-10). Specialieji poreikiai S. P. nenustatyti (t. 2, b. l. 1113). S. P. suteikta techninės pagalbos priemonė – vaikštynė su 4 ratukais už 17,38 Eur, nustatytas naudojimosi laikas – 6 metai (t. 2, b. l. 14-15). S. P. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (t. 1, b. l. 58-60). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymų matyti, kad S. P. 2013 m. gavo 159,98 Eur pajamų, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota (sumokėta) 0,00 Eur pajamų mokesčio, 2014 m. gavo 318,83 Eur pajamų, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota (sumokėta) 0,29 Eur pajamų mokesčio (t. 1, b. l. 61-69). Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio S. P. gavo būsto šildymo išlaidų kompensaciją, kurios dydis už minėtą laikotarpį 347,33 Eur (t. 1, b. l. 70-72). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. O. P., atsakovo mama, parodė, jog jokiu verslu atsakovas neužsiima, gyvena tik iš invalidumo pašalpos; ji užsiima verslu, nuomoja (duomenys neskelbtini) gatvės name 4 kambarius, pinigų paskolina dukra; sūnus nuolat vartoja vaistus, daugiau pinigų skirti A. P. išlaikymui negali; ji atvažiuodavo pas anūką, atveždavo uogienės, medaus; A. P. priekaištaudavo, kad per mažai duoda išlaikymo. Liudytojos teigimu, iš viso iš nuomojamo nekilnojamojo turto 2019 m. uždirbo apie 2 000 Eur. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame name ( 5 kambariai), o ji gyvena pas dukrą (duomenys neskelbtini) gatvėje. (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį namą, žemės sklypo dalį jai padovanojo sūnus S. P.. Kretingos rajone ji dar turi nekilnojamąjį turtą,- butą, kuriame niekas negyvena. Atsakovas neprisideda prie banko paskolos grąžinimo. Banko paskolą panaudojo namo remontui. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog atsakovo mama turėjo verslo liudijimą paslaugų (gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos arba nakvynės ir pusryčių paslaugos) Palangos miesto savivaldybės teritorijoje nuo 2019 m. gegužės 1 d. (duomenys neskelbtini) ( iki birželio mėn.) ir (duomenys neskelbtini). Veiklos vykdymo laikotarpiai gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiai (t. 1, b. l. 112-115). S. P. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. gavo netekto darbingumo pensiją, kurios dydis 2018 m. gegužės – gruodžio mėnesiais buvo 237,73 Eur, 2019 m. sausio– birželio mėnesiais 255,87 Eur (t. 1, b. l. 76-81, 106, 166-167). Iš metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti matyti, kad S. P. pajamos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. sudarė 2 432,63 Eur, pajamas sudarė pensija (t. 1, b. l. 87-88). S. P. ir A. O. P. vardu paimtas banko kreditas, kredito suma 117 214,87 Eur (t. 1, b. l. 116). 2009 m. vasario 5 d. nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi S. P. padovanojo A. O. P 463/1574 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 2501-0025-0005, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 117-119). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. O. P pagal 2009 m. vasario 5 d. dovanojimo sutartį (t. 1, b. l. 131-135). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. O. P. pagal 2005 m. rugpjūčio 23 d. dovanojimo sutartį, nuo 2002 m. kovo 27 d. iki 2005 m. rugsėjo 6 d. butas priklausė S. P. (t. 1, b. l. 152-153). 463/1574 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. O. P. pagal 2009 m. vasario 5 d. dovanojimo sutartį (t. 1, b. l. 155-160).

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, -gali kisti vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis ir asmeninė turtinė prievolė (CK 3.155, 3.156 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Pagal kasacinio teismo formuluotą CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę, priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas. Pripažinus vaiką iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016). Pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys – asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir netekto darbingumo procentai, apskaičiuojami iš 100 procentų atėmus asmeniui nustatytus darbingumo lygio procentus. Asmens darbingumo lygį ir netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – NDNT). Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1, 2 punkus, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra nedarbingas, jo tėvas, atsakovas, iš dalies darbingas. Pagal teismų praktiką, konstatavus atsakovo A. P. neįgalumą iš vaikystės, atsakovui S. P. buvo teismo sprendimu nustatyta pareiga jį išlaikyti. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kuris turi būti esminis (CK 3.201 str.).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo neįgalumas nuo paskutinio išlaikymo dydžio peržiūrėjimo 2011 metais padidėjo ( buvo 15 procentų darbingumas, šiuo metu-10 proc.). Minimali mėnesinė alga padidėjo dvigubai ( nuo 231 Eur 2009 m. iki 430 Eur 2019 m.). Atsakovo darbingumas nuo 2009 metų taip pat kito ( nuo 40 proc. didėjo iki 50 proc., vėliau mažėjo iki 40 proc., šiuo metu jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis). Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje. Tačiau atsakovas teigė niekur nedirbantis, gyvenantis vien tik iš Valstybės mokamos pensijos. Nustačius, kad atsakovas turėtų pareigą remti savo pilnametį sūnų, kai sūnus yra nedarbingas dėl invalidumo, tokį išlaikymą teismas gali priteisti, jei ieškovui reikalinga parama, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (CK 3.1921 straipsnio 3, 4 dalys). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas gauna 270,40 Eur šalpos pensiją, atsakovas 255,87 Eur netekto darbingumo ( 40 proc. darbingumas) pensiją. Nustačius mažesnį (35 proc. darbingumą) atsakovo neįgalumo pensija, vadovaujantis LR socialinio draudimo pensijų įstatymu, padidėjo. Darytina išvada, kad ieškovas ir atsakovas gauna beveik vienodo dydžio pensiją, tačiau atsakovas, skirtingai nei ieškovas, būdamas iš dalies darbingu turi galimybę dirbti ir uždirbti papildomų pajamų. Ieškovas tokios galimybės neturi. Priešingai, jis dalį gaunamų pajamų turi skirti savo priežiūrai. Pažymėtina, jog būtent nedarbingumo lygio kitimas civilinės bylos Nr.N2-1574-328/2010 metu ir leido S. P. apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenis, kad jo pensija sumažėjo per pusę,- iki 321,96 Lt, nes tuo metu jo darbingumas padidėjo. Teismas padidėjusio darbingumo lygio nevertino. Iš teismui pateiktų duomenų darytina išvada, jog ieškovui nepakanka valstybės teikiamos paramos ( 270 Eur). Pažymėtina, kad ieškovui 112 Eur mokamų tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti. Tokiu būdu ši kompensacija negali būti pliusuojama prie išlaidų maistui, drabužiams, higienai, būsto išlaikymui ir pan. Nereikia įrodinėti, kad ieškovui reikia lėšų maistui, higienai, drabužiams, avalynei, apmokėti už komunalines paslaugas, būsto nuomą ir pan.,- šios išlaidos laikytinos būtinomis. Teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma atitinka vienos minimalios mėnesio algos dydį (bylos nagrinėjimo metu 430 Eur), tuo atveju, jei vaikas neturi specialių poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika išlaidų minimalių vaiko poreikių tenkinimui įrodinėti nereikia, todėl darytina išvada, kad ieškovas per mėnesį turi gauti bent 400 Eur būtinų poreikių tenkinimui. Jis per mėnesį tegauna 270 Eur, trūkstamą sumą 130 Eur (400-270), nedarbingam vaikui turi teikti tėvai. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas dar 2010-06-10 sprendimu konstatavo, jog ieškinio padavimo dieną S. P. turtinė padėtis iš esmės nėra pakitusi, nes jis disponuoja tuo pačiu turtu, nors juridiškai nuo 2009-02-18 ir įformintu A. O. P. vardu. Bylos nagrinėjimo metu pats S. P. teismui patvirtino, kad „gyvena iš mamos gaunamų pajamų, mama jam ruošia maistą“, gyvena mamai padovanotame name ir pan., todėl teismas sutinka su trečiojo asmens teisme išsakytais teiginiais, kad atsakovas su teisme apklausta liudytoja A. O. P. veda bendrą ūkį, turi verslą A.O. P. vardu, gauna pajamas iš kambarių nuomos, moka bendrą paskolą bankui, turi nekilnojamojo turto Palangoje, Kretingos r. Ieškovas turi specialiųjų poreikių, yra nedarbingas, jam būtina kito asmens pagalba. Ieškovo motina nurodė, jog negali dirbti dėl nuolatinės ieškovo priežiūros, jai mokama socialinė pašalpa sudaro 122 Eur, kai tuo tarpu atsakovas yra iš dalies darbingas, jo gaunama netekto darbingumo pensija daugiau kaip du kartus viršija ieškovo motinos gaunamas pajamas, todėl atsakovas yra pajėgus visiškai nedarbingam savo sūnui teikti paramą didesnę nei mokamą 41 Eur per mėnesį. S. P. nepateikė jokių duomenų, kad ieškojo kokio nors darbo, nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis, pripažintas iš dalies darbingu, negali iš viso dirbti ir uždirbti papildomų pajamų neįgalaus sūnaus išlaikymui (CPK 178 straipsnis). Darytina išvada, kad nedirbti, neieškoti sveikatos būklę atitinkančio darbo yra atsakovo subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia jo nuo pareigos teikti reikalingą išlaikymą savo nedarbingam pilnamečiui vaikui. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą didintinas 2011 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apygardos teismo iš S. P. priteisto išlaikymo dydis nuo 37,65 Eur iki 100 Eur, nustatant, kad kitą dalį būtinos paramos nedarbingam sūnui turi teikti jo motina A. P..

Ieškinį tenkinus iš dalies, byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 d. nuostatomis, teismas gali nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba kainavo 331,44 Eur (t. 2, b. l. 19). Atsakovas patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 19,69 Eur. Mokėtinas žyminis mokestis byloje, nuo kurio ieškovas buvo atleistas, sudaro 44 eurus. Nors atsakovui 2019-05-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu ir buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, jis jos atsisakė sudarydamas teisinių paslaugų sutartį su advokatu D. M., tokiu būdu patyrė išlaidas, kurios, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 d., 4 d. iš ieškovo atsakovui nepriteistinos. Ieškinio reikalavimus tenkinus 50 proc., iš S. P. Valstybei priteistina 165,72 Eur advokato išlaidų, 22 Eur žyminio mokesčio. Vadovaujantis CPK 93 str.4 d., įvertinus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, susidarymo priežastis, 19,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į Valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Padidinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu priteisto iš S. P., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymo A. P., a.k(duomenys neskelbtini) dydį iki 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme gavimo dienos, 2019-04-25, iki A. P., a.k(duomenys neskelbtini) taps darbingu/ iš dalies darbingu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti Valstybei iš atsakovo S. P., a.k(duomenys neskelbtini) 165,72 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt penki eurai 72 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5630).

Priteisti Valstybei iš atsakovo S. P., a.k(duomenys neskelbtini) 41,69 Eur (keturiasdešimt vienas euras 69 ct) bylinėjimosi išlaidų (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.