Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl pilnamečio nedarbingo dėl neįgalumo vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo padidintas priteistas išlaikymo dydis pilnamečiam neįgaliam asmeniui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas S. P. yra ieškovo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (t. 1, b. l. 3). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3144-460/2007 nuspręsta priteisti iš atsakovo po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ieškovui, iki ieškovas taps darbingas (t. 1, b. l. 5–6). Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-800-542/2007 nutarta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 3 d. sprendimą pakeisti ir priteistą iš atsakovo išlaikymą ieškovui sumažinti ir priteisti po 250 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2006 m. gruodžio 20 d. iki 2007 m. kovo 1 d., o nuo 2007 m. kovo 1 d. po 300 Lt ( 86,89 Eur) išlaikymą, iki ieškovas taps darbingas (t. 1, b. l. 7–8). Atsakovas 2009 m. spalio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo panaikinimo, nurodydamas, kad vienintelės pajamos yra netekto darbingumo pensija 643,92 Lt ( 186,49 Eur), kitokio pragyvenimo šaltinio ir pajamų neturi. Nuo 2009 m. gegužės 12 d. atsakovas yra nedarbingas, nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2010 m. gegužės 11 d. nustatytas 60 procentų netektas darbingumas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas turi regos negalią ir yra darbingas tik 15 procentų. Teismas konstatavo, kad ieškinio padavimo dieną ieškovo turtinė padėtis iš esmės nėra pakitusi, nes jis disponuoja tuo pačiu turtu, nors juridiškai nuo 2009 m. vasario 18 d. ir įformintu A. O. P. vardu, gauna pensiją ir vien ta aplinkybė, kad ieškovas iš dalies darbingas, nesudaro pagrindo traktuoti, kad jo turtinė padėtis yra pakitusi iš esmės. 2011 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-154-159/2011 nuspręsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti iš dalies – iš S. P. priteistą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą A. P. sumažinti ir nuo 2011 m. gegužės 26 d. priteisti iš ieškovo S. P. išlaikymą sūnui po 130 Lt (37,65 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

11. Ieškovas A. P. yra nedarbingas, jam nustatytas 10 procentų darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2053 m. gruodžio 19 d. (t. 1, b. l. 12, 18). Ieškovo motina A. P. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo socialinę pašalpą, kurios dydis 2018 m. sausio mėnesį sudarė 102 Eur, 2018 m. vasario– rugsėjo mėnesiais po 122 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 13). Ieškovo pajamas 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. sudarė šalpos neįgalumo pensija ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija; 2018 m. sausio mėnesį jo pajamos sudarė 344,96 Eur, 2018 m. vasario – gruodžio mėnesiais po 382,40 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 14). A. P. nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) už 130 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 15, 16–17). Ieškovui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2014 m. gruodžio 19 d. neterminuotai (t. 1, b. l. 19). 2018 m. gegužės 2 d. ieškovui buvo nupirktas 234 Eur vertės planšetinis kompiuteris, išlaidos tyrimams ir medikamentams 2019 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais sudarė apie 95 Eur. Ieškovo tėvas S. P. yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. (t. 1, b. l. 55–57, 161–163). Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2022 m. spalio 31 d. jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis (t. 2, b. l. 9–10). Specialieji poreikiai atsakovui nenustatyti (t. 2, b. l. 113). Atsakovui suteikta techninės pagalbos priemonė – vaikštynė su 4 ratukais už 17,38 Eur, nustatytas naudojimosi laikas – 6 metai (t. 2, b. l. 14–15). Atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (t. 1, b. l. 58–60). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažymų matyti, kad atsakovas 2013 m. gavo 159,98 Eur pajamų, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota (sumokėta) 0,00 Eur pajamų mokesčio, 2014 m. gavo 318,83 Eur pajamų, nuo kurių Lietuvoje išskaičiuota (sumokėta) 0,29 Eur pajamų mokesčio (t. 1, b. l. 61–69). Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio atsakovas gavo būsto šildymo išlaidų kompensaciją, kurios dydis už minėtą laikotarpį 347,33 Eur (t. 1, b. l. 70–72).

13. Pažymėtina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), tačiau šiame straipsnyje išplečiama tėvų pareiga ir yra nustatyta išimtis, kad išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiam vaikui, kuris, būdamas nepilnametis, tapo nedarbingas dėl neįgalumo (pvz., gimė fiziškai ar psichiškai neįgalus ar tapo neįgalus dėl vaikystėje persirgtos ligos ir pan.). Tokiu atveju tėvų pareiga išlaikyti nedarbingą vaiką išlieka ir šiam sulaukus pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Išdėstytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, tačiau pareiga išlaikyti pilnamečius nedarbingus vaikus priklauso nuo dviejų sąlygų: pilnamečiai vaikai turi būti nedarbingi ir reikalingi paramos.

14. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog ieškovas yra nedarbingas dėl jam nustatyto neįgalumo, todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar jam yra reikalinga papildoma parama iš savo tėvo – apelianto. Paramos reikalingais pripažįstami tokie pilnamečiai nedarbingi vaikai, kuriems pragyventi nepakanka jų turimų lėšų šaltinių (gaunamų pensijų, pašalpų ir pan.). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgiama į tėvų materialinę padėtį ir į vaikų galimybę gauti išlaikymą iš kitų asmenų. Tačiau sprendžiant klausimą dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Todėl siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl vaiko išlaikymo būtinumo ar jo dydžio turi būti nustatomi konkretaus vaiko poreikiai bei abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo neįgalumas nuo paskutinio išlaikymo dydžio peržiūrėjimo 2011 metais padidėjo (buvo 15 procentų darbingumas, šiuo metu – 10 proc.). Minimali mėnesinė alga padidėjo dvigubai (nuo 231 Eur 2009 m. iki 430 Eur 2019 m.). Atsakovo darbingumas nuo 2009 metų taip pat kito (nuo 40 proc. didėjo iki 50 proc., vėliau mažėjo iki 40 proc., šiuo metu jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis). Ieškovas gauna 270,40 Eur šalpos pensiją, atsakovas 255,87 Eur netekto darbingumo (40 proc. darbingumas) pensiją. Nustačius mažesnį (35 proc. darbingumą) atsakovo neįgalumą, pensija, vadovaujantis LR socialinio draudimo pensijų įstatymu, padidėjo. Ieškovo motina negali dirbti dėl nuolatinės ieškovo priežiūros, jai mokama socialinė pašalpa sudaro 122 Eur. Ieškovo motina už nuomojamą butą moka 130 Eur nuomos mokestį, jokio kilnojamojo, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas gyvena jam anksčiau nuosavybės teise priklausiusiame ir vėliau motinai padovanotame bute, jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto savo vardu neturi. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas per mėnesį turi gauti bent 400 Eur būtinų poreikių tenkinimui. Jis per mėnesį tegauna 270 Eur, trūkstamą sumą – 130 Eur (400–270) – nedarbingam vaikui turi teikti tėvai. Teismas sutiko su trečiojo asmens teisme išsakytais teiginiais, kad atsakovas su savo mama A. O. P. veda bendrą ūkį, turi verslą A. O. P. vardu, gauna pajamas iš kambarių nuomos, moka bendrą paskolą bankui, turi nekilnojamojo turto Palangoje, Kretingos r. Atsakovas yra iš dalies darbingas, jo gaunama netekto darbingumo pensija daugiau kaip du kartus viršija ieškovo motinos gaunamas pajamas, todėl atsakovas yra pajėgus visiškai nedarbingam savo sūnui teikti paramą, didesnę nei mokamą 41 Eur per mėnesį.

16. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, netgi šališkai vertino atsakovo turtinės padėties bei ieškovo išaugusių poreikių pasikeitimą po Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-154-159/2011 priėmimo, kuriuo iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas neįgaliam pilnamečiam vaikui, o į bylą nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad šalių turtinė padėtis būtų esmingai pasikeitusi.

17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga ir šalių procesiniais dokumentais, negali pritarti tokiems apelianto argumentams. Įvertinus nagrinėjamoje byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nuo paskutinio išlaikymo dydžio peržiūrėjimo 2011 m. pasikeitusią ekonominę situaciją Lietuvoje, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas per mėnesį turi gauti bent 400 Eur būtinų poreikių tenkinimui, o atsakovas yra pajėgus teikti didesnį nei 41 Eur išlaikymą per mėnesį. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. sprendimu nustačius 130 Lt (37,65 Eur) išlaikymo dydį ieškovui, atsakovo oficialios pajamos sudarė 347,20 Lt (100,56 Eur), t. y. priteisto išlaikymo dydis siekė 38 proc. atsakovo oficialių pajamų. Nagrinėjamu atveju atsakovo oficialias pajamas sudaro 255,87 Eur, o pirmosios instancijos teismas išlaikymą padidino iki 100 Eur, t. y. iki 39 proc. atsakovo oficialių pajamų, taigi procentine išraiška, atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas, buvusio išlaikymo dydis (nustatytas 2011 m.) ir pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu nustatytas išlaikymo dydis išliko beveik toks pat. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. minimalioji mėnesinė alga tesiekė 231 Eur, o šiuo metu siekia net 607 Eur, akivaizdu, kad šalyje pasikeitė ekonominė situacija, pakilo kainos ir išaugo išlaidos, reikalingos būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2011 m. nustatytas išlaikymo dydis (37,65 Eur) nebėra pakankamas neįgalaus pilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

18. Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir netgi šališkai įvertino ieškovo poreikių pasikeitimą, tačiau nagrinėjat šią bylą atsakovas nei pats, nei per savo profesionalų atstovą advokatą nereiškė teismui ar teisėjai nušalinimo, kaip tai numatyta CPK 64, 65, 66, 68 straipsniuose. Be to, apeliantas nepateikia jokių konkrečių įrodymų dėl teismo, nagrinėjusio šią bylą, šališkumo. Kadangi įrodymų, kad bylą nagrinėjęs teismas būtų šališkas apelianto atžvilgiu, nepateikta, vien tai, kad apeliantui buvo priimtas nepalankus sprendimas, nesudaro pagrindo teigti, kad jį priėmęs teismas buvo šališkas.

19. Apeliantas nurodo, kad dėl nustatyto neįgalumo atsakovo galimybės rasti darbą dėl esamos sveikatos būklės, amžiaus (61 m.), kad gautų didesnes pajamas, praktiškai nerealios ir neįgyvendinamos, nes sveikata tik blogėja. Be to, jokiam darbdaviui nereikalingas darbuotojas, galintis judėti tik su vaikštyne.

20. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad ieškojo kokio nors darbo, nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl kurių jis, pripažintas iš dalies darbingu, negali iš viso dirbti ir uždirbti papildomų pajamų neįgalaus sūnaus išlaikymui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nedirbti, neieškoti sveikatos būklę atitinkančio darbo yra atsakovo subjektyvus pasirinkimas, tačiau toks apsisprendimas neatleidžia jo nuo pareigos teikti reikalingą išlaikymą savo nedarbingam pilnamečiam vaikui. Tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad per pastaruosius beveik dešimt metų bandė susirasti kokį nors darbą, tik pagrindžia faktą, kad jis daugybę metų nepagrįstai visą neįgalaus pilnamečio vaiko išlaikymo naštą perkėlė ieškovo motinai A. P..

21. Apeliantas nurodo, kad atsakovo pajamas sudaro tik 255,87 Eur gaunama netekto darbingumo pensija, iš kurios išskaičiuojamas 41,71 Eur išlaikymas ieškovui, taigi realiai pragyvenimui lieka 214,16 Eur. Tai pagrįstai leidžia teigti, kad mokėti didesnį išlaikymą atsakovui realiai neleidžia esama turtinė padėtis. Be to, S. P. ir A. O. P. (atsakovo mama) vardu yra paimtas 117 214,87 Eur banko kreditas (t. 1, b. l. 116) ir skolos likutis šią dieną yra apie 80 000 Eur. Tai reiškia, kad atsakovas yra solidariai atsakingas su savo motina už kredito grąžinimą bankui. Būstas, kurio pagerinimui buvo paimtas kreditas, yra įkeistas bankui. Tuo tarpu ieškovo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 382,40 Eur.

22. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo gaunamas pajamas sudaro 270 Eur šalpos pensija, o 112 Eur mokamų tikslinių kompensacijų paskirtis – kompensuoti asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, išlaidas, patirtas tenkinant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius. Tikslinės kompensacijos gali būti naudojamos tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti. Iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacijos matyti, kad regėjimo negalią turintys asmenys turi teisę įsigyti regos techninės pagalbos priemones arba gauti jų įsigijimo išlaidų kompensacijas: kalbantį kūno termometrą; kalbantį rankinį laikrodį; kalbantį stalinį laikrodį; kalbančias virtuvės svarstykles; kalbantį elektroninį skaičiuotuvą; kalbantį laidinį telefoną. Regėjimo negalią turintys asmenys turi teisę gauti nurodyto dydžio įsigijimo išlaidų kompensaciją: žiūrono ar teleskopo — ne daugiau kaip vieną kartą per 5 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 70 eurų; vaizdo didinimo sistemos – ne daugiau kaip vieną kartą per 8 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 500 eurų; judriojo (mobiliojo) ryšio telefono (kalbančio) – ne daugiau kaip vieną kartą per 4 metus iki 174 eurų, bet ne daugiau už faktines išlaidas; kūno termometro (kalbančio) – ne daugiau kaip vieną kartą per 5 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 30 eurų; rankinio laikrodžio (kalbančio) – ne daugiau kaip vieną kartą per 3 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 30 eurų; stalinio laikrodžio (kalbančio) – ne daugiau kaip vieną kartą per 3 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 30 eurų; virtuvės svarstyklių (kalbančių) – ne daugiau kaip vieną kartą per 5 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 50 eurų; elektroninio skaičiuotuvo (kalbančio) – ne daugiau kaip vieną kartą per 5 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 30 eurų; laidinio telefono (kalbančio) – ne daugiau kaip vieną kartą per 10 metų 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 60 eurų; elektroninio orientavimo prietaiso – ne daugiau kaip vieną kartą per 3 metus 70 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 50 eurų. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo gaunama 112 Eur kompensacija negali būti pridedama prie išlaidų, skirtų maistui, drabužiams, higienai, būsto išlaikymui, nes ji yra tikslinė ir gali būti naudojama tik specialiesiems nuolatinės slaugos, priežiūros (pagalbos) poreikiams tenkinti ir (ar) specialiosios pagalbos priemonėms įsigyti.

23. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2010 m. iš esmės nepasikeitė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas dar 2010 m. birželio 10 d. sprendimu konstatavo, jog ieškinio padavimo dieną S. P. turtinė padėtis iš esmės nėra pakitusi, nes jis disponuoja tuo pačiu turtu, nors juridiškai nuo 2009 m. vasario 18 d. ir įformintu savo mamos A. O. P. vardu. Įvertinus byloje esančius duomenis ir apelianto pirmosios instancijos teisme teiktus paaiškinimus, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apeliantas ir toliau disponuoja savo mamai padovanotu turtu, tebegyvena jam anksčiau nuosavybės teise priklausiusiame būste. Taigi apeliantas pats pasirinko tokį sprendimą – padovanoti visą savo turtą mamai, nors ir žinojo, kad liks solidarus skolininkas bankui už paimtą kreditą. Todėl apelianto argumentai, kad jis neturi pakankamai pajamų mokėti išlaikymą ieškovui, nes dar yra kartu su mama skolingas bankui ir turi mokėti kredito įmokas, atmestini kaip nepagrįsti. Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad kredito įmokos bankui siekia beveik 480 Eur, duomenų, kad paskola nebūtų dengiama ir apeliantas būtų pradelsęs mokėti įmokas, nepateikta, taigi darytina išvada, kad paskola dengiama iš apelianto savo motinai padovanoto turto nuomos pajamų, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliantas pragyvena tik iš 255,87 Eur gaunamos netekto darbingumo pensijos.

24. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantui 2019 m. gegužės 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu ir buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, jis jos atsisakė sudarydamas teisinių paslaugų sutartį su advokatu D. M., kuris jam atstovauja ir apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo pasirinkimas kelia pagrįstų abejonių jo realia turtine padėtimi.

25. Apeliantas nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, neturėdamas procesinės teisės (CPK 18 straipsnis), leido sau revizuoti apeliacinės instancijos sprendimą ir vertinti civilinėje byloje Nr. 2A-154-159/2011 padarytų išvadų pagrįstumą, o būtent, kad „apeliacinės instancijos teismas vadovavosi 50 proc. darbingo asmens gaunama pensija, tinkamai neatsižvelgęs į padidėjusį S. P. darbingumą, jo gebėjimą gauti papildomų pajamų“.

26. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pažymėtina, kad šalys turi teisę kreiptis į teismą CK 3.201 straipsnio pagrindu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus jų turtinei padėčiai. Tokiu atveju teismas vertina tuo metu buvusias aplinkybes ir priimto teismo sprendimo, priteisiant atitinkamo išlaikymo dydį, motyvus ir nagrinėjamu atveju egzistuojančią situaciją. Taigi teismas privalo vertinti visas buvusiu sprendimu nustatytas faktines aplinkybes ir sąlygas, kad galėtų jas palyginti su šiuo metu egzistuojančiomis aplinkybėmis ir tinkamai įvertinti, ar poreikis pakeisti išlaikymo dydį yra pagrįstas ar ne, ar priteistas išlaikymo dydis yra pakankamas šią dieną. Todėl apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neturėdamas procesinės teisės leido sau revizuoti apeliacinės instancijos teismo sprendimu padarytų išvadų pagrįstumą, vertintini kaip klaidinga ir nepagrįsta pirmosios instancijos teismo motyvų interpretacija.

27. Apeliantas nurodo, kad atsakovas netvirtino, kad „gyvena iš mamos gaunamų pajamų, mama jam ruošia maistą“, gyvena mamai padovanotame name ir pan.“ Jis teismui parodė, kad jam mama kartas nuo karto padeda materialiai, nuperka maisto, vaistų, kai pritrūksta savo lėšų, padaro valgyti, banko paskolą moka mama per vasaros sezoną gautų lėšų iš kambarių nuomos, jis savo ruožtu, kiek leidžia sveikata, padeda motinai prie namų darbų, kai nebūna motinos namuose vasarą, įleidžia poilsiautojus į jai priklausančias patalpas. Esant šioms aplinkybėms apeliantas mano, kad nepagrįsti teiginiai šalintini iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojančios dalies.

28. Teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, tokius apelianto teiginius atmeta kaip visiškai deklaratyvius ir nepagrįstus, kadangi apeliantas ne tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, bet net ir apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jam visapusiškai padeda mama – ruošia maistą, perka vaistus, moka bankui paskolą, o jis padeda jai kambarių nuomos versle. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas „gyvena iš mamos gaunamų pajamų, mama jam ruošia maistą“, gyvena mamai padovanotame name ir pan., ir todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su trečiojo asmens teisme išsakytais teiginiais, kad atsakovas su mama A. O. P. veda bendrą ūkį, turi verslą A. O. P. vardu, gauna pajamas iš kambarių nuomos, moka bendrą paskolą bankui, turi nekilnojamojo turto Palangoje, Kretingos r.

29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovui teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba kainavo 208,00 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Valstybei iš atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 208,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų nurodant įmokos kodą – 5630).