Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1747-638/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-03Alytaus apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-10-10Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-01-21Kauno apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2023-05-23Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-10
Bylos Nr.
e2S-1747-638/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01677-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Atsakovas
M. A.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Saunalina“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1747-638/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01677-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saunalina“ ieškinį atsakovui M. A. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir darbo ginčo dėl teisės išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Saunalina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. DGKS-3249 ir priteisti iš atsakovo M. A. 113 121,89 Eur materialinės žalos atlyginimą.

2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2019 m. sausio 29 d. sudarė darbo sutartį Nr. 101, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti pas ieškovę vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Šalių sudaryta darbo sutartis yra nutraukta 2019 m. gegužės 17 d. ieškovės vadovo sprendimu dėl atsakovo padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Atsakovas, būdamas komandiruotėje vartojo alkoholį, vairavo jam darbinių funkcijų vykdymui perduotas transporto priemones neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, tuo padarydamas ieškovei žalą.

3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas ieškinio sumos ribose (113 121,89 Eur). Nurodė, kad M. A., būdamas neblaivus, padarė ieškovei žalą. Atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 1/2 dalį namų valdos – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių(duomenys neskelbtini), kurių vertė masinio vertinimo būdu yra 42 600 Eur, o atsakovo nuosavybės teise valdomo turto dalies vertė yra 21 300 Eur. Atsakovas yra nesąžiningas – visiškai nebendradarbiauja nei aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, nei renkant jas patvirtinančius įrodymus. Atsakovas, grįžęs iš komandiruotės, nepateikė jokių su eismo įvykiu susijusių dokumentų, tame tarpe ir policijos pažymos, kuri yra išduodama eismo įvykyje dalyvavusiam vairuotojui, tuo apsunkindamas UAB „Saunalina“ galimybes operatyviau ginti savo pažeistas teises. Atsakovas nedalyvavo Darbo ginčų komisijos posėdyje ir laikėsi formalios pozicijos materialinės žalos atlyginimo klausimu. Be to, draudimo bendrovė pateikė Humbersaido policijos 2019 m. birželio 28 d. raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovas neatvyko į 2019 m. birželio 6 d. Grimsby magistratų teismo posėdį, todėl buvo išduotas atsakovo arešto orderis. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. A. siekia išvengti tiek administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, tiek ir materialinės atsakomybės ir, tikėtina, siekdamas išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bandys nuslėpti ar perleisti visą savo turtą. Todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo vykdymas taps realiai neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, yra pridėti juos pagrindžiantys įrodymai, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. DGKS-3249, 2019 m. sausio 29 d. darbo sutartis Nr. 101, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo, ieškovės darbo tvarkos taisyklės, ieškovės įsakymas dėl atsakovo siuntimo į komandiruotę, Humbersaido policijos atsakymas su vertimais ir kiti įrodymai. Atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) A. P. esminis ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, jo apimtis – 113 121,89 Eur suma yra neabejotinai didelė palyginus su valstybės pragyvenimo lygio duomenimis. Atsakovas yra fizinis asmuo, o tai lemia didesnę riziką dėl teismo sprendimo neįvykdymo ateityje ir ieškovės interesų nepatenkinimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę apie tikėtiną atsakovo pasyvumą išdėstytoje situacijoje – atsakovas neatvyko į 2019 m. birželio 6 d. Grimsby magistratų teismo posėdį, taip pat pats asmeniškai nedalyvavo Darbo ginčų komisijos posėdyje. Dėl to ieškovė, siekdama apsaugoti būsimą piniginių reikalavimų priverstinį įvykdymą, turi pagrindą prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį kaip priimtą neteismingo teismo, panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas nevertino galimo preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Ieškovė jokiomis priemonėmis teikdama ieškinį neįrodė, kad atsakovas atliko kokius neteisėtus veiksmus. Norėdamas įrodyti ir prisiteisti padarytą žalą, darbdavys turi pareigą įrodyti žalos atlyginimo sąlygas, kurios ieškinyje nei nurodytos, nei įrodytos nebuvo.

6.2. Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, nenurodė konkrečių duomenų apie jo ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), siekiant išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl esamos ar būsimos atsakovo finansinės situacijos, teismas jos nevertino, kaip ir nevertino pateiktų įrodymų dėl ieškinio galimo pagrįstumo.

6.3. Teisė spręsti, ar konkrečiu atveju yra CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus atsakovui, priklauso teismui, tačiau teismas savo sprendimą turi motyvuoti. Deja, skundžiamoje nutartyje teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė.

6.4. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais.

6.5. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Šiuo atveju pažymėtina, jog atsakovo gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tiek teismas, tiek ieškovė žinojo šią aplinkybę. Todėl keista, kad atsakovui priklausantys dokumentai siunčiami kitiems asmenims ir viešinamas atsakovo privatus gyvenimas.

Atsiliepimas

7. Ieškovė atsiliepimu prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, kad ieškovė ieškinį atsakovui yra tikėtinai pagrindusi.

7.2. Teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė apie atsakovo nesąžiningumą, nors atsakovas atskirajame skunde tą neigia. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei atsakovo pozicija tiek šioje byloje, tiek kituose teisminiuose procesuose patvirtina, kad atsakovas vengia bet kokios - tiek civilinės (materialinės), tiek administracinės ar baudžiamosios atsakomybės J. K. teismuose. Atsakovas siekia išvengti materialinės žalos atlyginimo ieškovei, dėl ko jam yra paskirtas areštas, ką patvirtina ieškovės pateikta pažyma pirmosios instancijos teismui.

7.3. Atsakovas savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo tik 2019 m. liepos 17 d., t. y. jau po ieškinio priėmimo ir skundžiamos nutarties priėmimo. Ieškinio teismui pateikimo ir priėmimo metu bei skundžiamos nutarties priėmimo metu atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Alytuje ir pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė laikydamasis teismingumo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovo nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei piniginėms lėšoms ieškinio ribose, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl nepranešimo apie klausimo nagrinėjimą

10. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, bendra tvarka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai teismo vertinimu, tai yra būtina) – pranešus. Šiuo atveju, nors teismas ir nenurodė argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus atsakovui, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apeliantui nepranešdamas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, civilinio proceso teisės normų nepažeidė, kadangi apeliantui nebuvo apribota galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Dėl bylos teismingumo

11. Ieškovė prie atskirojo skundo pateikė duomenis (Gyventojų registro išrašo kopija), kad atsakovas savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo tik 2019 m. liepos 17 d. d., t. y. jau po ieškinio ir skundžiamos nutarties priėmimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas savo gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini), nurodė ir ieškovės su atsakovu 2019 m. sausio 29 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 101. Taip pat prie atskirojo skundo pateiktas atsakovo ieškovei siųstas vokas, kur jis pats nurodė savo gyvenamosios vietos adresą(duomenys neskelbtini). Taigi, ieškinio teismui pateikimo ir priėmimo metu bei skundžiamos nutarties priėmimo metu, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo(duomenys neskelbtini), ir pirmosios instancijos teismas ieškinį priėmė laikydamasis teismingumo taisyklių. CPK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus. Taigi, pagal CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas akivaizdu, kad Alytaus apylinkės teismas priėmė bylą laikydamasis teismingumo taisyklių, ir byla buvo teisminga Alytaus apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis), todėl atsakovo gyvenamosios vietos pasikeitimas bylos nagrinėjimo metu šios bylos teismingumui neturi teisinės reikšmės.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo

12. Dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (pareiškimo) reikalavimą. Kaip žinia, sprendžiant ieškinio (pareiškimo) reikalavimų užtikrinimo klausimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tik preliminariai vertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas – nustatoma tikimybė, ar gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1241/2014; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-924/2014; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2647/2013).

13. Atmestini atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino galimo preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Kaip ne kartą pasisakyta nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas byloje yra pareiškęs turtinį reikalavimą dėl 113 121,89 Eur materialinės žalos atlyginimo priteisimo, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, t. y. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. DGKS-3249 kopiją, 2019-01-29 darbo sutarties Nr. 101, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo kopiją, ieškovės darbo tvarkos taisyklių kopiją, ieškovės įsakymo dėl atsakovo siuntimo į komandiruotę kopiją ir kitus įrodymus.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde apelianto nurodytos aplinkybės, t. y., kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas atliko kokius neteisėtus veiksmus ir dėl to ieškovė patyrė žalą, yra susijusios su bylos nagrinėjimu iš esmės ir negali būti teismo išsamiai analizuojamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminarus (prima facie) ieškinio reikalavimų įvertinimas, yra pagrįsta ir patvirtinta.

16. Pripažinus, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nagrinėtina, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, didelės ieškinio sumos kriterijus gali būti vertinamas tik kaip papildomas argumentas esant atsakovo nesąžiningumo įrodymų, tačiau ne kaip savaime pakankamas asmens turto areštui siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis). Vadinasi, ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 straipsnis). Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, jog atsakovas vengia bet kokios - tiek civilinės (materialinės), tiek administracinės ar baudžiamosios atsakomybės J. K. teismuose, dėl ko jam yra paskirtas areštas, neįrodo, kad atsakovas ėmėsi nesąžiningų veiksmų nagrinėjamoje byloje.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nebuvo konstatuota viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teises normas, todėl nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

19. Atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas nenagrinėtinas, kadangi bylinėjimosi išlaidos paskirstomos bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė