Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo V. J. prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutarties atsisakyta priimti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ieškovas grindė tuo, kad: 1) jis yra Lietuvos Respublikoje dešimt metų atvirai diskriminuojamas, politiniais, tautiniais motyvais persekiojamas, žeminamas politinis prookupacinio režimo Lietuvos Respublikoje kalinys, disidentas, iš kurio Lietuvos valstybė atėmė pagrindines žmogaus teises ir laisves; 2) Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi Nr. 1S-146-383/2011 baudžiamajame procese ieškovui nustatyta psichinė negalia, apie kurią turėjo ir turi duomenų visi Kauno chuntos (politinė baudžiamoji byla Nr. 1-67-738/2013, politinė baudžiamoji genocido byla Nr. 1-14-749/2016) nariai; 3) ieškovas prookupacinio režimo Lietuvos Respublikoje sąlygomis yra priverstas gintis nuo Lietuvos Respublikos institucijų ir jos pareigūnais įdarbintų ar jiems prilygintinų asmenų daugybėje bylų, todėl fiziškai ir psichologiškai nepajėgus apsiginti per trumpą laiką dėl didelio darbo ir gynybos krūvio; 4) ieškovas kenčia ir negali apsiginti nuo rusų okupacijos, atsakovo sukeltų pasekmių ir sukeltos žalos kitose civilinėse bylose, gynybai prireikė daug laiko, jėgų ir sveikatos; 5) prookupacinis režimas sistemingu ieškovo kankinimu, neteisėtu persekiojimu, piktnaudžiavimu psichiatrija pakenkė ieškovo sveikatai, todėl jam reikia daugiau laiko nei skyrė Kauno apygardos teismas procesiniams dokumentams parengti; 6) ieškovas neturi pakankamai lėšų popieriui ir spausdintuvo kasetėms pirkti, gendančiam senam spausdintuvui taisyti, jam fiziškai trūksta laiko jo teisėms ginti; 7) dėl paskirtų baudų ieškovui kilo psichologinė įtampa, pablogėjo jo sveikata; 2020 m. vasario 24 d. ieškovas lankėsi pas endokrinologę; 8) ieškovas 2020 m. vasario 25–27 d., 2020 m. kovo 4, 6 ir 9 d. dalyvavo teismo posėdžiuose, jiems rengėsi, ruošė procesinius dokumentus; 9) ieškovas 2020 m. kovo 9 d. buvo apklausiamas dėl neteisėtais M. Š. veiksmais dengto susijusio dokumento klastojimo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07018-20, ieškovas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-07018-20 2020 m. kovo 9 d. nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tiriamos nusikalstamos veikos civilinėje byloje Nr. e2-590-273/2020; 10) ieškovas nėra teisininkas, todėl jam reikalinga daugiau laiko jo teisių gynybai gausiose civilinėse bylose nei numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir skundžiamoje nutartyje. Teigė, kad terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 19 d. nutarties atsisakė priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino apelianto V. J. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2020 m. vasario 19 d. nutarties paduoti, nenustatęs svarbių jo praleidimo priežasčių. Apelianto teigimu, terminą atskirajam skundui paduoti dėl 2020 m. vasario 19 d. nutarties jis praleido, nes pablogėjo jo sveikata, jis dalyvauja daugelyje teisminių procesų, pasirengimas kuriems užima daug laiko ir pastangų. Be to, jis nėra teisininkas, todėl jam reikia daugiau laiko jo teisėms ginti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir ieškovo pateiktus paaiškinimus, priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, pagrindo nenustatė.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus, civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė pareikšti atskirąjį skundą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Pagal CPK 78 straipsnį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis); pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

14. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

15. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-741-407/2019).

16. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, t. y. ji ribojama laike. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis priimta viešame teismo posėdyje, todėl paskutinė diena pateikti atskirąjį skundą dėl šios nutarties buvo 2020 m. vasario 26 d. Tuo tarpu, pirminis ieškovo atskirasis skundas su trūkumais (nepasirašytas) buvo pateiktas 2020 m. kovo 10 d. (reg. Nr. DOK-7968), t. y. praleidus apskundimo terminą 13 dienų (kaip minėta, paskutinė diena pateikti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties buvo 2020 m. vasario 26 d.). Pasirašytas atskirasis skundas pateiktas 2020 m. 2020 m. kovo 12 d. (reg. Nr. DOK-8052), praleidus 14 dienų apskundimo terminą.

17. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl galimybės atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, turėtų būti konstatuoti konkretūs faktai, kurie galėjo tapti objektyvia kliūtimi paduoti tokį skundą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios jam sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (pvz., kad ieškovo sveikatos būklė buvo tokia, jog jis fiziškai neturėjo galimybės paduoti atskirojo skundo per įstatymo nustatytą terminą, buvo hospitalizuotas ir pan.), todėl nėra ir pagrindo ieškovo praleistą procesinį terminą atnaujinti. V. J. pateikti medicininių dokumentų išrašai / siuntimas yra surašyti 2020 m. sausio 13 d. ir galiojo iki 2020 m. vasario 12 d., t. y. iki 2020 m. vasario 19 d. teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, ir negali būti siejami su praleisto termino atskirajam skundui pateikti praleidimo aplinkybėmis.

18. Neginčytina, kad asmenys, įgyvendinami teisę kreiptis į teismą, t. y. pateikdami ieškinius, skundus, turi suvokti, kad šią teisę jie turi įgyvendinti laikydamiesi formalių proceso taisyklių. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovas V. J. turėjo (turi) ne vieną teisminį ginčą (šią aplinkybę, kaip termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastį, ieškovas nurodo ir atskirajame skunde), daugybę kartų skundė teismų priimtus procesinius sprendimus, todėl pripažintina, jog jam turi būti žinomos CPK normos, be kita ko, reglamentuojančios ir atskirųjų skundų pateikimo terminus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 335 straipsnyje įtvirtintas trumpas teismo nutarties apskundimo terminas yra ne tik proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) išraiška, bet ir reikalavimas byloje dalyvaujantiems asmenims operatyviai įgyvendinti jų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, termino atskirajam skundui paduoti praleidimas negali būti pateisinamas ieškovo dalyvavimu daugelyje teisminių ginčų ar teisinės kvalifikacijos neturėjimas. Pažymėtina, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

19. Ieškovas V. J. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad terminas atskirajam skundui paduoti praleistas nežymiai, jo praleidimas neužvilkino proceso. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad termino praleidimo trukmė (beveik dvi savaitės palyginus su terminu atskirajam skundui paduoti) vertintina kaip ženkli, nors ir neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo. Kaip jau minėta, visų pirma, turi būti nustatytos svarbios procesinio termino praleidimo priežastys, o šiuo atveju ieškovo procesinės teisės netinkamas įgyvendinimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas ir turėtų būti atnaujintas procesinis terminas.

20. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas turėjo realias galimybes pateikti atskirąjį skundą laiku, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad per teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties apskundimo terminą, ieškovas į bylą teikė įvarius prašymus dėl įrodymų prijungimo (2020 m. vasario 21 d. reg. DOK-5808; 2020 m. vasario 21 d. reg. DOK-5809; 2020 m. vasario 21 d. reg. DOK-5810, 2020 m. vasario 24 d. reg. DOK-6072; 2020 m. vasario 24 d. reg. DOK-6080; 2020 m. vasario 24 d. reg. DOK-6085).

21. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.