- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-08
- Bylos Nr.
- eA-1436-1047/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01386-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- T. T.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. T. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja T. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2022 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-6914 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimų“ (toliau – ir 2022 m. liepos 5 d. sprendimas), VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. (10.4)VPE_SP2-25581 „Dėl T. T. našlių pensijos mokėjimo nutraukimo“ (toliau – ir 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimas), VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. VPE_SP3E-212 „Dėl T. T. našlių pensijos permokos nustatymo“ (toliau – ir 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas), VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. VPE_SP4E-48 „Dėl T. T. našlių pensijos permokos išieškojimo“ (toliau – ir 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimas) (toliau visi kartu – ir Sprendimai).
2. Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. gruodžio 23 d. sprendime nurodyta, jog nuspręsta pareiškėjai nutraukti 32,00 Eur našlių pensijos mokėjimą nuo 2022 m. sausio 1 d., nes pensija paskirta neteisėtai. 2021 m. gruodžio 28 d. sprendime nurodyta, jog nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. spalio 31 d. susidarė 2 964,41 Eur našlių pensijos permoka. 2021 m. gruodžio 29 d. sprendime nuspręsta nuo 2022 m. sausio 1 d. iš pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos išskaityti po 20 procentų per mėnesį nustatytą 2 964,41 Eur našlių pensijos permoką, susidariusią nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Pareiškėja, nesutikdama su priimtais sprendimais, pateikė skundą VSDFV, kuri 2022 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino.
3. Pareiškėja paaiškino, kad jos sutuoktinis V. T. mirė (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 28 d. sprendime nurodyta, jog pareiškėja neva tai nuslėpė naujos santuokos sudarymo faktą, t. y. kad 1990 m. birželio 15 d. buvo sudariusi santuoką su S. L.. Pareiškėja savo kaltės neįžvelgia, todėl ir išmokėta suma neturėtų būti išieškoma.
4. Paaiškino, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), lietuviškai kalba prastai ir nesupranta visų įstatymų procedūrų. Teikiant prašymą, niekas pareiškėjai nieko nepaaiškino, tiesiog užpildė pateiktą formą. Skundžiamame 2022 m. liepos 5 d. sprendime nurodyta, jog pareiškėja neva pateikdama prašymą, nenurodė, kad buvo sudariusi naują santuoką, tačiau pareiškėjos santuoka truko vos kelias dienas (kas yra pripažinta ir teismo sprendimu), galiausiai, jokių duomenų apie tai, kad santuoka buvo sudaryta ir įregistruota, nebuvo ir Gyventojų registro tarnyboje. Kaip matyti, dar 2021 m. rugsėjo 21 d. Gyventojų registro tarnybos išraše, pareiškėja nurodyta kaip našlė. Bet tai nėra pareiškėjos pateikti duomenys, tokie buvo oficialūs duomenys, kuriais lygiai taip pat rėmėsi ir atsakovas, priimdamas sprendimą pareiškėjai skirti išmoką. Pareiškėja nesupranta, kodėl laikoma, kad ji yra kalta, jei pats atsakovas, patikrinęs Gyventojų registro tarnyboje duomenis, nustatė, jog pareiškėja yra našlė.
5. Šiaulių apylinkės teismo sprendime buvo nustatyta, kad pareiškėjos su S. L. sudaryta santuoka buvo formali, nes jie kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Pareiškėjai gyveno skirtingais adresais, o S. L. santuokos metu su kita moterimi susilaukė vaiko, kas taip pat užfiksuota teismo sprendime ir tik patvirtina, kad santuokinio gyvenimo iš tiesų pareiškėja nevedė. Pareiškėja su sutuoktiniu V. T. pragyveno daug metų, pagrindas gauti našlės pensiją yra, pareiškėjos kaltės dėl to, kad buvo priimti atsakovo sprendimai skirti pareiškėjai našlės pensiją, nėra, o priimti skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir turėtų būti panaikinti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad S. L. dar 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo nurodytas kaip nevedęs, o jau 2021 m. lapkričio 5 d. kaip miręs santuokoje, o sutuoktinė nurodyta pareiškėja T. T.. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos žodžius, kad jos ir S. L. santuoka Gyventojų registro tarnyboje registruota nebuvo ir įrašas atsirado tik po teismo sprendimo dėl turto pripažinimo asmenine pareiškėjos nuosavybe, priėmimo (2021 m.).
Atsiliepimas
6. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka.
7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja 2011 m. sausio 7 d. VSDFV Šiaulių skyriui (nuo 2021 m. liepos 1 d. teises ir pareigas perėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius) pateikė prašymą „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo“. Pareiškėja, teikdama prašymą, pažymėjo, kad miręs asmuo buvo jos sutuoktinis, nurodė, kad nesudarė naujos santuokos, įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti apie: naujos santuokos sudarymą; išvykimą gyventi į užsienį, tvirtino, kad pateikti duomenys yra teisingi, pasirašė. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė santuokos liudijimą ir mirties liudijimą. Santuokos liudijime nurodyta, kad pareiškėja sudarė santuoką su V. T., kuris mirė (duomenys neskelbtini). VSDFV Šiaulių skyrius pagal tuo metu turimus duomenis 2011 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. PK1-527 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo T. T.“ nusprendė pareiškėjai skirti našlių pensiją nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki gyvos galvos. Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2021 m. spalio 21 d. iš Lietuvos gyventojų registro gavo duomenis apie T. T. ir S. L. santuokos sudarymą 1990 m. birželio 15 d. Pareiškėja, teikdama 2011 m. sausio 7 d. prašymą, neinformavo apie naujos santuokos sudarymą, pažymėjo, kad nesudarė naujos santuokos, nors iš tikro buvo sudariusi naują santuoką su S. L. 1990 m. birželio 15 d., todėl nuslėpė faktą apie tai, kad po sutuoktinio V. T. mirties sudaryta kita santuoka su S. L.. VSDFV Panevėžio skyrius, įvertinęs naujai gautus duomenis apie T. T. ir S. L. santuokos sudarymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai), 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu nusprendė nutraukti našlių pensijos mokėjimą, nes pensija paskirta neteisėtai. VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 36 straipsnio 1 dalimi ir 43 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu nustatė 2 964,41 Eur našlių pensijos permoką už 2010 m. rugpjūčio 17 d.–2021 m. spalio 31 d. laikotarpį, taip pat 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu nusprendė nuo 2022 m. sausio 1 d. išskaityti po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos nustatytą našlių pensijos permoką. Pareiškėja pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teise ir pateikė VSDFV 2022 m. birželio 7 d. skundą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimų“, kurį Fondo valdyba atmetė kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, pabrėžė, kad buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai, rūpestingai ir sąžiningai užpildyti prašymą dėl našlių pensijos skyrimo. Prašymo pildymas parengtas taip, kad reikia uždėti kryžiukus konkrečiuose laukeliuose, sunku suvokti, kad pareiškėja galėjo dėti kryžiukus atsitiktinai. Tikėtina, kad kilus neaiškumų, atsakovo darbuotojas turėjo paaiškinti, kad pareiškėja suvoktų, ką pildo.
Šalies argumentai
9. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad santuoka truko vos kelias dienas. Atsakovas negali sutikti su tokia pozicija, kadangi išrašo iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro apie santuokos sudarymą 2022 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis (duomenų iš Lietuvos gyventojų registro gavimo data: 2022 m. balandžio 7 d.) T. T. ir S. L. santuoką sudarė 1990 m. birželio 15 d. Naujos santuokos sudarymas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes – našlių pensija dėl mirusio sutuoktinio V. T. negalėjo būti paskirta nuo pat prašymo pateikimo dienos – našlių pensija neskiriama dar kartą susituokus (Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis), todėl neturi reikšmės, kiek laiko truko santuoka. Pareiškėjos skunde nurodoma aplinkybė, kad pagal 2021 m. rugsėjo 21 d. Gyventojų registro išrašo duomenis T. T. yra našlė, todėl negali būti kalta, nes pats atsakovas nustatė, kad yra našlė. Atsakovas paaiškino, kad turimi dokumentai įrodo, jog T. T. ir S. L. santuoką sudarė 1990 m. birželio 15 d. T. T. pasiliko savo iki santuokos sudarymo turėtą pavardę T. S. L. mirė (duomenys neskelbtini)., todėl pareiškėjos kartu prie skundo pridėtame 2021 m. rugsėjo 21 d. Gyventojų registro išraše yra nurodoma, kad T. T. šeiminė padėtis yra našlė, kadangi mirė jos sutuoktinis S. L. Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl neteisėtai išmokėtos našlių pensijos T. T. mirus jos sutuoktiniui V. T. Atsakovas, priimdamas sprendimą skirti našlių pensiją, negalėjo remtis pareiškėjos nurodomu 2021 m. rugsėjo 21 d. Gyventojų registro išrašu, kadangi sprendimas buvo priimtas 2011 m. sausio 11 d. Priešingai, atsakovas tik 2021 m. spalio 21 d. gavo duomenis iš Lietuvos gyventojų registro apie T. T. ir S. L. santuokos sudarymą. VSDFV Panevėžio skyrius, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, motyvus, argumentus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjos skundžiami sprendimai priimti teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjos skundo motyvais jų naikinti.
Atsiliepimas
10. Atsakovas VSDFV atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka.
11. Atsakovas VSDFV atsiliepime nurodė, kad VSDFV, nagrinėdama pareiškėjos 2022 m. birželio 7 d. skundą, nustatė, kad 2011 m. sausio 7 d. VSDFV Šiaulių skyriui (nuo 2021 m. liepos 1 d. skyrius reorganizuotas prijungiant prie VSDF Panevėžio skyriaus) pareiškėja pateikė prašymą skirti našlių pensiją už sutuoktinį V. T., mirusį (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pareiškėja pateikė santuokos liudijimą bei pažymą apie Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą V. T. mirtį. Pildydama pateiktą prašymą ties klausimu „Ar sudarėte naują santuoką?“ pareiškėja pažymėjo „Ne“, taigi pareiškėja nurodė, kad naujos santuokos nesudarė. VSDFV Šiaulių skyrius, įvertinęs tuo metu turėtus duomenis bei neturėdamas pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir jos pateiktos informacijos, kad nauja santuoka sudaryta nebuvo, teisingumu, vadovaudamasis tuo metu galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 35 straipsniu, 2011 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. PK1-527 nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. paskyrė pareiškėjai našlių pensiją.
12. VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. spalio 21 d. gavo duomenis iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – ir Gyventojų registras), kad pareiškėja 1990 m. birželio 15 d. sudarė naują santuoką – su S. L. Taigi paaiškėjo, kad pareiškėja, 2011 m. sausio 7 d. pateikdama prašymą skirti našlių pensiją už mirusį sutuoktinį V. T. ir patvirtindama, kad naujos santuokos nesudarė, pateikė neteisingą informaciją ir nuslėpė aplinkybę, kad po V. T. mirties buvo sudariusi naują santuoką, turinčią lemiamą įtaką pareiškėjos teisei į našlių pensiją nustatyti. Esant šioms aplinkybėms, VSDFV skundžiamame 2022 m. liepos 5 d. sprendime konstatavo, kad VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu pagrįstai nuo 2021 m. lapkričio 1 d. nutraukė pareiškėjai neteisėtai paskirtos našlių pensijos mokėjimą bei 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu pagrįstai nustatė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. spalio 31 d. susidarė 2 964,41 Eur našlių pensijos permoka ir kad ši permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės (kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo pareiškėja nurodė neteisingą informaciją ir nuslėpė duomenis apie sudarytą naują santuoką). VSDFV 2022 m. liepos 5 d. sprendime taip pat konstatavo, kad VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 43 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 2 dalimi, teisėtai ir pagrįstai 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu nusprendė išskaityti po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. spalio 31 d. susidariusią 2 964,41 Eur našlių pensijos permoką.
13. Pažymėjo, kad suvokti, jog esi sudariusi naują santuoką, nereikia teisinių žinių, be to, prašymo formoje ties klausimu „Ar sudarėte naują santuoką“ iš dviejų galimų atsakymų pareiškėja pasirinko būtent atsakymą „Ne“. Todėl pareiškėja žinojo, dėl ko teikia prašymą, ir suprato, kokius duomenis ji teikia. Pareiškėjos argumentas, jog ji neturėtų būti laikoma sudariusi naują santuoką, nes jos santuoka su S. L. buvo formali, ir tą patvirtina Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, atmestinas, nes minėtu teismo sprendimu pareiškėjos santuoka su S. L. nėra pripažinta negaliojančia. Pareiškėjos argumentas, kad jokių duomenų apie tai, kad santuoka buvo sudaryta ir įregistruota, nebuvo ir Gyventojų registro tarnyboje, todėl VSDFV Šiaulių skyriaus 2011 m. sausio 11 d. sprendimas skirti jai našlės pensiją priimtas ne dėl jos kaltės, taip pat atmestinas.
14. Gyventojų registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri yra ir šio registro asmens duomenų valdytoja, o Gyventojų registro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras, kuris yra ir asmens duomenų tvarkytojas (Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495, 7 ir 9 punktai). Asmens santuokas registruoja civilinės metrikacijos skyriai, duomenys apie įregistruotas asmens santuokas yra kaupiami ir tvarkomi Gyventojų registre. VSDFV ir jos teritorinių skyriai yra tik šių duomenų gavėjai, gaunantys duomenis, reikalingus jų funkcijoms vykdyti, pagal sudarytą su Registrų centru duomenų teikimo sutartį, ir šio registro duomenis gauna (mato) tokius, kokie jie yra įrašyti atitinkamu momentu. Galimybė gauti duomenis iš Registrų centro nesuponuoja VSDFV ir jos teritorinių skyrių atsakomybės už Gyventojų registre esančių duomenų teisingumą. Duomenys apie pareiškėjos santuoką su S. L. iš Gyventojų registro gauti tik 2021 m. spalio 21 d. (priežastis, dėl kurių šie duomenys atsirado tik 2021 metais, galėtų nurodyti tik Gyventojų registro tvarkytojas arba duomenis šiam registrui teikiančios įstaigos), todėl tik po šios datos VSDFV Šiaulių skyriui tapo žinoma aplinkybė, turinti lemiamą reikšmę pareiškėjos teisei gauti našlių pensiją. Be to, pareiškėjos kartu su 2011 m. sausio 7 d. prašymu skirti našlių pensiją pateikti dokumentai (santuokos su V. T. liudijimas, pažyma apie V. T. mirtį) nekėlė abejonių, pareiškėjos pavardė buvo pirmo sutuoktinio, prašyme pareiškėja pažymėjo, kad naujos santuokos nesudarė, prašyme pateikti duomenys patvirtinti pareiškėjos parašu. Taigi, vertinant našlių pensijai pateiktus dokumentus ir duomenis, nebuvo galimybės nustatyti aplinkybės, kad pareiškėja yra sudariusi naują santuoką. Esant šioms aplinkybės, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. spalio 31 d. susidariusi 2 964,41 našlių pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės (pareiškėja nuslėpė aplinkybę, kad po V. T. mirties buvo sudariusi naują santuoką ir prašyme skirti našlių pensiją pateikė neteisingus duomenis). Šioje administracinėje byloje skundžiami sprendimai priimti tinkamai išnagrinėjus dokumentus ir faktines aplinkybes, tinkamai taikant teisės aktų nuostatas bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjos skundo argumentai nesudaro pagrindo šiuos sprendimus naikinti.
II.
15. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. sausio 11 d. sprendimu bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. VPE_SP3E-212 „Dėl T. T. našlių pensijos permokos nustatymo“ nutraukė ir likusius pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
16. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2011 m. sausio 7 d. VSDFV Šiaulių skyriui (nuo 2021 m. liepos 1 d. teises ir pareigas perėmė VSDFV Panevėžio skyrius) pateikė prašymą „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo“. VSDFV Šiaulių skyrius 2011 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. PK1-527 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo T. T.“ nusprendė pareiškėjai skirti našlių pensiją nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki gyvos galvos. VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-25581 „Dėl T. T. našlių pensijos mokėjimo nutraukimo“ nusprendė nutraukti našlių pensijos mokėjimą, nes pensija paskirta neteisėtai. VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. VPE_SP3E-212 „Dėl T. T. našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatė 2 964,41 Eur našlių pensijos permoką už 2010 m. rugpjūčio 17 d.–2021 m. spalio 31 d. laikotarpį, o 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. VPE_SP4E-48 „Dėl T. T. našlių pensijos permokos išieškojimo“ nusprendė nuo 2022 m. sausio 1 d. išskaityti po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos nustatytą našlių pensijos permoką. Pareiškėja pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teise ir pateikė VSDFV 2022 m. birželio 7 d. skundą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimų“, kurį VSDFV atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (2021 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija), kuris nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus ir struktūrą, valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą, išmokų permokų išieškojimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų apskundimo tvarką.
18. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
19. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.
20. Įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.
21. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos gali būti išieškomos konstatavus dvi sąlygas: 1) neteisėtą išmokėjimą ir 2) gavėjų kaltę. Pagal Įstatyme nustatytą reglamentavimą tokios permokos išieškomos iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš VSDF lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams. Ir tik jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Kitokio pobūdžio sprendimų priėmimo Įstatymas nenustato.
22. Socialinio draudimo našlių pensijų (toliau – našlių pensija) skyrimą nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas). Pensijų įstatymo redakcija, galiojusi skiriant našlių pensiją, nustatė, kad teisę gauti našlių pensiją turi mirusiojo asmens sutuoktinis, našlių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus (Pensijų įstatymo 34 str. 1 d. ir 35 str. 4 d.). Pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kuri moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėta suma iš gavėjo išieškoma pensiją mokančios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vadovo sprendimu. (Pensijų įstatymo 43 straipsnio 2 dalis).
23. Teismas pabrėžė, kad bylos duomenys patvirtina, kad teikiant prašymą dėl našlių pensijos skyrimo pareiškėjos pavardė buvo pirmojo sutuoktinio, pensijos skyrimui pareiškėja pateikė santuokos liudijimą. 2011 m. sausio 7 d. VSDFV Šiaulių skyriui (nuo 2021 m. liepos 1 d. teises ir pareigas perėmė VSDV Panevėžio skyrius) pateiktas prašymas „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo“ patvirtina, kad pareiškėjai buvo žinoma apie tai, kad nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui, permokėta suma bus išieškota iš jos įstatymų nustatyta tvarka; asmeniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas sudarius naują santuoką. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia teigti, kad skirdamas našlių pensiją, VSDFV Šiaulių skyrius neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir pateiktų dokumentų bei informacijos teisingumu.
24. Byloje pateikta medžiaga (valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. gruodžio 6 d. raštas) patvirtina, kad 2011 m. sausio 7 d. Gyventojų registre duomenų apie T. T., gimusios (duomenys neskelbtini) ir S. L., gimusio (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymą nebuvo. Duomenys apie T. T. ir S. L. 1990 m. birželio 15 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos sudarytą santuoką Gyventojų registre įrašyti 2021 m. spalio 20 d. Minėti duomenys Gyventojų registre įrašyti 2021 m. spalio 14 d. gavus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos prašymą Nr. (27.85.) SD-1122 įrašyti T. T. ir S. L. 1990 m. birželio 15 d. santuokos sudarymo akto įrašą Nr. 677. Kaip nurodyta atsiliepimuose, VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. spalio 21 d. iš Lietuvos gyventojų registro gavo duomenis apie T. T. ir S. L. santuokos sudarymą 1990 m. birželio 15 d. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad esant minėtoms aplinkybėms, teigti, kad dokumentų ar informacijos apie T. T. antrą santuoką su S. L. nebuvo pareikalauta ar nebuvo gauta dėl VSDFV Šiaulių (ar Panevėžio) skyriaus kaltės, nėra pagrindo.
25. VSDFV Šiaulių skyrius, atsižvelgdamas į Registro pateiktus duomenis, turėjo pagrindą nustatyti, kad pareiškėja 2011 m. sausio 7 d., teikdama prašymą skirti našlių pensiją už V. T. ir patvirtindama, kad nesudarė naujos santuokos, pateikė melagingą informaciją ir nuslėpė aplinkybę, kad po V. T. mirties buvo sudariusi naują santuoką su S. L., kuri turėjo lemiamą įtaką pareiškėjos teisei į našlių pensiją nustatyti. Nustatęs pirmiau minėtą aplinkybę, VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu pagrįstai nusprendė nutraukti našlių pensijos mokėjimą, nes pensija paskirta neteisėtai.
26. Įvertinus ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir bylos faktines aplinkybes, konstatuota, kad našlių pensija už mirusį pirmąjį sutuoktinį V. T. nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. spalio 31 d. pareiškėjai buvo paskirta ir mokama neteisėtai, kadangi po v. T. mirties (duomenys neskelbtini) 1990 m. birželio 15 d. pareiškėja sudarė naują santuoką su S. L., todėl teisės į našlių pensiją už pirmąjį sutuoktinį V. T. neturėjo (Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
27. Teismas taip pat atmetė pareiškėjos argumentus, kad prašymo skirti našlių pensiją blanką užpildė ne ji, o VSDFV Šiaulių skyriaus darbuotoja. Pateikto 2011 m. sausio 7 d. prašymo skirti našlių pensiją duomenys patvirtina, kad pareiškėjos prašyme ties klausimu „Ar sudarėte naują santuoką?“ pažymėta „Ne“, taip pat prašyme pažymėta, kad pateikti duomenys yra teisingi, prašymas pareiškėjos pasirašytas. Teismo įsitikinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai buvo / turėjo būti žinoma, dėl ko teikė prašymą ir kokie duomenys jame buvo nurodyti. Jei pareiškėjai buvo reikalingas vertėjas, ji turėjo kreiptis į VSDFV Šiaulių skyrių su atitinkamu prašymu, kadangi Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba – lietuvių.
28. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad ji neturėtų būti laikoma sudariusi naują santuoką, nes jos santuoka su S. L. buvo formali ir tą patvirtina Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimas, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjos santuoka su S. L. buvo formali, todėl šios santuokos metu įgytas ir pareiškėjos vardu registruotas turtas pripažintas pareiškėjos asmenine nuosavybe. Šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas, nes minėtu teismo sprendimu pareiškėjos santuoka su S. L. nėra pripažinta negaliojančia, o naujos santuokos sudarymas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes – našlių pensija dėl mirusio sutuoktinio V. T. negalėjo būti paskirta nuo pat prašymo pateikimo dienos – našlių pensija neskiriama dar kartą susituokus (Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis), todėl neturi reikšmės, kiek laiko truko santuoka.
29. VSDFV teritorinių skyrių tarnautojai neturi galimybių patikrinti visų Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigų archyvuose saugomų dokumentų, kad nustatytų, ar pareiškėjai pateikė teisingus duomenis apie naujos santuokos nesudarymą (tam valstybėje reikėtų neproporcingai didelio tarnautojų skaičiaus). VSDFV teritorinių skyrių teisė tikrinti asmenų pateiktus duomenis ir dokumentus neatleidžia asmenų nuo pareigos būti sąžiningais, rūpestingais ir teikti teisingus dokumentus bei teisingą informaciją, reikalingą sprendimams dėl teisės į pensiją priimti, kuri įtvirtinta teisės aktuose.
Žemesnės instancijos teismas
30. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. spalio 31 d. susidarė 2 964,41 Eur našlių pensijos permoka dėl pareiškėjos kaltės – dėl to, kad kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos našlių pensijos skyrimui, todėl VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata ginčijamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė išieškoti.
31. Teismas, įvertinęs faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti VSDFV valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą, VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą, VSDFV 2022 m. liepos 5 d. sprendimą vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo dalis dėl pastarųjų trijų reikalavimų atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
32. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad pareiškėjos skundžiamas VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjos atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktą, bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 28 d. nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
III.
33. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
34. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėja teigia, kad savo kaltės dėl našlių pensijos permokos susidarymo neįžvelgia, nes sunkiai kalba lietuviškai ir nesupranta visų įstatymų procedūrų, todėl 2011 m. sausio 7 d. prašymą skirti našlių pensiją užpildė VSDFV darbuotoja, o ji tik pasirašė; kad nauja pareiškėjos santuoka buvo formali ir tą patvirtina Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimas, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjos santuoka su S. L. buvo formali, todėl šios santuokos metu įgytas ir pareiškėjos vardu registruotas turtas pripažintas pareiškėjos asmenine nuosavybe; kad duomenų apie naujos santuokos sudarymą nebuvo ir Gyventojų registre. Papildomai nurodo, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas nesivadovavo teismų praktika (žr. 2021 m. spalio 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2746-442/2021 ir 2022 m. spalio 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eA-811-1047/2022).
Atsiliepimas
35. Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
36. VSDFV Panevėžio skyrius nurodo, kad teismo sprendimas priimtas teisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios ir procesinės teisės normas, teisingai išnagrinėjus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, todėl nėra teisinio pagrindo apeliantės (pareiškėjos) apeliacinio skundo motyvais naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
37. VSDF atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
38. VSDFV vertinimu, apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos ar neištirti įrodymai administracinėje byloje, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose įvardyti pagrindai, sudarantys teisinį pagrindą naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo, 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo, 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo, taip pat dėl VSDFV 2022 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
40. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. VPE_SP3E-212 „Dėl T. T. našlių pensijos permokos nustatymo“ nutraukė ir likusius pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus, nes nustatė, kad VSDFV Panevėžio skyrius pagrįstai nutraukė našlių pensijų mokėjimą pareiškėjai, taip pat pagrįstai nusprendė susidariusią pensijos permoką išieškoti iš pareiškėjos.
41. Pareiškėja apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jos kaltės dėl našlės pensijos išmokėjimo nėra, teismas netinkamai įvertino jos nurodytas faktines aplinkybes, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
43. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėja, be kita ko, skunde prašė panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. VPE_SP3E-212 „Dėl T. T. našlių pensijos permokos nustatymo“, kuriuo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. spalio 31 d. susidarė 2 964,41 Eur našlių pensijos permoka. Tačiau, vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, toks sprendimas savo esme yra tarpinis sprendimas, nesukeliantis pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku, todėl bylos dalis dėl šių sprendimų nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.). (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-403-146/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-502/2015). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti skundo dalį dėl 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo panaikinimo (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o priėmęs – šią administracinės bylos dalį nutraukti (ABTĮ 103 str. 1 p.). Todėl apeliacine tvarka tikrinamo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimo dalis, kuria nutraukta bylos dalis dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą, yra teisėta ir pagrįsta.
44. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
45. Nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui teisingai išspręsti aktualus teisinis reguliavimas įtvirtintas Įstatyme, Pensijų įstatyme ir Nuostatuose.
46. Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, Juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 21 str. 1 d.). Jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka Įstatymo 21 str. 2 d.).
47. Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis nustato, kad našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus. Pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kuri moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėta suma iš gavėjo išieškoma pensiją mokančios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vadovo sprendimu (Pensijų įstatymo 43 str. 2 d.).
48. Nuostatų 4 punktas nustato, kad pensijos ir kompensacijos skiriamos asmenų, turinčių teisę gauti šias išmokas, arba jų globėjų, jeigu asmenys pripažinti neveiksniais šioje srityje, ar jų įgaliotų asmenų prašymu. Pensijos nepilnamečiams asmenims skiriamos jų tėvų (įtėvių) ar globėjų (rūpintojų) prašymu. Prašymai teikiami Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms.
49. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl šių nustatytų faktinių aplinkybių:
49.1. 1970 m. rugpjūčio 10 d pareiškėja sudarė santuoką su V. T.
49.2. (Duomenys neskelbtini) V. T. mirė.
49.3. 1990 m. birželio 15 d. pareiškėja sudarė santuoką su S. L.
49.4. 2011 m. sausio 7 d. pareiškėja VSDFV Šiaulių skyriui (nuo 2021 m. liepos 1 d. teises ir pareigas perėmė VSDFV Panevėžio skyrius) pateikė prašymą „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo“, kuriame yra pareiškėjos parašas, o grafoje „Ar sudarėte naują santuoką?“, pažymėtas atsakymas „Ne“. Prie prašymo pareiškėja pridėjo įrodymus apie1970 m. rugpjūčio 10 d. santuoką su V. T. ir apie V. T. mirtį (duomenys neskelbtini).
49.5. VSDFV Šiaulių skyrius 2011 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. PK1-527 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo T. T.“ nusprendė pareiškėjai skirti našlių pensiją nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki gyvos galvos.
49.6. (Duomenys neskelbtini) S. L. mirė.
49.7. 2021 m. spalio 20 d. Gyventojų registre pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos prašymą buvo įrašyti duomenys apie pareiškėjos ir S. L. santuoką 1990 m. birželio 15 d.
49.8. VSDFV Panevėžio skyrius priėmė skundžiamus 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą dėl našlių pensijos mokėjimo pareiškėjai nutraukimo ir 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimą dėl našlių pensijos permokos išieškojimo iš pareiškėjos.
49.9. VSDFV 2022 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą dėl nutarties 49.8 papunktyje nurodytų sprendimų panaikinimo atmetė.
50. Taigi pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjai nutraukė našlių pensijos mokėjimą pagal prašymą, kurį ji pateikė 2011 m. sausio 7 d., nes prašymo pateikimo momentu pareiškėja buvo sudariusi santuoką su S. L. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisės aktų nuostatomis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstai ir motyvuotai atmetė pareiškėjos reikalavimą panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimą, nes jis teisėtas ir pagrįstas.
51. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai palankus administracinis sprendimas dėl našlių pensijos skyrimo buvo priimtas dėl pareiškėjos kaltės, t. y. dėl to, kad pareiškėja nepateikė visų dokumentų, nurodė iš dalies klaidingus faktus, atsakovas turėjo teisėtą pagrindą susigrąžinti iš pareiškėjos išmokėtą našlių pensiją. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus dėl jos kaltės nebuvimo, dėl to, kad jos buvimą našle parodė kompiuterinė sistema, o ne nurodė pati pareiškėja, dėl žinių stokos, dėl jos negyvenimo kartu su S. L. ir kt. Pirma, 2023 m. spalio 13 d. teismo posėdyje į teisėjo klausimą „oficialiai buvote metrikacijos biure įforminusi santuoką?“ pareiškėja atsakė „nu taip“ (kalba netaisyta), taip pat nurodė turėjusi santuokos liudijimą, tik nežinojo, kur S. L. gyvena (2022 m. spalio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 16 min. 56 s.). Antra, turi būti paisoma imperatyvų, kylančių taikant protingo asmens elgesio standartą (lotynų kalba – bonus pater familias). Pareiškėja, pasirašydama prašymą skirti jai našlės pensiją, kuriame patvirtinama, kad kitos santuokos ji nėra sudariusi, suprato / turėjo suprasti savo veiksmų reikšmę. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujantis aukščiau įvardintais teisės aktais ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nustačius Įstatymo ir Pensijų įstatymo pažeidimą, institucija galėjo spręsti dėl pareiškėjos teisių ribojimo ir už praėjusį laikotarpį, todėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
52. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad nesivadovauta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-11-442/2022, 2022 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-811-1047/2022 ir kt.), nes nesutampa apeliaciniame skunde nurodytų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Nagrinėjamoje byloje, pirma, pareiškėja nenurodė ir nepateikė įrodymų apie aplinkybes, kurios būtų pagrindas pripažinti, kad išieškojimas iš pareiškėjos yra neproporcinga priemonė. Tokių argumentų nėra nei skunde, nei apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų apie 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimo ydingumą šiuo aspektu. Antra, nagrinėjamoje byloje aktuali kita Įstatymo 40 straipsnio 6 dalies redakcija nei pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Teisinis reguliavimas pakeistas siekiant tikslinti teisės aktų normas (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. i-1336 6, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 19, 19¹, 21, 29, 30, 32, 36, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3011 pakeitimo bei Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 11¹, 14, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų aiškinamojo rašto 4 dalies „Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama“ 11 punktas). Trečia, pirmosios instancijos teisme išvada apie atsakovo kaltės nebuvimą padaryta išanalizavus į bylą pateiktus konkrečius įrodymus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, o tai, kad nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo prieiti prie išvados, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
53. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, priėmė teisingą sprendimą bylos dalį nutraukti, kitą pareiškėjos skundo reikalavimų dalį atmesti kaip nepagrįstą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
54. Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas iš esmės priimtas ne pareiškėjos naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. T. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.