Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. T. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjos skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja ir jos atstovė advokatė Donata Motiejūnė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą buvo tinkamai pranešta. Pareiškėjos atstovės 2022-12-12 prašyme nurodyta, kad 2022-12-13 teismo posėdyje nedalyvaus. Pareiškėja ir jos atstovė advokatė skunde bei vykusiuose teismo posėdžiuose nurodė, kad 2021-12-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius išsiuntė pareiškėjai raštą ,,Dėl 2021 m. gruodžio mėn. sprendimų pateikimo“, prie kurio buvo pridėti prašomi panaikinti sprendimai. 2021-12-23 sprendime nurodyta, jog nuspręsta T. T. nutraukti 32,00 Eur našlių pensijos mokėjimą nuo 2022-01-01, nes pensija paskirta neteisėtai. 2021-12-28 sprendime nurodyta, jog nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-08-17 iki 2021-10- 31 susidarė 2964,41 Eur našlių pensijos permoka. 2021-12-29 sprendime nurodyta, jog nuspręsta nuo 2022-01-01 išskaityti po 20 procentų per mėnesį iš T. T. gaunamos senatvės pensijos nustatytą 2964,41 Eur našlių pensijos permoką, susidariusią nuo 2010-08-17 iki 2021-10-31. Nesutikdama su tokiais priimtais sprendimais, pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir gavau 2022-07-05 sprendimą Nr. (18.2E)I-6914, kuriuo nuspręsta pareiškėjos skundo netenkinti. Pažymi, kad jos sutuoktinis V. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). 2021-12-28 sprendime nurodyta, jog pareiškėja neva tai nuslėpė naujos santuokos sudarymo faktą, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su S. L. Pareiškėja savo kaltės neįžvelgia, todėl ir išmokėta suma neturėtų būti išieškoma. Visų pirma, pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), lietuviškai kalba prastai ir nesupranta visų įstatymų procedūrų. Teikiant prašymą, niekas pareiškėjai nieko nepaaiškino, tiesiog užpildė pateiktą formą. Skundžiamame 2022-07-05 sprendime nurodyta, jog pareiškėja neva pateikdama prašymą, nenurodė, kad buvo sudariusi naują santuoką, tačiau pareiškėjos santuoka truko vos kelias dienas (kas yra pripažinta ir teismo sprendimu), galiausiai, jokių duomenų apie tai, kad santuoka buvo sudaryta ir įregistruota, nebuvo ir Gyventojų registro tarnyboje. Kaip matyti dar 2021-09-21 Gyventojų registro tarnyboje išraše, pareiškėja nurodyta kaip našlė. Bet tai nėra pareiškėjos pateikti duomenys, tokie buvo oficialūs duomenys, kuriais lygiai taip pat rėmėsi ir atsakovas, priimdamas sprendimą pareiškėjai skirti išmoką. Tai ne pareiškėjos nurodyti duomenys, o oficialiai skelbiami, todėl nesupranta, kodėl laikoma, kad ji yra kalta, jei pats atsakovas, patikrinęs Gyventojų registro tarnyboje duomenis, nustatė, jog pareiškėja yra našlė. Šiaulių apylinkės teismo sprendime teismo buvo nustatyta, kad mūsų su S. L. sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini) buvo formali, nes jie kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Pareiškėjai gyveno skirtingais adresais, o S. L. santuokos metu su kita moterimi susilaukė vaiko, kas taip pat užfiksuota teismo sprendime ir tik patvirtina, kad santuokinio gyvenimo iš tiesų pareiškėja nevedė. Pareiškėja su sutuoktiniu V. T. pragyveno daug metų, pagrindas gauti našlės pensiją yra, pareiškėjos kaltės dėl to, kad buvo priimti atsakovo sprendimai skirti pareiškėjai našlės pensiją, nėra, o priimti skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir turėtų būti panaikinti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad S. L. dar 2021-09-20 buvo nurodytas kaip nevedęs, o jau 2021-11-05 kaip miręs santuokoje, o sutuoktinė nurodyta pareiškėja T. T.. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjos žodžius, kad jos ir S. L. santuoka Gyventojų registro tarnyboje registruota nebuvo ir įrašas atsirado tik po teismo sprendimo dėl turto pripažinimo asmenine pareiškėjos nuosavybe, priėmimo (2021 m.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2021-12-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo Nr. (10.4)VPE_SP2-25581, 2021-12-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo Nr. VPE_SP3E-212, 2021-12-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo Nr. VPE_SP4E-48, 2022-07-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimo Nr. (18.2E)I-6914 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2011 m. sausio 7 d. Fondo valdybos Šiaulių skyriui (nuo 2021 m. liepos 1 d. teises ir pareigas perėmė Fondo valdybos Panevėžio skyrius) pateikė prašymą „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo“.

Fondo valdybos Šiaulių skyrius 2011 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. PK1-527 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo T. T.“ nusprendė pareiškėjai skirti našlių pensiją nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki gyvos galvos.

Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-25581 „Dėl T. T. našlių pensijos mokėjimo nutraukimo“ nusprendė nutraukti našlių pensijos mokėjimą, nes pensija paskirta neteisėtai.

Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. VPE_SP3E-212 „Dėl T. T. našlių pensijos permokos nustatymo“ nustatė 2 964,41 Eur našlių pensijos permoką už 2010 m. rugpjūčio 17 d. – 2021 m. spalio 31 d. laikotarpį, o 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. VPE_SP4E-48 „Dėl T. T. našlių pensijos permokos išieškojimo“ nusprendė nuo 2022 m. sausio 1 d. išskaityti po 20 procentų per mėnesį iš pareiškėjos gaunamos senatvės pensijos nustatytą našlių pensijos permoką.

Pareiškėja pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teise ir pateikė Fondo valdybai 2022 m. birželio 7 d. skundą „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimų“, kurį Fondo valdyba atmetė kaip nepagrįstą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus ir struktūrą, valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą, išmokų permokų išieškojimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų apskundimo tvarką.

Pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

Įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos gali būti išieškomos konstatavus dvi sąlygas: 1) neteisėtą išmokėjimą ir 2) gavėjų kaltę. Pagal Įstatyme nustatytą reglamentavimą tokios permokos išieškomos iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš VSDF lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams. Ir tik jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Kitokio pobūdžio sprendimų priėmimo Įstatymas nenustato.

Socialinio draudimo našlių pensijų (toliau – našlių pensija) skyrimą nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas). Pensijų įstatymo redakcijos galiojusios skiriant našlių pensiją nuostatos nustatė, kad teisę gauti našlių pensiją turi mirusiojo asmens sutuoktinis, našlių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus (Pensijų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 4 dalis). Pensijos gavėjui nustatyta pareiga pranešti Fondo administravimo įstaigai, kuri moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui. Laiku nepranešus apie tokias aplinkybes pensija yra permokama, permokėta suma iš gavėjo išieškoma pensiją mokančios Fondo administravimo įstaigos vadovo sprendimu (Pensijų įstatymo 43 straipsnio 2 dalis.).

Kaip minėta, pareiškėja 2011 m. sausio 7 d. Fondo valdybos Šiaulių skyriui (nuo 2021 m. liepos 1 d. teises ir pareigas perėmė Fondo valdybos Panevėžio skyrius) pateikė prašymą „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo“. Pareiškėja, teikdama prašymą, pažymėjo, kad miręs asmuo buvo jos sutuoktinis, nurodė, kad nesudarė naujos santuokos, įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti apie: naujos santuokos sudarymą; išvykimą gyventi į užsienį, tvirtino, kad pateikti duomenys yra teisingi, pasirašė. Pareiškėja kartu su prašymu pateikė santuokos liudijimą ir mirties liudijimą. Fondo valdybos Šiaulių skyrius 2011 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. PK1-527 „Dėl valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo T. T.“ nusprendė pareiškėjai skirti našlių pensiją nuo 2010 m. rugpjūčio 17 d. iki gyvos galvos.

Bylos duomenys patvirtina, kad teikiant prašymą dėl našlių pensijos skyrimo pareiškėjos pavardė buvo pirmojo sutuoktinio, pensijos skyrimui pateikė santuokos liudijimą. 2011 m. sausio 7 d. Fondo valdybos Šiaulių skyriui (nuo 2021 m. liepos 1 d. teises ir pareigas perėmė Fondo valdybos Panevėžio skyrius) pateiktas prašymas „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos skyrimo“ patvirtina, kad pareiškėjai buvo žinoma apie tai, kad nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui, permokėta suma bus išieškota iš jos įstatymų nustatyta tvarka; asmeniui, gaunančiam našlių pensiją, pensijos mokėjimas nutraukiamas sudarius naują santuoką.

Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad skirdamas našlių pensiją, Šiaulių skyrius neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir pateiktų dokumentų bei informacijos teisingumu.

Byloje pateikta medžiaga (valstybės įmonės Registrų centro 2022-12-06 raštas) patvirtina, kad 2011 m. sausio 7 d. Gyventojų registre duomenų apie T. T., gimusios (duomenys neskelbtini) ir S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymą nebuvo. Duomenys apie T. T. ir S. L. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos sudarytą santuoką Gyventojų registre įrašyti 2021 m. spalio 20 d. Minėti duomenys Gyventojų registre įrašyti 2021 m. spalio 14 d. gavus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos prašymą Nr. (27.85.) SD-1122 įrašyti T. T. ir S. L. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta atsiliepimuose, Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2021 m. spalio 21 d. iš Lietuvos gyventojų registro gavo duomenis apie T. T. ir S. L. santuokos sudarymą (duomenys neskelbtini).

Taigi konstatuotina, kad esant minėtoms aplinkybėms, teigti, kad dokumentų ar informacijos apie T. T. antrą santuoką su S. L. nebuvo pareikalauta ar nebuvo gauta dėl Šiaulių (ar Panevėžio) skyriaus kaltės, nėra pagrindo.

Šiaulių skyrius, atsižvelgdamas į Registro pateiktus duomenis, turėjo pagrindą nustatyti, kad pareiškėja 2011-01-07, teikdama prašymą skirti našlių pensiją už V. T. ir patvirtindama, kad nesudarė naujos santuokos, pateikė melagingą informaciją ir nuslėpė aplinkybę, kad po V. T. mirties buvo sudariusi naują santuoką su S. L., kuri turėjo lemiamą įtaką pareiškėjos teisei į našlių pensiją nustatyti. Nustatęs pirmiau minėtą aplinkybę, Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-25581 „Dėl T. T. našlių pensijos mokėjimo nutraukimo“ pagrįstai nusprendė nutraukti našlių pensijos mokėjimą, nes pensija paskirta neteisėtai.

Įvertinus ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, kad našlių pensija už mirusį pirmąjį sutuoktinį V. T. nuo 2010-08-17 iki 2021-10-31 pareiškėjai buvo paskirta ir mokama neteisėtai, kadangi po V. T. mirties ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė naują santuoką su S. L., todėl teisės į našlių pensiją už pirmąjį sutuoktinį V. T. neturėjo (Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėja savo 2022 m. liepos 27 d. skunde teismui nurodo, kad savo kaltės neįžvelgia, todėl išmokėta suma neturėtų būti išieškoma. Teigia, kad lietuviškai kalba prastai ir nesupranta visų įstatymų procedūrų. Teikiant prašymą, niekas pareiškėjai nieko nepaaiškino, tiesiog darbuotoja užpildė pateiktą formą.

Teismas taip pat atmeta pareiškėjos argumentus, kad prašymo skirti našlių pensiją blanką užpildė ne ji, o Šiaulių skyriaus darbuotoja. Pateikto 2011-01-07 prašymo skirti našlių pensiją duomenys patvirtina, kad pareiškėjos prašyme ties klausimu „Ar sudarėte naują santuoką?“ pažymėta „Ne“, taip pat prašyme pažymėta, kad pateikti duomenys yra teisingi, prašymas pareiškėjos pasirašytas. Teismo įsitikinimu, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai buvo / turėjo būti žinoma, dėl ko teikė prašymą ir kokie duomenys jame buvo nurodyti. Jei pareiškėjai buvo reikalingas vertėjas, ji turėjo kreiptis į Šiaulių skyrių su atitinkamu prašymu, kadangi Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba – lietuvių.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad ji neturėtų būti laikoma sudariusi naują santuoką, nes jos santuoka su S. L. buvo formali ir tą patvirtina Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 25 d. sprendimas, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjos santuoka su S. L. buvo formali, todėl šios santuokos metu įgytas ir pareiškėjos vardu registruotas turtas pripažintas pareiškėjos asmenine nuosavybe. Šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas, nes minėtu teismo sprendimu pareiškėjos santuoka su S. L. nėra pripažinta negaliojančia, o naujos santuokos sudarymas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes – našlių pensija dėl mirusio sutuoktinio V. T. negalėjo būti paskirta nuo pat prašymo pateikimo dienos – našlių pensija neskiriama dar kartą susituokus (Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalis), todėl neturi reikšmės, kiek laiko truko santuoka.

VSDFV teritorinių skyrių tarnautojai neturi galimybių patikrinti visų Lietuvos civilinės metrikacijos įstaigų archyvuose saugomų dokumentų, kad nustatytų, ar pareiškėjai pateikė teisingus duomenis apie naujos santuokos nesudarymą (tam valstybėje reikėtų neproporcingai didelio tarnautojų skaičiaus). VSDFV teritorinių skyrių teisė tikrinti asmenų pateiktus duomenis ir dokumentus neatleidžia asmenų nuo pareigos būti sąžiningais, rūpestingais ir teikti teisingus dokumentus bei teisingą informaciją, reikalingą sprendimams dėl teisės į pensiją priimti, kuri įtvirtinta teisės aktuose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnis).

Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, daro išvadą, kad laikotarpiu 2010-08-17 – 2021-10-31 susidarė 2964,41 Eur našlių pensijos permoka dėl pareiškėjos kaltės – dėl to, kad kreipdamasi dėl našlių pensijos skyrimo nuslėpė aplinkybes, turinčias įtakos našlių pensijos skyrimui, todėl VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata, kad jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas VSDFV teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusią permoką ginčijamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai nusprendė išieškoti.

Teismas, įvertinęs faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti 2021-12-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimą Nr. (10.4)VPE_SP2-25581, 2021-12-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sprendimą Nr. VPE_SP4E-48, 2022-07-05 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimą Nr. (18.2E)I-6914 vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundo dalis dėl pastarųjų trijų reikalavimų atmestina kaip nepagrįsta (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. VPE_SP3E-212 „Dėl T. T. našlių pensijos permokos nustatymo“, kuriuo nustatyta 2 964,41 Eur našlių pensijos permoką už 2010 m. rugpjūčio 17 d. – 2021 m. spalio 31 d. laikotarpį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 yra nurodęs, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimai, kuriuose nustatyta, kad susidarė atitinkamo dydžio našlių pensijos permoka, taip pat kad permoka susidarė dėl pensijos gavėjo kaltės, bet nesuformuluoti jokie viešojo administravimo institucijos valdingi patvarkymai, jais nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos, savo esme yra tarpiniai sprendimai, nesukeliantys pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių, ir negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme dalyku.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjos skundžiamas Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. VPE_SP3E-212 „Dėl T. T. našlių pensijos permokos nustatymo“ nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjos atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktą, bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. VPE_SP3E-212 „Dėl T. T. našlių pensijos permokos nustatymo“ nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 – 133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Administracinės bylos Nr. eI2-181-621/2023 dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. VPE_SP3E-212 „Dėl T. T. našlių pensijos permokos nustatymo“ nutraukti.

Likusią pareiškėjos T. T. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.