- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- eA-2746-442/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02243-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
- Pareiškėjas
- A. A. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja A. A. P. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu skundu teismo prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. VPE_SP3-I50 „Dėl A. A. P. socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo“, VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. VPE_SP2-23980 „Dėl A. A. P. socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimo nutraukimo“, VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VPE_SP4-19 „Dėl A. A. P. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2020 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5030 „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti A. A. P. nuo 2020 m. vasario 1 d. išskaitytas iš jos senatvės pensijos našlių pensijos permokos sumas.
2. Pareiškėja patikslintame skunde nurodė ir pareiškėja bei jos atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi juose yra pateikiamas neteisingas faktinės situacijos vertinimas, neatsižvelgta į teisės aktų reikalavimus ir suformuotą teisminę praktiką analogiškose bylose.
3. Pareiškėja nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 21 straipsnio 2 dalimi, galimybė išieškoti iš socialinio draudimo išmokų gavėjo susidariusią atitinkamų išmokų permoką yra saistoma sąlygos – minėta permoka turi būti susidariusi dėl išmokų gavėjo kaltės.
4. Pareiškėja paaiškino, kad VSDFV Kauno skyriaus 2007 m. kovo 23 d. sprendimu nuo 2007 m. sausio 1 d. pareiškėjai paskirta našlių pensija, kuri buvo mokama iki 2019 m. gruodžio 31 d. Ginčijamu VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-23980 nuspręsta nutraukti 24,17 Eur našlių pensijos mokėjimą nuo 2020 m. sausio 1 d. Atsakovas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendime Nr. VPE_SP3-I50 konstatavo, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. susidarė 3 237,48 Eur socialinio draudimo našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos kaltės. Ginčijamu 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. VPE_SP4-19 nuspręsta iš pareiškėjos gaunamos pensijos išskaityti po 20 procentų pensijos permoką kas mėnesį. Atsakovas vertino, kad socialinio draudimo našlių pensijos permoka yra susidariusi dėl pareiškėjos kaltės, kadangi 2007 m. kovo 1 d. pateikdama prašymą skirti socialinio draudimo našlių pensiją už mirusį sutuoktinį, neinformavo, kad 1986 m. vasario 6 d. buvo sudaryta kita santuoka, kuri buvo nutraukta 1989 m. sausio 27 d.
5. Pareiškėja su skundžiamų sprendimų motyvais nesutiko, nes 2007 m. pradžioje, jai nuvykus į VSDFV Kauno skyrių, darbuotoja ją įtikino, kad jai priklauso našlių pensija, pasitikėdama darbuotoja, ji pateikė paprašytus dokumentus ir prašymą dėl našlių pensijos skyrimo, jokių papildomų dokumentų ar informacijos nebuvo pareikalauta. Darbuotojai jai nepaaiškino apie našlių pensijos skyrimo sąlygas ir tvarką, todėl jai nebuvo žinoma apie pareigą informuoti, kad po sutuoktinio mirties 1986 m. vasario 6 d. ji buvo sudariusi santuoką, kuri 1989 m. sausio 27 d. buvo nutraukta. Nežinojo, jog ši aplinkybė turės esminę reikšmę našlių pensijos skyrimui. Be to, santuoka buvo sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinių santykių, o tik tam, kad galėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą Kauno mieste ir gauti geriau apmokamą darbą. Tuo tarpu Č. P. ir po jo mirties laikė ir laiko savo teisėtu sutuoktiniu, su kuriuo iki šiol yra sudaryta bažnytinė santuoka, su juo pareiškėja yra susilaukusi dviejų dukterų.
6. Pareiškėja akcentavo, kad našlių pensijos permokėjimas nustatytas praėjus trylikai metų po šios pensijos paskyrimo, nors atsakovas turėjo visas galimybes patikrinti pareiškėjos atitikimą našlių pensijos gavimo sąlygoms pensijos skyrimo momentu. Tačiau šias funkcijas atliko neatidžiai ir nerūpestingai, nebuvo atidus priimdamas sprendimą, o atsiradusią pensijos permoką siekia perkelti pareiškėjai, kuri yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, jai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, finansinė padėtis yra labai sunki, o gaunama senatvės pensija yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Kas mėnesį, išieškojus našlių pensijos permokos dalį, jai lieka apie 286 Eur, kurių nepakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti.
Atsiliepimas
7. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja 2007 m. kovo 1 d. pateikė prašymą dėl našlių pensijos skyrimo už (duomenys neskelbtini) mirusį sutuoktinį Č. P.. Kartu su prašymu pateikė Č. P. mirties liudijimą ir santuokos liudijimą. Prašyme skirti našlių pensiją už mirusį Č. P. pažymėjo, jog ji nesudarė naujos santuokos.
9. Atsakovas pažymėjo, kad tuo metu galiojęs Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad teisę gauti socialinio draudimo našlių pensiją turi asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu. Minėto straipsnio 4 dalis nurodė, kad našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus. VSDFV Kauno skyrius, įvertinęs pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus dokumentus, reikalingus našlių pensijai skirti, 2007 m. kovo 23 d. sprendimu paskyrė pareiškėjai našlių pensiją nuo 2007 m. sausio 1 d. Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir pateiktų dokumentų bei informacijos teisingumu (pareiškėjos pavardė buvo pirmojo sutuoktinio, pateikė santuokos liudijimą, vyro mirties liudijimą, kitus dokumentus, kurie taip pat nekėlė abejonių). Kadangi pareiškėja patvirtino, kad po sutuoktinio Č. P. mirties kita santuoka nebuvo sudaryta, papildomos informacijos ar dokumentų reikalauti iš pareiškėjos nebuvo jokio pagrindo.
10. Atsakovas nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius nebuvo pasyvus ir kontroliavo našlių pensijų paskyrimo teisėtumą. Vykdant VSDFV direktoriaus 2015 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintas Našlių pensijos skyrimo pagrįstumo tikrinimo laikinosios tvarkos nuostatas nustatyta, kad žymos apie pareiškėjos ir Č. P. santuokos nutraukimą nėra. Našlių pensijos skyrimo metu nebuvo gaunami Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – ir Gyventojų registras) duomenys apie asmenų sudarytas ar nutrauktas santuokas, todėl VSDFV Kauno skyrius neturėjo informacijos apie pareiškėjos santuoką su V. B.. Šių duomenų nebuvo gyventojų registre ir 2015 m., kai buvo tikrinamas našlių pensijų paskyrimo teisėtumas. VSDFV Kauno skyrius apie pareiškėjos sudarytą santuoką su V. B. sužinojo tik 2019 m. gruodžio 13 d., kai Išmokų taikomojoje sistemoje suformavus pagalbinę ataskaitą buvo gauti duomenys iš Gyventojų registro apie pareiškėjos 1986 m. vasario 6 d. sudarytą santuoką su V. B., kuri buvo nutraukta 1989 m. sausio 27 d. VSDFV Kauno skyrius kreipėsi dėl pareiškėjos santuokos / ištuokos su V. B. akto išrašo pateikimo. Elektroniniu paštu 2020 m. gruodžio 30 d. buvo gautos santuokos sudarymo ir nutraukimo aktų išrašų kopijos.
11. Atsakovas paaiškino, kad atsižvelgiant į gautą informaciją ginčijamu 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-23980 pareiškėjai nutrauktas našlių pensijos mokėjimas nuo 2020 m. sausio 1 d., o 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP3-150 nustatyta 3 237,48 Eur našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos kaltės, kadangi pareiškėja, pateikdama prašymą skirti našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį sutuoktinį Č. P., neinformavo, kad 1986 m. vasario 6 d. buvo sudariusi santuoką su V. B.. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. VPE_SP4-19 nusprendė nuo 2020 m. vasario 1 d. iš pareiškėjos gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 20 procentų kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta 3 237,48 Eur nustatyta socialinio draudimo našlių pensijos permoka.
12. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėja, teikdama VSDFV Kauno skyriui prašymą dėl našlių pensijos skyrimo už mirusį sutuoktinį Č. P. ir nuslėpdama informaciją apie sudarytą santuoką su V. B., nebuvo sąžininga. Kadangi po Č. P. mirties pareiškėja sudarė naują santuoką, todėl pagal tuo metu galiojusią Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalį neturėjo teisės gauti našlių pensiją už mirusį sutuoktinį Č. P..
II.
13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkinto iš dalies ir panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VPE_SP4-19 „Dėl A. A. P. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ bei įpareigojo VSDFV Kauno skyrių grąžinti pareiškėjai nuo 2020 m. vasario 1 d. išskaitytas iš jos senatvės pensijos socialinio draudimo našlių pensijos permokos sumas.
14. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, akcentavo pareiškėjos prašymo dėl našlių pensijos skyrimo pateikimo metu (2007 m. kovo 1 d.) galiojusio Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 38 straipsnio 3 dalyje, 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyrius, įvertinęs pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus dokumentus, 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 10.33.C-3466 paskyrė pareiškėjai našlių pensiją nuo 2007 m. sausio 1 d. Atsakovas nurodė, jog tuo metu nebuvo pagrindo abejoti pareiškėjos pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu (pareiškėjos pavardė buvo pirmojo sutuoktinio, pateikė santuokos liudijimą, vyro mirties liudijimą, prašyme patvirtino (pažymėjo), kad po vyro mirties kita santuoka nebuvo sudaryta). VSDFV Kauno skyrius, vykdydamas VSDFV direktoriaus 2015 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-134 patvirtintas Našlių pensijos skyrimo pagrįstumo tikrinimo laikinosios tvarkos nuostatas nustatė, kad žymos apie pareiškėjos ir Č. P. santuokos nutraukimą nėra.
16. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas apie pareiškėjos sudarytą santuoką su V. B. sužinojo, kai Išmokų taikomojoje sistemoje suformavus pagalbinę ataskaitą „Našlių pensijų gavėjai, kurie Gyventojų registro ar SODROS duomenimis sudarė naują santuoką“, 2019 m. gruodžio 12 d. gauti duomenys iš Gyventojų registro apie pareiškėjos ir V. B. 1986 m. vasario 6 d. sudarytą santuoką, kuri buvo nutraukta 1989 m. sausio 27 d. Atsakovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl pareiškėjos santuokos / ištuokos su V. B. akto išrašo. 2020 m. gruodžio 30 d. elektroniniu paštu gautos santuokos sudarymo ir nutraukimo aktų išrašų kopijos. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP2-23980 nutraukė pareiškėjai našlių pensijos mokėjimą nuo 2020 m. sausio 1 d., o 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. VPE_SP3-150 nustatė 3 237,48 Eur našlių pensijos permoką dėl išmokos gavėjos kaltės, kadangi pareiškėja, pateikdama prašymą skirti našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį sutuoktinį Č. P., neinformavo, kad 1986 m. vasario 6 d. buvo sudariusi santuoką su V. B. ir pagal tuo metu galiojusią Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalį neturėjo teisės gauti našlių pensiją.
17. Teismas sprendė, kad VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. VPE_SP3-I50, kuriuo pareiškėjai nustatyta socialinio draudimo našlių pensijos 3 237,48 Eur permoka, 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimas Nr. VPE_SP2-23980, kuriuo nutrauktas socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas, ir VSDFV 2020 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. (6.5)I-5030, priimtas išnagrinėjus pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo.
18. Teismas, vertindamas VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. VPE_SP4-19 „Dėl A. A. P. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ pagrįstumą, nustatė, kad šiuo sprendimu nuspręsta nuo 2020 m. vasario 1 d. iš pareiškėjos gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 20 procentų kiekvieną mėnesį iki valstybinio socialinio draudimo fondui bus atlyginta 3 237,48 Eur nustatyta socialinio draudimo našlių pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šis sprendimas priimtas remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi sprendimo priėmimo metu) normomis.
19. Teismas, akcentuodamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 40 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus taikant šias normas, pažymėjo, kad byloje nagrinėjamu atveju sprendimas nutraukti pareiškėjai paskirtos našlių pensijos mokėjimą, o vėliau ir skundžiamas sprendimas išieškoti susidariusią našlių pensijos permoką buvo priimtas įvertinus pareiškėjos pateiktus našlių pensijai skirti dokumentus, kurių pagrįstumas buvo patikrintas tik po ilgo laikotarpio, pradėjus duomenis kaupti Gyventojų registre. Atsakovas, gavęs duomenis iš Gyventojų registro, sprendė, kad pareiškėjai palankus sprendimas prieš trylika metų buvo priimtas nepagrįstai. Tai, kad institucija nusprendė panaikinti savo priimtą sprendimą, lėmė taip pat ir minėta priežastis (Gyventojų registro įsteigimas ir duomenų jame kaupimas), taigi priežastis, susijusi su valstybės institucijų įsteigimu, veiklos pagrindais. Jeigu institucijos sprendimo panaikinimas yra lemiamas, be kita ko, pačių valstybės valdžios institucijų veiklos ypatumais, dėl kurių priimant administracinį sprendimą faktiškai nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą, tai negali būti vertinama kaip faktinis pagrindas, leidžiantis institucijai spręsti dėl jos priimto sprendimo panaikinimo. Toks institucijos veikimas neatitinka gero administravimo principo. Institucija, nustačiusi, kad administracinis sprendimas turi būti panaikintas ne vien dėl asmens, besikreipusio dėl tokio sprendimo, kaltės, bet iš dalies ir dėl institucijos veiksmų, paprastai neturėtų naikinti savo priimto administracinio sprendimo, nes toks panaikinimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu.
20. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad nustačius, jog pareiškėja neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų našlės pensijai gauti, šios pensijos mokėjimas turėjo būti nutrauktas. Nustačius įstatymo pažeidimą, institucija galėjo svarstyti dėl pareiškėjos teisių ribojimo ir už praėjusį laikotarpį, tačiau taip pat buvo būtina svarstyti, ar toks ribojimas yra proporcingas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas vertino, kad iki administracinio sprendimo panaikinimo praėjus labai ilgam laiko tarpui – net trylikai metų, visa administracinio sprendimo panaikinimo našta negali būti perkelta pareiškėjai, nes toks sprendimas priklausė ne tik nuo pareiškėjos elgesio, bet ir nuo institucijos veiklos ypatumų, taikytos administracinės praktikos. Be to, visos administracinio sprendimo panaikinimo naštos perkėlimas pareiškėjai yra neproporcingas atsižvelgiant ir į pareiškėjos turtinę padėtį (gaunamas pajamas), sveikatos būklę, amžių. Teismas vertino institucijos taikytas priemones kaip neproporcingas, todėl sprendė, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą šioje dalyje ir panaikinti ginčijamą 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VPE_SP4-19. Patenkinus šį skundo reikalavimą tais pačiais motyvais ir pagrindais tenkintinas ir reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjai nuo 2020 m. vasario 1 d. išskaitytas iš senatvės pensijos sumas.
22. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas minėtame sprendime iš esmės nevertino aplinkybių, nustatytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, t. y. aplinkybių, dėl išmokos permokos išieškojimo atsisakymo dėl sunkios fizinio asmens ekonominės (socialinės padėties). Sąlygos, kurioms esant pareiškėjai apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo gali būti atsisakyta, buvo išaiškintos tik VSDFV 2020 m. liepos 24 d. sprendime Nr. (6.5)I-5030, priimtame išnagrinėjus pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šis klausimas grąžintas spęsti atsakovui, kuris 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (10.1)DV_S-38603 prašymo netenkino.
23. Teismas, atsižvelgdamas į bylos išsprendimo rezultatą (tenkinti du reikalavimai iš penkių), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsniu, iš atsakovo priteisė 80,64 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
III.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.
Atsiliepimas
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo sprendimo dalimis, kuriomis nuspręsta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VPE_SP4-19 dėl našlių pensijos permokos išieškojimo ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių grąžinti pareiškėjai nuo 2020 m. vasario 1 d. išskaitytas iš senatvės pensijos našlių pensijos permokos sumas bei priteisti Lietuvos valstybės naudai iš VSDFV Kauno skyriaus 80,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. VSDFV teigimu, teismo sprendimas priimtas neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus, neteisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas.
27. VSDFV nuomone, teismas neteisingai vertino aplinkybes, dėl kurių pareiškėjai susidarė našlių pensijos permoka ir buvo priimtas sprendimas išieškoti minėtą permoką. Teismas nepagrįstai teigia, kad našlių pensijos permoka pareiškėjai susidarė dėl atsakovo netinkamų veiksmų – Gyventojų registro įsteigimo ir duomenų jame kaupimo. Gyventojų registro valdytoja yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri yra ir šio registro asmens duomenų valdytoja, o Gyventojų registro tvarkytojas yra valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras, kuris yra ir asmens duomenų tvarkytojas. VSDFV ir jos teritorinių skyriai yra tik šių duomenų gavėjai, gaunantys duomenis, reikalingus jų funkcijoms vykdyti pagal sudarytą su VĮ Registrų centru duomenų teikimo sutartį, ir šio registro duomenis gauna (mato) tokius, kokie jie yra įrašyti atitinkamu momentu. Duomenys apie pareiškėjos 1986 m. vasario 6 d. sudarytą naują santuoką Gyventojų registre atsirado tik 2019 m. gruodžio 12 d. (priežastis, dėl kurių šie duomenys atsirado tik 2020 metais, galėtų nurodyti tik Gyventojų registro tvarkytojas arba duomenis šiam registrui teikiančios įstaigos), todėl tik po šios datos VSDFV Kauno skyriui tapo žinoma aplinkybė, turinti lemiamą reikšmę pareiškėjos teisei gauti našlių pensiją. Pareiškėjos kartu su 2007 m. kovo 1 d. prašymu pateikti dokumentai (santuokos su Č. P. liudijimas ir šio asmens mirties liudijimas) nekėlė abejonių dėl juose esančios informacijos teisingumo. Taigi našlių pensijos permoka už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. susidarė ne dėl VSDFV Kauno skyriaus nepakankamai atidaus ir rūpestingo funkcijų atlikimo ar kontrolės nebuvimo, o tik dėl pareiškėjos nesąžiningumo. Tą įrodo aplinkybė, kad 2007 m. kovo 1 d. prašyme dėl našlių pensijos skyrimo už Č. P. ties klausimu „Ar sudarėte naują santuoką?“ pareiškėja pažymėjo „Ne“, t. y. pateikė neteisingą informaciją, o būdama sąžininga ir rūpestinga turėjo pateikti teisingą informaciją apie visas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į našlių pensiją nustatyti. Suvokti, kad susituokus su V. B. pareiškėja tapo V. B. sutuoktinė, nereikia teisinių žinių ar ypatingo išsilavinimo.
28. VSDFV akcentuoja, kad tiek VSDFV Kauno skyrius 2019 m. gruodžio 31 d. raštu, tiek VSDFV 2020 m. liepos 24 d. raštu pareiškėją informavo apie galimybę nurodyti priežastis, dėl kurių, jos nuomone, turėtų būti atsisakyta permokos išieškojimo, ir pateikti dokumentų, kurie yra reikšmingi nagrinėjant permokos atsisakymo klausimą, kopijas. Pareiškėja jokių dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių nustatyta našlių pensijos permoka negalėtų būti iš jos išieškoma, nepateikė, taip pat nenurodė ir aplinkybių, susijusių su jos sunkia finansine padėtimi. Todėl teismo teiginys, kad atsakovas nevertino aplinkybių dėl išmokos permokos išieškojimo atsisakymo dėl sunkios fizinio asmens ekonominės (socialinės) padėties, yra nepagrįstas.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad VSDFV ir jos administravimo įstaigų pareiga yra užtikrinti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas būtų pajėgus garantuoti išmokų gavėjų lūkesčius. Fondo biudžeto formavimas, vykdymas, kontrolė ir atsiskaitymas bei socialinio draudimo sistemos tikslų ir uždavinių įgyvendinimas yra pagrindinė VSDFV ir jos administravimo įstaigų veikla. Svarbu yra tai, kad sudarant ir vykdant Fondo biudžetą, būtų numatyti pakankami ištekliai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytų rūšių socialiniam draudimui vykdyti ir kad šie ištekliai būtų naudojami pagal paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka. Nepagrįstai išmokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimas stiprina socialinio draudimo finansinį stabilumą, o taip pat stiprina visuomenės pasitikėjimą, kad fondo biudžeto lėšos naudojamos tik teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
30. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
31. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas teismo sprendimas yra detalus ir motyvuotas, teismo išdėstyti argumentai yra nuoseklūs ir susieti su bylos nagrinėjimo metu išsiaiškintomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o taip pat atsižvelgiant į pačių šalių duotus paaiškinimus.
32. Pareiškėja pažymi, kad dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio taikymo išaiškinimus yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi. Jos prašymo dėl našlių pensijos skyrimo padavimo metu pateikti dokumentai atsakovo buvo įvertinti kaip pakankami ir jokių kitų papildomų duomenų pateikti nepareikalauta. Pareiškėjai našlės pensija buvo paskirta ir mokama nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Permoka buvo nustatyta praėjus trylikai metų, nors atsakovui teisės aktai suteikia ne tik teisę tikrinti paskirtos pensijos paskyrimo teisėtumą, bet ir pareigą užtikrinti, kad pensija būtų skiriama atidžiai ir rūpestingai, susipažinus su pateiktais dokumentais, o kilus tam tikrų abejonių pensijos mokėjimo teisėtumas turi buri tikrinamas. Atsakovas ne tik netikrino pareiškėjos atitikimą našlių pensijos gavimo sąlygoms našlių pensijos skyrimo momentu, tačiau ir visus trylika metų, kiek pareiškėjai buvo mokama našlių pensija. Pareiškėjos kreipimosi dėl našlių pensijos skyrimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas nustatė, kad VSDFV teritoriniai skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti, o atsakovo nepasinaudojimas šia teise negali būti laikomas priežastimi, nulėmusią pareiškėjos kaltę dėl netinkamo išmokos paskyrimo. Pareiškėja dėl teisinių žinių stokos neturėjo ir negalėjo turėti jokių tyčinių paskatų apgauti valstybę ir nesiekė sąmoningai nuslėpti po sutuoktinio mirties sudarytos kitos santuokos, kuri prašymo teikimo dienai jau buvo nutraukta daugiau kaip aštuoniolika metų.
33. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, ar nuo našlių pensijos skyrimo kreipėsi dėl informacijos gavimo į Gyventojų registrą, kokios priemonės buvo išnaudotos administracinio akto teisingumo patikrinimui. Priešingai, į bylą pateiktas tik 2015 m. gegužės 19 d. išrašas iš Gyventoju registro apie santuokos sudarymą, kurio duomenys gauti dar 2007 m. kovo 20 d. (našlių pensijos skyrimo pareiškėjai momentu), tuo tarpu nėra pateikta jokių kitų rašytinių duomenų apie tai, kad dar iki 2019 m. gruodžio 12 d. (duomenų apie pareiškėjos santuoka su V. B. gavimo diena) būtų kreiptasi dėl tokios informacijos gavimo. Akivaizdu, kad atsakovas, spręsdamas, ar yra pagrindas pareiškėjai skirti našlės pensiją, veikė neaktyviai, nerūpestingai ir netgi aplaidžiai, todėl savalaikiai nebuvo nustatytos objektyvios aplinkybės ir nepatikrintas našlių pensijos skyrimo teisėtumas.
34. Pareiškėjos vertinimu, socialinio draudimo našlio pensijos teisėtumo patikrinimas po trylikos metų vertintinas kaip nepagrįstai ilgas delsimas atlikti priimto administracinio sprendimo skirti socialinio draudimo našlio pensijos peržiūrėjimą. Dėl ko yra pagrindas pripažinti, kad socialinio draudimo našlių pensijos permoka susidarė dėl VSDFV Kauno skyriaus specialistų neveikimo. Todėl našlių pensijos permokos atsiradimas yra nulemtas palies atsakovo kaip valstybės valdžios institucijos veiklos ypatumų, dėl kurių priimant administracinį sprendimą dėl našlių pensijos skyrimo faktiškai nebuvo surinkti visi būtini duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą. Aplinkybė, jog pareiškėjos 2007 m. pateikti dokumentai VSDFV Kauno skyriui buvo įvertinti kaip pakankami gauti socialinio draudimo našlių pensiją, nepaneigia šios institucijos pareigos per protingą terminą atlikti jų patikrinimą, o neatidus ir nerūpestingas atsakovo elgesys nulėmė našlių pensijos permokos atsiradimą.
35. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad VSDFV ir jos teritorinių vienetų priimtiems teisės aktams keliami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti administraciniam aktui keliami reikalavimai, be kita ko, reikalavimas priimtą aktą pagrįsti objektyviais duomenimis.
Šalies argumentai
36. Pareiškėja nesutinka, kad našlių pensijos permoka susidarė dėl jo nesąžiningumo ir akcentuoja, kad pasitikėdama pensijų mokėjimą administruojančia institucija pateikė paprašytus dokumentus ir šabloninį prašymą dėl našlių pensijos skyrimo. Nors prašymą pasirašė pati, tačiau dokumentus pildė padedama atsakovo atsakingo asmens, o prašyme skirti našlių pensiją į klausimą „ar sudarėte naują santuoką“ buvo pažymėtas atsakymas „ne“ dėl neaiškios klausimo formuluotės (nėra aišku ar klausiama apie santuokos sudarymą per laikotarpį nuo pareiškėjos sutuoktinio Č. P. mirties momento, ar visgi klausiama apie santuokos sudarymą prašymo pildymo momentu). Šabloninio prašymo pasižadėjime nebuvo nurodyta, kad pareiškėja turi informuoti apie ankstesnes santuokas. Pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti duomenų apie 1986 m. vasario 6 d. sudarytą santuoką su V. B., o atsakydama į klausimą pagal jo formuluotę nurodė, kad prašymo pildymo momentu nebuvo sudariusi santuokos. Pareiškėja atsakingų atsakovo darbuotojų nebuvo informuota apie našlių pensijos skyrimo sąlygas, pareiškėja yra baigusi tik 4 klases, visą gyvenimą dirbo nekvalifikuotą darbą, todėl neturėdama pakankamai žinių, patirties, nesuprato, jog ji turinti pareigą informuoti, kad po sutuoktinio Č. P. mirties, nuo 1986 m. vasario 6 d. iki 1989 m. sausio 27 d. buvo sudariusi santuoką su V. B. (kuri prašymo pildymo momentu buvo nutraukta prieš 18 metų) ir kad ši aplinkybė turės esminę reikšmę našlės pensijos skyrimui.
37. Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad nepateikė dokumentų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių nustatyta našlių pensijos permoka negalėtų būti iš jos išieškoma. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė atsakovui prašymą atsisakyti permokos iešieškojimo dėl sunkios ekonominės (socialinės) pareiškėjos padėties. Pareiškėja, teikdama skundą teismui, taip pat pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos sunkią finansinę padėtį.
38. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad administracinio sprendimo panaikinimo naštos perkėlimas jai neatitiktų gero administravimo ir proporcingumo principų. VSDFV pateiktas teismo sprendimo vertinimas yra subjektyvaus pobūdžio.
Atsiliepimas
39. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.
40. Atsakovas atsiliepime visiškai palaiko apeliacinio skundo argumentus, akcentuodamas, kad našlių pensijos skyrimo pareiškėjai metu nebuvo gaunami Gyventojų registro duomenys apie asmenų sudarytas ar nutrauktas santuokas, todėl VSDFV Kauno skyrius neturėjo informacijos apie pareiškėjos santuoką su V. B.. Šių duomenų nebuvo Gyventojų registre ir vėliau, kai 2015 metais buvo tikrinamas našlių pensijų paskyrimo teisėtumas. Todėl teigti, kad duomenys nebuvo gauti dėl VSDFV Kauno skyriaus kaltės, nėra pagrindo. Duomenys apie pareiškėjos 1986 m. vasario 6 d. sudarytą naują santuoką Gyventojų registre atsirado tik 2019 m. gruodžio 12 d. Priežastis, dėl kurių duomenys apie pareiškėjos sudarytą santuoką su V. B. atsirado tik 2019 m. gruodžio 12 d., galėtų nurodyti tik Gyventojų registro tvarkytojas arba duomenis šiam registrui teikiančios įstaigos. Našlių pensijos permoka susidarė ne dėl VSDFV Kauno skyriaus nepakankamai atidaus ir rūpestingo funkcijų atlikimo ar kontrolės nebuvimo, o tik dėl pareiškėjos nesąžiningumo, nes pareiškėja, teikdama VSDFV Kauno skyriui prašymą dėl našlių pensijos skyrimo nuslėpė informaciją apie sudarytą santuoką. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendime nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 17 d. prašymą atsisakyti nustatytos našlių pensijos permokos išieškojimo ir įvertino turimus duomenis bei prie prašymo pateiktus dokumentus, kuriais pareiškėja grindė sunkią ekonominę (socialinę) padėtį.
41. Atsakovas pabrėžia, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalies kontekste VSDFV direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti socialinio draudimo permokos išieškojimo tik tuo atveju, jeigu asmeniui reikia valstybės paramos arba ji jam teikiama. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendime Nr. (10.1)DV_S-38603 pažymėjo, kad pareiškėja prašyme nenurodė ir jokiais dokumentais nepatvirtino, ar jai yra (buvo) teikiama socialinė parama, nepateikė savo gyvenamosios vietos seniūnijos pažymos ar kitos formos dokumento apie tai, kad ji gyvena viena ar su kitais asmenimis, nepranešė ar negauna kitų pajamų, neturi santaupų bankuose ir ne bankuose, todėl pareiškėjos socialinę (ekonominę) padėtį VSDFV Kauno skyrius įvertino pagal turimus duomenis ir pareiškėjos pateiktus dokumentus apie pajamas ir sveikatą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalies prasme pareiškėjos padėtis nelaikytina sunkia. Buvo įvertinta tai, kad pareiškėjos realiai gaunamos pajamos viršija valstybės remiamų pajamų dydį, taip pat ji turi pilnamečių vaikų, kurie turi pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalaujančius tėvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
42. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimų, priimtų dėl našlių pensijos permokos nustatymo, našlės pensijos pareiškėjai mokėjimo nutraukimo, našlių pensijos permokos išieškojimo, taip pat dėl VSDFV sprendimo, priimto išnagrinėjus ginčą privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VSDFV Kauno skyrius pagrįstai nutraukė našlės pensijos mokėjimą pareiškėjai, tačiau nepagrįstai nusprendė susidariusią permoką išieškoti iš pareiškėjos.
44. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, pripažįstant VSDFV Kauno skyriaus sprendimą dėl permokos išieškojimo neteisėtu, ir teigia, kad našlės pensijos permoka susidarė dėl pareiškėjos kaltės, nes ji pateikė neteisingą informaciją bei elgėsi nesąžiningai, kadangi nuslėpė aplinkybę, kad 1986 m. vasario 6 d. buvo sudariusi santuoką su V. B., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjos kaltės nėra, atitinkamai priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
45. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str.), sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, nenustačiusi pagrindo, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsniu, peržengti apeliacinio skundo ribas, juos papildo.
46. Visų pirma, pažymėtina, kad ginčui yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 pateikti išaiškinimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė.
47. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcijos, galiojusios skundžiamo sprendimo dėl permokos išieškojimo priėmimo metu (2020 m. sausio 30 d.), t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 1 d.) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Pagal minėto įstatymo 40 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 8 dalį Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl socialinio draudimo išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.
48. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, aiškindama tapačias teisės normas, konstatavo, kad būtina prielaida bei sąlyga įgaliotos Fondo administravimo įstaigos teisei priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens – nustatymas, jog šias išmokas gavęs asmuo kaltas dėl permokos susidarymo. Nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir į asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir / ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo (37 p.).
49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 konstatavo, kad net nustačius išmokų gavėjo kaltę, t. y. nustačius įstatyme numatytą būtiną sąlygą, kuriai esant Fondo valdybos teritoriniam skyriui įstatymas suteikia įgaliojimus spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo iš ją gavusio asmens, tai neatleidžia įgaliotos institucijos nuo pareigos minėtą klausimą spręsti atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, užtikrinant, be kita ko, kad taikoma poveikio priemonė – permokos išieškojimas – būtų proporcinga. Tiek įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo iš asmens galimybės, tiek nagrinėjant ginčą dėl priimtų įgaliotos institucijos sprendimų nurodytu klausimu teisėtumo bei pagrįstumo, turi būti vertinama ir tai, ar konkretaus asmens atžvilgiu pritaikyta priemonė nesukelia jam pernelyg didelės naštos (38 p.). Vertinant Fondo administravimo įstaigos galimybę priimti sprendimą dėl socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo iš jų gavėjo, turi būti atidžiai įvertinta ir tai, ar ši institucija, kuriai įstatymais pavesta inter alia užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, ar spręsdama klausimą dėl atitinkamos išmokos (taip pat ir socialinio draudimo pensijos) skyrimo, atidžiai ir rūpestingai įvertino pateiktus dokumentus. Be to, vertinant nurodyto pobūdžio sprendimus proporcingumo aspektu, būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų (39 p.).
50. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog
našlių pensijos permoka susidarė nė dėl pareiškėjos nesąžiningumo, o dėl atsakovo netinkamų veiksmų.
51. Trečiasis suinteresuotas asmuo neginčija aplinkybės, kad VSDFV Kauno skyrius nustatė našlių pensijos permoką ir nutraukė našlių pensijos pareiškėjai mokėjimą tuo pagrindu, kad 2019 m. gruodžio 12 d. gavo duomenis iš Gyventojų registro apie 1986 m. vasario 6 d. pareiškėjos sudarytą santuoką su V. B., kuri buvo nutraukta 1989 m. sausio 27 d. Taigi VSDFV Kauno skyrius faktiškai panaikino savo ankščiau priimtą administracinį sprendimą, kurio pagrindu pareiškėja buvo įgijusi teises valstybinio socialinio draudimo srityje. VSDFV teigimu, sprendimą pripažinti VSDFV Kauno skyriaus ankstesnį sprendimą neteisėtu lėmė priežastis, susijusi su valstybės institucijų įsteigimu bei jų veiklos pagrindais.
52. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad jeigu institucijos sprendimo panaikinimas yra lemiamas, be kita ko, pačių valstybės valdžios institucijų veiklos ypatumais, dėl kurių priimant administracinį sprendimą faktiškai nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą, tai negali būti vertinama kaip faktinis pagrindas, leidžiantis institucijai spręsti dėl jos priimto sprendimo panaikinimo. Toks institucijos veikimas neatitinka gero administravimo principo. Institucija, nustačiusi, kad administracinis sprendimas turi būti panaikintas ne vien dėl asmens, besikreipusio dėl tokio sprendimo, kaltės, bet iš dalies ir dėl institucijos veiksmų, paprastai neturėtų naikinti savo priimto administracinio sprendimo, nes toks panaikinimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-261-602/2018). Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo institucijos, atlikdamos savo funkcijas, turėtų imtis priemonių, užtikrinančių sprendimų teisėtumą. Sprendimų teisėtumas viešojo administravimo srityje yra viešas interesas, kuris įgyvendinamas institucijose joms priimant sprendimus. Dėl būtinumo saugoti viešąjį interesą gali būti ribojamos asmens teisės.
53. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad nustačius, jog pareiškėja neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų našlės pensijai gauti, šios pensijos mokėjimas turėjo būti nutrauktas. Nustačius įstatymo pažeidimą, institucija galėjo svarstyti dėl pareiškėjos teisių ribojimo ir už praėjusį laikotarpį, tačiau taip pat buvo būtina svarstyti, ar toks ribojimas yra proporcingas.
54. Nustatyta, kad sprendimai nutraukti pareiškėjai paskirtos našlių pensijos mokėjimą, o vėliau išieškoti susidariusią našlių pensijos permoką, buvo priimti praėjus trylikai metų nuo pensijos paskyrimo, įvertinus pareiškėjos pateiktus našlių pensijai skirti dokumentus ir naujai surinktus duomenis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas kokiu nors būdu butų tikrinęs našlių pensijos paskyrimo pagrįstumą pareiškėjai anksčiau nei 2019 metais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo sprendimas skirti našlių pensiją pareiškėjai bei tokio sprendimo iš esmės pripažinimas neteisėtu praėjus trylikai metų nuo našlės pensijos paskyrimo momento, yra nulemtas ir paties atsakovo, kaip valstybės valdžios institucijos, veiklos ypatumų, dėl kurių, priimant administracinį sprendimą dėl našlių pensijos skyrimo, faktiškai nebuvo surinkti visi būtini duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą. Toks institucijos veikimas neatitinka gero administravimo principo. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėja, 2007 m. kovo 1 d. pateikdama prašymą dėl našlių pensijos skyrimo už mirusį sutuoktinį Č. P., sąmoningai nuslėpė faktą apie jos santuokos su V. B. 1986 m. vasario 6 d. sudarymą, kuri buvo nutraukta 1989 m. sausio 27 d. Pareiškėja nurodė, kad buvo suklaidinta dėl prašyme skirti našlių pensiją suformuluoto neaiškaus klausimo: „Ar sudarėte naują santuoką?“. Pareiškėjos teigimu, ji manė, jog klausiama apie santuokos sudarymą prašymo pildymo momentu.
55. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai skirta priemonė yra neproporcinga ir teigia, jog VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. raštu, tiek VSDFV 2020 m. liepos 24 d. raštu pareiškėja buvo informuota apie galimybę nurodyti priežastis, dėl kurių, jos nuomone, turėtų būti atsisakyta permokos išieškojimo, ir pateikti dokumentus, kurie yra reikšmingi nagrinėjant permokos atsisakymo klausimą, kopijas, tačiau tokie dokumentai nebuvo pateikti, kas lėmė ginčijamo sprendimo dėl permokos išieškojimo priėmimą.
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens nurodomo VSDFV Kauno skyrius 2019 m. gruodžio 31 d. rašto turinį, pažymi, kad jame nurodytas tik siūlymas atlyginti padarytą žalą biudžetui bei siūloma pateikti prašymą dėl susidariusios permokos grąžinimo dalimis, o sąlygos, kurioms esant pareiškėjai apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo gali būti atsisakyta, buvo išaiškintos tik VSDFV 2020 m. liepos 24 d. sprendime Nr. (6.5)I-5030, priimtame išnagrinėjus pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šis klausimas grąžintas iš naujo spręsti atsakovui, kuris 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (10.1)DV_S-38603 prašymo netenkino.
57. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas nevertino aplinkybių dėl išmokos permokos išieškojimo atsisakymo dėl sunkios fizinio asmens ekonominės (socialinės) padėties. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas nurodė, jog ginčijamame sprendime dėl permokos išieškojimo aplinkybės dėl pareiškėjos socialinės padėties, kurios gali būti pagrindu atsisakyti permokos išieškojimo, buvo neįvertintos. Ši aplinkybė byloje nustatyta, o, kaip minėta, sąlygos, įtvirtintos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje buvo įvertintos tik po minėto ginčijamo sprendimo priėmimo bei VSDFV įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių tokį vertinimą atlikti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atlikus tokį vertinimą, be kita ko, buvo pripažinta, kad pareiškėja yra pensinio amžiaus, jai reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija. Šią aplinkybę patvirtina ir pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai apie pareiškėjos sveikatos būklę. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, jog atsakovo sprendimas išieškoti pensijos permoką iš pareiškėjos neatitinka proporcingumo principo.
58. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ar jį panaikinti.
59. ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
60. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 200 Eur atstovavimo išlaidas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurias prašo priteisti. Pareiškėjos patirtas išlaidas patvirtina PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje galutiniu procesiniu sprendimu apginti pareiškėjos interesai, pareiškėjos naudai priteistinos pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų galimų priteisti maksimalaus dydžio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama.