Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. A. A. P. patikslintu skundu prašo: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2019-12-31 sprendimą Nr. VPE_SP3-I50 „D. A. A. P. socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo”; VSDFV Kauno skyriaus 2019-12-31 sprendimą Nr. VPE_SP2-23980 „D. A. A. P. socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimo nutraukimo“; VSDFV Kauno skyriaus 2020-01-30 sprendimą Nr. VPE_SP4-19 „D. A. A. P. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2020-07-24 sprendimą Nr. (6.5)I-5030 „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti A. A. P. nuo 2020-02-01 išskaitytas iš jos senatvės pensijos našlių pensijos permokos sumas.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė ir pareiškėja bei jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi juose yra pateikiamas neteisingas faktinės situacijos vertinimas, neatsižvelgta į teisės aktų reikalavimus ir suformuotą teisminę praktiką analogiškose bylose.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos. Vadovaujantis šia teisės norma galimybė išieškoti iš socialinio draudimo išmokų gavėjo susidariusią atitinkamų išmokų permoką yra saistoma sąlygos - minėta permoka turi būti susidariusi dėl išmokų gavėjo kaltės.

VSDFV Kauno skyriaus 2007-03-23 sprendimu nuo 2007-01-01 pareiškėjai paskirta našlių pensiją, kuri buvo mokama iki 2019-12-31. Ginčijamu VSDFV Kauno skyriaus 2019-12-31 sprendimu Nr. VPE_SP2-23980 nuspręsta nutraukti 24,17 Eur našlių pensijos mokėjimą nuo 2020-01-01. Atsakovas 2019-12-31 sprendime Nr. VPE_SP3-I50 konstatavo, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2019-12-31 susidarė 3237,48 Eur socialinio draudimo našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos kaltės. Ginčijamu 2020-01-30 sprendimu Nr. VPE_SP4-19 nuspręsta iš pareiškėjos gaunamos pensijos išskaityti po 20 procentų pensijos permoką kas mėnesį. Atsakovas vertino, kad socialinio draudimo našlių pensijos permoka yra susidariusi dėl pareiškėjos kaltės, kadangi 2007-03-01 pateikdama prašymą skirti socialinio draudimo našlių pensiją už (duomenys neskelbtini)mirusį sutuoktinį Č. P., neinformavo, kad 1986-02-06 buvo sudaryta santuoka tarp pareiškėjos ir V. B., kuri buvo nutraukta 1989-01-27.

Su šiais atsakovo motyvais pareiškėja nesutinka, kadangi 2007 m. pradžioje, jai nuvykus į VSDFV Kauno skyrių, darbuotoja ją įtikino, kad jai priklauso našlių pensija, pasitikėdama darbuotoja, ji pateikė paprašytus dokumentus ir prašymą dėl našlių pensijos skyrimo, jokių papildomų dokumentų ar informacijos nebuvo pareikalauta. Darbuotojai jai nepaaiškino apie našlių pensijos skyrimo sąlygas ir tvarką, todėl jai nebuvo žinoma apie pareigą informuoti, kad po sutuoktinio Č. P. mirties (duomenys neskelbtini)ji buvo sudariusi santuoką su V. B., kuri 1989-01-27 buvo nutraukta. Nežinojo, jog ši aplinkybė turės esminę reikšmę našlių pensijos skyrimui. Be to, santuoka su V. B. buvo sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinių santykių, o tik tam, kad galėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą Kauno mieste ir gauti geriau apmokamą darbą. Tuo tarpu Č. P. ir po jo mirties laikė ir laiko savo teisėtu sutuoktiniu, su kuriuo iki šiol yra sudaryta bažnytinė santuoka, su juo pareiškėja yra susilaukusi dviejų dukterų.

Be to, sprendimas dėl našlių pensijos permokėjimas nustatytas praėjus 13 metų po šios pensijos paskyrimo, nors atsakovas turėjo visas galimybes patikrinti pareiškėjos atitikimą našlių pensijos gavimo sąlygoms pensijos skyrimo momentu. Tačiau šias funkcijas atliko atidžiai ir nerūpestingai, nebuvo atidus priimdamas sprendimą, o atsiradusią pensijos permoką siekia perkelti pareiškėjai, kuri yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, jai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, finansinė padėtis yra labai sunki, o gaunama senatvės pensija yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Kas mėnesį, išieškojus našlių pensijos permokos dalį, jai lieka apie 286 Eur, kurių nepakanka būtiniausiems poreikiams patenkinti. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. P. A. A. P. 2007-03-01 pateikė prašymą dėl našlių pensijos skyrimo už (duomenys neskelbtini)mirusį sutuoktinį Č. P.. Kartu su prašymu pateikė Č. P. mirties liudijimą ir santuokos liudijimą. Prašyme skirti našlių pensiją už mirusį Č. P. pažymėjo, jog ji nesudarė naujos santuokos.

Tuo metu galiojęs Socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad teisę gauti socialinio draudimo našlių pensiją turi asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu. Minėto straipsnio 4 dalis nurodė, kad našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus. VSDFV Kauno skyrius, įvertinęs pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus dokumentus, reikalingus našlių pensijai skirti, 2007-03-23 sprendimu paskyrė pareiškėjai našlių pensiją nuo 2007-01-01. Atsakovas neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjos sąžiningumu ir pateiktų dokumentų bei informacijos teisingumu (pareiškėjos pavardė buvo pirmojo sutuoktinio, pateikė santuokos liudijimą, vyro mirties liudijimą, kitus dokumentus, kurie taip pat nekėlė abejonių). Kadangi pareiškėja patvirtino, kad po sutuoktinio Č. P. mirties kita santuoka nebuvo sudaryta, papildomos informacijos ar dokumentų reikalauti iš pareiškėjos nebuvo jokio pagrindo.

Pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyrius nebuvo pasyvus ir kontroliavo našlių pensijų paskyrimo teisėtumą. Vykdant VSDFV direktoriaus 2015-03-16 įsakymu Nr. V-134 patvirtintas Našlių pensijos skyrimo pagrįstumo tikrinimo laikinosios tvarkos nuostatas nustatyta, kad žymos apie pareiškėjos ir Č. P. santuokos nutraukimą nėra. Našlių pensijos skyrimo metu nebuvo gaunami Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – ir Registras) duomenys apie asmenų sudarytas ar nutrauktas santuokas, todėl VSDFV Kauno skyrius neturėjo informacijos apie pareiškėjos santuoką su V. B.. Šių duomenų nebuvo Registre ir 2015 m., kai buvo tikrinamas našlių pensijų paskyrimo teisėtumas. VSDFV Kauno skyrius apie pareiškėjos sudarytą santuoką su V. B. sužinojo tik 2019-12-13, kai Išmokų taikomojoje sistemoje suformavus pagalbinę ataskaitą „Našlių pensijų gavėjai, kurie Gyventojų registro ar SODROS duomenimis sudarė naują santuoką“, buvo gauti duomenys iš Registro apie pareiškėjos 1986-02-06 sudarytą santuoką su V. B., kuri buvo nutraukta 1989-01-27. VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl A. A. P. santuokos/ištuokos su V. B. akto išrašo. Elektroniniu paštu 2020-12-30 gautos santuokos sudarymo ir nutraukimo aktų išrašų kopijos.

Atsižvelgiant į gautą informaciją, ginčijamu 2019-12-31 sprendimu Nr. VPE_SP2-23980 pareiškėjai nutrauktas našlių pensijos mokėjimas nuo 2020-01-01, o 2019-12-31 sprendimu Nr. VPE_SP3-150 nustatyta 3237,48 Eur našlių pensijos permoka dėl išmokos gavėjos kaltės, kadangi pareiškėja, pateikdama prašymą skirti našlių pensiją už (duomenys neskelbtini) mirusį sutuoktinį Č. P., neinformavo, kad 1986-02-06 buvo sudariusi santuoką su V. B.. VSDFV Kauno skyrius 2020-01-30 sprendimu Nr. VPE_SP4-19 nusprendė nuo 2020-02-01 iš pareiškėjos gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 20 procentų kiekvieną mėnesį iki bus atlyginta 3237,48 Eur nustatyta socialinio draudimo našlių pensijos permoka.

Pareiškėja, teikdama VSDFV Kauno skyriui prašymą dėl našlių pensijos skyrimo už mirusį sutuoktinį Č. P. ir nuslėpdama informaciją apie sudarytą santuoką su V. B., nebuvo sąžininga. Kadangi po Č. P. mirties pareiškėja sudarė naują santuoką, todėl pagal tuo metu galiojusią Socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalį neturėjo teisės gauti našlių pensiją už mirusį sutuoktinį Č. P.. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilęs dėl VSDFV Kauno skyriaus 2019-12-31 sprendimo Nr. VPE_SP3-I50, kuriuo pareiškėjai nustatyta socialinio draudimo našlių pensijos permoka, 2019-12-31 sprendimo Nr. VPE_SP2-23980, kuriuo nutrauktas socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas, 2020-01-30 sprendimo Nr. VPE_SP4-19, kuriuo nuspręsta išieškoti socialinio draudimo našlių pensijos permoką bei VSDFV 2020-07-24 sprendimo Nr. (6.5)I-5030 „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo“, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja A. A. P. 2007-03-01 VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą dėl našlių pensijos skyrimo už (duomenys neskelbtini)mirusį sutuoktinį Č. P.. Kartu su prašymu pateikė Č. P. mirties liudijimą ir santuokos liudijimą. VSDFV Kauno skyrius, įvertinęs pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus dokumentus, reikalingus našlių pensijai skirti, 2007-03-23 sprendimu Nr. 10.33.C-3466 paskyrė pareiškėjai našlių pensiją nuo 2007-01-01.

Apie pareiškėjos sudarytą santuoką su V. B. paaiškėjo 2019-12-13, kai Išmokų taikomojoje sistemoje suformavus pagalbinę ataskaitą „Našlių pensijų gavėjai, kurie Gyventojų registro ar SODROS duomenimis sudarė naują santuoką“, 2019-12-12 buvo gauti duomenys iš Registro apie 1986-02-06 pareiškėjos sudarytą santuoką su V. B., kuri buvo nutraukta 1989-01-27. VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl A. A. P. santuokos/ištuokos su V. B. aktų išrašų. 2020-12-30 elektroniniu paštu gautos santuokos sudarymo ir nutraukimo aktų išrašų kopijos. Gavęs šiuos dokumentus VSDFV Kauno skyriaus 2019-12-31 sprendimu Nr. VPE_SP3-I50 nustatė pareiškėjai socialinio draudimo našlių pensijos permoką, 2019-12-31 sprendimu Nr. VPE_SP2-23980 nutraukė socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimą, 2020-01-30 sprendimu Nr. VPE_SP4-19 nusprendė išieškoti socialinio draudimo našlių pensijos permoką. VSDFV, išnagrinėjus pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2020-07-24 sprendimu Nr. (6.5)I-5030 „Dėl socialinio draudimo našlių pensijos permokos nustatymo ir išieškojimo“ skundą atmetė.

Dėl našlių pensijos permokos nustatymo ir našlių pensijos mokėjimo nutraukimo

Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 patvirtinti Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai.

Kaip jau minėta, pareiškėja A. A. P. 2007-03-01 pateikė prašymą dėl našlių pensijos skyrimo už (duomenys neskelbtini)mirusį sutuoktinį Č. P.. Tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV Kauno skyrių dėl našlių pensijos skyrimo, kartu su prašymu pateikė Č. P. mirties liudijimą ir santuokos liudijimą, o prašyme pažymėjo, jog ji nesudarė naujos santuokos.

Tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad teisę gauti socialinio draudimo našlių pensiją turi asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu. Šio straipsnio 4 dalis numatė, kad našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.

VSDFV Kauno skyrius, įvertinęs pareiškėjos kartu su prašymu pateiktus dokumentus, 2007-03-23 sprendimu Nr. 10.33.C-3466 paskyrė pareiškėjai našlių pensiją nuo 2007-01-01. Atsakovas nurodė, jog tuo metu nebuvo pagrindo abejoti pareiškėjos pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumu (pareiškėjos pavardė buvo pirmojo sutuoktinio, pateikė santuokos liudijimą, vyro mirties liudijimą, prašyme patvirtino (pažymėjo), kad po vyro mirties kita santuoka nebuvo sudaryta). VSDFV Kauno skyrius, vykdydamas VSDFV direktoriaus 2015-03-16 įsakymu Nr. V-134 patvirtintas Našlių pensijos skyrimo pagrįstumo tikrinimo laikinosios tvarkos nuostatas nustatė, kad žymos apie pareiškėjos ir Č. P. santuokos nutraukimą nėra.

Iš bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas apie pareiškėjos sudarytą santuoką su V. B. sužinojo, kai Išmokų taikomojoje sistemoje suformavus pagalbinę ataskaitą „Našlių pensijų gavėjai, kurie Gyventojų registro ar SODROS duomenimis sudarė naują santuoką“, 2019-12-12 gauti duomenys iš Registro apie pareiškėjos ir V. B. 1986-02-06 sudarytą santuoką, kuri buvo nutraukta 1989-01-27. Atsakovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl A. A. P. santuokos/ištuokos su V. B. akto išrašo. 2020-12-30 elektroniniu paštu gautos santuokos sudarymo ir nutraukimo aktų išrašų kopijos. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai 2019-12-31 sprendimu Nr. VPE_SP2-23980 nutraukė pareiškėjai našlių pensijos mokėjimą nuo 2020-01-01, o 2019-12-31 sprendimu Nr. VPE_SP3-150 nustatė 3237,48 Eur našlių pensijos permoką dėl išmokos gavėjos kaltės, kadangi pareiškėja, pateikdama prašymą skirti našlių pensiją už (duomenys neskelbtini)mirusį sutuoktinį Č. P., neinformavo, kad 1986-02-06 buvo sudariusi santuoką su V. B. ir pagal tuo metu galiojusią Pensijų įstatymo 35 straipsnio 4 dalį neturėjo teisės gauti našlių pensiją.

Atsižvelgiant į faktinę ginčo situaciją ir jos teisinį reglamentavimą, VSDFV Kauno skyriaus 2019-12-31 sprendimas Nr. VPE_SP3-I50, kuriuo pareiškėjai nustatyta socialinio draudimo našlių pensijos 3237,48 Eur permoka, 2019-12-31 sprendimas Nr. VPE_SP2-23980, kuriuo nutrauktas socialinio draudimo našlių pensijos mokėjimas, ir VSDFV 2020-07-24 sprendimas Nr. (6.5)I-5030, priimtas išnagrinėjus pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra pagrįsti ir teisėti, naikinti jų nėra jokio teisinio pagrindo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl našlių pensijos permokos išieškojimo

VSDFV Kauno skyriaus 2020-01-30 sprendimu Nr. VPE_SP4-19 „D. A. A. P. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“ nusprendė nuo 2020-02-01 iš pareiškėjos gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos išskaityti po 20 procentų kiekvieną mėnesį iki valstybinio socialinio draudimo fondui bus atlyginta 3237,48 Eur nustatyta socialinio draudimo našlių pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2019-12-31.

Sprendimas dėl paskirtos našlės pensijos permokos išieškojimo iš pareiškėjos priimtas remiantis 1991-05-21 Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (redakcija, galiojusi sprendimo priėmimo metu) normomis.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu 2020-01-30) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismo tvarka. Pagal minėto įstatymo 40 straipsnio, įtvirtinančio Fondo administravimo įstaigų teises, 8 dalį Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015-09-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, aiškindama minėtas teisės normas, konstatavo, kad būtina prielaida bei sąlyga įgaliotos Fondo administravimo įstaigos teisei priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų sumų išieškojimo iš jas gavusio asmens – nustatymas, jog šias išmokas gavęs asmuo kaltas dėl permokos susidarymo. Nurodytos sąlygos – asmens kaltės – buvimas turi būti itin atidžiai ir rūpestingai įvertintas, atsižvelgiant ne tik į objektyvias aplinkybes, dėl kurių susidarė atitinkama socialinio draudimo išmokų permoka ar asmens elgesio objektyvius požymius, tačiau ir į asmens elgesio subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, kurios, be kita ko, apsprendžiamos ir tokių asmenį individualizuojančių savybių, kaip amžius, išsilavinimas, patirtis ir pan. Tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir/ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos socialinio draudimo išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui. Nesant tokių duomenų, tai galėtų būti pakankamas pagrindas išvadai apie nesąžiningumo asmens veiksmuose nebuvimą, taigi ir išvadai, jog asmuo nėra kaltas dėl permokos susidarymo (37 p.).

Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad net nustačius išmokų gavėjo kaltę, t. y. nustačius įstatyme numatytą būtiną sąlygą, kuriai esant Fondo valdybos teritoriniam skyriui įstatymas suteikia įgaliojimus spręsti klausimą dėl permokos išieškojimo iš ją gavusio asmens, tai neatleidžia įgaliotos institucijos nuo pareigos minėtą klausimą spręsti atsižvelgiant į konkrečią susiklosčiusią situaciją, užtikrinant, be kita ko, kad taikoma poveikio priemonė – permokos išieškojimas – būtų proporcinga. Tiek įgaliotai Fondo administravimo įstaigai sprendžiant klausimą dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo iš asmens galimybės, tiek nagrinėjant ginčą dėl priimtų įgaliotos institucijos sprendimų nurodytu klausimu teisėtumo bei pagrįstumo, turi būti vertinama ir tai, ar konkretaus asmens atžvilgiu pritaikyta priemonė nesukelia jam pernelyg didelės naštos (38 p.).

Vertinant Fondo administravimo įstaigos galimybę priimti sprendimą dėl socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo iš jų gavėjo, turi būti atidžiai įvertinta ir tai, ar ši institucija, kuriai įstatymais pavesta inter alia užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, ar spręsdama klausimą dėl atitinkamos išmokos (taip pat ir socialinio draudimo pensijos) skyrimo, atidžiai ir rūpestingai įvertino pateiktus dokumentus. Be to, vertinant nurodyto pobūdžio sprendimus proporcingumo aspektu, būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl ko visos naštos perkėlimas asmeniui konkrečioje situacijoje galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo bei proporcingumo principų (39 p.).

Byloje nagrinėjamu atveju sprendimas nutraukti pareiškėjai paskirtos našlių pensijos mokėjimą, o vėliau ir skundžiamas sprendimas išieškoti susidariusią našlių pensijos permoką buvo priimtas įvertinus pareiškėjos pateiktus našlių pensijai skirti dokumentus, kurių pagrįstumas buvo patikrintas tik po ilgo laikotarpio, pradėjus duomenis kaupti Registre. Atsakovas, gavęs duomenis iš Registro, sprendė, kad pareiškėjai palankus sprendimas prieš 13 metų buvo priimtas nepagrįstai. Tai, kad institucija nusprendė panaikinti savo priimtą sprendimą, lėmė taip pat ir minėta priežastis (Registro įsteigimas ir duomenų jame kaupimas), taigi priežastis, susijusi su valstybės institucijų įsteigimu, veiklos pagrindais. Jeigu institucijos sprendimo panaikinimas yra lemiamas, be kita ko, pačių valstybės valdžios institucijų veiklos ypatumais, dėl kurių priimant administracinį sprendimą faktiškai nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys, turintys užtikrinti sprendimo pagrįstumą, tai negali būti vertinama kaip faktinis pagrindas, leidžiantis institucijai spręsti dėl jos priimto sprendimo panaikinimo. Toks institucijos veikimas neatitinka gero administravimo principo. Institucija, nustačiusi, kad administracinis sprendimas turi būti panaikintas ne vien dėl asmens, besikreipusio dėl tokio sprendimo, kaltės, bet iš dalies ir dėl institucijos veiksmų, paprastai neturėtų naikinti savo priimto administracinio sprendimo, nes toks panaikinimas yra nesuderinamas su gero administravimo principu. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiais administracinis teismas ir naujausioje savo praktikoje tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2018-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-261-602/2018). Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo institucijos, atlikdamos savo funkcijas, turėtų imtis priemonių, užtikrinančių sprendimų teisėtumą. Sprendimų teisėtumas viešojo administravimo srityje yra viešas interesas, kuris įgyvendinamas institucijose joms priimant sprendimus. Dėl būtinumo saugoti viešąjį interesą gali būti ribojamos asmens teisės. Nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad nustačius, jog pareiškėja neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų našlės pensijai gauti, šios pensijos mokėjimas turėjo būti nutrauktas. Nustačius įstatymo pažeidimą, institucija galėjo svarstyti dėl pareiškėjos teisių ribojimo ir už praėjusį laikotarpį, tačiau taip pat buvo būtina svarstyti, ar toks ribojimas yra proporcingas.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio sprendimo panaikinimu praėjus labai ilgam laiko tarpui – net 13 metų, visa administracinio sprendimo panaikinimo našta negali būti perkelta pareiškėjai, nes toks sprendimas priklausė ne tik nuo pareiškėjos elgesio, bet ir nuo institucijos veiklos ypatumų, taikytos administracinės praktikos. Be to, visos administracinio sprendimo panaikinimo naštos perkėlimas pareiškėjai yra neproporcingas atsižvelgiant ir į pareiškėjos turtinę padėtį (gaunamas pajamas), sveikatos būklę, amžių. Teismas vertina institucijos taikytas priemones kaip neproporcingas, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą šioje dalyje ir panaikinti ginčijamą 2020-01-30 sprendimą Nr. VPE_SP4-19 „D. A. A. P. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“. Patenkinus šį skundo reikalavimą ir panaikinus sprendimą dėl našlių pensijos permokos išieškojimo tais pačiais motyvais ir pagrindais tenkintinas ir reikalavimas - įpareigoti atsakovą grąžinti A. A. P. nuo 2020-02-01 išskaitytas iš senatvės pensijos sumas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas minėtame sprendime iš esmės nevertino aplinkybių, nustatytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, t. y. aplinkybių, dėl išmokos permokos išieškojimo atsisakymo dėl sunkios fizinio asmens ekonominės (socialinės padėties). Sąlygos, kurioms esant pareiškėjai apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo gali būti atsisakyta, buvo išaiškintos tik VSDFV 2020-07-24 sprendime Nr. (6.5)I-5030, priimtame išnagrinėjus pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šis klausimas grąžintas spęsti atsakovui, kuris 2020-08-25 sprendimu Nr. (10.1)DV_S-38603 prašymo netenkino.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl 201,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

ABTĮ 42 straipsnyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia išlaidų atlyginimo valstybei klausimą.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020-11-27 patikslintą pažymą Nr. (12.33) PT-5849, išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-10-13 sprendimo Nr. (8.2)TP-20-T-3586-11506 pagrindu sudaro 201,60 Eur. Kadangi pareiškėjos skundas yra tenkintinas iš dalies, t. y. tenkintini du reikalavimai iš penkių, valstybei priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos patirtos pareiškėjos atstovavimo išlaidos priteistinos taikant patenkintų reikalavimų proporciją ir priteisiant du penktadalius prašomos atlyginti išlaidų sumos ((201,60/5)*2). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 80,64 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 - 41 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2020-01-30 sprendimą Nr. VPE_SP4-19 „D. A. A. P. socialinio draudimo našlių pensijos permokos išieškojimo“.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių grąžinti pareiškėjai A. A. P. nuo 2020-02-01 išskaitytas iš jos senatvės pensijos socialinio draudimo našlių pensijos permokos sumas.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 80,64 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.