Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys M. K., O. B., Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė V. L. nurodė, kad M. K. ir O. B. buvo pasiūlyta keiptis į mediatorius dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, kad realiai būtų galima ją įgyvendinti, bet atvejo vadybos procesas šalims šiuo metu nutrauktas. Šalių sudaryta taikos sutartis realiai nėra tinkama įgyvendinti, šalių santykiai konfliktiški. Teismo patvirtinta taikos sutartis dėl bendravimo su vaiku turi būti pakeista. Bendraujant specialistams su vaiku nustatyta, kad vaikas L. tėčiu vadina mamos draugą E.. Galimai tėvo O. ryšys su vaiku šiuo metu susilpnėjęs, reikėtų padirbėti dėl ryšio su vaiku atkūrimu. Liepos 24 d. sistemoje užregistruota Vaiko situacijos vertinimo anketa, kur nustatytas faktas, kad vaiko mama pažeidžia vaiko interesus bendrauti su tėvu ir giminaičiais, nes mama visada pabrėžia, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens O. B. atstovė advokatė G. M. prašė antstolės pareiškimą tenkinti. Pateikti įrodymai patviritna, kad vaiko tėvas ir seneliai rodo iniciatyva bent minimaliai susitikti su vaiku ir praleisti su juo laiką, tačiau vaiko mama visą laiką nurodo įvairias priežastis, kodėl negali tėvas susitikti su vaiku. Motina pažeidžia vaiko interesus nesudarydama galimybės bendrauti su tėvu. Teismo sprendimas turi būti vykdomas.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. K. atstovas advokatas H. M. nurodė, kad šalių patvirtinta taikos sutartis yra netinkama, ji yra neaiški, neaišku kaip ją vykdyti. Be to, vaikas nenori bendrauti su tėvu ir jo nepriversi. Be to, Monika nebuvo užkirtusi kelio vaiko seneliams susitikti su anūku, jie patys nesiekė susitikti. Taip pat nėra nustatytas pas tėvą buitinių sąlygų patikrinimas, nesurašytas aktas, ar vaikui yra kur gyventi ir miegoti pas tėvą. Prašo atmesti antstolės pareiškimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/23/01407 pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-09-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-541-512/2020 dėl bendravimo tvarkos su vaiku L. B., gim. (duomenys neskelbtini), skolininkas – M. K., išieškotojas – O. B.. Iš vykdomojo rašto išduoto civilinėje byloje Nr. e2-541-512/2020 matyti, kad vykdomasis raštas išduotas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-16 nutartimi tarp ieškovės M. K. ir atsakovo O. B. patvirtintos taikos sutarties 5 – 5.10. punktų.

Antstolė 2023-10-12 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-4-47217 kuriuo nustatė, kad teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-541-512/2020, kuria nustatyta tėvo O. B. su sūnumi L. B. bendravimo tvarka, nėra vykdoma taip, kaip nurodyta vykdomajame dokumente.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiem tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkė tinkamai nevykdė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-16 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 5. – 5.10. punktų, todėl civilinėje byloje O. B. 2023-09-22 išduotas vykdomais raštas Nr. e2-541-512/2020 dėl bendravimo tvarkos su vaiku L. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skolininkei nevykdant teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, antstolė apie tai pranešimais informavo VTAS. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad vaiko mama (skolininkė pagal vykdomąją bylą) pažeidžia vaiko interesus bendrauti su tėvu (išieškotoju pagal vykdomąją bylą) ir giminaičiais.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju tiek suinteresuotas asmuo M. K., tiek jos atstovas advokatas H. M. teismo posėdžio metu iš esmės neginčija fakto, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nėra vykdoma, tačiau paaiškina, kad nutartis nevykdoma dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad tarp vaiko tėvo ir vaiko yra silpnas tarpusavio ryšys ir šiai dienai vaikui tėvas nėra artimas žmogus, be to, teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka yra neaiški.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, suinteresuoto asmens M. K. nurodytos nutarties, kuria nustatyta tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, nevykdymo priežastys nelaikytinos pateisinamomis neleisti tėvui bendrauti su sūnumi. Pabrėžtina, jog atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius.

Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai yra įsiteisėjusi ir galiojanti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-16 nutartis, kuria nustatyta O. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, į tai, kad O. B. rodo iniciatyvą bendrauti su sūnumi, bei įvertinus teismo posėdžio metu Skyriaus atstovės pateiktus paaiškinimus, kad vaiko mama M. K. pažeidžia vaiko interesus bendrauti su tėvu O. B. ir giminaičiais, teismas skiria skolininkei M. K. 200,00 Eur vienkartinę baudą už teismo sprendimo (nutarties) nevykdymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Suinteresuoti asmenys M. K. ir O. B. pateikė teismui prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas pažymi, kad pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis, kurio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nustato specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas).

Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, taip pat į pirmiau pateiktus argumentus, suinteresuotam asmeniui O. B. pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atitinkamai suinteresuoto asmens M. K. prašymas dėl jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas. Suinteresuotas asmuo O. B. pateikė įrodymus, patvirtinančius teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 400,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Šios atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl jų atlyginimas suinteresuotam asmeniui O. B. priteistinas iš suinteresuoto asmens M. K. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 290-291, 771 straipsnio 7 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Paskirti suinteresuotam asmeniui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų Eur) vienkartinę baudą už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-07-16 nutarties nevykdymą, ją išieškant išieškotojo O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš suinteresuoto asmens M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų Eur) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/23/01407 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.