- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- e2-245-1166/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02267-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žala
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. Z.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Vytautas Garla, Gitana Kavaliauskienė
institucijos, teikiančios išvadą byloje, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Emilijai Gutauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo; išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. M., 2024 m. balandžio 8 d. patikslintu ieškiniu (Nr. DOK-11815) patikslinusi savo reikalavimus, prašo: nustatyti dukros T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo A. Z. išlaikymą nepilnametei dukrai T. Z. po 354,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 4 196,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai T. Z. už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d.; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad šalys santuokos nėra sudariusios. (Duomenys neskelbtini) gimė dukra T. Z.. Ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. Nuo to laiko dukra kartais gyvendavo tai pas ją, tai pas atsakovą. Ieškovė su atsakovu žodžiu buvo sutarę, kad tuo metu, kai dukra gyvena pas vieną iš tėvų, kitas iš tėvų teiks dukrai išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, pervesdamas kitam tėvui pinigus bankiniu pavedimu. Pirmus du mėnesius dukra gyveno pas atsakovą, todėl ieškovė pervedė jam po 200 Eur kas mėnesį. Vėliau vaikas dažniau gyvendavo su ją, ji tiksliai neskaičiuodavo, kiek dienų vaikas gyvendavo pas tėvą. Ji veždavo vaiką į sanatorijas, kur praleisdavo ir po mėnesį. Kai vaikas atitinkamą mėnesį daugiau būdavo pas atsakovą, ji pati tuo laikotarpiu pravesdavo atsakovui įvairiomis sumomis, taip pat pervesdavo vaiko pinigus, tai matyti iš pateiktų banko išrašų. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. yra kelis kartus gavusi iš atsakovo bankiniu pavedimu po 200 Eur per mėnesį. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. dukra gyveno tik su ieškove ir atsakovas nuo minėto laiko durai išlaikymo neteikė. Kadangi iki 2022 m. rugsėjo 1 d. vaikas įvairiais laikotarpiais gyveno pas abu tėvus, todėl ieškovė sumažino savo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą tik nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Dukros būtiniausių poreikių tenkinimui ieškovė kas mėnesį patiria apie 709 Eur išlaidų: 200 Eur maistui; 60 Eur komunalinėms paslaugoms; 30 Eur ugdymo reikmėms; 100 Eur dienpinigiams; 80 Eur pavalgymui mokykloje; 20 Eur higienos priemonėms; 80 Eur kirpyklos paslaugoms; 14 Eur mobiliojo ryšio paslaugoms; 60 Eur avalynei, aprangai; 30 Eur maisto papildams; 35 Eur gydytojų paslaugoms. Dukra turi specialius mitybos poreikius, yra vegetarė, tenka pirkti vegetariško maisto produktus, specialius maisto priedus, konsultuotis su specialistais dėl jos mitybos ypatumų. Dukra turi ir specialių poreikių, jai reikalingos (duomenys neskelbtini), kurios teikiamos šešis kartus per metus ir kainuoja 420 Eur per metus. Taip pat dukrai reikalingas (duomenys neskelbtini), yra sudarytas gydymo planas, ieškovė už šį gydymą jau yra sumokėjusi 1 500 Eur. Taip pat dukra turi problemų su (duomenys neskelbtini), jai reikia lankytis pas (duomenys neskelbtini). Atsakovas žinojo apie dukros specialius poreikius sveikatai, tačiau prie šių poreikių apmokėjimo neprisidėdavo. Vien be (duomenys neskelbtini) paslaugų dukros išlaikymui per mėnesį reikia 709 Eur, kurių pusę – 354,50 Eur, prašo priteisti iš atsakovo. Atsakovas tik kartais nuperka dukrai kokį rūbą ar daiktą, tačiau neprisideda prie nuolatinio kasdienio vaiko poreikių tenkinimo. Ieškovė prašo priteisti 4 196,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. spalio mėn. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė paskaičiavusi atsižvelgiant į galiojusį minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį, t. y. 1 036 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. ((518 Eur MMA / 2 = 259 Eur) x 4 mėn.)); 3 160 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. spalio mėn. ((633 Eur MMA / 2 = 316 Eur) x 10 mėn.)). Ieškovė pažymi, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl turi galimybę teikti vaikui ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymą. Ieškovė nurodo dirbanti, jos vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių ji neturi, (duomenys neskelbtini) turi žemės sklypą. Ji pati gyvena su vyru tėvų namuose, sumoka žemės mokestį, komunalinius, taip kas mėnesį duoda po 100 Eur, iš viso mėnesiui gaunasi apie 400 Eur išlaidų. Ieškovės teigimu, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina dukros gyvenimo išimtinai tik pas tėvą fakto atsakovo nurodytais laikotarpiais. Be to, ieškovė pažymi, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas už daugiau kaip trejus metus. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina ieškovės su dukra buvimo faktus, taip pat dukros vežiojimo pas gydytojus laikotarpius.
Atsakovas A. Z., 2024 m. balandžio 19 d. patikslintu priešieškiniu (Nr. DOK-13014) patikslinęs savo reikalavimus, prašo: priteisti iš ieškovės atsakovui 6 792,00 Eur išlaikymo, teikto dukrai T. Z., įsiskolinimą; priteisti iš ieškovės valstybei bylinėjimosi išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. Z. savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškovės reikalavimais sutinka iš dalies - sutinka su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, taip pat sutinka mokėti dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Prašo likusioje dalyje atmesti reikalavimą dėl periodinio išlaikymo priteisimo bei atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovės paskaičiuota išlaikymo suma vaikui – apie 700 Eur per mėnesį, yra akivaizdžiai per didelė. Atsakovo teigimu, 200 Eur suma per mėnesį dukros maistui yra per didelė. Negali pasakyti, kiek lėšų reikėtų skirti dukros poreikių tenkinimui iš viso, jei dukra gyventų tik pas jį. Atsakovas nesutinka su ieškovės paskaičiuotomis išlaidomis vaiko specialiems poreikiams maistui, nurodo, kad ieškovė neperka vaikui specialaus maisto. Sutinka, kad vaikas turi specialių poreikių sveikatai, turi lankytis pas (duomenys neskelbtini), sutinka, kad ieškovė dėl to patiria papildomas išlaidas. Nurodo, kad į sporto būrelį ieškovė dukrą užregistravo tik prasidėjus bylai teisme, jo teigimu, dukra sporto būrelį lankė du mėnesius, o šiuo metu nebelanko. Nurodė, kad dukra tik su ieškove gyvena nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. Iki tol dukra gyveno tiek pas atsakovą, tiek pas ieškovę. Atsakovas nurodo, kad iki 2021 m. rugsėjo mėn. tik atsakovas dukrą išlaikė, ieškovė prie dukros išlaikymo neprisidėjo. Atsakovas iki nurodyto laikotarpio yra pirkęs dukrai kompiuterį, mobilųjį telefoną, duodavo įvairiomis sumomis grynaisiais pinigais drabužiams ir kitoms reikmėms. Pradėjus gyventi atskirai, su ieškove žodžiu buvo susitarta, kad atsakovas kas mėnesį mokės dukrai po 200 Eur. Atsakovas šio susitarimo laikėsi ir tuo metu ieškovė jokių pretenzijų neturėjo. Paaiškino, kad iš jo „Revolut“ banko sąskaitos matyti, kiek pinigų jis tiesiogiai pervesdavo į dukros kortelę: stulpelyje „Gauti pinigai“ (pažymėta spalva) matyti sumos, kurias dukra tiesiogiai gaudavo iš jo. Jo „Revolut“ banko sąskaita buvo susieta su dukros banko kortele ir ji galėdavo disponuoti jo lėšomis. Nurodė, kad po išsiskyrimo su ieškove, nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. vaikas gyveno su juo. Minėtu laikotarpiu ieškovė su dukra susitikdavo retai ir prie dukros išlaikymo prisidėdavo nežymia dalimi. Per minėtą laikotarpį dukros išlaikymui ieškovė yra skyrusi tik 1 020 Eur. Jie buvo sutarę, kad kiekvienas dukros išlaikymui skirs po 200 Eur, todėl minėtu laikotarpiu ieškovė turėjo skirti 2 400 Eur. Ieškovė skyrė tik 1 020 Eur, todėl jos skola atsakovui už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. sudaro 1 380 Eur. Laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. vidurio ieškovė tik dalinai prisidėjo prie dukros išlaikymo ir keturis su puse mėnesio faktiškai dukros neišlaikė, todėl jos skola atsakovui už minėtą laikotarpį sudaro 850 Eur. Atsakovo paskaičiavimu, ieškovės skola jam nuo gyvenimo skyrium su ieškove pradžios 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 2 230,00 Eur, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. kovo 31 d. dukra su ieškove faktiškai gyvena viso 25,75 mėn. Kiekvieno iš tėvų dalis skaičiuojant po 200 Eur/mėn. sudaro 5 150 Eur. Atsakovo paskaičiavimu, jo sumokėta dalis šiuo laikotarpiu iš viso sudaro 6 397,00 Eur, t. y. atsakovas yra permokėjęs 1 247,00 Eur, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Taip pat vaiko būtiniems poreikiams atsakovas yra patyręs 2 528 Eur išlaidų, ką patvirtina pirkinių čekiai, ieškovė prie šių išlaidų neprisidėjo. Be to, kuomet dukra gyveno pas atsakovą, ieškovė jam nepervedė pinigų, kuriuos ji gavo iš valstybės kaip vaiko pinigus. Vidutiniškai skaičiuojant po 70 Eur/mėn., bendra suma sudaro 787 Eur. Todėl iš viso ieškovė už dukros išlaikymą skolinga atsakovui 6 792,00 Eur (2 230 + 1 247 + 2 528 + 787), kuriuos atsakovas prašo priteisti. Nurodė, kad nemoka teismo bylos nagrinėjimo metu priteisto laikino išlaikymo dukrai po 200 Eur per mėnesį, nes nesijaučia skolingas. Nurodė, kad jis šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, bet išmokų negauna, ieškosi darbo, planuoja vykti dirbti į Norvegiją. Užimtumo tarnyboje užsiregistravo nuo tada, kai gavo ieškovės dokumentus iš teismo, nes reikėjo pasiimti nemokamą advokatą, tikisi, kad ir darbą gaus. Anksčiau jis dirbo statybos srityje, organizuodavo statybos darbus, tarpininkaudavo tarp statybininkų ir klientų, užsakydavo statybines medžiagas, vidutiniškai uždirbdavo apie 2 000 Eur per mėnesį. Po to nedirbo, gyveno iš santaupų. Šiuo metu gyvena iš motinos jam grąžinamų pinigų, kuriuos jis anksčiau buvo jai buvo paskolinęs. Lietuvoje nepavyksta rasti darbo, nes nori didesnio atlyginimo. Turi skolą valstybei Norvegijoje už nesumokėtus mokesčius. Turi sodybą, kurioje pats gyvena.
Nepilnametė liudytoja T. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu ir su mama, ir su tėčiu sutaria gerai, su tėčiu kartais susitinka. Tėvai išsiskyrė prieš 4 metus. Po tėvų skyrybų, pradžioje ji apie 5 mėnesius gyveno pas močiutę, po to persikraustė pas tėtį ir gyveno pas jį metus ir kelis mėnesius, bet nuvažiuodavo ir pas mamą. Šiuo metu padeda abu tėvai. Mama skiria pinigų sveikatos išlaidoms, sumokėjo už odontologo paslaugas, perka rūbus, perveda į jos (liudytojos) banko kortelę „vaiko pinigus“. Ji pati (liudytoja) iš savo kortelės apsiperka pati. Tėtis taip pat kartais perveda jai pinigų įvairiomis sumomis, bet ne pastoviai. Prieš 4 – 5 metus tėtis jai yra padaręs „Revoliut“ banko kortelę, į kurią jai pervesdavo pinigus, į šią kortelę pinigus vesdavo tik pats tėtis. Kai ji gyveno tik pas tėtį, tai tėtis į „Revoliut“ sąskaitą jai pervesdavo ir iš mamos gautus pinigus jos išlaikymui, taip pat pervesdavo pinigų tėtis ir nuo savęs, duodavo pinigų ir papildomai kažką nusipirkti. Kartais pinigų tėčio ji paprašydavo pati, o kartais tėtis jai pinigų pervesdavo ir pats – jai neprašius. Kai pradėjo gyventi tik su mama, t. y. prieš 2 metus, „Revoliut“ kortele pirmus mėnesius dar naudojosi, nes tėtis pervesdavo pinigų. Gali būti, kad „Revoliut“ kortele ji naudojosi ir 2023 m. pabaigoje, 2024 m. pradžioje, tiksliai nepamena. Mama žinojo apie „Revolut“ kortelę, bet pati mama kortele niekada nesinaudojo. Visada „Revoliut“ kortele atsiskaitydavo tik ji pati (liudytoja).
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje bei institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko T. Z. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir išlaikymo vaikui po 354,50 Eur kas mėnesį priteisimas nepažeistų nepilnametės teisių ir jos teisėtų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė V. M. ir atsakovas A. Z. turi nepilnametę dukterį T. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos nėra sudariusios. Ieškovės ir atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2020 m. rugpjūčio mėn., taip pat šalių paaiškinimais nustatyta, kad vaikas nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. gyvena tik su ieškove. Šalys minėtų faktinių aplinkybių neginčija.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo nepilnametės dukros T. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje esančius duomenis, kad vaikas tik su ieškove nuolat gyvena beveik dvejus metus, taip pat atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktą išvadą bei institucijos atstovės paaiškinimus teismo posėdyje, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nepažeistų nepilnametės teisių ir jos teisėtų interesų, teismas konstatuoja, kad siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis).
Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad vaikui yra 15 metų, vaikas bendrauja su abiem tėvais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė trukdytų atsakovui bendrauti su vaiku, atsakovas tokių duomenų nepateikė, todėl bendravimo su vaiku tvarka nenustatytina.
Dėl periodinio išlaikymo priteisimo
Ieškovė prašo priteisti vaikui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 354,50 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. pusę šiuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos (709 Eur / 2 ) dydžio. Nurodo, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį ji patiria apie 709 Eur, o dėl vaiko specialių poreikių sveikatai, ji patiria dar ir didesnes išlaidas. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies - pripažįsta, kad nuo bylos iškėlimo vaikui išlaikymo neteikia, tačiau sutinka teikti vaikui išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį. Atsakovo vertinimu, 709 Eur suma per mėnesį yra per didelė, be to, vaikas gauna vaiko pinigus iš valstybės, kurie taip pat turėtų būti įskaičiuojami į vaiko poreikių tenkinimo išlaidas.
Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).
Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 354,50 Eur išlaikymą, t. y. pusę minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 924,00 Eur, atskaičius mokesčius – 709,00 Eur). Kaip jau minėta, nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.
Ieškovė pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą, kuriame nurodė, kad būtiniesiems vaiko poreikiams reikalinga 709 Eur suma. Ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodoma, kad per mėnesį: maistui reikalinga - 280 Eur (200 Eur maistui namuose + 80 Eur pavalgymui mokykloje); komunalinėms paslaugoms - 60 Eur; ugdymo reikmėms - 30 Eur; dienpinigiams - 100 Eur; higienos priemonėms - 20 Eur; kirpyklos paslaugoms - 80 Eur; mobiliojo ryšio paslaugoms - 14 Eur; avalynei, aprangai - 60 Eur; maisto papildams - 30 Eur; gydytojų paslaugoms - 35 Eur. Ieškovė nepateikė detalių visas šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tačiau pažymėtina, kad ieškovės paskaičiuoti vaiko būtiniausi poreikiai neviršija minimalios mėnesinės algos, todėl tokių būtinųjų poreikių ieškovė neprivalo įrodinėti. Nors atsakovas teigia, kad vaiko išlaikymui pakaktų mažesnės sumos, tačiau konkrečios sumos, kurios pakaktų išlaikyti dukrą, jei ji gyventų pas jį, atsakovas negalėjo įvardinti, apsiribodamas tik deklaratyviu teiginiu, jog ieškovės nurodytos išlaidos vaiko maistui yra per didelės. Minėta, kad tėvas, įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo pozicijos nepagrindė. Priešingai, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, tą papildo ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje, kad šalių dukra turi specialių poreikių sveikatai: (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad vaikas 2022 m. kovo – birželio mėn. 6 kartus lankėsi (duomenys neskelbtini), vieno vizito kaina – 30 Eur. Tai pat (duomenys neskelbtini), dėl to turi lankytis pas ortopedus bei sanatorijoje Palangoje. Be to, jai būtinas ilgalaikis ortodontinis gydymas, sudarytas 2 metų gydymo planas. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vaiko ortodontinio gydymo paslaugoms per 2023 m. ieškovė yra patyrusi 1 500 Eur išlaidų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad prie minėtų specialių vaiko poreikių sveikatai išlaidų būtų prisidėjęs finansiškai, nors pripažino, kad apie specialius dukros poreikius sveikatai jam žinoma. Teismo posėdyje atsakovas suabejojo ieškovės nurodytomis 60 Eur/mėn. išlaidomis dukros sporto klubui, nurodydamas, kad jo žiniomis, dukra sporto klubą pradėjo lankyti bylos nagrinėjimo metu ir lankė tik du mėnesius. Teismo vertinimu, šis atsakovo argumentas ginčo sprendimui nėra reikšmingas, nes ieškovė į vaiko poreikių išlaidų paskaičiavimą sporto būrelio išlaidų neįtraukė.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių dukros būtinieji poreikiai yra didesni, nei ieškovės pateikti paskaičiavimai, tačiau ieškovė didesnę šių poreikių tenkinimo finansinę naštą prisiima sau, prašydama iš atsakovo priteisti pusę minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą.
Teismas, įvertinęs vaiko amžių (mergaitei 15 m.), ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų augančias kainas ir atlikęs išsamią vaiko tiek būtinųjų, tiek specialiųjų poreikių sveikatai analizę, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl išlaikymo dydžio, daro išvadą, jog vaiko poreikiams neabejotinai reikalinga 709 Eur suma, kuri atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra racionali ir pagrįsta. Atsakovas, teigdamas, kad dukros poreikiai mėnesiui yra mažesni, nei minimalioji mėnesinė alga, šio savo teiginio nepagrindė, t. y. neįrodė (CPK 178 straipsnis).
Atsakovas nurodė argumentą, kad į vaiko išlaikymo dydį turėtų būti įskaičiuoti valstybės mokami „vaiko pinigai“. Šis atsakovo argumentas yra pagrįstas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
Įvertinus nuo 2024 m. sausio 1 d. mokamą 96,25 Eur išmoką vaikui, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis – 709 Eur, mažintinas iki 613 Eur (suapvalinus pagal aritmetikos taisykles) (709 Eur – 96,25 Eur), o nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys nustatytinos atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė dirba, jos gaunamo darbo užmokesčio vidurkis apie 1 000 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovė turi transporto priemonių, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 2023 m. vasario 8 d. duomenimis buvo 10 100 Eur. Kaip ji nurodė, gyvena vyro tėvo namuose, kitų išlaikytinių neturi. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų nedarbinga ar turėtų sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai bei gyvenamasis namas su priklausiniai, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 2020 m. lapkričio 26 d. duomenimis buvo 8 653 Eur, taip pat turi transporto priemonę. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi, šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2020 m. turi mokestinę prievolę valstybei Norvegijoje (143 786 NOK – apie 12 613 Eur). Byloje nėra duomenų, kad šiuo metu atsakovas būtų nedarbingas ar turėtų sveikatos problemų, trukdančių gauti darbinių pajamų.
Atsakovas negalėjimą teikti didesnį nei 200 Eur išlaikymą iš esmės argumentuoja savo turtine padėtimi, nepakankamomis pajamomis, tačiau vertinant atsakovo pateiktus argumentus ir įrodymus apie jo turtinę padėtį, vertintinos ir atsakovo galimybės susirasti darbą ir gauti pajamas.
Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Kaip nurodė pats atsakovas, jis šiuo metu nedirba, nes gyvena iš santaupų ir ieško geriau apmokamo darbo, planuoja vykti dirbti į Norvegiją. Anksčiau dirbo statybų sektoriuje, organizuodavo statybos darbus. Be to, nurodė, kad Užimtumo tarnyboje užsiregistravo gavęs ieškinį, kad galėtų gauti nemokamą valstybės advokatą. Nors atsakovas nedirba, tačiau yra darbingas, pakankamai jauno amžiaus, turintis darbinės patirties statybų darbų organizavime. Pažymėtina, kad šiuo metu statybų sektoriuje darbo užmokestis yra pakankamai ženklus, o galimybės realizuoti save šioje srityje pakankamai didelės. Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis, atsakovo galimybės pradėti dirbti ir gauti pakankamai apmokamą darbą nėra apsunkintos ir priklauso tik nuo subjektyvių veiksnių – menkų atsakovo pastangų ir noro pagerinti savo turtinę padėtį. Todėl, lyginant šalių turtinę padėtį nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis ir galimybės yra ženkliai geresnės nei atsakovo. Nors ieškovė šiuo metu gaunama pajamas, tačiau ji prisiima ir didesnę vaiko išlaikymo išlaidų dalį, kuri atsiranda dėl vaiko gyvenimo su ja, ieškovė turi rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku, taigi būtent ieškovei, su kuria gyvena šalių vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį papildomą lėšų dalį, kurios nesuteikia atsakovas, bet ir pasirūpinti vaiko kasdienių poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti, ugdyti, lavinti, pasirūpinti vaiko sveikatos priežiūra ir pan.).
Įvertinus atsakovo argumentus dėl turtinės padėties, atsižvelgiant į tai, jog jis turi darbo patirties ir šiuo metu ieško darbo, teismo vertinimu, jis turi galimybes ir privalo teikti nepilnamečiam vaikui jo būtinuosius poreikius užtikrinantį išlaikymą. Teismas nenustatė pagrindų, kodėl turėtų būti nukrypstama nuo prievolės abiem tėvams lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas 307 Eur dydžio išlaikymas (613 Eur / 2 (suapvalinus pagal aritmetikos taisykles) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2023 m. lapkričio 21 d.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės išlaikymo įsiskolinimą
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4 196,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą dukrai T. Z. už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. Išlaikymo įsiskolinimą ieškovė paskaičiavusi atsižvelgiant į galiojusį minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydį, t. y. 1 036 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. ((518 Eur MMA / 2 = 259 Eur) x 4 mėn.)); 3 160 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. spalio mėn. ((633 Eur MMA / 2 = 316 Eur) x 10 mėn.)).
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių buvo susitarimas skirti dukrai išlaikymą po 200 Eur/mėn., kuomet dukra nuolat gyvena pas vieną iš tėvų, pervedant pinigus į banko sąskaitą. Be to, tokio susitarimo buvimą patvirtina ir tai, kad ieškovė V. M. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. tuo laikotarpiu, kuomet dukra iš esmės didžiąją dalį gyveno pas atsakovą, yra pervedusi atsakovui 1 770 Eur (paskirtyje nurodoma „vaiko išlaikymui“, „vaiko pinigai“), tą patvirtina atsakovo A. Z. SEB banko sąskaitos išrašas. Taigi, laikėsi žodinio susitarimo vaikui skirtą išlaikymą pervesti atsakovui bankiniu pavedimu.
Šalių paaiškinimais, liudytojos parodymais nustatyta, kad dukra su ieškove nuolat gyvena nuo 2022 m. rugsėjo mėn. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. būtų pervedęs dukros išlaikymui skirtus pinigus tiesiogiai ieškovei, kaip buvo susitarę. Atsakovo „Revoliut“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas į dukros „Revoliut“ sąskaitą laikotarpiu 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. pervesdavo įvairias sumas. Kaip teismo posėdyje patvirtino liudytoja T. Z., ji „Revoliut“ kortele naudojosi savo nuožiūra, atsiskaitydavo pati pagal savo poreikius, tėtis į šią kortelę pervesdavo pinigus ir jos prašymu ir savo nuožiūra. Nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. atsakovas ieškovei nėra pervedęs dukros išlaikymui skirtų lėšų. Tai, kad atsakovas tiesiogiai į dukros „Revoliut“ sąskaitą epizodiškai, nebuvus dėl to jokio šalių susitarimo, pervesdavo įvairias sumas (daugeliu atvejų itin neženklias) dukros prašymu ar savo nuožiūra dukros įvairioms papildomoms išlaidoms, teismo vertinimu, nelaikytina išlaikymo teikimu dukrai būtiniesiems poreikiams, kaip tai buvo tarp šalių susitarta. Nustatyta, kad minėtomis lėšomis dukra naudojosi savo nuožiūra, nei atsakovo, nei ieškovės nekontroliuojama. Tuo tarpu, ieškovė minėtu laikotarpiu vykdė pareigą išlaikyti dukrą, aprūpindama ją būtinaisiais vaiko poreikiais maistui, būstui, sveikatos priežiūrai, higienai ir kt., nes dukra jau nuolat gyveno su ieškove. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas laiko pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas taikant minimalios mėnesinės algos kriterijų, laikytinas pagrįstu ir nereikalaujantis papildomo išlaikymo dydžio įrodinėjimo, todėl iš atsakovo priteistina 4 196,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas dukrai T. Z. už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d.
Atsakovas A. Z. prašo priteisti iš ieškovės atsakovui 6 792,00 Eur išlaikymo, teikto dukrai T. Z., įsiskolinimą. Nurodo, kad po išsiskyrimo su ieškove, nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. vaikas gyveno su juo, tą patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja T. Z.. Per minėtą laikotarpį dukros išlaikymui, atsakovo teigimu, ieškovė yra skyrusi tik 1 020 Eur. Jie buvo sutarę, kad kiekvienas dukros išlaikymui skirs po 200 Eur, todėl minėtu laikotarpiu, atsakovo skaičiavimu, ieškovė turėjo skirti 2 400 Eur. Ieškovė skyrė tik 1 020 Eur, todėl jos skola atsakovui už laikotarpį nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. sudaro 1 380 Eur. Be to, atsakovo teigimu, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. vidurio ieškovė tik dalinai prisidėjo prie dukros išlaikymo ir keturis su puse mėnesio faktiškai dukros neišlaikė, todėl jos skola atsakovui už minėtą laikotarpį sudaro 850 Eur. Atsakovo paskaičiavimu, ieškovės skola jam nuo gyvenimo skyrium su ieškove pradžios 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 2 230,00 Eur. Atsakovo skaičiavimu, nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2024 m. kovo 31 d. dukra su ieškove faktiškai gyvena viso 25,75 mėn. Kiekvieno iš tėvų dalis skaičiuojant po 200 Eur/mėn. sudaro 5 150 Eur. Atsakovo paskaičiavimu, jo sumokėta dalis šiuo laikotarpiu iš viso sudaro 6 397,00 Eur, t. y. atsakovas yra permokėjęs 1 247,00 Eur. Taip pat vaiko būtiniems poreikiams atsakovas yra patyręs 2 528 Eur išlaidų. Be to, kuomet dukra gyveno pas atsakovą, ieškovė jam nepervedė pinigų, kuriuos ji gavo iš valstybės kaip vaiko pinigus. Vidutiniškai skaičiuojant po 70 Eur/mėn., bendra suma sudaro 787 Eur. Todėl iš viso ieškovė už dukros išlaikymą skolinga atsakovui 6 792,00 Eur (2 230 + 1 247 + 2 528 + 787), kuriuos atsakovas prašo priteisti. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nepatikimus bei prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams.
Iš atsakovo A. Z. SEB banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad ieškovė V. M. laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., t. y. tuo laikotarpiu, kuomet dukra iš esmės didžiąją dalį gyveno pas atsakovą (tą teismo posėdyje patvirtino ir pati liudytoja T. Z.), yra pervedusi atsakovui 1 770 Eur (paskirtyje nurodoma „vaiko išlaikymui“, „vaiko pinigai“). Taigi, rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra pervedusi vaiko išlaikymui daugiau, nei nurodo atsakovas (1 020 Eur). Rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė dukrai 2021 m. sausio 15 d. yra pirkusi kompiuterį, kurio vertė 1 469 Eur. 2021 m. lapkričio 29 d. ieškovė yra registravusi dukrą į sanatoriją, 2020 – 2021 m. laikotarpiu ne kartą registravusi dukrą pas kitus gydytojus. 2022 m. kovo – birželio mėnesiais (kuomet dukra nereguliariai gyveno pas abu tėvus) yra sumokėjusi 180 Eur už (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio mėnesį su dukra vykusi atostogų į Turkiją. Nurodyti duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo pakankamai ženklias išlaidas dukros poreikiams tenkinti, kuomet dukra didesnę dalį gyveno tik pas atsakovą. Be to, liudytoja T. Z. teismo posėdyje patvirtino, kad į „Revoliut“ sąskaitą tėtis jai pervesdavo ir mamos jam pervestus pinigus, skirtus jos išlaikymui. Taigi, atsakovo teiktas išlaikymas dukrai per „Revoliut“ sąskaitą nėra objektyvus, nustatyti teikto išlaikymo pinigų kilmę (ar tai buvo paties atsakovo, ar ieškovės pinigai) nėra galimybės. Be to, jau minėta, kad atsakovas (kuomet dukra gyveno su juo) į dukros „Revoliut“ sąskaitą pervesdavo įvairias sumas dukros prašymu ar savo nuožiūra dukros įvairioms papildomoms išlaidoms. Šias išlaidas jis prašo priteisti iš ieškovės, kaip jo permokėtą išlaikymą dukrai. Teismas aukščiau nurodytais argumentais reikalavimo priteisti iš ieškovės atsakovo permokėtą (savo nuožiūra pervestas dukrai įvairias sumas įvairiems jos poreikiams) išlaikymą dukrai nelaiko pagrįstu. Pažymėtina, kad pagal atsakovo pateiktus įrodymus („Revolut“ sąskaitos išrašą), esant duomenų (liudytojos parodymai), kad atsakovo teiktas išlaikymas dukrai (kuomet dukra gyveno pas atsakovą) į „Revoliut“ sąskaitą galėjo būti teikiamas ir iš ieškovės jam pervestų pinigų dukros išlaikymui, teismu nėra galimybės nustatyti nei tikrosios atsakovo teikto išlaikymo pinigų kilmės, nei jų apimties.
Nagrinėjamo reikalavimo kontekste pažymėtina ir tai, kad dukrai buvo reikalingas ortodontinis gydymas breketais, yra sudarytas gydymo planas, ieškovė už šį gydymą jau yra sumokėjusi 1 500 Eur, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau šios sumos ieškovė neįtraukia į iš atsakovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimą, šią papildomą būtiniausių poreikių finansinę naštą prisiimdama tik sau.
Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, priešieškinis laikytinas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 straipsniai, 3.203 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei pavestina nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei, todėl žyminis mokestis už ieškovės tenkintinus reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei nepriteistinas.
Ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovo. Taip pat ieškovė patyrė 3 100 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, jos neviršija teisės aktų rekomenduojamų priteistinų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti ieškinį iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 307 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 21 d.) iki T. Z. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 196,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d.
Paskirti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Vykdyti skubiai sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo vaikui priteisimo.
Atmesti ieškinį kitoje dalyje.
Atmesti priešieškinį.
Priteisti iš A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 209 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nuo sprendimo priėmimo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovui A. Z. taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – priteistą laikiną materialinį išlaikymą, atsakovo A. Z. sumokėtas sumas pagal šią nutartį įskaityti į vaikui T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.