Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VM prie LR FM), Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, T. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja S. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama atnaujinti terminą mirusio tėvo G. K. palikimui pagal įstatymą priimti.

Pareiškime nurodo, kad jos tėvas G. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jo įpėdinės yra pareiškėja S. S. ir pareiškėjos motina, mirusiojo G. K. sutuoktinė, T. K.. Po tėvo mirties liko turtas – po mamos mirties paveldėtas tėvo žiedas, televizorius, laikrodis, asmeniniai daiktai, bendros su mama 5 000 Lt santaupų ir antikvarinis komodas. Žinodamos su mama, kad yra vienintelės įpėdinės, ji ir jos motina visą tėvo turėtą turtą pradėjo valdyti kaip savo: dalį pinigų – 2 500 Lt išleido laidotuvėms ir skyrė paminklo statymui, kitą dalį pasidalinime po lygiai. Pareiškėjai atiteko vyriškas žiedas ir antikvarinis komodas. Kadangi registruotino turto nebuvo, į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo nesikreipėme. Nurodo, kad 2019 metų viduryje į pareiškėją ir kitus giminaičius kreipėsi giminaičių I. K. ir L. C. vaikai, kurie nurodė, kad reikia susitvarkyti mirusios P. K. turtą – žemę, nes jis yra bendroje dalyje su jų žeme, o kadangi žemės dalis yra P. K. nuosavybė, ji yra mirusi, žemę turi tvarkyti įpėdiniai. Teigia, kad P. K., mirusi (duomenys neskelbtini), yra jos tėvo G. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mama, o jai - močiutė. P. K. sutuoktinis M. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po P. K. mirties (duomenys neskelbtini) registruotino turto nebuvo, todėl į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė. Likusį turtą pasidalino geranoriškai. Anot pareiškėjos, sužinojo, kad 1999 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje pilietei P. K., atkūrė nuosavybės teises į pilietei P. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 3,59 ha žemės, 0,24 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teisėmis su šiais bendrasavininkiais: P. K. – 3,61 ha žemės ir 0,22 ha miško; Č. K. – 3,6 ha žemės ir 0,24 ha miško; I. K. – 7,22 ha žemės ir 0,44 ha miško; L. C. – 7,22 ha žemės ir 0,442 ha miško. Sužinoję, kad po P. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsirado jos vardu registruoto ir nepaveldėto turto, pareiškėja, P. K. sūnūs J. K. bei Č. K., kreipėsi į teismą ir paprašė atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusios P. K. palikimui pagal įstatymą priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi prašymą tenkino ir atnaujino 3 mėnesių terminą J. K., Č. K. ir pareiškėjai mirusios P. K. palikimui pagal įstatymą priimti. Teismui atnaujinus terminą palikimui pagal įstatymą priimti, Vilniaus rajono 1 notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimus J. K. ir Č. K.. Tačiau pareiškėjai notarė paveldėjimo teisės liudijimo priimti palikimą po senelės P. K. mirties neišdavė. Teigia, jog nutarime notarė nurodė, kad Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure po P. K. mirties pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), palikimą po P. K. mirties, priėmė pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai: dukra E. K., sūnus Č. K., sūnus J. K., sūnus M. K.. Tačiau po P. K. mirties sūnus G. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė. Pareiškėja yra mirusiojo P. K. sūnaus G. K., nepriėmusio palikimą, dukra, t. y. antros eilės įpėdinė pagal įstatymą. Notarė pareiškėją informavo, kad (duomenys neskelbtini) mirusios P. K. įpėdiniai priėmę palikimą neprieštarauja, kad pareiškėjos tėvas G. K. priimtų palikimą po P. K. mirties. Todėl tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, privalo atnaujinti terminą palikimui (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo G. K. palikimui priimti. Pažymi, kad tėvas G. K., kaip ir jo broliai J. K. bei Č. K., nesikreipė į notarų biurą dėl turto paveldėjimo (duomenys neskelbtini) mirus motinai P. K., nes palikimo atsiradimo metu registruotino turto nebuvo. Tėvui G. K. dėl nežinojimo nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą terminą, jis (duomenys neskelbtini) mirė, dėl ko, tėvui nepriėmus palikimo po motinos mirties, pareiškėja taip pat negali priimti palikimo.

Suinteresuotas asmuo T. K. pateikė teismui atsiliepimą nurodydama, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Nurodo, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo G. K. palikimo perėjimą valstybei. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnoamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas), todėl ši civilinė byla yra susijusi su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teisėmis ir pareigomis. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Ištyrus byloje pateiktus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėja yra G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) dukra, pareiškėjos motina – T. K.. Pareiškėjos tėvas G. K., miręs (duomenys neskelbtini) buvo P. K., mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus. Vilniaus rajono 1-ajame notarų biure po P. K. mirties buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Palikimą po P. K. mirties, priėmė pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai: dukra E. K., gimusi (duomenys neskelbtini), sūnus Č. K., gimęs (duomenys neskelbtini), sūnus J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), sūnus M. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Po P. K. mirties palikimo nepriėmė tik sūnus G. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei P. K.“ matyti, kad pilietei P. K. po jos mirties (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teises į nekilnojamojo turto dalį 3,59 ha žemės, 0,24 ha miško, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teisėmis su šiais bendrasavininkiais: P. K. – 3,61 ha žemės ir 0,22 ha miško; Č. K. – 3,6 ha žemės ir 0,24 ha miško; I. K. – 7,22 ha žemės ir 0,44 ha miško; L. C. – 7,22 ha žemės ir 0,442 ha miško. Pareiškėja, kaip antros eilės įpėdinę pagal įstatymą, taip pat P. K. sūnūs Č. K., gimęs (duomenys neskelbtini), sūnus J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusios P. K. palikimui pagal įstatymą priimti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi prašymą tenkino ir atnaujino 3 mėnesių terminą J. K., Č. K. ir pareiškėjai mirusios P. K. palikimui pagal įstatymą priimti. Vilniaus rajono 1 notarų biuras išdavė paveldėjimo teisės liudijimus J. K. ir Č. K.. Nustatyta, kad pareiškėjai notarė 2020 m. vasario 7d. nutarimu neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo priimti palikimą po senelės P. K. mirties. Anot notarės, pareiškėja yra antros eilės įpėdinė, todėl tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, privalo atnaujinti terminą (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo G. K. palikimui priimti.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių, t. y. turi įrodyti, jog tam tikros aplinkybės lėmė, jog jis negalėjo įgyvendinti įstatymo įtvirtintos teisės per nustatytą terminą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Pažymėtina ir tai, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad palikimo atsiradimo metu po P. K. mirties (duomenys neskelbtini) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalį, palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl pareiškėjos tėvas G. K. praleido įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, atsiradusį po motinos P. K. mirties.

Iš pareiškėjos pareiškime dėstomų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjos tėvas G. K. savo motinos P. K. palikimo nepriėmė per įstatyme nustatytą terminą, nes nežinojo, jog yra likę paveldimo turto, kadangi motina P. K. mirė anksčiau nei buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą turtą. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Suinteresuoti šios bylos išsprendimu asmenys prieštaravimų, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas, nepareiškė.

Įvertinęs tai kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti pareiškėjai terminą mirusio tėvo palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos tėvas nežinojo, jog po motinos mirties yra likę paveldimo turto, kadangi motina mirė anksčiau nei buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtą turtą, laikytina pakankamai svarbia priežastimi tenkinti pareiškėjos pareikštą prašymą ir atnaujinti terminą mirusio tėvo G. K. palikimui pagal įstatymą priimti (CK 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576 straipsniu, 578 straipsniu,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos S. S. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą kreiptis į notarą priimti tėvo G. K. (gimusio (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pagal įstatymą.

Palikimo pagal įstatymą priėmimo 3 (trijų) mėnesių terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.