Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-05-18 · Civilinė byla Nr. e2-898-798/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-18
Bylos Nr.
e2-898-798/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00514-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Suinteresuotas asmuo
A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-898-798/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00514-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-360-230/2018 pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alkava“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo ir bankroto konsultantai“, prašymą pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „Alkava“ bankrotą tyčiniu, suinteresuoti asmenys – A. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Alkava“; bankroto administratore paskirta UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“. Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi palikus ją nepakeistą. Pareiškėja BUAB „Alkava“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“, pateikė prašymą pripažinti BUAB „Alkava“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad BUAB „Alkava“ buvę valdymo organai, be kita ko, netinkamai ir galimai apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat buvęs bendrovės vadovas bankroto administratorei nėra perdavęs ir neperduoda visų būtinų bendrovės dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi BUAB „Alkava“ bankrotą pripažino tyčiniu.Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo A. K. nėra įvykdęs pareigos perduoti bankroto administratorei visus BUAB „Alkava“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis bankroto administratorės 2016 m. lapkričio 2 d., 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. vasario 20 d. įspėjimais dėl dokumentų neperdavimo, 2017 m. kovo 6 d. prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo ir 2017 m. kovo 30 d. išduotu vykdomuoju raštu dėl įpareigojimo perduoti dokumentus. Be to, pats suinteresuotas asmuo pripažino, jog dalies buhalterinių dokumentų nėra perdavęs administratorei, nes dirbant su kompiuterine buhalterinės apskaitos programa kompiuteris nustojo veikti ir UAB „Kompiuterių arsenalas“ konstatavo kietojo disko gedimą, todėl negalėjo perduoti buhalterinės apskaitos programos.Pasirengimo iškelti bankroto bylą metu A. K. net tris kartus buvo pratęstas terminas dokumentams, būtiniems sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti, tačiau dokumentai vis tiek nebuvo pateikti, už ką Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui buvo paskirta 1 000 Eur bauda. Be to, Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartyje nurodyta, kad UAB „Alkava“ vadovo pateikti finansinės atskaitomybės duomenys – balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita yra pasirašyti tik vyr. buhalterės, o atsakovės vadovo parašo juose nėra, finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 metus Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti, kas rodo, jog atsakovė neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties.Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartyje nurodyta, kad dokumentai neišsaugoti ir negalima jų pateikti dėl netvarkingos apskaitos. Šią aplinkybė patvirtina ir Kauno apskrities VMI 2017 m. balandžio 28 d. atliktas mokestinių prievolių įvykdymo teisingumo patikrinimas ir sandorių su UAB „Kakela“ analizė.Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu A. K. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, nes bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė vyr. buhalterė I. T. B. bei apskaitininkė K. K., o pats A. K. tiesiogiai buhalterinės apskaitos netvarkė. Tačiau tai nepaneigia jo atsakomybės dėl tinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų neišsaugojimo, pasireiškusios kitokiais veiksmais nei tirta baudžiamojoje byloje, t. y. siekiant tyčinio bankroto.Teismo vertinimu buvęs UAB „Alkava“ direktorius A. K. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir neperdavė bankroto administratorei būtinų dokumentų, todėl laikė šiuos veiksmus sąmoningu siekimu neatskleisti tikrosios UAB „Alkava“ finansinės padėties iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus, kadangi bendrovės turto tuo metu nebuvo, o kreditorių reikalavimai patvirtinti virš 1 mln. Eur sumai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažino BUAB „Alkava“ bankrotą tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. K. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl BUAB „Alkava“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo šiuos atskirojo skundo motyvus:Teismas netyrė ir nevertino įrodymų, patvirtinančių, jog visi bendrovės dokumentai, buvę suinteresuoto asmens A. K. dispozicijoje, perduoti bankroto administratorei. Didžiąją dalį bendrovės dokumentų suinteresuotas asmuo perdavė bankroto administratorei, su ja pasirašydamas dokumentų perdavimo-priėmimo aktus. Taip pat, dalį bendrovės dokumentų suinteresuotas asmuo bankroto administratorei perdavė ne tiesiogiai, o per Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) pareigūnus dėl tuo metu vykusio ikiteisminio tyrimo. Šias aplinkybes pripažino pati bankroto administratorė teismui nurodydama, kad yra perėmusi bendrovės veiklos dokumentus, apimančius laikotarpį nuo pat 2008 m. ir sudarančius apytiksliai net 1 000 vnt. bylų. Teismas nevertino, jog įsiteisėjusia ir res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią turinčia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-16585-1052/2017 jau yra konstatuota, kad visi A. K. turėti bendrovės dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti.Teismas nevertino pačios bankroto administratorės nesąžiningų veiksmų, kuriais buvo siekiama, jog bendrovės bankrotas būtų pripažintas tyčiniu. Bankroto administratorė manipuliavo jai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis, teigdama, jog jai nėra perduoti visi bendrovės dokumentai, nors juos iš bendrovės ji yra perėmusi. Administratorė iki šiol nėra peržiūrėjusi ir išanalizavusi iš bendrovės perimtų dokumentų, todėl net nežino jų apimties ir kaip jie priežastiniu ryšiu susiję su tariamu tyčiniu bendrovės privedimu prie bankroto. Teismas nepagrįstai sutapatino dokumentų (ne)perdavimą ir (ne)tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą bei, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 ir 182 straipsnių nuostatas, nepagrįstai nesivadovavo įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ir šiuose sprendimuose nustatytomis prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis dėl bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimo, tvarkymo ir išsaugojimo.Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Alkava“ bankroto administratorė prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Bankroto administratorė, pateikdama patikslintą prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodė konkrečius buhalterinės apskaitos būtinuosius dokumentus, kurių buvęs bendrovės direktorius A. K. bankroto administratorei neperdavė. Šių dokumentų neperdavimas lėmė tai, kad bankroto administratorė negalėjo nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, tikrųjų bendrovės bankroto priežasčių, galimai netinkamo bendrovės valdymo bei sandorių teisėtumo. Be to, iš VMI 2017 m. kovo mėnesį atlikto mokestinio tyrimo matyti, kad suvestiniai buhalterinės apskaitos registrai, ilgalaikio turto apskaitos ir kiti dokumentai nebuvo pateikti.Suinteresuotas asmuo klaidingai nurodo, kad prašydama skirti papildomą išlaidų sąmatą bankroto administratorė teigė perėmusi apie 1 000 vnt. segtuvų, o tyčinio bankroto byloje teigė priešingai, kad dokumentai jai neperduoti. Bankroto administratorė niekada neslėpė fakto, jog yra perėmusi nuo 2008 m. vestus bendrovės dokumentus ir jokio prieštaringumo ar dvejopo situacijos traktavimo nėra.Teismas atsižvelgė į Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį ir nurodė, kad nėra kategoriškos išvados, jog dokumentai bankroto administratorei buvo perduoti.Atsiliepime į atskirąjį skundą VSDFV Kauno skyrius prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Remiantis Kauno apskrities VMI 2017 m. balandžio 28 d. mokestinio patikrinimo aktu Nr. (7.45) FR0687-502, nebuvo pateikti BUAB „Alkava“ suvestiniai buhalterinės apskaitos registrai, ilgalaikio turto apskaitos dokumentai, todėl negalima apskaičiuoti įmonės veiklos sąnaudų, pelno (nuostolių). Akte taip pat konstatuota, kad buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo vedama aplaidžiai, t. y. nepateikti buhalterinės apskaitos registrai (išskyrus PVM pardavimų ir įsigijimų sąskaitų ataskaitas), ilgalaikio turto apskaitos, sandėlio apskaitos ir kt. dokumentai, todėl negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.Po bankroto bylos iškėlimo neperdavus bendrovės dokumentų bankroto administratorei, buvo apsunkintas ne tik tikrųjų bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų nustatymas, turto sudėties ir su juo susijusių operacijų identifikavimas, bet ir tikrųjų bendrovės bankroto priežasčių nustatymas. Buvęs bendrovės direktorius nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamo bendrovės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos. Jis netinkamai vykdė įmonės buhalterinė apskaitą ir dėl to sąmoningai vengė įmonės dokumentų perdavimo, arba dokumentai be svarbių priežasčių apskritai nebuvo išsaugoti, o tai reiškia aplaidų ir (arba) netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą.Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Alkava“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, bet tyčiniai sąmoningi bendrovės vadovo veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos ribų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų.

Dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų priėmimo

Apeliantas A. K. apeliacinės instancijos teismui 2018 m. gegužės 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais atsiliepia į BUAB „Alkava“ bankroto administratorės pateiktą atsiliepimą į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas nereikalavo apelianto pateikti rašytinius paaiškinimus, CPK nėra numatytas dubliko ar tripliko teikimas apeliaciniame procese, todėl apelianto A. K. rašytinių paaiškinimų priėmimui nėra pagrindo ir dėl to atsisakytina juos priimti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad šie paaiškinimai pateikti likus trims dienoms iki apeliacinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje (2018 m. gegužės 10 d.), todėl jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto

Remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.Pirmosios instancijos teismas BUAB „Alkava“ bankrotą pripažino tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą – buvęs UAB „Alkava“ direktorius A. K. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą ir neperdavė bankroto administratorei būtinų dokumentų, todėl laikė šiuos veiksmus sąmoningu siekimu neatskleisti tikrosios UAB „Alkava“ finansinės padėties iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus, kadangi bendrovės turto tuo metu nebuvo, o kreditorių reikalavimai patvirtinti virš 1 mln. Eur sumai.Apeliantas ginčija skundžiamą nutartį iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas neperdavė visų BUAB „Alkava“ dokumentų bankroto administratorei, ir nesirėmė įsiteisėjusia bei res judicata galią turinčia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. liepos 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-16585-1052/2017, kurioje buvo konstatuota, kad visi apelianto turėti bendrovės dokumentai bankroto administratorei yra perduoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų apelianto minimoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2VP-16585-1052/2017 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė, kad BUAB „Alkava“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Todėl teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog apeliantas visus turimus BUAB „Alkava“ dokumentus bankroto administratorei jau yra pateikęs, o bankroto administratorės prašomų dokumentų tiesiog nėra dėl netvarkingos buhalterinės apskaitos. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantas, tai, kad jis bankroto administratorei buvo pateikęs visus jo turimus bankrutavusios įmonės dokumentus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog jis nepateikė bankroto administratorei visų būtinų BUAB „Alkava“ finansinės atskaitomybės dokumentų, o BUAB „Alkava“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir (ar) apgaulingai.Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-905-407/2018).Įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, jei yra pakankamai duomenų išvadai, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-702-823/2018; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-905-407/2018).Pagal Kauno apskrities VMI 2017 m. balandžio 28 d. mokestinio patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0687-502, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo nustatyta, kad apeliantas nepateikė suvestinių buhalterinės apskaitos registrų, ilgalaikio turto apskaitos dokumentų, todėl negalima apskaičiuoti BUAB „Alkava“ veiklos sąnaudų, pelno (nuostolių). Patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu buvo vedama aplaidžiai, t. y. nepateikti buhalterinės apskaitos registrai (išskyrus PVM pardavimų ir įsigijimų sąskaitų ataskaitas), ilgalaikio turto apskaitos, sandėlio apskaitos ir kiti dokumentai, todėl negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Kauno apskrities VMI 2017 m. balandžio 28 d. mokestinio patikrinimo aktas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta (ikiteismine ar teismine) tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo rėmėsi, nėra pagrindo abejoti jame padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad BUAB ,,Alkava“ buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita, kadangi dalies būtiniausių bankrutavusios įmonės dokumentų nebuvo perduota (rasta) nei patikrinimą atlikusiai Kauno apskrities VMI, nei bankroto administratorei.Pagal formuojamą teisminę praktiką tuo atveju, kai nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), tai priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus patirtos žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Tačiau dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas).Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio nuostatas savaime nereiškia šios įmonės nusikalstamo bankroto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnį. Bankrutavusios bendrovės vadovo ar jos akcininkų baudžiamoji atsakomybė turi būti patvirtinta, atliekant ikiteisminį tyrimą ir (ar) nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme (jei ikiteisminis tyrimas nebūtų nutrauktas). Pažymėtina ir tai, kad, civilinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, iš esmės nėra sprendžiamas padarytos žalos dydžio ir jo atlyginimo įmonei bei jos kreditoriams klausimas. Todėl nuo vėliau pareikštų reikalavimų atlyginti žalą bankrutavusios įmonės vadovas ir (ar) akcininkas gali gintis visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu pareiškėjui ar kitiems asmenims ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatytais teisiniais pagrindais būtų pareikštas ieškinys dėl civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo, jie turės galimybę pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti pirmiau aptarta tvarka ir įrodinėti, kad žala atsirado ne dėl jų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018).

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytais motyvais nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pagrįstos bei teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti apelianto A. K. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Teisėjas Antanas Rudzinskas