Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų, suinteresuoti asmenys If & PC Insurance AS filialas, antstolė Inga Karalienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2018 m. lapkričio 19 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė teismui. Nurodė, kad skolininko piniginių lėšų areštas Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje (toliau – PLAIS) yra tinkamas kreditoriaus reikalavimo išviešinimas, nes Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, būdama PLAIS teikėja, mato informaciją apie mirusiojo sąskaitų areštus bei juos taikančius teikėjus. Tokiu būdu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo tinkamai informuota apie mirusiojo atžvilgiu vykdomą išieškojimą ir CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas nebuvo pažeistas.

Suinteresuotas asmuo If & PC Insurance AS filialas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0139/08/01805 duomenų nustatyta, kad antstolė Inga Karalienė vykdo Vilnius miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-119/08 dėl 210,61 Eur (727,20 Lt) išieškojimo iš solidaraus skolininko N. Z. išieškotojui UAB „IF draudimas“ (v. b. l. 3).

2009 m. vasario 19 d. patvarkymais antstolė areštavo skolininko pinigines lėšas bankų sąskaitose (v. b. l. 14-15).

Skolininkas Z. N. mirė 2017 m. gruodžio 25 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 9 d. raštu informavo antstolę, kad po 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, patvirtinantis, jos Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paveldėjo N. Z. turtą (v. b. l. 51).

Antstolė 2018 m. spalio 12 d. patvarkymu dėl šalies pakeitimo skolininką N. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0139/08/01805 pakeitė naujuoju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v. b. l. 53).

Pareiškėja prašo panaikinti antstolės 2018 m. spalio 12 d. patvarkymą dėl šalies pakeitimo, vadovaudamasi tuo, kad yra praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti apie savo reikalavimus įpėdiniams, šiuo atveju – valstybei.

Antstolės teigimu, ji 2009 m. vasario 19 d. patvarkymais areštavusi skolininko pinigines lėšas bankų sąskaitose tinkamai ir laiku informavo pareiškėją apie vykdomą išieškojimą, nes skolininko piniginių lėšų areštas Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje (PLAIS) yra tinkamas kreditoriaus reikalavimo išviešinimas.

CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Pažymėtina, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) įsteigta konkrečiam tikslui – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų (toliau – Nuostatai) 8 punktas). Šio PLAIS sistemos tikslo siekiama per konkrečius uždavinius: perduoti kredito įstaigoms nurodymų teikėjų teikiamus nurodymus; automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus; automatizuoti piniginių lėšų apribojimų procesų kontrolę; užtikrinti, kad nurodymų teikėjai operatyviai gautų informaciją apie piniginių lėšų apribojimo ir (ar) nurašymo procesų metu atliktus veiksmus; centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose (Nuostatų 9 punktas). Nuostatų 10 punktas įtvirtina PLAIS funkcijas: priimti vykdyti nurodymų teikėjų teikiamus nurodymus ir perduoti juos kredito įstaigoms; teikti apribojimo ir nurašymo nurodymų teikėjams elektroniniu būdu informaciją apie informacinės sistemos piniginių lėšų apribojimo proceso metu atliktus veiksmus; tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose; proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas; formuoti ataskaitas apie piniginių lėšų apribojimo, nurašymo proceso rezultatus.

Aptartų nuostatų analizė teikia pagrindą išvadai, kad PLAIS sistema nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis; Informacinių išteklių valdymo įstatymo 15-16 straipsniai). Taigi, priešingai nei teigia antstolė, duomenų apie vykdomojoje byloje vykdomą kreditoriaus reikalavimą buvimas PLAIS sistemoje nereiškia tinkamo šio kreditoriaus reikalavimo išviešinimo mirusio skolininko įpėdinei valstybei CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais ir tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1884-450/2018; 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2738-656/2018).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas – antstolės 2018 m. spalio 12 d. patvarkymas Nr. 0139/08/01805 dėl šalies pakeitimo, kuriuo skolininkas N. Z. vykdomojoje byloje Nr. 0139/08/01805 pakeistas naujuoju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolės Ingos Karalienės veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolės 2018 m. spalio 12 d. patvarkymą Nr. 0139/08/01805 dėl šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0139/08/01805.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.