- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-2738-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19887-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), skundą dėl antstolio D. Š. patvarkymo vykdomojoje byloje panaikinimo, suinteresuoti asmenys: antstolis D. Š., UAB „4finance“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI prie FM, skundu prašo panaikinti antstolio 2018-06-13 patvarkymą Nr. S18-34823, kuriuo vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/02661 miręs skolininkas D. U. pakeistas į skolininkę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI prie FM. Nurodo, kad nebuvo tinkamai įgyvendinta pareiga informuoti įpėdinį apie palikėjo skolą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos.
2. 2018-06-25 patvarkymu antstolis pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti. Antstolio tvirtinimu, įpėdinis buvo tinkamai informuotas apie palikėjo skolą. Tinkamu pranešimu apie turimą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus kreipimasis, tiek jo įgalioto asmens, taip pat ir antstolio, vykdančio išieškojimą kreditoriaus pavedimu, aiškiai nurodant įpėdiniui skolinių įsipareigojimų dydį ir pagrindą. Antstolis pažymėjo, jog iš vykdomosios bylos medžiagos aiškiai matyti, kad valstybė, kurios interesus atstovauja VMI prie FM, turėjo žinoti apie skolininko atžvilgiu vykdomus išieškojimo veiksmus. 2017-11-29 antstolis pats raštu kreipėsi į VMI prie FM, informuodamas apie mirusio skolininko vardu esamą areštuotą turtą, kurio niekas nepaveldėjo, ir vykdomą išieškojimą iš skolininko turto. Šiuo raštu antstolis taip pat prašė spręsti klausimą dėl skolininko turto perėjimo valstybei. Toks informavimas apie kreditoriaus reikalavimą laikomas tinkamu.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „4finance“ atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi skundą atsisakė tenkinti. Teismas nurodė, kad antstolis D. Š. vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/02661 vykdo Kauno m. 16 notarų biuro Vykdomąjį Įrašą Nr. RK-2194, išduotą 2013-07-15 dėl 206,91 Eur skolos bei 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. U. išieškotojo UAB „4finance“ naudai. 2015-11-15 mirus skolininkui, per CK 5.50 straipsnio 3 dalies nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą nuo palikimo atsiradimo dienos nei vienas įpėdinis mirusiojo palikimo nepriėmė. Apie mirusio skolininko lėšas, esančias kredito įstaigoje kaip sukaupta pensija pagal pensijų kaupimo sutartį, duomenys gauti tik 2017-09-12. Gavęs šią informaciją, antstolis nedelsdamas atliko visus būtinus vykdymo veiksmus (pateikė užklausas viešiesiems valstybės registrams, pensijų fondui, pritaikė areštą disponavimo teisei sukauptomis pensijos lėšomis) ir 2017-11-29 raštu informavo VMI prie FM apie esantį paveldėjimo teise nepriimtą mirusio asmens turtą. VMI prie FM 2018-04-25 kreipėsi į Vilniaus m. 9-ąjį notarų biurą dėl 2015-11-15 mirusio skolininko piniginių lėšų, esančių „Swedbank“ AB banko pensijų kaupimo sąskaitoje ir antstolio D. Š. kontoros depozitinėje sąskaitoje, paveldėjimo valstybės vardu. Testamentų registro duomenimis palikimo priėmimo data 2018-04-30, o palikimo priėmimo faktas įregistruotas registre 2018-05-21, palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika. Teismo vertinimu, nors pareiškėja apie kreditoriaus reikalavimą buvo informuota ne per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau esminis šios normos tikslas - suteikti įpėdiniams visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir jų dydžius, prieš įpėdiniui apsisprendžiant ar priimti palikimą ir kokiu būdu jį priimti – buvo pasiektas. Esminė aplinkybė šiuo atveju yra, kad palikimas valstybei perėjo jau pasibaigus 3 mėnesių palikimo priėmimo terminui, bet iki palikimo priėmimo, valstybė buvo aiškiai informuota apie esamą reikalavimą. Teismas padarė išvadą, kad įpėdinė buvo tinkamai ir aiškiai informuota apie palikėjo skolą, todėl konstatavo, kad antstolio 2018-06-13 patvarkymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/02661yra pagrįstas ir teisėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio 2018-06-13 patvarkymą Nr. S18-34823 panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
5.1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti nelaikomas pradelstu, jei kreditorius informuoja valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją apie savo reikalavimą nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas padarydamas minėtą išvadą nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.
5.2. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys siejamos tik su kreditoriaus reikalavimo teisine prigimtimi – kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ir įkeitimu, taip pat reikalavimams, susijusiems su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko ūkio veikla. Išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos. Kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų.
5.3. Skolininkas mirė 2015-11-15, todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2016-02-16. Nėra duomenų, kad antstolis būtų laikęsis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų procedūrų. Antstolis atliko kreditorinio reikalavimo išviešinimo veiksmus: 2017-09-12 surašė turto arešto aktą, 2017-11-29 pateikė įpėdiniui (pareiškėjai) pranešimą apie palikėjo turtą bei skolinius įsipareigojimus. Ta aplinkybė, kad antstolio pranešimas įpėdiniui buvo pateiktas dar iki palikimo priėmimo, nelaikytinas tinkamu išviešinimu, nes valstybei visais atvejai atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas.
Atsiliepimas
6. Antstolis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
6.1. Nors vykdomojoje byloje ir turto arešto registre nėra duomenų apie tai, kad antstolis būtų areštavęs skolininkui priklausantį turtą vykdant išieškojimą kreditoriaus naudai iki skolininko mirties ar nedelsiant po skolininko mirties (t.y. per 3 mėnesių laikotarpį), tačiau iš vykdomosios bylos aiškiai matyti, kad pareiškėja turėjo žinoti apie skolininko atžvilgiu vykdomus išieškojimo veiksmus. Pats antstolis 2017-11-29 informavo pareiškėją apie skolininko vardu registruotą ir areštuotą turtą, prašydamas spręsti dėl nepaveldėto turto perėjimo valstybei. Pareiškėją atstovaujanti VMI prie LR FM 2018-04-30 kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jau po skolininko turto arešto išviešinimo registre. Toks valstybės informavimas laikytinas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme ir atitinka teismų praktiką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą panaikinti antstolio patvarkymą dėl mirusio skolininko vykdomojoje byloje pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. Apeliantė atskirajame skunde kelia šios materialiosios teisės normos aiškinimo ir taikymo klausimą, vykdymo procese sprendžiant skolininko pakeitimo klausimą, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė.
10. Vykdomosios bylos Nr. 0178/13/02661 duomenimis nustatyta, kad skolininkas vykdymo procese mirė 2015-11-15, todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2016-02-16 (CK 1.119 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad išieškotojas ar antstolis būtų laikęsi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų procedūrai atlikti. Antstolis neneigia, kad kreditorinio reikalavimo išviešinimo veiksmus atliko tik 2017-09-12, surašydamas turto arešto aktą, bei 2017-11-29, pateikdamas įpėdiniui (pareiškėjai) pranešimą apie palikėjo turtą bei skolinius įsipareigojimus. Nors antstolis tvirtina, kad apie vykdymo veiksmus valstybei turėjo būti žinoma, tačiau šių aplinkybių nepagrindė. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad valstybei (jos atstovei) apie kreditorinį reikalavimą buvo išviešinta anksčiau nei 2017-09-12. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką duomenų išviešinimas Antstolių informacinėje sistemoje nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).
11. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek antstolis sprendė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti nelaikomas pradelstu, nes antstolis informavo valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją apie savo reikalavimą nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą.
12. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ta aplinkybė, kad antstolio pranešimas įpėdiniui buvo pateiktas dar iki palikimo priėmimo, nelaikytinas tinkamu išviešinimu, nes valstybei visais atvejai atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus.
13. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).
14. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo palikėjo įpėdiniams tvarkos bei terminų privalomos ir antstoliui vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).
15. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos kreditoriniams reikalavimams pareikšti, kreditorius neteikė prašymo dėl termino pratęsimo, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, darytina išvada, kreditorius UAB „4finance“ prarado teisę reikalauti skolos padengimo iš paveldimo turto. Dėl ko spręstina, kad ginčijamu patvarkymu skolininkas vykdymo procese pakeistas nepagrįstai.
16. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą, netinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas, nukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos.
17. Atsižvelgiant į aptartą, yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio D. Š. 2018-06-13 patvarkymą Nr. S18-34823 vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/02661 dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio D. Š. 2018-06-13 patvarkymą Nr. S18-34823 vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/02661 dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo.