Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Irmantas Šulcas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės I. K. (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2871-854/2018 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolės I. K. veiksmų. Suinteresuoti asmenys byloje If&PC Insurance AS filialas, antstolė I. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolė I. K., vykdydama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko N. Z. trečios eilės išieškotojo If&PC Insurance AS filialas naudai, 2018 m. spalio 12 d. patvarkymu „Dėl šalies pakeitimo vykdymo procese“ vykdomojoje byloje Nr. 0139/08/01805 (toliau – patvarkymas) pakeitė 2017 m. gruodžio 25 d. mirusį skolininką N. Z. į naują skolininką – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v. b. 0139/08/01805 53 l.).

3. Antstolė I. K. 2018 m. lapkričio 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 11 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu priimti antstolės patvarkymai areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą bei patvarkymai areštuoti lėšas vykdymo išlaidų sumai ir jas pervesti saugoti į antstolio depozitinę sąskaitą buvo pateikti ir vis dar yra aktyvus Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje (toliau – PLAIS). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra viena iš nurodymų apriboti ir nurašyti pinigines lėšas PLAIS teikėja, ji galėjo matyti kitų apribojimų teikėjų, tarp jų ir antstolių, nurodymus dėl piniginių lėšų arešto, todėl laikytina, jog tokiu būdu Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, buvo tinkamai informuota apie mirusiojo N. Z. atžvilgiu vykdomą išieškojimą, t. y. kreditorinio reikalavimo pareiškimą (6-7 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Skunde apeliantė, remdamasi kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-7-18/2014, pažymėjo, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų kreditorių pretenzijų pareiškimo būdų pažodinis aiškinimas nesudarytų galimybės kreditoriams efektyviai išviešinti savo turtinių pretenzijų, todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimų būdų sąrašas nėra baigtinis.

12. Atkreipė dėmesį į tai, kad PLAIS tvarkytojas šios sistemos duomenis teikia duomenų teikimo sutarčių pagrindu. Atsižvelgus į tai, kad valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujanti institucija neturi laisvos prieigos prie visų PLAIS duomenų, pareiškėja laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentus, jog vykdomo kreditoriaus reikalavimo buvimas minėtoje sistemoje reiškia tinkamą kreditoriaus reikalavimo pareiškimą (išviešinimą) mirusiojo skolininko įpėdinei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, CK 6.53 straipsnio 1 dalies nustatytu terminu ir tvarka.

13. Pareiškėja pažymėjo, kad valstybei, kaip įpėdiniu paveldėjimo teisiniuose santykiuose, negali būti keliamas reikalavimas žinoti ne tik įpėdiniui prieinamų valstybės registrų, bet ir kitų valstybės informacinių sistemų duomenis (37-39 b. l.).

14. Atskirojo skundo nagrinėjimui teismas išsireikalavo vykdomąją bylą Nr. 0139/08/01805.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar laikoma tinkamai įgyvendinta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta palikėjo kreditoriaus pareiga per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei), kai vykdymo procese duomenys apie palikėjo turto areštą yra perduoti Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje (PLAIS).

17. Iš vykdomosios bylos Nr. 0139/08/01805 duomenų matyti, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-119/2008 dėl 727,20 Lt išieškojimo iš solidaraus skolininko N. Z. (v. b. 3 l.). 2009 m. vasario 19 d. patvarkymais antstolė areštavo skolininko pinigines lėšas (v. b. 14-15 l.). Nustatyta, kad skolininkas N. Z. mirė 2017 m. gruodžio 25 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 9 d. raštu informavo antstolę I. K., jog 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (v. b. 51 l.). Antstolė I. K. 2018 m. spalio 12 d. patvarkymu pakeitė skolininką N. Z. naujuoju skolininku Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (v. b. 53 l.).

18. Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl tinkamo palikimą priėmusio paveldėtojo (valstybės) informavimo apie mirusio skolininko kreditorių reikalavimų pateikimo būdo tinkamumą, laikė, jog valstybė kaip paveldėtoja, nėra saistoma pareigos rinkti neviešus duomenis apie savo kreditorius: „<...> valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai taikomi reikalavimai, aiškinantis palikėjo kreditorius, negali būti didesni, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams. <...> Tačiau ši aplinkybė <...> savaime nereiškia, kad valstybei, kaip įpėdinei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, taikomas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų duomenis.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditoriaus reikalavimų pareiškimo palikimą priėmusiems įpėdiniams sąlygų taikymo tuo atveju, kai vykdymo procese duomenys apie mirusio skolininko piniginių lėšų areštą iki jo mirties buvo pateikti PLAIS. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl CK 5.63 straipsnyje pateikto nebaigtinio kreditorinio reikalavimo pareiškimo būdų sąrašo remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 kaip pripažįstančiu tinkamą kreditorinių reikalavimų įteikimą skolininko įpėdiniui PLAIS patalpinus duomenis apie skolininko piniginių lėšų areštą, nes, pirma, išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje, remdamasi ankstesne kasacinio teismo nutartimi, sprendė, kad tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre, o ne informacinėje sistemoje, išviešintas palikėjo turto areštas. Antra, apeliantės nurodomoje kasacinio teismo nutartyje kolegija sprendė klausimą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti ir nepasisakė dėl galimybės teikti paveldėtojams kreditorinius reikalavimus juos patalpinus kitose informacinėse sistemose nei viešieji registrai.

20. Apeliacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1884-450/2018) išaiškinta, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS) nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurių duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis; Informacinių išteklių valdymo įstatymo 15, 16 straipsniai). Ta aplinkybė, kad nurodytos informacinės sistemos steigėja yra valstybė, savaime nereiškia, kad visos valstybės institucijos turi neribotą prieigą prie šių informacinių sistemų duomenų bei gali jais nevaržomai naudotis. Aptariama valstybės informacinė sistema įsteigta konkretiems tikslams, teisės aktuose aiškiai apibrėžtas šios sistemos duomenų gavėjų ratas bei duomenų teikimo (gavimo) tvarka. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (PLAIS) tikslai yra: centralizuotai tvarkyti duomenis apie skolininko piniginių lėšų apribojimo procesą, perduoti bankams apribojimo, konkrečios sumos apribojimo ir nurašymo nurodymus bei proporcingai paskirstyti skolininko pinigines lėšas nurašymo nurodymų teikėjams; automatizuoti skolininko piniginių lėšų apribojimo ir (ar) nurašymo procesų apibendrinimą, analizę, statistiką. Pagrindinės PLAIS sistemos funkcijos: informuoti bankus apie paskirtus konkretaus skolininko lėšų apribojimus; apdoroti nurodymų teikėjų pateiktų nurašymo nurodymų duomenis, sudaryti nurašymo eiliškumą; paskirstyti pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitoje, vadovaujantis CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka; teikti nurašymo nurodymus bankams; teikti bankams pranešimus apie apribojimų sumos pasikeitimą ir apribojimo nurodymo panaikinimą. PLAIS sistemos duomenų gavėjai yra: bankai, gaunantys duomenis, kurių reikia pateikto apribojimo, konkrečios sumos apribojimo ar nurašymo nurodymui įvykdyti; paskirtų apribojimų nurodymų duomenis teikiančios institucijos ir nurašymo nurodymų teikėjai; skolininkai, kuriems teikiami PLAIS sistemoje tvarkomi duomenys apie juos pačius. PLAIS sistemos tvarkytojas šios sistemos duomenis gavėjams teikia pagal duomenų teikimo sutartis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų 7, 8, 14, 20 punktai). Taigi duomenų apie vykdomojoje byloje vykdomą reikalavimą buvimas PLAIS nereiškia tinkamą kreditorės reikalavimo išviešinimą mirusiojo skolininko įpėdinei valstybei CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais ir tvarka.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.