- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2-740/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Skirgesa“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vitafarma”
- Atsakovas
- viešajai įstaigai „Klaipėdos universitetinei ligoninei“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Skirgesa“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1808-123/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vitafarma” ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Klaipėdos universitetinei ligoninei“ dėl atsakovo sprendimų viešajame pirkime panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Skirgesa“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Vitafarma” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl perkančios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretysis asmuo UAB „Skirgesa“. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo vykdomas Atviro konkurso „Žemos dozės galios Jodo-I-125 sėklų prostatos brachiterapijai (pirkimo kodas 124857)“ (toliau - Konkursas) procedūras ir uždrausti perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį su laimėtoju pripažinta UAB „Skirgesa“ (2-9 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė Konkurso pirkimo procedūras ir uždraudė atsakovui sudaryti pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje (99-100 b. l.). Nurodė, kad Konkurso procedūrų sustabdymas yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, taikytina pareiškus ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimo, kol procedūros dar nėra baigtos, kadangi nesustabdžius viešojo pirkimo procedūrų, tiekėjų teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba neįmanoma. Teismo teigimu, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas, todėl yra pagrindo sustabdyti pirkimo procedūras.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Trečiasis asmuo UAB „Skirgesa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais (138-141 b. l.):
1) Teismas nenurodė aplinkybių, dėl kurių, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Nutartis nemotyvuota, todėl yra neteisėta;
2) Neįvertinta aplinkybė, kad nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeidžia viešąjį interesą. Viešojo intereso egzistavimas tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos ir egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo rizikai. Atsakovas yra gydymo įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Konkursu siekiama įsigyti priemonių, skirtų prostatos vėžiui gydyti, kurios turi būti tiekiamos nepertraukiamai, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas dėl medikamentų ir gydymo priemonių stokos negalės rūpintis žmonių, kuriems reikalingas gydymas nuo prostatos vėžio, sveikata.
Atsiliepimas
Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo panaikinti nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir netenkinti prašymo (147-148 b. l.). Nurodo, kad būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįsta objektyviais duomenimis, nutartis nemotyvuota. Ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimo, o ieškovo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose keliamų reikalavimų. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones pažeistas viešas interesas – pacientų teisė gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Onkologijos centras vakarų Lietuvos regione yra tik VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, prostatos brachiterapijos paslaugoms teikti buvo įsigyta reikiama įranga, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalint įsigyti žemos galios jodo I-125 sėklų pacientai negauna jiems reikalingų paslaugų, o gydymo delsimas kelia grėsmę pacientų gyvybei.
Ieškovas UAB „Vitafarma“ atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (149-156 b. l.). Nurodo, kad nutartis atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju ieškovo pažeistų teisių atkūrimas būtų apsunkintas, kadangi užbaigus viešojo pirkimo procedūras sutarties sudarymu, ieškovas neturėtų galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį dėl Jodo I-125 šaltinių tiekimo. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tik tikslu viešajam interesui apginti, bet ir siekiant išvengti galimos žalos valstybei, todėl reikia išsiaiškinti, ar, Konkursą laimėjus trečiajam asmeniui, valstybės biudžeto lėšos nebus panaudotos neracionaliai. Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas negalės pasirūpinti pacientų gydymu dėl medikamentų stokos; brachiterapijos procedūros nėra taikomos sunkiems ligoniams, jos skiriamos tik lengviausioms prostatos ligų formoms gydyti; be to, tai nėra vienintelė procedūra, skiriama ligoniams gydyti, kadangi gydymui taikomi 4 alternatyvūs metodai, o VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė nėra vienintelė įstaiga, atliekanti brachiterapijos procedūras, šias paslaugas teikia ir kitos valstybinės įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos įstatymuose, ir kurių nesiėmus, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 2 dalį tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK nustatyta tvarka. CPK 423⁷ straipsnio nuostatomis, teismas viešųjų pirkimų bylose taiko šiame straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (423⁷ str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes, tačiau bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).
Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2558/2011, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1992/2011). Be to, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y., jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2355/2011, 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2200/2011).
Nagrinėjamu atveju bylos šalių ginčas susijęs su viešuoju pirkimu dėl „Žemos dozės galios Jodo I-125 sėklų prostatos brachiterapijai“, kuriuo siekiama įsigyti priemonių, skirtų prostatos vėžiui gydyti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, neįsigijus nurodytų priemonių, brachiterapijos paslaugos apskritai neteikiamos ar jų teikimas nutrūko, pradėjus gydymo procedūras, ir dėl to pacientai, sergantys prostatos vėžiu, negavo jiems reikiamos medicininės pagalbos, taip pažeidžiant konstitucinę teisę į sveikatos apsaugą ir gyvybę (Konstitucijos 53 straipsnis). Be to, bylos duomenimis (2012-04-16 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civ. byloje Nr.2-3591-340/2012, 2012-07-24 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civ. byloje Nr.2A-1901/2012) nustatyta, kad tokias paslaugas Lietuvos mastu teikia ne tik VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, tačiau ir kitos gydymo įstaigos (61-71 b. l.). Beje, prostatos vėžio gydymui taikomi ir kiti alternatyvūs metodai, o brachiterapijos paslaugos teikiamos ne visais atvejais. Todėl nėra pagrindo teigti, kad, sustabdžius ginčo viešojo pirkimo procedūras, nėra galimybės pasirūpinti pacientų sveikata, ar kitaip pažeidžiamas viešasis interesas. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 185 str. 314 str. 338 str.).
Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai lemia tai, jog, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byloje, kurioje ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešasis interesas reikalautų stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras bei nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.), be to, kad būtų išvengta nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 3 str. 2 d., 95 str. 5 d.). Beje, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinė byla (pagal ieškovo UAB „Vitafarma” ieškinį atsakovui VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl perkančios organizacijos ginčo sprendimų panaikinimo) Nr. 2-774-123/2013 (buvęs Nr.2-1808-123/2012) Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta iš esmės, ir 2013 m. sausio 14 d. šio teismo sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas. Nors minėtas teismo sprendimas ir nėra įsiteisėjęs, tačiau tokio teismo sprendimo priėmimas patvirtina palankaus ieškovui teismo sprendimo šioje byloje priėmimo galimybės.
Dėl pasakyto nėra pagrindo teigti, kad neproporcingos apygardos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar kad jos pažeidžia viešąjį interesą, prioritetinio visuomenės interesų apsaugos užtikrinimo, teisingumo ar sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.5 str.; CPK 6-8 str., 12 str., 17 str.).
Be to, nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad skundžiama teismo nutartis nemotyvuota. Skundžiamos teismo nutarties duomenimis, apygardos teismas, vertindamas būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė savo išvadas ir argumentus, tarp jų, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos vadovaujantis CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais, pagrįsdamas išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d., 291 str. 1 d.).
Dėl nurodyto, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį.