- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-18
- Bylos Nr.
- 2-2200/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Servea“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos SERVEA
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Servea“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties, kuria ieškovo UAB „Servea“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas civilinėje byloje Nr. 2-5924-262/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Servea“ ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo bei viešojo pirkimo atvirojo konkurso dalyvių teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Servea“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, kuriuo prašė panaikinti atsakovo 2011-05-11 pasiūlymą atmesti ieškovo pasiūlymą kaip neatitinkantį Konkurso reikalavimų bei panaikinti 2011-05-17 atsakovo sprendimą atmesti ieškovo pretenziją. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui tęsti pirkimo procedūras bei sudaryti pirkimo sutartį su konkurso laimėtoju, kadangi jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Nurodė, kad atsakovas gali sudaryti ir pradėti vykdyti viešojo pirkimo sutartį, ko pasėkoje, net ir patenkinus ieškovo ieškinį teismo sprendimo įvykdymas taptų praktiškai nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovo UAB „Servea“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškovo prašymą ir sustabdžius viešojo pirkimo procedūras iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, taip pripažįstant tik ieškovo privačius interesus, nukentėtų žymiai didesnės visuomenės dalies interesai (viešas interesas), todėl būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui motyvų bei įrodymų, kokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas galėtų apsunkinti galimai ieškovui palankų teismo sprendimo vykdymą, jei būtų patenkinti ieškovo pareikšti reikalavimai (LR CPK 178 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Servea“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį ir tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1. Atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, nes pirkimo procedūrų sustabdymas gina ne tik privatųjį, bet ir viešąjį interesą, kadangi teisingų viešųjų pirkimų procedūrų laikymasis atitinka ir viešąjį interesą.
2. Nesustabdžius pirkimo procedūrų teismo sprendimo vykdymas taps neįmanomas arba labai apsunkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos prašo ieškovo reikalavimą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad šiuo pirkimu siekiama įsigyti kokybiškas kompiuterinės įrangos eksploatacines medžiagas, be kurių būtų neįmanomas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinkamas funkcijų atlikimas ir būtų neužtikrintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo nepertraukiamumas. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą, o tuo pačiu ir atsakovo teisę laiku sužinoti apie pareikštą ieškovo ieškinį teismui. Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Tiekėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su priėmimo žyma ar kitais gavimo teisme įrodymais“. Atsakovas iš ieškovo negavo jokios informacijos apie pareikštą ieškinį teismui, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalis. Atsiliepime informuojama, kad atsakovas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsniu, su Konkurso dalyviais, kurių pasiūlymai pripažinti laimėjusiais, sudarė Kompiuterinės įrangos eksploatacinių medžiagų viešojo pirkimo sutartis dėl Konkurso objekto 1, 2, 3 ir 4 dalių - 2011 m. birželio 28 d., dėl Konkurso objekto 5 dalies - 2011 m. birželio 29 d., dėl Konkurso objekto 6 ir 7 dalių - 2011 m. birželio 30 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju yra kilęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ieškiniu ginčijant viešojo pirkimo procedūrų teisėtumą. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kuria teismas netenkino ieškovo UAB „Servea“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 5 dalis nustato, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia ir tai, kad pirkimo procedūrų sustabdymas turi būti ekonomiškai tikslingas. Taigi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t. y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (asmenų) interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi būti užtikrinta viešojo intereso apsauga ir tik po to siekiama ūkio subjektų tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo.
Bylos duomenimis, atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, organizavo viešąjį pirkimą „Kompiuterinės įrangos eksploatacinių medžiagų viešasis pirkimas“, supaprastinto atviro konkurso būdu. Ieškovas, pasinaudojęs Viešųjų pirkimų įstatymo 93 ir 94 straipsniuose numatyta teise, inicijavo ginčą ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, 2011 m. gegužės 12 d. pateikęs pretenziją Komisijai, kuri pretenzijoje pareikštų reikalavimų netenkino. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo ketinamų įsigyti paslaugų pobūdis turi viešąjį interesą. Kaip teisingai nurodo atsakovas, kompiuterinės įrangos eksploatacinės medžiagos yra būtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vykdyti savo funkcijas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra valstybei nenaudingas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo nepertraukiamumo būtinumo. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeidžiamas viešasis interesas apimantis pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino visas faktines šiam klausimui spręsti svarbias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kaip nurodo atsakovas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsniu, su Konkurso dalyviais, kurių pasiūlymai pripažinti laimėjusiais, sudarė Kompiuterinės įrangos eksploatacinių medžiagų viešojo pirkimo sutartis dėl Konkurso objekto 1, 2, 3 ir 4 dalių - 2011 m. birželio 28 d., dėl Konkurso objekto 5 dalies - 2011 m. birželio 29 d., dėl Konkurso objekto 6 ir 7 dalių - 2011 m. birželio 30 d. Vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu, viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Kadangi konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, kuri taikytina kilus teisminiam ginčui dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurios dar nepasibaigę, teisėtumo, todėl pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyksta teisinis pagrindas taikyti priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą.
VPĮ 96 straipsnis numato, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tad jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės būtų nustatyta, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vykdydamas pirkimo procedūras, pažeidė įstatymus, ieškovas įgis teisę reikalauti žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.