- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-367-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07241-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. L., UAB „Progresyvūs projektai“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. L., UAB „Progresyvūs projektai“ dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Klaipėdos energija“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, If P&C Insurance AS filialas, UAB „Promoto“, UAB „Vandens siurbliai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu, kurį patikslino, prašė pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojui A. L. 2017-09-21 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020-02-24 Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti statytojo A. L. prašymu registruotos deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini), galiojimą; įpareigoti statytoją A. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančią pastato – prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinių –nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelės ir stoginės, adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą bei perstatyti statinius pagal šį statybą leidžiantį dokumentą; per nustatytą terminą neįvykdžius 4 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti statytoją A. L. per 3 mėnesius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „Progresyvūs projektai“ lėšomis pašalinti statybos padarinius – nugriauti neypatingosios kategorijos prekybos paskirties statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priklausinius – nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelę ir stoginę, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sutvarkyti statybvietę; tuo atveju, jeigu 5 punkte nustatytas įpareigojimas per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti pastatą – prekybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinius – nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelę ir stoginę, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), visas lėšas išieškant iš statytojo A. L..
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017-09-21 išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – SLD), suteikiantis teisę statytojui A. L. vykdyti neypatingosios kategorijos prekybos paskirties statinio, nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelės ir stoginės, žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybą pagal UAB „Progresyvūs projektai“ 2016 m. parengtą techninį projektą „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Projektas), yra neteisėtas. Ieškovės teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės išduoti ginčijamo SLD pagal pateiktą Projektą, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliajame plane, patvirtintame 2008-05-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Detalusis planas), yra numatytas konkretus objektų šildymo būdas, t. y. pajungimas iš esamos šiluminės trasos, todėl Projekto sprendiniai, numatantys projektuojamą prekybos paskirties pastatą pajungti prie dujotiekio tinklo ir pastate įrengti dujinį šildymą, pažeidžia galiojančio Detaliojo plano sprendinius ir tuo pažeidžia Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tenkinus ieškinį dėl SLD pripažinimo negaliojančiu, kartu turi būti panaikinta Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikinus neteisėtai išduotą SLD, padarinių šalinimas galimas pertvarkius statinio projektą pagal galiojančio Detaliojo plano sprendinius, parenkant tinkamą statomo objekto šildymo būdą bei gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, o statiniai turėtų būti atitinkamai perstatyti ar pertvarkyti. Teismui pripažinus SLD neteisėtu ir tuo atveju, jeigu statytojas A. L. nepašalintų statybos padarinių alternatyviuoju būdu, tuomet turėtų būti nugriautas pagrindinis pastatas – prekybos pastatas ir pagrindiniam statiniui tarnauti skirti antraeiliai statiniai - vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklai, taip pat kiemo aikštelė ir stoginė. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už neteisėto SLD išdavimą, todėl administracijos lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą SLD padariniai. Statinio projekto vadovas UAB ,,Progresyvūs projektai“ yra kalta dėl netinkamai parengto Projekto, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas SLD, ir laikytina kaltu asmeniu dėl SLD neteisėto išdavimo bei laikytina subjektu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos padariniai. Inspekcijos nuomone, šiuo atveju negalima atskirti atsakovų atsakomybės, kadangi UAB „Progresyvūs projektai“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu dalyvavo procese, susijusiame su SLD išdavimu, todėl šiems atsakovams kyla solidarioji atsakomybė.
3. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog pagal Projekto tikrinimo metu turėtus duomenis Detaliojo plano sprendiniai nenumatė ir nenurodė konkretaus šildymo būdo nei privalomuose reikalavimuose, nei pasirinktuose reikalavimuose. Detaliojo plano šilumos tiekimo aiškinamojo rašto paskutinėje pastraipoje nurodoma, kad konkrečių objektų šilumos pajungimas atliekamas techninio projekto stadijoje pagal techniniam projektui išduotas technines sąlygas. Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), šildymui buvo gautos (išduotos) dujų prisijungimo sąlygos, pasirenkant dujinį šildymo būdą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-05-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino sklypo Baltijos pr. 8 detalųjį planą vadovaudamasis tuometinės redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 26 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kompiuterizuotos informacinės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ (toliau – IVS „Avilys“) duomenis, 2008-05-22 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė pats įsakymas – 1 lapas, grafinė dalis – 1 lapas, ir sprendiniai – 3 lapai. Jokie kiti papildomi duomenys nesudarė 2008-05-22 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio. Nurodė ir tai, kad po sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo 2008-05-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priimtas 2014-06-18 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apie 47 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, kurio teritorijų planavimo sprendiniai apėmė ir sklypą (duomenys neskelbtini), todėl visi ankstesni sklypo (duomenys neskelbtini) detalieji planai tapo nebeaktualūs. Atkreipė dėmesį, jog tokios pozicijos laikosi ir pati ieškovė.
4. Atsakovas A. L. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, nurodė, kad su projektuotoja UAB ,,Progresyvūs projektai“ aptarė visus esminius pastato projektavimo klausimus ir pasirinko du pastato šildymo būdus: pagrindinį – šilumos siurbliais ir atsarginį – dujomis. Statytojas niekada nėra davęs Projektuotojai nurodymo suprojektuoti Detaliojo plano sprendinių neatitinkančius šildymo tinklus. Projektuotoja, atsižvelgdama į projektavimo metu galiojusius paviešintus Detaliojo plano sprendinius, nežinojo ir neturėjo žinoti, kad egzistuoja nepaviešinta Detaliojo plano dalis, kurioje numatyta planuojamus pastatus prijungti būtent prie AB „Klaipėdos energija“ šiluminės trasos, Statytojas buvo įsitikinęs, kad nėra jokio draudimo pastatą šildyti dujomis. Statytojas į šio objekto projektavimą ir statybą iš viso yra investavęs apytiksliai 848 876 Eur (neskaitant žemės sklypo kainos, elektros sąnaudų ir mokėjimų už įvairias paslaugas). Pažymėjo, kad apytiksliai 3 metus nuo statybos leidimo išdavimo Inspekcija apskritai nekėlė jokių abejonių dėl SLD teisėtumo, pati išdavė Pažymą, o, Pastato statyboms artėjant prie pabaigos, nusprendė patikrinti statybos leidimo teisėtumą ir nustatė pažeidimą, su kuo Statytojas kategoriškai nesutinka. Nekilnojamojo turto registre 2021-02-22 Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra įregistruotas pastato 100 procentų baigtumas. Pažymėjo, kad Inspekcijos reikalavimai yra neproporcingi, nepagrįsti ir neteisėti, todėl turėtų būti atmesti pilna apimtimi. A. L. nėra atsakingas už šildymo būdo projektinių sprendinių atitikimą Detaliojo plano reikalavimams. Jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie būtų priežastiniame ryšyje su galimai neteisėto statybos leidimo išdavimu, todėl Statytojas neturėtų patirti nuostolius ir nepatogumus dėl situacijos, už kuriuos susidarymą apskritai nėra laikomas atsakingu (tai pripažįsta ir pati Inspekcija). Inspekcijos ir kitų valstybės institucijų klaidos negali būti taisomos sąžiningo Statytojo sąskaita. Inspekcija netinkamai atliko Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir kituose teisės aktuose jai keliamus reikalavimus, nesilaikė gero administravimo principų, dėl ko pati didele dalimi prisidėjo prie galimai neteisėto SLD išdavimo. Inspekcija turėjo visas galimybes statybos leidimo teisėtumo patikrinimą atlikti, kai statybos darbai dar net nebuvo prasidėję, arba, kai jie buvo tik pradėti vykdyti, tačiau to nepadarė. Kol Inspekcija delsė vykdyti jai įstatymu priskirtas pareigas, pastato statyba buvo beveik užbaigta. Be to, projektinis šildymo sprendinys, net jeigu jis ir būtų vertinamas kaip prieštaraujantis Detaliojo plano reikalavimams, negali būti laikomas esminiu trūkumu, kurio nebūtų galima pašalinti kitais būdais (nesikreipiant teisminės gynybos). Ieškovės keliami reikalavimai yra neproporcingi ir pažeidžiantys A. L. nuosavybės teises ir teisėtus interesus. A. L. nėra kaltas dėl ginčijamo SLD išdavimo. Jeigu teismas laikytų, kad, nepaisant netinkamo Detaliojo plano sprendinių paviešinimo, SLD yra neteisėtas, kaltuoju asmeniu turėtų būti pripažinta savivaldybės administracija kaip SLD išdavusi institucija. Be to, privalo būti įvertinta, kad Detaliojo plano Aiškinamasis raštas, kuriame nurodytas konkretus šildymo būdas (prisijungiant prie AB „Klaipėdos energija“ šiluminės trasos), nebuvo tinkamai paviešintas, todėl projektuoja ir statytojas buvo įsitikinę, kad pastatui galima parinkti norimą šildymo būdą, prisijungiant prie Klaipėdos miesto inžinerinių tinklų pagal juos eksploatuojančių organizacijų išduotas sąlygas. Nesant pagrindo tenkinti pagrindinį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestį reikalavimą, t. y. panaikinti Deklaracijos galiojimą. Taip pat nurodė, kad Inspekcija nepateisinamai ilgai delsė parengti SLD patikrinimo aktą ir kreiptis į teismą. Apie SLD galimo neteisėtumo aplinkybes Inspekcijai jau buvo žinoma vėliausiai nuo 2020 m. kovo - balandžio mėnesio, tuo tarpu SLD patikrinimo aktas buvo parengtas tik 2020-08-18, o į teismą kreiptasi dar vėliau – tik 2020-10-13. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą (praleistas kreipimosi į teismą terminas), todėl ieškinys dar ir šiuo pagrindu yra atmestinas.
5. Atsakovė UAB „Progresyvūs projektai“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad projektą rengė vadovaudamasis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 56 punkto tvarka paskelbtais Detaliojo plano sprendiniais, kurie buvo išviešinti Klaipėdos miesto savivaldybės tinklalapyje. Detaliojo plano sprendiniuose nebuvo numatyta jokio konkrečiai nustatyto projektuojamo pastato galimo šildymo būdo ir nenurodytos jokios konkrečios inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, pagal kurių išduotas prisijungimo technines sąlygas turėtų būti projektuojamas pastatas ir inžineriniai tinklai. Savivaldybės administracijos tinklapyje paskelbtame Detaliajame plane taip pat nebuvo ir iki šiol nėra jokių Detaliojo plano sprendinių, kuriais remiasi ieškovė, grįsdama savo ieškinio reikalavimus. Aiškinamasis raštas, kuriuo remiasi ieškovė, nėra teisės aktuose nustatyta tvarka išviešintas jį tinkamai paskelbiant. Apie ieškovės nurodomo aiškinamojo rašto egzistavimą Projektuotojai tapo žinoma tik gavus ieškovės 2020-06-01 privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini). AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ yra dujotiekio inžinerinius tinklus eksploatuojanti organizacija, todėl projekto rengimo stadijoje statytojas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 12 punktu, tinkamai įgyvendino savo teisę pasirinkti paslaugų teikėją - inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją. Projekte numatytas pastato šildymo būdas neprieštaravo įstatymų nustatyta tvarka paskelbtiems ir atitinkamai įsigaliojusiems Detaliojo plano sprendiniams. Laikydamasi profesionalaus elgesio standarto bei jos profesinei veiklai keliamų didesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, Projektuotoja, rengdama Projektą, taip pat patikrino ir nustatė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau ir - TPDR) bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau ir - TPDRIS) taip pat buvo paskelbtas Detalusis planas, kuris savo turiniu ir apimtimi buvo visiškai identiškas Detaliajam planui, paskelbtam Savivaldybės administracijos tinklapyje, t. y. aiškinamasis raštas, kuriuo remiasi ieškovė, nebuvo paskeltas nei TPDR, nei TPDRIS, ir atitinkamai nei statytojui, nei projektuotojai, nei jokiam kitam interesą žinoti apie Detalųjį planą turinčiam asmeniui apie tokio aiškinamojo rašto egzistavimą nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Aiškinamasis raštas, kuriuo remiasi ieškovė, TPDR buvo patalpintas tik 2020-08-13. 2020-08-18 patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuotas tariamas SLD neteisėtumo faktas, ieškovė surašė jau po to, kai pati reaguodama į projektuotojos 2020-06-01 paaiškinimuose pateiktas pastabas, ieškovė TPDR sistemoje 2020-08-13 paskelbė aiškinamąjį raštą ir ištaisė savo pačios atliktą duomenų įvedimo klaidą, dėl atsakovei nežinomų priežasčių paskelbdama anksčiau nuslėptus kai kuriuos Detaliojo plano dokumentus. Ieškovė tiek pradinio, tiek patikslinto ieškinio reikalavimus byloje grindžia Detaliojo plano sprendiniais, kurie nebuvo išviešinti dėl pačios ieškovės aplaidumo ir padarytų duomenų įvedimo TPDR klaidų. 2008-05-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas Detalusis planas yra galiojantis norminio pobūdžio administracinis aktas, tačiau tik ta apimtimi, kuria buvo paskelbtas Savivaldybės administracijos tinklapyje vadovaujantis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 56 punkte ir TPĮ 26 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Atitinkamai likusi nepaskelbto Detaliojo plano sprendinių dalis, pateikta aiškinamajame rašte, kuriuo remiasi ieškovė, yra negaliojanti ir ja nebuvo privaloma vadovautis rengiant Projektą. Nei projektuotoja, nei statytojas net neturėjo objektyvios galimybės susipažinti su niekur neišviešintame aiškinamajame rašte nurodytais Detaliojo plano sprendiniais. Pažymėjo, kad aiškinamojo rašto pavėluotas išviešinimas TPDR sistemoje pačios ieškovės iniciatyva negali būti pripažintas aiškinamojo rašto oficialiu paskelbimu. Be to, atsakovė abejoja dėl ieškovės TPDR sistemoje paskelbto aiškinamojo rašto dalies „Šilumos tiekimas“ autentiškumo. Taip pat nurodė, kad nei Detaliojo plano, nei Specialiojo plano sprendiniais nebuvo nustatyta konkreti šilumos energijos tiekimo rūšis centralizuoto šilumos tiekimo zonoje paliekant galimybę jungtis tiek prie centralizuotų miesto šilumos tinklų, tiek šildymui naudoti dujas, elektrą ar atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įrenginius. Tiek inspekcija, tiek savivaldybės administracija nesilaikė taisyklių, reglamentuojančių Detaliojo plano paskelbimą, paskelbiant (išviešinant) Detaliojo plano sprendinius ne visa apimtimi, todėl, teismui priėmus sprendimą panaikinti ieškovės ginčijamą 2017-09-21 SLD, būtent inspekcijos ir savivaldybės administracijos lėšomis turėtų būti šalinami statybos padariniai, taip pat turėtų būti atlyginami dėl statybos padarinių šalinimo Statytojo patirti nuostoliai, priteisiant jų atlyginimą solidariai iš ieškovės ir atsakovės Savivaldybės administracijos.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos energija“ palaikė atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Progresyvūs projektai“ atsiliepimuose (išskyrus atsiliepimo VII dalies 48-55 punktus) nurodytą poziciją bei prašymus.
7. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė bylą nagrinėti ir teismo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS filialas nurodė, kad filialo įtraukimas į šios civilinės bylos nagrinėjimą nėra tikslingas, todėl prašė pašalinti jį iš civilinės bylos.
9. Tretieji asmenys UAB „Promoto“, UAB „Vandens siurbliai“ prašė ieškinį atmesti pilna apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. vasario 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 15 915,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. L. ir 5844,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Progresyvūs projektai“.
11. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl išduoto statybos leidimo teisėtumo, pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, statybos padarinių šalinimo, taip pat ieškinio senaties taikymo
12. Spręsdamas dėl ieškinio senaties, teismas nustatė, kad inspekcija Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad SLD yra neteisėtas, surašė 2020-08-18, į teismą kreipėsi 2020-10-13, ir sprendė, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas terminas nėra praleistas.
13. Spręsdamas dėl statytojui išduoto statybos leidimo (ne)teisėtumo ir jo galiojimo, teismas nustatė, kad ginčo pastato ir jo priklausinių – inžinerinių tinklų techninis projektas turėjo būti rengiamas vadovaujantis žemės sklypui galiojančiu žemiausio lygmens kompleksiniu teritorijų planavimo dokumentu – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, patvirtintu 2008-05-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad ginčo Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojo Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir - Taisyklės). Vadovaujantis Detaliojo plano patvirtinimo metu (2008-05-22) nuo 2007-03-22 galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalimi, minėtų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 56 punktu, patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. 2008-05-22 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punkte nurodyta skelbti apie šį įsakymą vietinėje spaudoje, o visą detalųjį planą Savivaldybės internetiniame tinklalapyje. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje buvo paskelbtas pats Įsakymas (1 lapas), grafinė dalis/ brėžinys (1 lapas) ir Detaliojo plano sprendiniai (3 lapai) ir kad jokie kiti dokumentai (brėžiniai, raštai ar pan.) paskelbti (paviešinti) teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo, t. y. visos apimties (67 lapų) Detalusis planas, kurio originalas pateiktas į bylą, nebuvo paskelbtas, o techninio projekto rengimo metu (2016 m.) projektuotoja rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje, TPDR ir TPDRIS sistemose išviešintu Detaliuoju planu – brėžiniu ir 3 lapų apimties detaliojo plano sprendiniais. Teismas taip pat nustatė, kad aplinkybė, jog yra paskelbtas ne visos apimties Detaliojo plano aiškinamasis raštas paaiškėjo tik inspekcijai atliekant SLD teisėtumo patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, teismas kaip nepagrįstus vertino ieškovės teiginius, kad projekto rengimo metu projektuotoja turėjo vadovautis niekur nepaskelbtais ir neišviešintais Detaliojo plano sprendiniais.
14. Teismas, remdamasis įstatymų nustatyta tvarka paskelbtos Detaliojo plano dalies – brėžinio ir 3 lapų apimties detaliojo plano sprendiniais, nustatė, kad Detaliojo plano brėžinio 10 punkte yra nurodyta, jog „Projektuojamų statinių inžineriniai tinklai numatomi jungti prie Klaipėdos miesto inžinerinių tinklų“, o dokumento, įvardinto „Detaliojo plano sprendiniai“, 5 punkte („Inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymas“) yra nurodyta, kad: „Numatant pastatų statybą, reikiama inžinerinė įranga privalo būti projektuojama pagal inžinerinius tinklus eksploatuojančių organizacijų išduotas prisijungimo technines sąlygas. <...>“. Teismo vertinimu, cituoti Detaliojo plano sprendiniai tikrai nesuponuoja išvados, kad Klaipėdos miesto inžineriniai tinklai yra tik AB „Klaipėdos energija“ eksploatuojami šilumos tinklai. Teismas nurodė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra dujų inžinerinius tinklus eksploatuojanti organizacija, kuri šiuo atveju Statytojo prašymu ir išdavė prisijungimo prie dujų tinklų technines sąlygas.
15. Atsižvelgęs į atsakovės UAB „Progresyvūs projektai“ direktorės paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, teismas ieškovės argumentus, kad projektuotojai neabejotinai turėjo nepakakti tų Detaliojo plano duomenų, kurie buvo paskelbti ir išviešinti, ir ji turėjo kreiptis dėl originalios bylos pateikimo, vertino kaip nepagrįstus.
16. Teismas nurodė, kad AB „Klaipėdos energija“, pati inicijavusi SLD teisėtumo tikrinimą, bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad bendrovei ekonomiškai neapsimoka tiesti ginčo pastato apšildymui reikalingų tinklų bei įvadų, o byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo pastate yra suprojektuotos ir įrengtos dvi šildymo sistemos: šilumos siurbliais „oras – oras“, kurie nėra jungiami prie jokių miesto inžinerinių tinklų, ir dujomis.
17. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negalima nepagrįstai trukdyti vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį; elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje, o šilumos ūkio specialieji planai atnaujinami ne rečiau kaip kas 7 metai. Teismo vertinimu, tai, kad galimai savivaldybė delsė/delsia priimti atitinkamus teisės aktus (jų pakeitimus), teritorijų planavimo dokumentus, negali pažeisti sąžiningų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuo statybos leidimo išdavimo jau yra praėję daugiau kaip 4 metai, ginčo pastato baigtumas yra 100 procentų, ieškovė nepagrindė ir neįrodė kokio nors viešojo intereso pažeidimo.
19. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus ir ištirtus įrodymus, aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojui A. L. 2017-09-21 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, kad netenkinus pagrindinio ieškovės reikalavimo dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir su pagrindiniu reikalavimu susijusių, išvestinių reikalavimų dėl pažymos panaikinimo ir Deklaracijos galiojimo panaikinimo.
20. Teismas sutiko su atsakovo A. L. argumentais, kad Inspekcijos skaičiavimai dėl ginčo pastate galinčio būti maksimalaus žmonių skaičiaus yra subjektyvūs ir atlikti atsietai nuo Projekto architektūros dalies 3.5 punkte „Technologinio proceso aprašymas“ ir Projekto dalies „Bendroji dalis“ pateiktame 2017-05-29 rašte dėl darbuotojų skaičiaus nurodytos informacijos. Įvertinęs techniniame projekte esančius duomenis teismas pritarė atsakovo A. L. pozicijai, jog maksimalus žmonių skaičius ginčo pastate yra iki 42. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad ginčo pastato statyba galėjo būti užbaigta, surašant ir įregistruojant Deklaraciją, todėl ieškovės reikalavimą panaikinti Deklaracijos galiojimą aukščiau nurodytu pagrindu taip pat atmetė.
21. Teismas nurodė, kad nesant pagrindo pripažinti SLD negaliojančiu, nėra pagrindo spręsti dėl statybos padarinių šalinimo, todėl dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų teismas nepasisakė. Teismas atmetęs ieškinį, atsakovams A. L. ir UAB „Progresyvūs projektai“ jų turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-100-971/2022 ir ieškinį dėl atmestų reikalavimų tenkinti, o ieškinio reikalavimus, kurių teismas nenagrinėjo - perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1 Teismas atmesdamas ieškinį rėmėsi tuo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Detalusis planas nebuvo tinkamai išviešintas. Teismas priėjęs išvados, kad Detalusis planas nebuvo tinkamai išviešintas, konstatuoti, kad jis galioja tokia apimti, kokia buvo išviešintas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Jeigu patvirtintas Detalusis planas tinkamai neišviešintas, jis apskritai negalėtų būti laikomas galiojančiu ir jo pagrindu negalėtų būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas bei vykdoma statyba. Teismas ginčijamą sprendimą grindė Detaliojo plano dalimi, kuri nėra patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ir nesulygino byloje pateikto originalo su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos svetainėje viešai paskelbtu esamu nežinomos kilmės ir neaišku kokio detaliojo plano brėžiniu ir detaliojo plano sprendiniais – jie iš esmės skiriasi ir neatitinka byloje esančio originalaus Detaliojo plano turinio.
22.2 Detaliojo plano patvirtinimo metu (2008 m. gegužės 22 d.) galiojęs teisinis reguliavimas neleidžia skaidyti patvirtinto detaliojo plano, kuris yra vientisas planavimo dokumentas, ir paskelbti tik dalį patvirtinto detaliojo plano sprendinių. Teismas turėjo pripažinti, kad Detalusis planas taikomas visa apimtimi arba išvis netaikomas dėl jo paskelbimo trūkumų. Tačiau negalėjo ex officio dalį Detaliojo plano sprendinių pripažinti negaliojančiais. Teismas neatliko privalomo byloje įrodymų vertinimo ir rėmėsi išimtinai priešingos šalies pateiktais motyvais, nepaisant to, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tinklalapyje https://www.klaipeda.lt/data/wfiles/file5996.pdf, paskelbto turinio detalusis planas nėra patvirtintas, ką įrodo byloje pateiktas Detaliojo plano originalas.
22.3 Teismas teisina Projektuotojos veiksmus, tuo aspektu, kad ši pagrįstai projektavo pagal tą Detaliojo plano dalį, kuri buvo tinkamai išviešinta. Tačiau, kaip minėta, šie Teismo sprendimo argumentai negali būti vertinami kaip pagrįsti, kadangi projektavimas, kaip ir statybos leidimo išdavimas, galimas taikant viso, o ne dalies Detaliojo plano sprendinius. Be kita ko, šiuo atveju savivaldybės interneto tinklapyje paviešinta ginčo Detaliojo plano dalis nesutampa su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu Detaliuoju planu.
22.4 Teismo cituojama teisminė praktika suformuota kitomis aplinkybėmis ir skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamos situacijos. Nurodytose bylose nebuvo analizuota dalies detaliojo plano sprendinių galiojimo ir taikymo situacija, nulemta dalies detaliojo plano sprendinių paskelbimo, ir jokių su tuo susijusių teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimų pateikta nebuvo.
22.5 Teismas, nesant ieškinio reikalavimo, savo iniciatyva nusprendęs įvertinti Detaliojo plano taikymo apimtį, tam tikra prasme nepagrįstai sprendė dalies Detaliojo plano teisėtumo klausimus. Visgi net ir teismui savo iniciatyva nusprendus, kad Detalusis planas yra tinkamai nepaskelbtas, tai galėtų reikšti, kad Detalusis planas apskritai negalioja visa apimtimi, o ne turi būti taikomas su išlygomis. Be to, nesant galiojančio detaliojo plano, statyba šiuo atveju taptų neteisėta kitu pagrindu, kadangi statyba be galiojančio detaliojo plano galima tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis), kurių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.
22.6 Teismas turėjo įvertinti ne tik projektuotojos, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmus; būtent Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai įstatymu buvo suteiktos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas (redakcija galiojusi Detaliojo plano rengimo metu)), ši institucija patvirtino Detalųjį planą ir buvo atsakinga už jo tinkamą paskelbimą (Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalis, 8 dalis (redakcija galiojusi Detaliojo plano rengimo metu)). Tai reiškia visų padarytų klaidų riziką pirmiausia turi prisiimti tas pats asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuri buvo atsakinga tiek už Detaliojo plano paskelbimą, tiek ir užtikrinimą, kad statyba būtų vykdoma laikantis šio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių.
22.7 Teismas turėjo įvertinti, tačiau to nepadarė, kad pati Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, turėdama ir saugodama originalų patvirtintą Detalųjį planą (popierinės versijos), turėjo realią galimybę nustatyti, kad Projekto sprendiniai prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams (Reglamento 5 priedo 1.8 punktas). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, neįvertino, kad Projekto sprendiniai prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, todėl neteisėtai išdavė SLD, ko rezultate buvo pradėta ginčo statyba.
22.8 Teismas nepagrįstai remiasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovo pateiktais duomenimis iš šios savivaldybės vidinės informacinės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“, kuri nėra viešas teritorijų planavimo dokumentų registras ir nėra tinkamas įrodymas vertinant kokios apimties ir turinio Detalusis planas parengtas ir taikytinas. Detaliojo plano originalus dokumentas yra prijungtas prie nagrinėjamos civilinės bylos, kurio sprendiniais ir turi būti vadovaujamasi nagrinėjant kilusį ginčą.
22.9 Teismas nepagrįstai keičia Specialiajame plane nurodytas formuluotes, tokiu būdu siekdamas pagrįsti sprendimo motyvus, kad ginčo statinio statytojas, neva, turi teisę pasirinkti alternatyvų šildymo būdą. Specialiojo plano sprendinių taikymas gali būti aktualus tik keičiant arba koreguojant Detalųjį planą, ir jis (Specialusis planas) šiuo atveju nėra tiesioginio taikymo aktas.
22.10 Teismas nepagrįstai vadovavosi AB „Klaipėdos energija“ paaiškinimu, kad bendrovei ekonomiškai neapsimoka tiesti ginčo pastato apšildymui reikalingų centrinio šildymo tinklų bei įvadų. Projekto „Šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo dalies“ 7 punktas „Šildymo sistemos“, numato, kad pastatui šildymas numatomas dujiniu kondensaciniu katilo pagalba. Teismas nepagrindžia sprendimo motyvų rašytine bylos medžiaga – statinio Projektu, kad šildymas dujomis numatytas tik avariniam atvejui, o pagrindinis šildymas bus oras-oras. Minėtame punkte nurodoma, kad šildymas oras-oras numatytas tik sandėlio šildymui, vadinasi pats pastatas bus šildomas dujomis.
22.11 Teismas taiko netinkamą įstatymo redakciją, kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija SLD išdavė 2017 m. rugsėjo 21 d., todėl turėjo būti analizuojama šio įstatymo redakcija galiojusi SLD išdavimo metu.
22.12 Jei teismo sprendimas grindžiamas Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, tuomet Teismas turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos, kada ji ar jos pakeitimai įsigaliojo, ką toji programa numato šilumos ūkio plėtroje, kokios numatytos perspektyvos ir galimi sprendimai susiję su teritorija, kurioje yra ginčo objektas. Teismo sprendimas negali suteikti teisę planuojamoje teritorijoje asmenims pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, įsirengti kokią nori šildymo sistemą, kai tai nenumatyta ir prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams.
22.13 Inspekcija pareiškė ieškinį tiesiogiai dėl viešojo intereso gynimo, inspekcija veikė jos kompetencijos ribose. AB „Klaipėdos energija“ atsisakius skundo reikalavimų pažeidimas neišnyko, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai formalus teisės taikymas.
22.14 Teismas nepagrįstai atmetė Inspekcijos reikalavimus dalyje dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo, neįvertino, kad statytojui A. L. 2021 m. vasario 22 d. užregistruota Deklaracija deklaravus apie prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimą, vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 4 punktu, buvo panaikintas statybą leidžiančio dokumento galiojimas.
22.15 Teismas neanalizavo ir nedetalizavo, kokios konkrečios išlaidos už kokius procesinius veiksmus yra patirtos ar jos pagrįstos ir yra pagrindas jas priteisti. Teismas nusprendė kompensuoti didesnes išlaidas, nei nustatyta Rekomendacijose nepagrįsdamas tokio būtinumo.
Atsiliepimas
23. Atsakovas A. L. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
23.1 Teismas, ištyręs bylos medžiagą, teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad projekto rengimo metu projektuotoja privalėjo vadovautis Detaliuoju planu, kuris buvo paskelbtas (paviešintas) teisės aktų nustatyta tvarka, o ne niekur nepaskelbtais (nepaviešintais) sprendiniais, kuriais vadovavosi Inspekcija. Atitinkamai Savivaldybės administracija turėjo teisę išduoti Statybos leidimą, patikrinus Projekto atitiktį būtent paskelbtam (paviešintam) Detaliajam planui, o ne nepaskelbtiems (nepaviešintiems) sprendiniams.
Šalies argumentai
23.2 Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo pripažinti, jog Detalusis planas taikomas visa apimtimi arba iš viso netaikomas dėl jo paskelbimo (paviešinimo) trūkumų, taip pat kad projektavimas ir Statybos leidimo išdavimas negalėjo būti vykdomas, taikant tik paviešintus Detaliojo plano sprendinius. Tokie Inspekcijos teiginiai yra atmestini kaip prieštaraujantys ginčo santykiams aktualiam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai.
23.3 Inspekcijos išvados grindžiamos klaidingomis prielaidomis, kad Detaliojo plano paskelbimas (paviešinimas) ne pilna apimtimi savaime reiškia, kad paskelbtasis Detalusis planas ta apimtimi, kuria jis buvo paskelbtas, negalioja ir negali būti taikomas. Priešingai nei teigia Inspekcija, Detalusis planas galioja būtent ta apimtimi, kuria jis buvo paskelbtas (paviešintas) teisės aktų nustatyta tvarka (grafinė dalis/ brėžinys – 1 lapas ir Detaliojo plano sprendiniai – 3 lapai), o nepaskelbti dokumentai nėra laikomi sudėtine Detaliojo plano dalimi. Tokias išvadas pagrindžia toliau nurodytas teisinis reglamentavimas.
23.4 Teismas teisingai konstatavo, kad Statybos leidimas, išduotas pagal Projektą, numatantį prijungti Pastatą prie dujotiekio tinklo, atitinka Projekto rengimo metu ir Statybos leidimo išdavimo metu galiojusio (ir šiuo metu tebegaliojančio) Detaliojo plano sprendinius dėl šildymo būdo ir nepažeidžia Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimų. Atitinkamai teisingai konstatuota, kad Inspekcija be pagrindo laiko Statybos leidimą neteisėtu ir reikalauja panaikinti Statybos leidimo galiojimą. Nepriklausomai nuo to, ar projektuotoja būtų kreipusis į Savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano originalo ar ne, taip pat nepriklausomai nuo to, ar Atsakovas būtų turėjęs šį originalą ar ne, tai niekaip nekeistų išvados dėl Projekto šildymo būdo sprendinių atitikimo paskelbtam ir galiojančiam Detaliajam planui.
23.5 Projekte numatytas šildymas dujomis (avariniam atvejui) pilnai atitinka paskelbto ir galiojančio Detaliojo plano (1 lapo brėžinys ir 3 lapų Detaliojo plano sprendiniai) sprendinius, kuriame konkretus šildymo būdas nėra numatytas.
23.6 Valstybės ir savivaldybės institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims yra privalomi ne bet kokie, o būtent teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti (paviešinti) ir galiojantys detalieji planai; Inspekcija neturi teisės grįsti savo reikalavimų byloje, vadovaudamasi nepaskelbtais (nepaviešintais) ir negaliojančiais teritorijų planavimo dokumentais (šiuo atveju – nepaviešintais ir nepaskelbtais Detaliojo plano dokumentais; ta aplinkybė, kad Detalusis planas galimai buvo paskelbtas ne pilnos apimties, nesudaro pagrindo teigti, kad projektuojant Pastatą ir išduodant Statybos leidimą turėjo būti vadovaujamasi niekur nepaskelbtais (nepaviešintais) detaliojo plano sprendiniais dėl šildymo būdo.
23.7 Teismas teisingai nustatė esminę aplinkybę byloje, kad projekte numatytas pastato šildymo būdas atitiko paskelbto ir galiojančio Detaliojo plano sprendinius. Vis dėlto, inspekcijai byloje įrodinėjant, kad Specialusis planas numatė, jog Žemės sklypas, patenka į XXVI kvartalą – centralizuotos šilumos tiekimo zoną, teismas papildomai pasisakė ir dėl Specialiojo plano sprendinių, t. y. kad net ir tuo atveju, jeigu reiktų vadovautis Specialiojo plano sprendiniais, vis tiek pastatui būtų galima numatyti alternatyvų šildymo būdą.
23.8 Teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą dėl to, kad pastato prijungimas prie Klaipėdos energijos šilumos tinklų būtų ekonomiškai nenaudingas, todėl leidžiama pasirinkti kitokį šildymo būdą.
Atsiliepimas
24. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
24.1 Pagal savo teisinę prigimtį bendrasis planas yra norminis teisės aktas, o detalusis planas yra individualus teisės taikymo aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 2005-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo atveju, detalusis planas yra galiojantis, nenuginčytas ir šios bylos nagrinėjimo metu apeliantė netgi neinicijavo jokių nuginčijimo procedūrų.
24.2 Išviešintas Detaliojo plano turinys atitiko Savivaldybės administracijos direktorius 2008-05-22 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ turinį, todėl sunkiai suvokiama, kodėl apeliantė reikalauja vadovautis duomenimis, kurie nėra Detaliojo plano (įsakymo) dalimi.
24.3 Detalusis planas buvo parengtas vadovaujantis tuometinės redakcijos reglamentavimu (tuometinio Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi), kurio tuometiniai reikalavimai detaliųjų planų turiniui buvo mažiau reiklūs nei esantys šiuo metu.
24.4 Apeliantės bandymas paneigti imperatyvų draudimą trukdyti siekti ekologinių tikslų, remiasi išvedžiojimais vertinant Šilumos ūkio įstatymo 3 straipsnio turinį, „užmirštant“, jog pastarasis straipsnis kalba apie alternatyvas, o ne apie ekologiją: alternatyvų atveju reikia žiūrėti į galiojančius sprendinius, o ekologiški sprendiniai galimi bet kurioje teritorijoje.
25. Atsakovė UAB „Progresyvūs projektai” atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
25.1 Projektuotoja Techninį projektą rengė vadovaudamasi būtent TPĮ 26 str. 8 d. ir Taisyklių 56 p. tvarka paskelbto ir šiuo metu galiojančio Detaliojo plano sprendiniais, kurie buvo paskelbti Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje; dėl Detaliojo plano sprendinių, nurodytų pagrindiniame brėžinyje ir aiškinamajame rašte, apimties ar autentiškumo Projektuotojai objektyviai negalėjo kilti jokių abejonių.
25.2 Detaliojo plano brėžinio 10 punkte yra nurodyta, kad „Projektuojamų statinių inžineriniai tinklai numatomi jungti prie Klaipėdos miesto inžinerinių tinklų“. Projektuojamam Pastatui nebuvo numatyta jokio konkrečiai nustatyto šildymo būdo ir nebuvo nurodytos jokios konkrečios inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, todėl Pastatas ir Inžineriniai tinklai turi būti projektuojami pagal bet kurios Klaipėdos miesto inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos išduotas prisijungimo technines sąlygas.
25.3 Inspekcijos į bylą pateikti aiškinamieji raštai, kurių pagrindu buvo pareikštas patikslintas ieškinys, nebuvo paskelbti nei Savivaldybės tinklapyje, nei TPDR, nei TPDRIS, todėl atitinkamai nei Statytojui, nei Projektuotojai, nei jokiam kitam interesą žinoti apie Detalųjį planą turinčiam asmeniui apie tokio aiškinamojo rašto egzistavimą nebuvo žinoma Techninio projekto rengimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
25.4 Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Inspekcija patikslinto ieškinio reikalavimus byloje grindė tinkamai neišviešintais ir todėl negaliojančiais Detaliojo plano sprendiniais. Esant tokioms išvadoms, Inspekcijos apeliaciniame skunde dėstomi pasikartojantys argumentai, kad Savivaldybės administracijos 2017-09-21 išduotas SLD pagal Projektuotojos 2016 metais parengtą Techninį projektą neva prieštarauja įstatymų nustatyta tvarka neišviešintiems Detaliojo plano sprendiniams, yra nepagrįsti. įstatymų nustatyta tvarka nepaskelbti (neišviešinti) Detaliojo plano sprendiniai, kuriais vadovaujasi Inspekcija, buvo ir tebėra nepaskelbti ir negaliojantys, todėl nebuvo ir iki šiol nėra pagrindo tokiais nepaskelbtais Detaliojo plano sprendiniais vadovautis.
25.5 Inspekcijos apeliaciniame skunde nurodomi argumentai neturi jokios teisinės reikšmės tarp šalių kilusiam ginčui spręsti, nes: byloje apskritai nebuvo analizuojamas AB „Kaipėdos energija“ pateikto skundo pagrindu Inspekcijos atlikto tyrimo bei jo metu gautų išvadų pagrįstumo klausimas; byloje buvo išsamiai ištirtas ir patvirtintas paskelbto 4 lapų apimties Detaliojo plano sprendinių atitikimo Taisyklių reikalavimams faktas; byloje taip pat buvo įrodyta, kad iki šiol galiojančio 4 lapų apimties Detaliojo plano sprendiniai buvo aiškūs ir pakankami tam, kad Projektuotoja tinkamai ir laiku atliktų projektavimo darbus, kurių rezultatas buvo Savivaldybės administracijos išduotas SLD, pagal kurį 100 proc. statybos baigtumu buvo pastatytas Pastatas; nei vienas iš atsakovų neturėjo pareigos tikrinti ar kvestionuoti įstatymų nustatyta tvarka paskelbto, galiojančio ir Taisyklių reikalavimus atitinkančio Detaliojo plano sprendinių autentiškumo.
25.6 Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2020-08-13 atliktas duomenų įvedimo klaidos į TPDR ištaisymas nesudarė pagrindo kitokių nei po jo paskelbimo įsigaliojusių Detaliojo plano sprendinių taikymui rengiant Techninį projektą. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad Techninis projektas buvo parengtas ir SLD išduotas teisėtai, vadovaujantis paskelbto ir šiuo metu galiojančio 4 lapų apimties Detaliojo plano sprendiniais.
25.7 Inspekcijos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie projektuotojos tariamą nerūpestingumą ir galimybę susipažinti su Savivaldybės administracijos archyve saugomais nepaskelbtais Detaliojo plano sprendiniais, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi tokie nepaskelbti Detaliojo plano sprendiniai vis tiek buvo ir yra negaliojantys.
25.8 Bylos nagrinėjimo metu Inspekcija niekada nekvestionavo paskelbtų ir galiojančių Detaliojo plano sprendinių prieštaravimo Specialiajam planui klausimo; nei Detaliojo plano, nei Specialiojo plano sprendiniais nebuvo nustatyta konkreti šilumos energijos tiekimo rūšis \ paliekant galimybę jungtis tiek prie centralizuotų miesto šilumos tinklų, tiek šildymui naudoti dujas, elektrą ar atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įrenginius.
25.9 Techniniame projekte numatyti pastato šildymo sprendiniai turėjo atitikti ir atitiko tik tuos Detaliojo plano sprendinius, kurie buvo paskelbti. Paskelbti Detaliojo plano sprendiniai neprieštaravo Specialiojo plano sprendiniams. Atitinkamai visi kiti įstatymų nustatyta tvarka nepaskelbti ir todėl neįsigalioję Detaliojo plano sprendiniai, kuriais Inspekcija norėtų priversti vadovautis, nesukuria jokių teisių ar pareigų atsakovams. Šios aplinkybės sudarė teisėtą pagrindą Inspekcijos reikalavimą dėl SLD galiojimo panaikinimo atmesti. Atmetus pagrindinį reikalavimą, savaime buvo atmesti ir išvestiniai reikalavimai dėl Deklaracijos galiojimo ir Pažymos panaikinimo ar atsakovų įpareigojimų atlikti veiksmus.
25.10 Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ši civilinė byla yra sudėtinga tiek dėl bylos medžiagos apimties ir trukmės, tiek dėl byloje nustatinėtinų faktinių aplinkybių pobūdžio, tiek dėl kilusių teisės taikymo klausimų, kurie pačios Inspekcijos nuomone, anksčiau teismų praktikoje apskritai nebuvo nagrinėti. Tai reiškia, jog išnagrinėtos bylos sudėtingumas teikė pagrindą orientuotis į pagal Rekomendacijas apskaičiuotus maksimalius tam tikrų išlaidų dydžius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-05-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą; nurodė „skelbti apie šį įsakymą vietinėje spaudoje, o visą detalųjį planą - Savivaldybės internetiniame tinklalapyje“.
28. Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 51 punktas numatė, kad prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, turėjo būti pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžinys ir aiškinamasis raštas). Taisyklių 56 punktas numatė, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje.
29. Aktualiu laikotarpiu galiojusių TPĮ redakcijų 26 straipsnio 8 dalis numatė, kad patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Ši norma nustato specialią detalių planų įsigaliojimo tvarką, pagal kurią detalusis planas įsigalioja sekančią dieną po jo paviešinimo, kuris gali būti padarytas dviem alternatyviais būdais: pirmas būdas – detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje; antras būdas – kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad su detaliojo planavimo dokumentais kiekvienas tuo suinteresuotas subjektas gali susipažinti viešojo informacijos skelbimo priemonėse.
30. Savivaldybės tinklalapyje (https://www.klaipeda.lt/data/wfiles/file5996.pdf?lang=en) paskelbtas 2008-05-22 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (2 lapai), pagrindinis brėžinys (1 lapas) ir Aiškinamojo rašto ketvirtas skyrius „Detaliojo plano sprendiniai“ (16-18 lapai).
34. Apeliantės teigimu, jeigu savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas Detalusis planas nebuvo tinkamai paskelbtas (paviešintas), jis apskritai neturėjo būti laikomas galiojančiu ir jo pagrindu negalėjo būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas.
35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų. Demokratinėje teisinėje valstybėje negali būti nepaskelbtų įstatymų. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „paskelbti“ reiškia ir tai, kad įstatymai turi būti paskelbti viešai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisė negali būti nevieša. Įstatymai turi būti paskelbti viešai, kad su jais galėtų susipažinti visi teisės subjektai. Konstitucinis reikalavimas, kad gali galioti tik tie įstatymai, kurie yra paskelbti – svarbi teisinio tikrumo prielaida. Šis konstitucinis reikalavimas yra neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi konstitucinis principas, kad teisė negali būti nevieša. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. spalio 29 d. nutarime padarė išvadą, jog atsižvelgus į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“ negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. liepos 9 d. ir 2003 m. spalio 29 d. nutarimuose konstatavo, kad visos norminio teisės akto dalys (taip pat priedėliai) sudaro vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienodą teisinę galią. Priedėlių nuo teisės akto atskirti negalima, nes, keičiant juose nustatytą teisinį reguliavimą, keičiasi ir visas teisės akte nustatyto teisinio reguliavimo turinys. Paisant minėtų Konstitucijos reikalavimų, turi būti paskelbiamas visas teisės aktas kartu su visomis jo sudedamosiomis dalimis.
36. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto teksto paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad savivaldybių atstovaujamųjų institucijų priimtų norminių teisės aktų paskelbimas – baigiamoji norminių teisės aktų priėmimo proceso stadija. Tokių teisės aktų oficialus paskelbimas yra būtina jų įsigaliojimo sąlyga.
37. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad, kaip to reikalavo TPĮ 26 straipsnio 8 dalies ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, savivaldybės internetiniame puslapyje buvo išviešinti pagrindinis brėžinys ir detaliojo plano sprendiniai. Teismo vertinimu, 2008 m. detaliojo plano paskelbimo būdas atitiko tuometinį teisinį reguliavimą, kaip jau minėta, buvo paskelbtas sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinis brėžinys ir aiškinamojo rašto ketvirtas skyrius Detaliojo plano sprendiniai. Ta aplinkybė, kad vėlesnėmis versijomis detaliojo plano turinys buvo papildytas (31 nutarties punktas) nedaro Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-05-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano negaliojančiu.
38. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017-09-21 išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę statytojui A. L. vykdyti neypatingosios kategorijos prekybos paskirties statinio, nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelės ir stoginės, žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybą pagal UAB „Progresyvūs projektai“ 2016 m. parengtą techninį projektą „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. TP 16.02-135. Projekte buvo numatyta ginčo pastatą pajungti prie mažo slėgio dujotiekio tinklo pagal 2016-10-07 ir 2016-10-10 ESO išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 16-12549D ir Nr. TS16-39801.
39. Apeliantės teigimu, projektuotoja UAB „Progresyvūs projektai“ privalėjo vadovautis ne paskelbtu (paviešintu) Detaliuoju planu, o pilnos apimties detaliuoju planu, kurio originalas buvo pateiktas į bylą ir kuris numatė pastatą šildyti Klaipėdos energijos šilumos trasa tiekiama šiluma.
40. Paskelbto Detaliojo plano pagrindinio brėžinio 10 punkte yra nurodyta, kad „Projektuojamų statinių inžineriniai tinklai numatomi jungti prie Klaipėdos miesto inžinerinių tinklų“. Paviešintų „Detaliojo plano sprendiniai“ 5 punkte („Inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymas“) buvo nurodyta taip: „Numatant pastatų statybą, reikiama inžinerinė įranga privalo būti projektuojama pagal inžinerinius tinklus eksploatuojančių organizacijų išduotas prisijungimo technines sąlygas. Pagal šias sąlygas turi būti parengiama atitinkama projektinė dokumentacija, suderinama su eksploatuojančiomis organizacijomis, įforminami reikalingi leidimai ir tik tada galima atlikti aukščiau minimus pertvarkymo darbus“. Taigi 2008 metais paviešintuose teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo numatyta jokio konkrečiai nustatyto šildymo būdo ir nebuvo nurodytos jokios konkrečios inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos.
41. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymo nustatyta tvarka nepaskelbti norminiai administraciniai aktai pripažįstami nepradėjusiais galioti, todėl, įvertinus byloje esančią medžiagą, pripažintina, kad detaliojo plano turinys buvo išplėstas 2019 metais paviešinus visą Aiškinamąjį raštą ir 2020 metais patalpinant ir papildomą brėžinį. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Techninio projekto rengimo metu (2016 m.) projektuotoja UAB „Progresyvūs projektai“ pagrįstai rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje, TPDR ir TPDRIS sistemose išviešintu Detaliuoju planu – pagrindiniu brėžiniu ir 3 lapų apimties detaliojo plano sprendiniais, t.y. techninis projektas parengtas vadovaujantis TPĮ 26 straipsnio 8 dalies ir Taisyklių 56 punkto tvarka paskelbto Detaliojo plano sprendiniais. Apeliacinio skundo argumentai, kad buvo galima susipažinti su detaliojo plano originalu, atmestini, nes susipažinimas su detaliojo plano originalu neprilygsta teisės akto paskelbimui pagal jo priėmimo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
42. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojui A. L. 2017-09-21 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), o netenkinus pagrindinio ieškovės reikalavimo dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir su pagrindiniu reikalavimu susijusių, išvestinių reikalavimų.
43. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovaujasi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 254 patvirtinto Energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Klaipėdos miesto specialiojo plano ir reglamento (toliau – Specialusis planas) nuostatomis, siekdamas pagrįsti išvadą, kad statytojas turi teisę pasirinkti alternatyvų šildymo būdą, kad teismo sprendimas negali suteikti teisę planuojamoje teritorijoje asmenims pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos tiekėjus, kai tai prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
44. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001-11-08 sprendimu Nr. 254 „Dėl energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Klaipėdos mieste specialiojo plano ir reglamento patvirtinimo“ Klaipėdos miestas yra suskirstytas atsižvelgiant į šilumos tiekimo būdus į 6 zonas: I. Centralizuoto šilumos tiekimo zona; II. Decentralizuoto šilumos tiekimo zona, kurioje prioritetas – dujinis kuras; III. Decentralizuoto šilumos tiekimo zona, kurioje prioritetas – elektra; IV. Decentralizuoto šilumos tiekimo zona, kurioje prioritetas – kietas kuras; V. Mišri šilumos tiekimo zona; VI. Konkursinė zona. Pagal tokį suskirstymą atskirose zonose skiriasi šildymo būdai ir jų pasirinkimo prioritetai. Žemės sklypas patenka į centralizuotos šilumos tiekimo zoną, minėtoje teritorijoje dujinių katilinių įrengimas nenumatytas, o prioritetas numatytas jungtis prie išvystytos esamos šilumos tiekimo inžinerinės infrastruktūros. Specialiajame plane (5.5 punktas) numatyta, kad jeigu prisijungti prie esamų centralizuotų įrenginių techniškai sudėtinga, kai kuriems objektams bei jų grupėms projektuojami individualūs inžineriniai įrenginiai.
45. Nagrinėjamu atveju Projekto dalies „Šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas“ 7 ir 8 dalyse yra numatyta, kad pastatui šildymas numatomas dujiniu kondensaciniu katilo pagalba; sandėlio šildymui numatomi oras – oras šilumos siurbliai, sudaryti iš 2 dalių: 6 vienetų vidinių kasetinių ir vieno išorinio bloko, kurie tarpusavyje yra sujungiami variniais izoliuotais vamzdynais; išorinis blokas montuojamas ant pastato stogo; pastatui numatomas oras – oras vėsinimo įrenginys su šilumos siurblio funkcija; sistema susideda iš laisvai parenkamų vidinių prietaisų; išorinis blokas yra montuojamas ant Pastato stogo. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ginčo pastate yra suprojektuotos ir įrengtos dvi šildymo sistemos: šilumos siurbliais „oras-oras“ ir dujomis. Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos energija“ laikosi pozicijos, kad pastatas pagrinde bus šildomas šilumos siurbliais „oras – oras“ ir kad AB „Klaipėdos energija“, investavusi į pastato šildymui reikalingų tinklų ir įvadų tiesimą, patirtų nuostolį, nes investicijų grąža būtų minimali ir neproporcingai ilgą laiką nepadengtų tinklų tiesimo kaštų.
46. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pritaikė netinkamą Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo redakciją, nes turėjo būti analizuojama šio įstatymo redakcija, galiojusi statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu, nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui, nes motyvai, susiję su Šilumos ūkio įstatymu, yra tik papildomi sprendimą pagrindžiantys argumentai.
47. Apeliantė nurodo, kad inspekcija veikia kaip institucija, vykdanti jai priskirtas funkcijas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros srityje, todėl nustačiusi pažeidimą privalo veikti įstatymų nustatyta tvarka, nepriklausomai nuo to, ar viešasis interesas yra įrodytas, ar ne. Apeliantė nurodo, kad remiasi Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalimi, 33 straipsniu, 27 straipsnio 24 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi. Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 24 dalimi, kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Inspekcija.
48. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte yra numatyta, kad skundai dėl statybos leidimo teisėtumo nenagrinėjami, jeigu: nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip 1 metai, arba, kai statybos leidimas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus. Pagal šį įstatymą išimtys yra daromos tik tokiais atvejais, kai tyrimą dėl statybos leidimo teisėtumo atlieka teisėsaugos institucijos arba, kai yra pagrįstų įtarimų, jog yra pažeistas viešasis interesas. To paties įstatymo 25 straipsnio 7 dalis įpareigoja Inspekciją, priimant sprendimą dėl viešojo intereso gynimo, nepažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principų. Nagrinėjamu atveju inspekcija atliko patikrinimą, praėjus daugiau nei 1 metams po statybų pradžios, kurį įstatymų leidėjas leidžia tik išimtiniu atveju, t. y. esant pagrįstų įtarimų dėl viešojo intereso pažeidimo, tačiau nagrinėjamu atveju pati inspekcija pripažįsta, kad pareiškė ieškinį ne tiesiogiai dėl viešojo intereso gynimo ir tokio intereso apgynimas nėra iškeltas kaip pagrindinis ieškinio tikslas.
49. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė Inspekcijos reikalavimus dalyje dėl 2021 m. vasario 22 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Deklaracija) galiojimo panaikinimo, nes statytojas atliko surašytos Deklaracijos registraciją apeidamas privalomą pastato užbaigimo procesą, kai šiuo atveju statyba turi būti užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą, kadangi pastato bendras plotas 1305,54 m² yra daugiau negu 300 m² ir jame vienu metu gali būti iki 60 žmonių, o tai yra daugiau negu 50 žmonių.
50. Bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija 2020-02-24 išdavė Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtino, kad neypatingosios kategorijos prekybos paskirties statinio statyba žemės sklype, (duomenys neskelbtini), vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Nurodytos pažymos pagrindu statomas prekybos paskirties pastatas, kaip nebaigtas statyti statinys, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuojant 45 procentų statybos baigtumą. Statytojas A. L. per informacinę sistemą (IS) „Infostatyba“ 2021-02-22 pateikė prašymą registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė ir tokia deklaracija 2021-02-22 užregistruota suteikiant Nr. (duomenys neskelbtini).
51. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato, kad ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinus ir įregistravus Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik statytojui pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė aplinkos ministro nustatyta tvarka.
52. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduota statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau - Reglamentas STR 1.05.01:2017), 11 priedo 1 punktas numato, kad statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašius deklaraciją, ją patvirtinus ir įregistravus Inspekcijoje užbaigiama neypatingųjų inžinerinių statinių ir šių paskirčių neypatingųjų pastatų arba patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas): 1.1. garažų; 1.2. sandėliavimo; 1.3. administracinės; 1.4. prekybos; 1.5. paslaugų; 1.6. maitinimo; 1.7. sporto; 1.8. kitos (fermų); 1.9. kitos (ūkio); 1.10. kitos (šiltnamių); 1.11. kitos (sodų); 1.12. gamybos, pramonės (tik gamybinių laboratorijų, kūrybinių dirbtuvių (skirtų savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai). Reglamento STR 1.05.01:2017 11 priedo 2 punkte numatyti atvejai, kai statyba negali būti užbaigiama, surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą; pagal 2.6. papunktį šio priedo 1 punkto nuostatos netaikomos (t. y. surašant deklaraciją, statybos užbaigimas yra negalimas) šio priedo 1.1–1.9 ir 1.12 papunkčiuose nurodytiems pastatams ir patalpoms, jei jų bendras plotas didesnis kaip 300 m² ir juose vienu metu gali būti daugiau kaip 50 žmonių.
53. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pastate galinčio būti maksimalaus žmonių skaičiaus. Projekto architektūros dalies brėžinyje Nr. 16.2.135-TP-SA-2505 „Pirmo ir antro aukštų gaisrinės saugos schemos“ (toliau – Gaisrinės saugos schema) I aukšto parduotuvės patalpoje (pažymėjimas plane „102“) nurodytas žmonių skaičius patalpoje yra 37, prekių laikymo patalpoje (pažymėjimas plane „113“) nurodytas žmonių skaičius patalpoje yra < 5, o antro aukšto koridoriaus patalpoje (pažymėjimas plane „201“) nurodytas žmonių skaičius patalpoje yra < 20. Projekto architektūros dalies 3.3 punkte nurodyta, kad projektuojamas prekybos salės plotas yra 217, 50 m², 3.5 punkte nurodyta, kad bendras darbuotojų skaičius – penki darbuotojai: du parduotuvėje ir trys administracijoje. Projekto bendrosios dalies 63 puslapyje yra pateiktas 2017-05-29 raštas dėl darbuotojų skaičiaus, kuriame nurodyta, kad pastate dirbs 5 darbuotojai, iš kurių 2 – parduotuvėje ir lankytojų aptarnavimo patalpoje ir 3 – administracijoje. Remiantis minėtais duomenimis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad maksimalus žmonių skaičius pastate yra iki 42, t.y. neviršija penkiasdešimties, todėl statyba galėjo būti užbaigta surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
55. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).
56. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).
57. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ir ginčija jų pagrįstumą, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nedetalizavo, kokios konkrečios išlaidos už kokius procesinius veiksmus yra patirtos ar jos pagrįstos ir yra pagrindas jas priteisti; nusprendė kompensuoti didesnes išlaidas, nei nustatyta Rekomendacijose nepagrįsdamas tokio būtinumo; nevertino aplinkybės, kad atsakovę UAB „Progresyvūs projektai“ pirmosios instancijos teisme proceso pradžioje atstovavo advokatas, tačiau vėliau procesą tęsė advokato padėjėjas, kuris į procesą įstojo 2021 m. rugpjūčio 19 d., todėl vien jau šiuo pagrindu išlaidos, kurios buvo apmokėtos už advokato padėjėjo paslaugas, mažintinos 20 procentų; nebuvo atsižvelgta ir įvertinta, kiek ir kokių konkrečiai procesinių dokumentų parengė atsakovo A. L. atstovė ir atsakovės UAB „Progresyvūs projektai“ atstovai.
58. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos lėšų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.
59. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).
60. Bylos duomenimis nustatyta, kad byloje atsakovo A. L. atstovė parengė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį; pasiūlymą dėl taikos sutarties; 2021 m. kovo 15 d. prašymą prijungti papildomus įrodymus (su įrodymais); 2021 m. gegužės 4 d. prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, 2021 m. rugpjūčio 1 d. prašymą dėl įrodymų prijungimo, atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad susipažinimas su bylos medžiaga ir konsultacija yra sudedamoji procesinių dokumentų paruošimo dalis, todėl atskirai šios išlaidos iš kitos šalies nepriteisiamos. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 p.). Maksimalios išlaidos už šių procesinių dokumentų parengimą, atsižvelgiant į paslaugų apmokėjimo datą, sudarytų 9066 Eur (su PVM).
61. Rekomendacijų 8.19 papunktyje nustatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą apskaičiuojamas užmokestis taikant koeficientą 0,1. Pagal atsakovės pateiktus dokumentus atstovavimo teisme, pasirengimo bylos nagrinėjimui valandų skaičius yra 38 val., atsižvelgiant į paslaugų apmokėjimo datą (Rekomendacijų 7 p.), maksimalios išlaidos sudarytų 5825 Eur (su PVM).
62. Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas, todėl advokatės vykimo į teismo posėdžius išlaidos nepriteisiamos.
63. Jau minėta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nei CPK, nei Rekomendacijose nėra reglamentuota, kad nustatytas maksimalus priteistinas užmokestis už advokato teisines paslaugas yra be PVM.
64. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijomis, visų minėtų atsakovui priteistinų išlaidų už advokato teisines paslaugas maksimali suma su 21 proc. PVM sudaro 14 918 Eur. Atsakovui A. L. priteista atstovavimo išlaidų suma viršija maksimalius Rekomendacijomis nustatytus dydžius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje išsamiai neišanalizavo ir nepasisakė dėl konkrečių išlaidų atitikimo Rekomendacijose nustatytiems maksimaliems dydžiams. Nagrinėjama byla nepripažintina sudėtinga nei dėl sprendžiamų teisės klausimų, nei dėl vertinamų faktinių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant teisinį pagrindą tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant atsakovui A. L. priteistų jo turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iki 14 918 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
65. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „Progresyvūs projektai“ atstovai parengė atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašymą išreikalauti įrodymus ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, pagal pateiktus dokumentus pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme truko 23 valandas. Visų minėtų atsakovei priteistinų išlaidų už advokato teisines paslaugas maksimali suma, apskaičiuota taikant nustatytus koeficientus (Rekomendacijų 7 p.) su 21 proc. PVM yra 7698 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus ir tai, jog dalį teisinių paslaugų teikė advokato padėjėjas, pirmosios instancijos teismo atsakovei UAB „Progresyvūs projektai“ priteistų advokato teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
Dėl procesinės bylos baigties
66. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės normas, iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas atsakovo A. L. prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. L. priteisimo pakeičiama, priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 14 918 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
67. Atsakovė UAB „Progresyvūs projektai“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2662 Eur sumą atsakovės UAB „Progresyvūs projektai“ patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nurodė, kad UAB „Progresyvūs projektai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, pateikė sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas, teisinių paslaugų ataskaitas, mokėjimo nurodymus. Atsakovės mokėjimas už advokatės suteiktas teisines paslaugas atliktas 2022-03-31, maksimalus priteistinas tokių išlaidų dydis 2077,53 Eur. Atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas parengto procesinio dokumento turinio ir apimties aspektais, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš pastarosios priteistina 2077 Eur atsakovės UAB „Progresyvūs projektai“ apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
68. Atsakovas A. L. pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 2 242,50 Eur (2713,43 Eur su PVM) sumą atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, kurios susideda iš atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo; pateikė sąskaitą faktūrą, detalią darbų ataskaitą, mokėjimo pavedimo kopiją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. L. priteisimo, įvertinus maksimalių priteistinų išlaidų dydį, teisėjų kolegijos vertinimu, iš ieškovės atsakovui A. L. priteistina 1800 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, sumažinant atsakovui A. L. priteistų jo turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iki 14918 Eur.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovui A. L. 1800 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovei UAB „Progresyvūs projektai“ 2077 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.