- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- e2-100-971/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07241-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, A. L., UAB „Progresyvūs projektai“
- Trečiasis asmuo
- AB „Klaipėdos energija“, AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. V.,
atsakovės UAB „Progresyvūs projektai“ atstovams direktorei D. Z., advokatui R. B., advokato padėjėjui A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, A. L., UAB „Progresyvūs projektai“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Klaipėdos energija“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, If P&C Insurance AS filialas, UAB „Promoto“, UAB „Vandens siurbliai“, dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:
1) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojui A. L. 2017-09-21 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-31-170921-00235;
2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020-02-24 Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-200224-00784;
3) panaikinti statytojo A. L. prašymu registruotos deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. ACCE-100-210222-00137 galiojimą;
4) įpareigoti statytoją A. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus atitinkančią pastato – prekybos pastato, unikalus Nr. 4400-4756-3570, bei jo priklausinių – nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelės ir stoginės, adresu Baltijos pr. 8, Klaipėdoje (žemės sklypo kadastrinis Nr. 2101/0006:235), projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą bei perstatyti statinius pagal šį statybą leidžiantį dokumentą;
5) per nustatytą terminą neįvykdžius 4 punkte nurodytų veiksmų, įpareigoti statytoją A. L. per 3 mėnesius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „Progresyvūs projektai“ lėšomis pašalinti statybos padarinius – nugriauti neypatingosios kategorijos prekybos paskirties statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priklausinius – nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelę ir stoginę, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ir sutvarkyti statybvietę;
6) tuo atveju, jeigu 5 punkte nustatytas įpareigojimas per teismo nustatytą terminą nebus įvykdytas, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti pastatą – prekybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinius – nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelę ir stoginę, žemės sklype (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), visas lėšas išieškant iš statytojo A. L..
Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017-09-21 išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-31-170921-0023 (toliau ir – SLD), suteikiantį teisę statytojui A. L. vykdyti neypatingosios kategorijos prekybos paskirties statinio, nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelės ir stoginės, žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybą pagal UAB „Progresyvūs projektai“ 2016 m. parengtą techninį projektą „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ Nr. TP 16.02-135 (toliau ir – Projektas). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija), patikrinusi SLD išdavimo teisėtumą, 2020-08-18 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-30-200818-00056 (toliau ir – Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad SLD yra neteisėtas. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini), galioja žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, patvirtintas 2008-05-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ADI-965 (toliau ir – Detalusis planas). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės išduoti ginčijamo SLD pagal pateiktą Projektą, kadangi Detaliajame plane yra numatytas konkretus objektų šildymo būdas, t. y. pajungimas iš esamos šiluminės trasos, todėl Projekto sprendiniai, numatantys projektuojamą prekybos paskirties pastatą pajungti prie dujotiekio tinklo ir pastate įrengti dujinį šildymą, pažeidžia galiojančio Detaliojo plano sprendinius ir tuo pažeidžia Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kadangi SLD jau yra sukėlęs materialinius teisinius padarinius, tikslinga, kartu su SLD galiojimo panaikinimu taip pat šalinti ir statybos padarinius. Inspekcija 2020-02-24 išdavė Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-200224-00784, kuria patvirtino, kad neypatingosios kategorijos prekybos paskirties statinio statyba žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Nurodytos pažymos pagrindu statomas prekybos paskirties pastatas, kaip nebaigtas statyti statinys, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuojant 45 procentų statybos baigtumą. Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-200224-00784 patvirtina, kad prekybos paskirties pastato statyba buvo vykdoma laikantis esminių Projekto sprendinių, tačiau šios pažymos išdavimu nėra konstatuojamas SLD teisėtumo pripažinimo Inspekcijoje faktas, kadangi išduodant tokio pobūdžio pažymas netikrinamas SLD išdavimo teisėtumas. Statytojas A. L. per informacinę sistemą (IS) „Infostatyba“ 2021-02-22 pateikė prašymą registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė ir tokia deklaracija 2021-02-22 užregistruota suteikiant Nr. ACCE-100-210222-00137 (toliau ir – Deklaracija). Statytojas atliko surašytos Deklaracijos registraciją apeidamas privalomą pastato užbaigimo procesą, kai šiuo atveju statyba turi būti užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą, kadangi pastato bendras plotas 1305,54 m² yra daugiau negu 300 m² ir jame vienu metu gali būti iki 60 žmonių, o tai yra daugiau negu 50 žmonių. Tenkinus ieškinį dėl SLD pripažinimo negaliojančiu, kartu turi būti panaikinta Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-200224-00784, kaip neteisėto SLD teisinis padarinys, nesant savarankiškų neteisėtumo pagrindų, grindžiant tai teisės principu, jog iš neteisės teisė nekyla (ex iniuria ius non oritur), taip pat ir Deklaracija Nr. ACCE-100-210222-00137, kuri dar turėtų būti pripažinta ir kaip negaliojanti tuo pagrindu, kad statyba šiuo atveju gali būti užbaigiama ne statytojo surašyta Deklaracija, bet statyba užbaigiama Inspekcijai surašant statybos užbaigimo aktą. Detaliajame plane yra numatytas konkretus objektų šildymo būdas, t. y. pajungimas iš esamos šilumos teikimo inžinerinės infrastruktūros. Be to, pagal žemės sklypui (duomenys neskelbtini) galiojančio Energijos rūšies parinkimo ir naudojimo šildymui Klaipėdos mieste specialiojo plano ir reglamento sprendinius, patvirtintus 2001-11-08 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 254 „Dėl energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Klaipėdos mieste specialiojo plano ir reglamento patvirtinimo“ (toliau – Specialusis planas), minėtoje teritorijoje dujinių katilinių įrengimas nenumatytas, o prioritetas numatytas jungtis prie išvystytos esamos šilumos tiekimo inžinerinės infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, kad Projektas, pagal kurį išduotas SLD, prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, kurie iš esmės atitinka ir Specialiajame plane esančius sprendinius, todėl panaikinus neteisėtai išduotą SLD, padarinių šalinimas galimas pertvarkius statinio projektą pagal galiojančio Detaliojo plano sprendinius, parenkant tinkamą statomo objekto šildymo būdą bei gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, o statiniai turėtų būti atitinkamai perstatyti ar pertvarkyti. Teismui pripažinus SLD neteisėtu ir tuo atveju, jeigu statytojas A. L. nepašalintų statybos padarinių alternatyviuoju būdu, tuomet turėtų būti nugriautas ne tik pagrindinis pastatas – prekybos pastas, bet ir pagrindiniam statiniui tarnauti skirti antraeiliai statiniai - vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklai, taip pat kiemo aikštelė ir stoginė, kadangi antraeiliai daiktai yra susiję su pagrindiniu daiktu ir skirti šio daikto aptarnavimui ir/ar funkcionavimui, naudojimui. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas pagal nustatytą kompetenciją turi patikrinti, ar statinio projektas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, šiuo atveju Detaliajam planui, tačiau įstatyme nustatytos pareigos tinkamai neįvykdė, kadangi išdavė SLD pagal Projektą, kurio sprendiniai, numatantys projektuojamą prekybos paskirties pastatą pajungti prie dujotiekio tinklo ir pastate įrengti dujinį šildymą, prieštarauja galiojančio Detaliojo plano sprendiniams. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija laikytina atsakingu asmeniu už neteisėto SLD išdavimą ir kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą SLD padariniai. Statinio projekto vadovas, pagal statytojo sumanymą parengdamas statinio projektą, prisiima atsakomybę, kad projektas atitinka imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl akivaizdu, jog UAB ,,Progresyvūs projektai“ yra kalta dėl netinkamai parengto Projekto, kurio pagrindu buvo išduotas ginčijamas SLD, ir laikytina kaltu asmeniu dėl SLD neteisėto išdavimo bei laikytina subjektu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos padariniai. UAB ,,Progresyvūs projektai“ atlikti veiksmai, t. y. parengtas Projektas, kuris prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams ir tuo pažeidžia Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra tiesiogiai susiję su Inspekcijos nustatytu rezultatu – SLD neteisėtumu. Inspekcijos nuomone, šiuo atveju negalima atskirti atsakovų atsakomybės, kadangi UAB „Progresyvūs projektai“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu dalyvavo procese, susijusiame su SLD išdavimu, todėl šiems atsakovams kyla solidarioji atsakomybė. Projektuotojas UAB „Progresyvūs projektai“ parengė Projektą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra tas subjektas, kuris turi teisės aktų nustatytą pareigą patikrinti pateiktų dokumentų atitiktį teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams bei priklausomai nuo to, ar įvykdytos visos sąlygos statybos leidimui gauti, jį išduoti arba ne. Atsakovų solidarią atsakomybę lemia tai, kad buvo vienas bendras procesas, lėmęs ginčijamo SLD išdavimą.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau ir – Savivaldybės administracija) nei su pradiniu, nei su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog palaiko bendraatsakovio UAB „Progresyvūs projektai“ atsiliepimo motyvus (išskyrus toje apimtyje, kuri suponuoja apie galimai netinkamą Savivaldybės administracijos pareigų vykdymą). Pažymėjo, kad pagal Projekto tikrinimo metu turėtus duomenis Detaliojo plano sprendiniai nenumatė ir nenurodė konkretaus šildymo būdo nei privalomuose reikalavimuose, nei pasirinktuose reikalavimuose. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 12 punktu, statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Detaliojo plano šilumos tiekimo aiškinamojo rašto paskutinėje pastraipoje nurodoma, kad konkrečių objektų šilumos pajungimas atliekamas techninio projekto stadijoje pagal techniniam projektui išduotas technines sąlygas. Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), šildymui buvo gautos (išduotos) dujų prisijungimo sąlygos, pasirenkant dujinį šildymo būdą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-05-22 įsakymu Nr. AD1-965 „Dėl žemės sklypo Baltijos pr. 8 detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą vadovaudamasis tuometinės redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kompiuterizuotos informacinės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ (toliau – IVS „Avilys“) duomenis, 2008-05-22 įsakymą Nr. AD1-965 sudarė pats įsakymas – 1 lapas, grafinė dalis – 1 lapas, ir sprendiniai – 3 lapai. Jokie kiti papildomi duomenys nesudarė 2008-05-22 įsakymo Nr. AD1-965 turinio. Nurodė ir tai, kad po sklypo Baltijos pr. 8 detaliojo plano patvirtinimo 2008-05-22 įsakymu Nr. AD1-965, buvo priimtas 2014-06-18 įsakymas Nr. AD1-1881 „Dėl apie 47 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, kurio teritorijų planavimo sprendiniai apėmė ir sklypą Baltijos pr. 8, todėl visi ankstesni sklypo (duomenys neskelbtini) detalieji planai tapo nebeaktualūs. Atkreipė dėmesį, jog tokios pozicijos laikosi ir pati ieškovė.
Šalies argumentai
Atsakovas A. L. nei su pradiniu, nei su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį (praleistas terminas kreiptis į teismą) ir patikslintą ieškinį atmesti; netaikius ieškinio senaties, patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; taip pat priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis, A. L. (toliau ir – Statytojas) su projektuotoja UAB ,,Progresyvūs projektai“ (toliau ir – Projektuotoja) aptarė visus esminius pastato projektavimo klausimus, įskaitant ir šildymo būdą. Jis pageidavo, kad pastatas būtų šildomas A+ klasės šilumos siurbliais oras - oras, kadangi toks šildymas yra pažangus, tausojantis aplinką bei nereikalaujantis didelių eksploatacinių išlaidų. Be to, renkantis šį būdą nėra reikalingi inžinerinius tinklus eksploatuojančių įmonių suderinimai, kadangi įranga nėra jungiama prie jokių miesto tinklų. Projektuotoja pasiūlė pastatui numatyti ir dujinį šildymą, prijungiant pastatą prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ir – ESO) mažo slėgio dujotiekio tinklo, nutiesto šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Projektuotojai pasiūlius pastate suprojektuoti ir įrengti dujinį šildymą, A. L. sutiko, manydamas, kad šis šildymas galėtų praversti gedimo atveju. Taigi A. L. pasirinko 2 pastato šildymo būdus: pagrindinį – šilumos siurbliais ir atsarginį – dujomis. A. L. kaip sąžiningas investuotojas siekė, kad pastatas būtų suprojektuotas, laikantis Detaliajame plane ir kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų. Statytojas niekada nėra davęs Projektuotojai nurodymo suprojektuoti Detaliojo plano sprendinių neatitinkančius šildymo tinklus. Projektuotoja, atsižvelgdama į projektavimo metu galiojusius paviešintus Detaliojo plano sprendinius, nežinojo ir neturėjo žinoti, kad egzistuoja nepaviešinta Detaliojo plano dalis, kurioje numatyta planuojamus pastatus prijungti būtent prie AB „Klaipėdos energija“ šiluminės trasos, nutiestos (duomenys neskelbtini). Ji nėra užsiminusi Statytojui, kad dujinis šildymas galėtų neatitikti galiojančių Detaliojo plano sprendinių, taip pat nėra patarusi pasirinkti kitą šildymo būdą (ne dujomis). (duomenys neskelbtini), prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra nutiesti AB „Energijos skirstymo operatorius“ mažo slėgio dujų tinklai, todėl Statytojas buvo įsitikinęs, kad nėra jokio draudimo pastatą šildyti dujomis. Be to, A. L. bendraujant su kaimyniniuose sklypuose, (duomenys neskelbtini), esančių statinių savininkais ir naudotojais, paaiškėjo, kad jie nėra prisijungę prie AB „Klaipėdos energija“ šiluminės trasos, ir kad jų statiniai šildomi dujomis, tiekiamomis ESO, ir kitais šildymo būdais. 2020-02-24 Inspekcija išdavė Pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. ACUB-20-200224-00784 (toliau ir - Pažyma), tokiu būdu patvirtindama tiek tai, kad statybos vyksta pagal Projektą, tiek ir tai, kad pastato su numatytu dujiniu šildymu statyba pagal teisės aktus žemės sklype yra galima. Gavęs šią Pažymą, Statytojas neturėjo jokio pagrindo abejoti pasirinkto šildymo atitikimu Detaliajam planui. Statytojas į šio objekto projektavimą ir statybą iš viso yra investavęs apytiksliai 848 876 Eur (neskaitant žemės sklypo kainos, elektros sąnaudų ir mokėjimų už įvairias paslaugas). Žemės sklypo dalis ir pastatas yra įkeistas bankui AB „Swedbank“ Statytojo skolinio įsipareigojimo užtikrinimui. A. L. užsakė pastato projektavimo ir statybos darbus, siekdamas nuomoti pastatą ir gauti pajamas iš nuomos. Šiuo tikslu jau yra sudaryta 2020-09-30 Komercinių patalpų nuomos sutartis Nr. 200930-1 su nuomininku UAB „Promoto“ 5 metų terminui. Pažymėjo, kad apytiksliai 3 metus nuo statybos leidimo išdavimo Inspekcija apskritai nekėlė jokių abejonių dėl SLD teisėtumo, pati išdavė Pažymą, o, Pastato statyboms artėjant prie pabaigos, nusprendė patikrinti statybos leidimo teisėtumą ir nustatė pažeidimą, su kuo Statytojas kategoriškai nesutinka, t. y. nesutinka su Inspekcijos vertinimu, kad dujinio šildymo projektinis sprendinys neatitinka Detaliojo plano reikalavimų. A. L. įsitikinimu, Europos Sąjungoje vyraujant aplinkos tausojimo tendencijoms, Lietuvoje teisinėmis nuostatomis ir teritorijų planavimo dokumentais turi būti skatinami aplinkai „draugiški“ ekonomiški šildymo būdai, o ne proteguojama kokia nors konkreti šilumos tiekėja (įmonė). Taip pat nurodė, kad atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo metu pastatas faktiškai yra pilnai užbaigtas. Nekilnojamojo turto registre 2021-02-22 Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCE-100-210222-00137 pagrindu yra įregistruotas pastato 100 procentų baigtumas. Inspekcija kartu su pradiniu ieškiniu neprašė taikyti jokių laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atsakovas neturėjo jokių faktinių ar teisinių kliūčių atlikti pastato užbaigimo procedūros ir įregistruoti 100 procentų baigtumą Nekilnojamojo turto registre. Pastate vienu metu gali būti iki 50 žmonių, todėl statyba galėjo būti užbaigiama, įregistruojant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo užsakytas ir parengtas UAB „Ekspertika“ 2021-02-08 Statinio ekspertizės aktas Nr. B21-02/36 (toliau ir – Ekspertizės aktas), vadovaujantis užbaigimo procedūras reglamentuojančiu teisiniu reguliavimu, Deklaracija neturėjo būti tvirtinama Inspekcijos. Pažymėjo, kad Inspekcijos reikalavimai yra neproporcingi, nepagrįsti ir neteisėti, todėl turėtų būti atmesti pilna apimtimi. A. L. nėra atsakingas už šildymo būdo projektinių sprendinių atitikimą Detaliojo plano reikalavimams. Jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie būtų priežastiniame ryšyje su galimai neteisėto statybos leidimo išdavimu. Statytojas ne tik vykdė visas jam kaip statybos dalyviui priskirtas pareigas, bet ir veikė būdu, atitinkančiu apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens standartą, todėl nesuprantama, kodėl Statytojas turėtų patirti nuostolius ir nepatogumus dėl situacijos, už kuriuos susidarymą apskritai nėra laikomas atsakingu (tai pripažįsta ir pati Inspekcija). Inspekcijos ir kitų valstybės institucijų klaidos negali būti taisomos sąžiningo Statytojo sąskaita. Inspekcija netinkamai atliko Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme ir kituose teisės aktuose jai keliamus reikalavimus, nesilaikė gero administravimo principų, dėl ko pati didele dalimi prisidėjo prie galimai neteisėto SLD išdavimo. Inspekcija turėjo visas galimybes statybos leidimo teisėtumo patikrinimą atlikti, kai statybos darbai dar net nebuvo prasidėję, arba, kai jie buvo tik pradėti vykdyti, tačiau to nepadarė. Kol Inspekcija delsė vykdyti jai įstatymu priskirtas pareigas, pastato statyba buvo beveik užbaigta. Be to, projektinis šildymo sprendinys, net jeigu jis ir būtų vertinamas kaip prieštaraujantis Detaliojo plano reikalavimams, su kuo Statytojas kategoriškai nesutinka, negali būti laikomas esminiu trūkumu, kurio nebūtų galima pašalinti kitais būdais (nesikreipiant teisminės gynybos). Ieškovės keliami reikalavimai yra neproporcingi ir pažeidžiantys A. L. nuosavybės teises ir teisėtus interesus. A. L. nėra kaltas dėl ginčijamo SLD išdavimo, todėl apskritai jokie Inspekcijos nurodyti veiksmai negali būti atliekami A. L. lėšomis. Jeigu teismas laikytų, kad, nepaisant netinkamo Detaliojo plano sprendinių paviešinimo, SLD yra neteisėtas, kaltuoju asmeniu turėtų būti pripažinta Savivaldybės administracija kaip SLD išdavusi institucija. Be to, privalo būti įvertinta ir tai, kad pati ieškovė didele dalimi prisidėjo prie nagrinėjamos situacijos susidarymo. Statytojas pritaria Projektuotojos argumentams, kad Detaliojo plano Aiškinamasis raštas, kuriame nurodytas konkretus šildymo būdas (prisijungiant prie AB „Klaipėdos energija“ šiluminės trasos), nebuvo tinkamai paviešintas, todėl Projektuoja ir Statytojas buvo įsitikinę, kad pastatui galima parinkti norimą šildymo būdą, prisijungiant prie Klaipėdos miesto inžinerinių tinklų pagal juos eksploatuojančių organizacijų išduotas sąlygas. Reikalavimas dėl Deklaracijos galiojimo panaikinimo yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti statybos leidimo galiojimą. Nesant pagrindo tenkinti pagrindinį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestį reikalavimą, t. y. panaikinti Deklaracijos galiojimą. Be to, Deklaracija buvo parengta ir įregistruota pagal visas statinio užbaigimą reglamentuojančių teises aktų nuostatas. Inspekcija savo išvadą, kad pastato statybos turėjo būti užbaigtos, surašant užbaigimo aktą, grindė tuo, kad pastate neva gali būti daugiau nei 50 žmonių. Šis Inspekcijos teiginys yra nepagrįstas, paremtas subjektyviu vertinimu ir klaidinga Inspekcijos nurodytų Projekto dalies „Statinio architektūra“ gaisrinės saugos nuostatų interpretacija. Taip pat nurodė, kad Inspekcija nepateisinamai ilgai delsė parengti SLD patikrinimo aktą ir kreiptis į teismą. Apie SLD galimo neteisėtumo aplinkybes Inspekcijai jau buvo žinoma vėliausiai nuo 2020 m. kovo - balandžio mėnesio, tuo tarpu SLD patikrinimo aktas buvo parengtas tik 2020-08-18, o į teismą kreiptasi dar vėliau – tik 2020-10-13. Atsakovo įsitikinimu, Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą (praleistas kreipimosi į teismą terminas), todėl ieškinys dar ir šiuo pagrindu yra atmestinas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Progresyvūs projektai“ su pradiniu ir patikslintu ieškiniu taip pat nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Projektuotoja Projektą rengė vadovaudamasis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 56 punkto tvarka paskelbtais Detaliojo plano sprendiniais, kurie buvo išviešinti Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje. Prie 2008-05-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. ADI-965, kuriuo buvo tvirtinamas Detalusis planas, buvo pridėti 4 lapų apimties detaliojo plano sprendiniai, t. y. brėžinys (1 lapas) ir brėžinyje grafiškai atvaizduotų sprendinių tekstinė dalis, pavadinta „Detaliojo plano sprendiniai“ (3 lapai). Pastarasis dokumentas buvo patvirtintas projekto vadovo S. P. parašu. Detaliojo plano sprendiniuose nebuvo numatyta jokio konkrečiai nustatyto projektuojamo pastato galimo šildymo būdo ir nenurodytos jokios konkrečios inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, pagal kurių išduotas prisijungimo technines sąlygas turėtų būti projektuojamas pastatas ir inžineriniai tinklai. Savivaldybės administracijos tinklapyje paskelbtame Detaliajame plane taip pat nebuvo ir iki šiol nėra jokių Detaliojo plano sprendinių, kuriais remiasi ieškovė, grįsdama savo ieškinio reikalavimus. Aiškinamasis raštas, kuriuo remiasi ieškovė, nėra teisės aktuose nustatyta tvarka išviešintas jį tinkamai paskelbiant. Apie ieškovės nurodomo aiškinamojo rašto egzistavimą Projektuotojai tapo žinoma tik gavus ieškovės 2020-06-01 privalomąjį nurodymą Nr. PN-669-(16.29). AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ yra dujotiekio inžinerinius tinklus eksploatuojanti organizacija, todėl Projekto rengimo stadijoje Statytojas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsnio 12 punktu, tinkamai įgyvendino savo teisę pasirinkti paslaugų teikėją - inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją. Projekte buvo visiškai pagrįstai numatyta pastatą pajungti prie mažo slėgio dujotiekio tinklo pagal 2016-10-07 ir 2016-10-10 ESO išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 16-12549D ir Nr. TS16-39801. Toks Projekte numatytas pastato šildymo būdas neprieštaravo įstatymų nustatyta tvarka paskelbtiems ir atitinkamai įsigaliojusiems Detaliojo plano sprendiniams. Laikydamasi profesionalaus elgesio standarto bei jos profesinei veiklai keliamų didesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, Projektuotoja, rengdama Projektą, taip pat patikrino ir nustatė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (toliau ir - TPDR) bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau ir - TPDRIS) taip pat buvo paskelbtas Detalusis planas, kuris savo turiniu ir apimtimi buvo visiškai identiškas Detaliajam planui, paskelbtam Savivaldybės administracijos tinklapyje, t. y. aiškinamasis raštas, kuriuo remiasi ieškovė, nebuvo paskeltas nei TPDR, nei TPDRIS, ir atitinkamai nei Statytojui, nei Projektuotojai, nei jokiam kitam interesą žinoti apie Detalųjį planą turinčiam asmeniui apie tokio aiškinamojo rašto egzistavimą nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Aiškinamasis raštas, kuriuo remiasi ieškovė, TPDR buvo patalpintas tik 2020-08-13. 2020-08-18 patikrinimo aktą Nr. SLD-30-200818-00056, kuriame konstatuotas tariamas SLD neteisėtumo faktas, ieškovė surašė jau po to, kai pati reaguodama į Projektuotojos 2020-06-01 paaiškinimuose pateiktas pastabas, ieškovė TPDR sistemoje 2020-08-13 paskelbė aiškinamąjį raštą ir ištaisė savo pačios atliktą duomenų įvedimo klaidą, dėl atsakovei nežinomų priežasčių paskelbdama anksčiau nuslėptus kai kuriuos Detaliojo plano dokumentus. Ieškovė tiek pradinio, tiek patikslinto ieškinio reikalavimus byloje grindžia Detaliojo plano sprendiniais, kurie nebuvo išviešinti dėl pačios ieškovės aplaidumo ir padarytų duomenų įvedimo TPDR klaidų. 2008-05-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas Detalusis planas yra galiojantis norminio pobūdžio administracinis aktas, tačiau tik ta apimtimi, kuria buvo paskelbtas Savivaldybės administracijos tinklapyje vadovaujantis Detaliųjų planų rengimo taisyklių 56 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Atitinkamai likusi nepaskelbto Detaliojo plano sprendinių dalis, pateikta aiškinamajame rašte, kuriuo remiasi ieškovė, yra negaliojanti ir ja nebuvo privaloma vadovautis rengiant Projektą. Nei Projektuotoja, nei Statytojas net neturėjo objektyvios galimybės susipažinti su niekur neišviešintame aiškinamajame rašte nurodytais Detaliojo plano sprendiniais. Pažymėjo, kad aiškinamojo rašto pavėluotas išviešinimas TPDR sistemoje pačios ieškovės iniciatyva negali būti pripažintas aiškinamojo rašto oficialiu paskelbimu. Be to, atsakovė abejoja dėl ieškovės TPDR sistemoje paskelbto aiškinamojo rašto dalies „Šilumos tiekimas“ autentiškumo. Taip pat nurodė, kad nei Detaliojo plano, nei Specialiojo plano sprendiniais nebuvo nustatyta konkreti šilumos energijos tiekimo rūšis centralizuoto šilumos tiekimo zonoje paliekant galimybę jungtis tiek prie centralizuotų miesto šilumos tinklų, tiek šildymui naudoti dujas, elektrą ar atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo įrenginius. Tiek Inspekcija, tiek Savivaldybės administracija nesilaikė taisyklių, reglamentuojančių Detaliojo plano paskelbimą, paskelbiant (išviešinant) Detaliojo plano sprendinius ne visa apimtimi, todėl, teismui priėmus sprendimą panaikinti ieškovės ginčijamą 2017-09-21 SLD, būtent Inspekcijos ir Savivaldybės administracijos lėšomis turėtų būti šalinami statybos padariniai, taip pat turėtų būti atlyginami dėl statybos padarinių šalinimo Statytojo patirti nuostoliai, priteisiant jų atlyginimą solidariai iš ieškovės ir atsakovės Savivaldybės administracijos.
Trečiasis asmuo AB „Klaipėdos energija“ 2020-11-16 atsiliepime į pradinį ieškovės ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu ir palaiko ieškinio reikalavimus pilna apimtimi. Vėliau (po atsakovų atsiliepimų gavimo) AB „Klaipėdos energija“ savo poziciją pakeitė ir 2021-01-26 atsiliepime bei 2021-06-08 atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad nebepalaiko ieškovės ieškinio ir nesutinka su jame išdėstytais argumentais, o palaiko 2021-06-07 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir 2021-06-07 UAB „Progresyvūs projektai“ atsiliepimuose (išskyrus atsiliepimo VII dalies 48-55 punktus) nurodytą poziciją bei prašymus. Pažymėjo, kad, preliminariai apskaičiavus šilumos tiekimo tinklų bei įvadų į prekybos paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), tiesimo kaštus nustatyta, kad tokio projekto kaina siektų apie 170 000 Eur. Per metus AB „Klaipėdos energija“ įplaukos už pastato šildymą siektų apie 4749,42 Eur. Šie skaičiavimai atlikti preziumuojant, kad centrinis šildymas būtų naudojamas kaip vienintelis būdas apšildyti patalpas, todėl, žinant aplinkybę, kad pastato šildymui pirminis šildymo būdas yra elektriniai siurbliai oras – oras, darytina išvada, kad investicijos grąža būtų dar mažesnė. Atsižvelgiant į išdėstytus skaičiavimus ir preliminarią grįžtančiąją naudą, darytina išvada, kad AB „Klaipėdos energija“ investavusi į minėto pastato apšildymui reikalingų tinklų bei įvadų tiesimą, patirtų nuostolį, kadangi investicijų grąža, šiuo atveju, yra minimali ir neproporcingai ilgą laiką nepadengianti tinklų tiesimo kaštų.
Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į pradinį ieškinį prašė bylą nagrinėti ir teismo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Statytojo 2016-10-07 prašymu 2016-10-16 ESO išdavė sąlygas Nr. 16-12549D objekto, esančio (duomenys neskelbtini), prijungimui prie dujų skirstymo tinklų. 2020-05-26 buvo registruota (Nr. 20-10140D) naujo nebuitinio vartotojo dujų sistemos prijungimo prie ESO dujų paraiška. ESO, būdamas privatus ūkio subjektas ir savo srities profesionalas, po paraiškos užregistravimo atidžiai susipažino su IS „Infostatyba“ patalpinta informacija, ir ja vadovaudamasis padarė išvadą, jog objekto aprūpinimo šiluma būdas iš centralizuoto į necentralizuotą yra teisiškai pakeistas. Reikalavimai vertinti / kvestionuoti individualaus administracinio akto - statybos leidimo - atitiktį įstatymams, ESO nėra keliami, todėl nesant akivaizdžių statybos leidimo neteisėtumo požymių, suponuojančių abejones savivaldybės administravimo subjekto įgaliojimais ar jų panaudojimo būdais, ESO sudarė prijungimo paslaugos sutartį. Atkreipė dėmesį, kad reikalavimo dėl Inspekcijos 2020-02-24 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-200224-00784 panaikinimo atžvilgiu Inspekcija turėtų būti patraukta atsakovu, tačiau pati padavė ieškinį dėl savo priimto akto. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo neteikė.
Trečiasis asmuo If P&C Insurance AS filialas atsiliepime į pradinį ieškinį nurodė, kad 2017-06-29 tarp draudiko ir draudėjo (UAB „Progresyvūs projektai“) buvo sudaryta Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta draudėjo (kaip statinių projektuotojo) civilinė atsakomybė. Draudimo sutartis galiojo nuo 2017-07-03 iki 2018-07-02. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl trečiajam asmeniui padarytos žalos per Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytą terminą dėl draudėjo netinkamai suprojektuoto statinio nei draudikui, nei pačiam draudėjui nėra ir nebuvo pateiktas, todėl akivaizdu, jog, neįvykus Taisyklėse numatytam draudžiamajam įvykiui, negali kilti ir draudėjo civilinė atsakomybė. Mano, jog If P&C Insurance AS filialo įtraukimas į šios civilinės bylos nagrinėjimą nėra tikslingas, todėl prašė pašalinti jį iš civilinės bylos.
Tretieji asmenys UAB „Promoto“, UAB „Vandens siurbliai“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su A. L. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį išdėstytais argumentais, taip pat sutinka su UAB „Progresyvūs projektai“ atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį pateiktais argumentais dėl detaliojo plano (jo dalies) nepaviešinimo. Mano, kad ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl prašo ieškinį atmesti pilna apimtimi. Taip pat nurodė, jog A. L. (nuomotojas) ir UAB „Promoto“ (nuomininkas) 2020-09-30 sudarė Nuomos sutartį Nr. 200930-1 (nuomos terminas - iki 2025-09-29). 2020-10-09 sudaryta Subnuomos sutartis Nr. 20201009VS su UAB „Vandens siurbliai“ (nuomos terminas - iki 2021-09-29). Tretieji asmenys kaip nuomininkai yra suinteresuoti, kad minėtos nuomos sutartys būtų vykdomos tinkamai, nepertraukiamai ir be jokių trikdžių. Tuo tarpu, jeigu būtų tenkinami ieškovės reikalavimai byloje, iškiltų reali grėsmė nuomos sutarčių tinkamam vykdymui. Pažymėjo, kad nėra suprantama, kokiu būdu ieškovė nustatė, kad pastate gali būti daugiau nei 50 žmonių. Pastate iš viso dirba tik 5 darbuotojai (darbuotojų skaičius nedidės), 3 iš jų - administracijoje, o 2 - prekybos salėje ir prekių laikymo patalpoje. Klientus (pirkėjus) aptarnauja vos 1 arba 2 darbuotojai, kurie gali aptarnauti iki 5 klientų. Jų paskaičiavimais, įprastas žmonių skaičius pastate - 10. Be to, pati įmonės veikla sąlygoja tai, kad pastate niekada nebus „masės“ klientų, taip kaip, pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėje, statybinių prekių bei reikmenų pardavimo vietose ir pan. Ieškovė kaip valstybinė institucija, vėluodama atlikti jai priskirtas pareigas arba jas atlikdama netinkamai, nepatiria jokių neigiamų pasekmių. Tuo tarpu A. L. (pastato nuomotojui ir savininkui) ir UAB „Promoto“ bei UAB „Vandens siurbliai“ (nuomininkams) ieškovės reikalavimų patenkinimo atveju gresia dideli nuostoliai, veiklos trikdžiai ir kiti nepatogumai, kas teisinėje valstybėje nėra pateisinama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad AB „Klaipėdos energija“ skundo pagrindu buvo inicijuotas SLD teisėtumo tikrinimas. Būtent tikrinimo metu nustatė, kad Savivaldybės administracijos tinklapyje, TPDR įkeltas nepilnos apimties Detalusis planas, dėl ko Savivaldybės administracijai buvo duotas privalomasis nurodymas. Pažymėjo, kad Projektuotojai, rengiant Projektą, turėjo nepakakti tos informacijos, kuri buvo įkelta (paviešinta), ir ji turėjo kreiptis dėl originalios Detaliojo plano bylos pateikimo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad pagal tuometinį teisinį reglamentavimą neprivalėjo skelbti aiškinamojo rašto; ką įstatymas reikalavo išviešinti, tą ir padarė. Išduodant statybos leidimą, vertino Detalųjį planą ta apimtimi, kuri buvo nurodyta Savivaldybės administracijos direktorius 2008-05-22 įsakyme (be aiškinamojo rašto). Pažymėjo, kad Šilumos ūkio įstatymas draudžia neleisti vartotojui pasirinkti ekologiško šildymo būdo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo A. L. atstovė su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį, patikslintą ieškinį išdėstytais motyvais. Dėl ieškinio senaties pažymėjo, kad formaliai terminas nepraleistas, bet negalima nepagrįstai delsti surašyti patikrinimo aktą, o šiuo atveju buvo nepateisinamas delsimas.
Atsakovės UAB „Progresyvūs projektai“ atstovė direktorė D. Z. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, su patikslintu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad turi ilgametę projektuotojos darbo patirtį ir pati buvo detaliųjų planų rengėja. Rengdama Projektą vadovavosi galiojančiu Detaliuoju planu, informaciją tikrino ir savivaldybės tinklapyje, ir TPDRIS – duomenys buvo tie patys. Projektuodama rėmėsi Detaliojo plano brėžiniu ir aiškinamuoju raštu (5 punktu). Pareigos tikrinti specialųjį planą ji neturėjo. Tai buvo eilinis projektas, nekilo jokių abejonių, kad reikėtų tikrinti Detaliojo plano originalą. Statytojui pasiūlė prisijungti prie arčiausiai esančio tiekėjo (ESO). Pažymėjo, kad detalusis planas nustato tik pagrindinius principus, viskas konkrečiai nustatoma, detalizuojama per prisijungimo sąlygas.
Atsakovės UAB „Progresyvūs projektai“ atstovas A. G. posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytą poziciją, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog nėra pagrindų tenkinti ieškinį. Tenkinus ieškinį, būtų sukurtas ydingas precedentas – už viešojo administravimo subjektų klaidas turėtų atsakyti niekuo dėti privatūs subjektai, projektuotojai turėtų ekspertuoti detaliuosius planus, prašyti detaliųjų planų originalų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB „Klaipėdos energija“ atstovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, jog bendrovė iš naujo įvertino situaciją, paskaičiavo, kad ekonomiškai neapsimoka tiesti ginčo pastato apšildymui reikalingų tinklų bei įvadų. Pažymėjo, kad Projekto sprendiniai neprieštarauja Detaliajam planui (tiek, kiek jis buvo išviešintas).
Žemesnės instancijos teismas
Trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovės dalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau teismo posėdyje, kurio metu tretieji asmenys turėjo teikti paaiškinimus, ir baigiamųjų kalbų metu nedalyvavo, todėl paaiškinimų neteikė.
Trečiųjų asmenų If P&C Insurance AS filialo, UAB „Promoto“, UAB „Vandens siurbliai“ atstovai į teismo posėdį (posėdžius) neatvyko (nedalyvavo nuotoliniu būdu), byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-05-22 įsakymu Nr. AD1-965 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017-09-21 išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-31-170921-0023, suteikiantį teisę statytojui A. L. vykdyti neypatingosios kategorijos prekybos paskirties statinio, nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų, nesudėtingosios kategorijos kiemo aikštelės ir stoginės, žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybą pagal UAB „Progresyvūs projektai“ 2016 m. parengtą techninį projektą „Prekybos paskirties pastato Klaipėdos m., Baltijos pr. 8, statybos projektas“ Nr. TP 16.02-135. Projekte buvo numatyta ginčo pastatą pajungti prie mažo slėgio dujotiekio tinklo pagal 2016-10-07 ir 2016-10-10 ESO išduotas prisijungimo sąlygas Nr. 16-12549D ir Nr. TS16-39801. 2019-06-04 A. L. ir rangovė UAB „Aldasta“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2019/06/04, kuria rangovė įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus pagal Savivaldybės administracijos suderintą Projektą ir išduotą statybos leidimą. A. L. už šiuos darbus įsipareigojo sumokėti rangovei 595 691,47 Eur sumą. Inspekcija 2020-02-24 išdavė Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-200224-00784, kurios pagrindu statomas prekybos paskirties pastatas, kaip nebaigtas statyti statinys, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuojant 45 procentų statybos baigtumą. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad 2545/5091 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir prekybos pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. L.. 2020-06-01 A. L. pateikė ESO naujo nebuitinio vartotojo dujų sistemos prijungimo prie ESO dujų sistemos paraišką ir pasirašė Nebuitinio kliento objekto prijungimo prie operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartį. Vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio nuo esamo dujotiekio ties sklypu (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini), įrengimo projektas buvo patvirtintas ir 2020-09-08 įgyvendintas (atlikti rangos darbai ir paleistos dujos į ESO sistemą). Užbaigus bendrastatybinius darbus, A. L. su rangove UAB „Aldasta“ pasirašė 2020-08-03 Priedą prie Statybos rangos sutarties Nr. 2019/06/04, pagal kurį rangovė įsipareigojo iki 2021 m. vasario mėn. atlikti ginčo pastato vidaus apdailos darbus, o A. L. už šiuos darbus įsipareigojo sumokėti rangovei 138 650 Eur. Inspekcija, patikrinusi SLD išdavimo teisėtumą, 2020-08-18 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. SLD-30-200818-00056, kuriame konstatuota, kad SLD yra neteisėtas, kadangi Detaliajame plane yra numatytas konkretus objektų šildymo būdas, t. y. pajungimas iš esamos šiluminės trasos, todėl Projekto sprendiniai, numatantys projektuojamą prekybos paskirties pastatą pajungti prie dujotiekio tinklo ir pastate įrengti dujinį šildymą, pažeidžia galiojančio Detaliojo plano sprendinius ir tuo pažeidžia Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas. 2020-09-23 Statybos patikrinimo akte Inspekcija konstatavo, kad ginčo pastato statyba nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Nekilnojamojo turto registre 2021-02-22 Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. ACCE-100-210222-00137 pagrindu nuo 2021-05-26 yra įregistruotas ginčo pastato 100 procentų baigtumas. Taip pat nustatyta, kad A. L. 2020-09-30 sudarė ginčo pastato nuomos sutartį Nr. 200930-1 su nuomininku UAB „Promoto“, nuomos sutarties terminas nuo 2020-09-30 iki 2025-09-29. Su UAB „Vandens siurbliai“ dėl to paties pastato sudaryta subnuomos sutartis, kurios terminas numatytas nuo 2021-02-08 iki 2025-09-29.
Byloje kilo ginčas dėl išduoto statybos leidimo teisėtumo, pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, statybos padarinių šalinimo, taip pat ieškinio senaties taikymo.
Dėl ieškinio senaties
Dėl ieškinio reikalavimų
Ieškovė teigia, kad 2017-09-21 Statytojui išduotas statybos leidimas yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi ginčo pastato techninio projekto sprendiniai, numatantys projektuojamą prekybos paskirties pastatą pajungti prie dujotiekio tinklo ir pastate įrengti dujinį šildymą, pažeidžia galiojančio Detaliojo plano sprendinius ir tuo pažeidžia Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis numato, kad statinio projektas turi būti parengtas, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus <...>. Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais <...>; poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga (jeigu juos atlikti privaloma); projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais) (esminiai statinio projekto sprendiniai turi atitikti projektinius pasiūlymus); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.
Byloje nustatyta, kad ginčo pastato ir jo priklausinių – inžinerinių tinklų techninis projektas turėjo būti rengiamas vadovaujantis žemės sklypui galiojančiu žemiausio lygmens kompleksiniu teritorijų planavimo dokumentu – žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu, patvirtintu 2008-05-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-965 (Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 5 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčo Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojo Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 (toliau ir - Taisyklės). Vadovaujantis nuo 2008-03-28 galiojusios redakcijos Taisyklių 38 punkte buvo numatyta, kad detalųjį planą sudaro: 1) aiškinamasis raštas (tekstinė dalis, kurioje pateikiami esamos būklės analizės duomenys, aprašomi planavimo tikslai, paaiškinami detaliojo plano pagrindžiami ir aprašomi teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, pateikiami kiti būtini paaiškinimai); 2) brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais; 3) procedūrų dokumentai. Pagal galiojusių Taisyklių 51 punktą detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas).
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė Savivaldybės administracijos informacinės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ duomenis, iš kurių matyti, kad 2008-05-22 įsakymą Nr. AD1-965 sudarė pats įsakymas – 1 lapas, grafinė dalis (brėžinys) – 1 lapas, ir detaliojo plano sprendiniai – 3 lapai. Byloje nustatyta, kad būtent tokios apimties Detalusis planas buvo paskelbtas Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje. Byloje kilo ginčas dėl (ne)tinkamo Detaliojo plano paskelbimo (išviešinimo).
Vadovaujantis Detaliojo plano patvirtinimo metu (2008-05-22) nuo 2007-03-22 galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalimi, minėtų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 56 punktu, patvirtintas detalusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje. 2008-05-22 įsakymo Nr. AD1-965 3 punkte nurodyta skelbti apie šį įsakymą vietinėje spaudoje, o visą detalųjį planą Savivaldybės internetiniame tinklalapyje. Taigi ginčo Detalusis planas turėjo būti paskelbtas antruoju Taisyklėse numatytu būdu. Akivaizdu, kad visos apimties (67 lapų) Detalusis planas, kurio originalas pateiktas į bylą, nebuvo paskelbtas. Techninio projekto rengimo metu (2016 m.) Projektuotoja rėmėsi Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje, TPDR ir TPDRIS sistemose išviešintu Detaliuoju planu – brėžiniu ir 3 lapų apimties detaliojo plano sprendiniais. Ieškovė tiek pradinio, tiek patikslinto ieškinio reikalavimus grindė 9 lapų apimties Detaliojo plano aiškinamuoju raštu, kuris į TPDR sistemą buvo įkeltas tik 2020-08-13. Šio aiškinamojo rašto dalyje „2. Šilumos tiekimas“ nurodyta, kad „<...> Planuojamame sklype projektuojamus objektus numatoma pajungti nuo Baltijos prospekte esamos šiluminės trasos. <...>“. Bylos duomenys patvirtina, jog aplinkybė, kad yra paskelbtas ne visos apimties Detaliojo plano aiškinamasis raštas paaiškėjo tik Inspekcijai atliekant SLD teisėtumo patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, teismas kaip nepagrįstus vertina ieškovės teiginius, kad Projekto rengimo metu Projektuotoja turėjo vadovautis niekur nepaskelbtais ir neišviešintais Detaliojo plano sprendiniais. O tai, kad Detalusis planas turėjo būti paskelbtas patvirtina tiek aukščiau minėtų teisės aktų nuostatos, tiek teismų praktika (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-04-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-643-525/2018, 2019-08-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4711-415/2019 ir kt.).
Iš įstatymų nustatyta tvarka paskelbtos Detaliojo plano dalies – brėžinio ir 3 lapų apimties detaliojo plano sprendinių nustatyta, kad Detaliojo plano brėžinio 10 punkte yra nurodyta, kad „Projektuojamų statinių inžineriniai tinklai numatomi jungti prie Klaipėdos miesto inžinerinių tinklų“, o dokumento, įvardinto „Detaliojo plano sprendiniai“, 5 punkte („Inžinerinės įrangos ir tinklų išdėstymas“) yra nurodyta, kad: „Numatant pastatų statybą, reikiama inžinerinė įranga privalo būti projektuojama pagal inžinerinius tinklus eksploatuojančių organizacijų išduotas prisijungimo technines sąlygas. <...>“. Priešingai nei teigia ieškovė, cituoti Detaliojo plano sprendiniai tikrai nesuponuoja išvados, kad Klaipėdos miesto inžineriniai tinklai yra tik AB „Klaipėdos energija“ eksploatuojami šilumos tinklai. AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra dujų inžinerinius tinklus eksploatuojanti organizacija, kuri šiuo atveju Statytojo prašymu ir išdavė prisijungimo prie dujų tinklų technines sąlygas.
Ieškovės atstovė pažymėjo ir tai, kad, vadovaudamasi išviešintu detaliojo plano pagrindiniu brėžiniu, kuriame nebuvo nurodyta inžinerinių įrengimų išdėstymo plane schema, Projektuotoja nebūtų galėjusi atlikti inžinerinių tinklų projektavimo darbų, nes išviešintas pagrindinis brėžinys buvo neinformatyvus ir neatitiko Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Teismo posėdžio metu UAB „Progresyvūs projektai“ direktorė D. Z. paaiškino, kad 2016-2017 m. rengdama Projektą bei projektuodama inžinerinius tinklus ji vadovavosi tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje, TPDR ir TPDRIS sistemose išviešinto Detaliojo plano sprendiniais, taip pat ESO ir AB „Klaipėdos vanduo“ išduotomis prisijungimo sąlygomis. D. Z. teigimu, išviešinto Detaliojo plano (pagrindinio brėžinio ir 3 lapų aiškinamojo rašto) sprendiniuose ir prisijungimo sąlygose nurodyta informacija buvo pakankama inžinerinių tinklų projektavimo darbams atlikti. Pažymėtina, kad atsakovės UAB „Progresyvūs projektai“ 2022-01-28 pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tinklapyje buvo paskelbta ir daugiau identiško išsamumo detaliųjų planų, kurių pagrindiniuose brėžiniuose taip pat nėra nurodytų komunikacinių koridorių ir/ar inžinerinių įrengimų išdėstymo schemos, kaip fakultatyvaus teritorijos tvarkymo režimo sprendinio, tačiau vadovaujantis šiais detaliaisiais planais buvo suprojektuoti ir pastatyti įvairios paskirties statiniai, Inspekcijos pripažinti kaip tinkami naudoti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovės argumentai, kad Projektuotojai neabejotinai turėjo nepakakti tų Detaliojo plano duomenų, kurie buvo paskelbti ir išviešinti, ir ji turėjo kreiptis dėl originalios bylos pateikimo, vertintini kaip nepagrįsti.
Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal žemės sklypui (duomenys neskelbtini) galiojančio Energijos rūšies parinkimo ir naudojimo šildymui Klaipėdos mieste specialiojo plano ir reglamento sprendinius, patvirtintus 2001-11-08 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 254 „Dėl energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Klaipėdos mieste specialiojo plano ir reglamento patvirtinimo“ (Specialusis planas), minėtoje teritorijoje dujinių katilinių įrengimas nenumatytas, o prioritetas numatytas jungtis prie išvystytos esamos šilumos tiekimo inžinerinės infrastruktūros. Visgi pačiame Specialiajame plane (5.5 punktas) ir jo aiškinamajame rašte (75 psl.) numatyta, kad naudoti kitą šildymo būdą centralizuoto šilumos tiekimo zonoje galima, jeigu prisijungti prie esamų centralizuotų šilumos tinklų yra techniškai sudėtinga ir ekonomiškai nenaudinga. Nagrinėjamu atveju AB „Klaipėdos energija“, pati inicijavusi SLD teisėtumo tikrinimą, bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad bendrovei ekonomiškai neapsimoka tiesti ginčo pastato apšildymui reikalingų tinklų bei įvadų. Be to, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčo pastate yra suprojektuotos ir įrengtos dvi šildymo sistemos: šilumos siurbliais „oras – oras“, kurie apskritai nėra jungiami prie jokių miesto inžinerinių tinklų, ir dujomis. Kaip pažymėjo atsakovo A. L. atstovė, yra sudarytos visos sąlygos dujiniu šildymu apskritai nesinaudoti, pastarasis šildymo būdas, Projektuotojai pasiūlius, buvo numatytas tik avariniam atvejui.
Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus, negalima nepagrįstai trukdyti vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį; elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, šilumos ūkio specialieji planai atnaujinami ne rečiau kaip kas 7 metai, atsižvelgiant į šilumos ūkio priemones, taip pat šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, konkurencinę aplinką, šilumos gamybos kainų tendencijas, aplinkos užterštumo pokyčius ir kitus reikšmingus veiksnius. Šilumos ūkio specialieji planai privalo būti atnaujinti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šilumos ūkio priemonių patvirtinimo ar jų pakeitimų įsigaliojimo. Tais atvejais, kai savivaldybė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų įpareigojimų atnaujinti šilumos ūkio specialųjį planą arba kai tuo metu galiojantis šilumos ūkio specialusis planas ar teritorijų planavimo dokumentai neatitinka šilumos ūkio priemonių, specialieji planai ar teritorijų planavimo dokumentai taikomi tiek, kiek neprieštarauja šioms priemonėms (Šilumos ūkio įstatymo 8 str. 6 d.).
Nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi Energijos rūšies parinkimo ir naudojimo šildymui Klaipėdos mieste specialiojo plano ir reglamento sprendiniais, patvirtintais 2001-11-08 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 254. Ieškovės atstovė nurodė, kad Klaipėdos miesto bendrajame plane minėtoje teritorijoje (žemės sklype (duomenys neskelbtini)) šildymo būdas ir šiuo metu nepakeistas, tačiau, teismo vertinimu, tai, kad galimai savivaldybė delsė/delsia priimti atitinkamus teisės aktus (jų pakeitimus), teritorijų planavimo dokumentus, negali pažeisti sąžiningų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Šioje byloje jokių nesąžiningų/neteisėtų statytojo A. L. veiksmų ieškovė apskritai neįrodinėjo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo statybos leidimo išdavimo jau yra praėję daugiau kaip 4 metai, ginčo pastato baigtumas yra 100 procentų. Pati Inspekcija 2020-04-01 sprendimu atsisakė nagrinėti AB „Klaipėdos energija“ prašymą (skundą) tuo pagrindu, kad nuo pastato statybos pradžios buvo praėję daugiau kaip 1 metai, ir tik po pakartotinio 2020-04-03 AB „Klaipėdos energija“ skundo Inspekcija visgi pradėjo ir atliko SLD teisėtumo patikrinimą, konstatavusi, kad gali būti pažeistas viešasis interesas. Visgi, teismo vertinimu, nagrinėjamu bylos atveju ieškovė nepagrindė ir neįrodė kokio nors viešojo intereso pažeidimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. ir kt. nutarimai). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal teisėtų lūkesčių principą būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje.
Formalus teisės taikymas neabejotinai pažeistų teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus ir ištirtus įrodymus, aptartą teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojui A. L. 2017-09-21 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-31-170921-00235.
Ieškovė 2020-02-24 Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-200224-00784 ir 2021-02-22 Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. ACCE-100-210222-00137 prašė panaikinti kaip išvestinius dokumentus, be to, Deklaraciją prašė pripažinti negaliojančia dar ir tuo pagrindu, kad ginčo pastato statyba gali būti užbaigiama ne statytojo surašyta Deklaracija, bet Inspekcijai surašant statybos užbaigimo aktą.
Teismas sprendžia, kad netenkinus pagrindinio ieškovės reikalavimo dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo tenkinti ir su pagrindiniu reikalavimu susijusių, išvestinių reikalavimų dėl Pažymos panaikinimo ir Deklaracijos galiojimo panaikinimo.
Papildomai pažymėtina, kad ieškovės teiginiai, jog pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto išdavimu nėra konstatuojamas SLD teisėtumo pripažinimo Inspekcijoje faktas, kadangi išduodant tokio pobūdžio pažymas netikrinamas SLD išdavimo teisėtumas, atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 4, 5 punktais, pažyma neišduodama, jeigu tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktų reikalavimus negalima; taip pat jeigu pagrįstai įtariama, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, jog ta aplinkybė, kad Inspekcijos atsakingi darbuotojai, išduodami Pažymą, netikrino SLD išdavimo teisėtumo, nepaneigia jų pareigos tokius duomenis patikrinti.
Taip pat pasisakytina dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą kitu Inspekcijos nurodomu pagrindu, t. y. kad ginčo pastato statyba gali būti užbaigiama ne statytojo surašyta Deklaracija, bet Inspekcijai surašant statybos užbaigimo aktą
Ieškovė teigia, kad Statytojas atliko surašytos Deklaracijos registraciją apeidamas privalomą pastato užbaigimo procesą, kai šiuo atveju statyba turi būti užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą, kadangi pastato bendras plotas 1305,54 m² yra daugiau negu 300 m² ir jame vienu metu gali būti iki 60 žmonių, o tai yra daugiau negu 50 žmonių.
Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalis numato, kad ypatingųjų ir neypatingųjų vieno ar dviejų butų gyvenamųjų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų (išskyrus kultūros paveldo statinius), ypatingųjų ir neypatingųjų statinių pagal aplinkos ministro patvirtintą sąrašą ir krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomų neypatingųjų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašius deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinus ir įregistravus Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracija apie statybos užbaigimą patvirtinama tik statytojui pateikus Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo po išankstinės patikros suderintą statinio kadastro duomenų bylą. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduota statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878 (toliau - Reglamentas STR 1.05.01:2017), 11 priedo 1 punktas numato, kad statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašius deklaraciją, ją patvirtinus ir įregistravus Inspekcijoje užbaigiama neypatingųjų inžinerinių statinių ir šių paskirčių neypatingųjų pastatų arba patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas): 1.1. garažų; 1.2. sandėliavimo; 1.3. administracinės; 1.4. prekybos; 1.5. paslaugų; 1.6. maitinimo; 1.7. sporto; 1.8. kitos (fermų); 1.9. kitos (ūkio); 1.10. kitos (šiltnamių); 1.11. kitos (sodų); 1.12. gamybos, pramonės (tik gamybinių laboratorijų, kūrybinių dirbtuvių (skirtų savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai). Reglamento STR 1.05.01:2017 11 priedo 2 punkte numatyti atvejai, kai statyba negali būti užbaigiama, surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą; pagal 2.6. papunktį šio priedo 1 punkto nuostatos netaikomos (t. y. surašant deklaraciją, statybos užbaigimas yra negalimas) šio priedo 1.1–1.9 ir 1.12 papunkčiuose nurodytiems pastatams ir patalpoms, jei jų bendras plotas didesnis kaip 300 m² ir juose vienu metu gali būti daugiau kaip 50 žmonių.
Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovo A. L. argumentais, kad Inspekcijos skaičiavimai dėl ginčo pastate galinčio būti maksimalaus žmonių skaičiaus yra subjektyvūs ir atlikti atsietai nuo Projekto architektūros dalies 3.5 punkte „Technologinio proceso aprašymas“ ir Projekto dalies „Bendroji dalis“ pateiktame 2017-05-29 rašte dėl darbuotojų skaičiaus nurodytos informacijos. Įvertinus techniniame projekte esančius duomenis, o būtent, jog gaisrinės saugos schemoje nurodytas žmonių skaičius parduotuvės patalpoje yra 37, prekių laikymo patalpoje - mažiau nei 5, antro aukšto patalpoje - mažiau nei 20; rašte dėl darbuotojų skaičiaus ir Projekto architektūrinės dalies 3.5 punkte nurodyta, kad iš viso darbuotojų pastate bus 5 (2 pirmame aukšte ir 3 antrame aukšte), pritartina atsakovo A. L. pozicijai, jog maksimalus žmonių skaičius ginčo pastate yra iki 42 (kai žmonių skaičius parduotuvės patalpoje (pirmame aukšte) yra 37, darbuotojų skaičius pirmame aukšte - 2 (< 5), o administracijoje (antrame aukšte) - 3 (< 20), tai maksimalus žmonių skaičius pastate yra iki 42).
Be to, atsakovas A. L. pateikė į bylą Projekto A laidą, kuria buvo patikslintos gaisrinės saugos sprendinių nuostatos dėl ginčo pastate vienu metu galinčių būti žmonių skaičiaus ir kur aiškiai nurodyta, kad pastate gali būti iki 50 žmonių.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ginčo pastato statyba galėjo būti užbaigta, surašant ir įregistruojant Deklaraciją, todėl ieškovės reikalavimas panaikinti Deklaracijos galiojimą aukščiau nurodytu pagrindu taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas.
Nesant pagrindo pripažinti SLD negaliojančiu, nėra pagrindo spręsti dėl statybos padarinių šalinimo, todėl dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų teismas nepasisako.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių, ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Atmetus ieškinį, žyminis mokestis iš atsakovų valstybei nepriteistinas.
Atsakovas A. L. šioje byloje iš viso patyrė 15915,76 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė UAB „Progresyvūs projektai“ turėjo 5844,30 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, teiktų procesinių dokumentų skaičių, vykusių teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, atsakovų procesinį elgesį, kuris buvo tinkamas, įvertinus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytus maksimalius rekomenduojamus dydžius, mažinti atsakovų patirtas išlaidas nėra pagrindo. Atmetus ieškinį, atsakovams A. L. ir UAB „Progresyvūs projektai“ jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir tretieji asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-20 nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2021-08-26 nutartimi, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl atsakovui A. L. priklausančio ginčo pastato nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Sprendimui įsiteisėjus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai grąžintinas detaliojo plano bylos originalas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 15915,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. L..
Priteisti iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 5844,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Progresyvūs projektai“.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-05-20 nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2021-08-26 nutartimi, taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl pastato – prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio atsakovui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano bylos originalą (67 lapai).
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.