Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-3890-947/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-09
Bylos Nr.: e2-3890-947/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-15-3-01595-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
2.6.39.2.5.8Kito turto draudimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-3890-947/2024Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01595-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.1.1; 2.6.39.2.5.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“:

· 1 400,04 Eur žalos atlyginimą;

· bylinėjimosi išlaidas – 32 Eur žyminį mokestį;

· 6 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė šias faktines aplinkybes bei argumentus:

2.1. 2023 m. liepos 1 d. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), trūkus bendrojo naudojimo vamzdynui, buvo užlietas butas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Ieškovė ADB „(duomenys neskelbtini)“ įvykio metu buvo apdraudusi butą gyventojų turto draudimu (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti įvykio metu padarytą žalą. Ieškovė sureguliavo žalą ir išmokėjo iš viso 1400,04 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti.

2.2. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų priežiūrą.

2.3. 2023 m. liepos 1 d. įvykis įvyko ir žala butui buvo padaryta dėl tos priežasties, kad atsakovė netinkamai vykdė teisės aktų jai priskirtas pareigas – tinkamai ir laiku nenustatė daugiabučio namo vamzdyno korozijos. Nors atsakovė, nesutikdama su ieškovės pateikta pretenzija, nurodė, kad atsakovei civilinė atsakomybė dėl ginčo įvykio nekyla, nes vamzdynas buvo uždengtas, ieškovė pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog vamzdynas buvo neleistinai uždengtas. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepateikė duomenų, kad ėmėsi veiksmų tokiam netinkamam vamzdyno įrengimui šalinti, atsakovė toleravo tokį vamzdžių įrengimą, šio vamzdyno tinkamai neprižiūrėjo.

2.4. Atsakovė apie įvykį buvo informuota draudėjos ir vyko lokalizuoti avarijos, taigi, turėjo galimybę ir pareigą susipažinti su turtui padaryta žala, įsitikinti dėl padarytų defektų. Tačiau informacijos ar įrodymų, kurie paneigtų ieškovės prašomą priteisti žalos dydį, atsakovė į bylą neteikė.

2.5. Ieškovė, remdamasi subrogacijos institutu, reiškia reikalavimą atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, atsakingam už butui padarytą žalą.

2.6. Ieškovė neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

II. Atsakovės atsikirtimų į ieškinį argumentai

3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

4. Atsakovė savo poziciją grindė šiais esminiais argumentais:

4.1. Atsakovė pagal teisės aktų reikalavimus savo, kaip namo administratorės, pareigas atlieka tinkamai, nuolat ir periodiškai tikrina gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninę būklę. Šias aplinkybes, atsakovės teigimu, patvirtina į bylą pateikta Statinio techninės priežiūros žurnalo kopija.

4.2. Taikant atsakovei, kaip namo administratorei, civilinę atsakomybę, susidarytų situacija, kurioje administratorė būtų laikoma atsakinga už visas sugedusias pastato bendrojo naudojo technines įrangas ir dėl jų sugedimo atsiradusias žalas. Atsakovė pareigas vykdė pakankamai rūpestingai, tačiau ji negalėjo kontroliuoti galinčio atsirasti gedimo.

4.3. Administratorė nėra ir negali būti atsakinga už namo bendrąsias konstrukcijas, kurios yra uždengtos savininkų įrengtomis apdailomis.

4.4. Atlikdama periodines apžiūras, atsakovė nustatė, kad namo vamzdynai projektiškai yra užbetonuoti ir pakloti uždarose nišose. Namo statybos projektų atsakovė neturi. Namas pastatytas 1800 metais, rekonstruotas – 1967 metais. Priimant namą administruoti, jokia projektinė dokumentacija nebuvo perduota.

4.5. Nepasiekiamoje ir nematomoje vietoje esančių vamzdžių priežiūros ir remonto pareigos administratoriams teisės aktai nenumato. Tokių vamzdžių avarijos metu administratoriaus veiksmai negali būti vertinami kaip neatsargumas ar kitoks neteisėtas veikimas. Administratorė nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Tarp administratorės veiksmų / neveikimo ir avarijos bute nėra priežastinio ryšio.

4.6. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad trūkęs vamzdynas yra grindyse, tačiau nei ieškinyje, nei pridedamuose dokumentuose visiškai nėra aišku, koks vamzdis ir kurioje vietoje buvo trūkęs.

4.7. Lyginant pateiktą buto planą bei ieškovės pateiktas nuotraukas, matyti, jog tualeto/vonios patalpa yra perdaryta. Pagal buto planą unitazas turėtų būti priešais duris į patalpą, o pagal nuotraukas matyti, kad jis įrengtas kairėje patalpos pusėje. Toje pačioje patalpoje yra įrengta spinta, kurios apačioje matyti sumontuoti vandens apskaitos prietaisai, kurie yra nauji. Kitas svarbus aspektas, matomas ieškovės pateiktose nuotraukose, – vamzdynas, esantis po grindimis. Akivaizdu, kad toks vamzdyno sumontavimas yra projektinis, t. y. galimai nuo namo pastatymo. Pažymėtina, kad tokių vamzdynų būklės atsakovė neturi jokios galimybės patikrinti, nes tik išardžius betono sluoksnį, galima pamatyti sumontuotą vamzdyną.

4.8. Atsakovė taip pat prašė teismo atkreipti dėmesį į nuotrauką, kurioje matyti, kad siena yra uždengta savavališkai. Ši siena nėra numatyta buto plane, be to, matyti ne tik žaliai nudažyta siena su plytelių likučiais, tačiau ir ilgalaikės drėgmės pasekmės, t. y. juoda dėmė bei pelėsis. Visa tai negalėjo susidaryti ilgalaikėje perspektyvoje, tačiau galėjo atsirasti būtent dėl savavališkai atlikto uždengimo, kai nebuvo pasirūpinta tinkama ventiliacija ir patalpoje kaupėsi perteklinis drėgmės kiekis.

Šalies argumentai

4.9. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodoma paskutinio remonto data – 2023 metai. Tai, atsakovės vertinimu, tik įrodo, kad buto savininkas elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nes atlikdamas remontą matė, kokia yra uždengtoje sienoje esančio vamzdyno būklė, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad informuotų atsakovę apie galimybę apžiūrėti atidengtą vamzdyną ir esant poreikiui atlikti vamzdyno remonto darbus.

4.10. Ieškovė pateikė nuotraukas su tariamais apgadinimais draudiminio įvykio metu. Tačiau atsakovei kyla abejonės, ar turtui apskritai galėjo būti sukelta tokio masto žala. Byloje nėra jokių įrodymų apie paskutinio atlikto remonto aplinkybes, todėl nėra aišku, ar tariama žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan.

4.11. Ieškovė pateikė nuotraukas, kuriomis galbūt grįs ieškinio reikalavimus, tačiau ieškinyje aiškiai nenurodė, ką konkrečiai įrodo pateiktos nuotraukos, aptariamos nuotraukos neaprašytos, iš pateiktų nuotraukų neaišku, nei kas, nei kada, nei kur jas darė.

4.12. Atsakovei taip pat nėra aišku, ką įrodo besilupančių tapetų ant sienos nuotraukos, kadangi jose fiksuoti nusilupę tapetai. Galimai ieškovė įrodinėja šlampančią sieną, tačiau iš nuotraukų analizės kyla pagrįsta abejonė dėl tokių argumentų pagrįstumo, kadangi gretima siena yra nepažeista, joje nesimato jokių drėgmės žymių.

4.13. Ieškovės pareiga yra įrodyti, kokia buvo buto būklė iki apliejimo, kad tokia apimtimi ir atlyginti nukentėjusiam asmeniui žalą, nesudarant sąlygų nepagrįstai praturtėti. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie buto būklę, kurią privalėjo užfiksuoti draudimo poliso sudarymo metu. Todėl nėra galimybės įsitikinti, ar padaryta žala yra reali, ar užfiksuota žala nėra ankstesnių įvykių pasekmė ir pan.

4.14. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodyta, kad nusidėvėjimas yra 3,5 procentai, tačiau apskaičiuojant draudimo išmoką matyti, jog nusidėvėjimas nebuvo taikytas.

4.15. Abejonių taip pat kelia ir sąmatoje nurodytas koeficientas 1. Koeficientas – tai nuokrypis nuo statistinio resurso kainos, kurį rangovas taiko laisvai pasirinkdamas. Atsakovei nėra aišku, kodėl visai eilei lokalinėse sąmatose nurodomų darbų yra taikomas koeficientas.

4.16. Abejonių taip pat kelia ir pateiktos sąmatos 2.6 bei 11.4 eilutės. Nėra aišku, kokios sienos dengiamos gipso kartono plokštėmis, o dėl vamzdžio uždengimo GKP – toks uždengimas nėra galimas, kadangi, remiantis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, vamzdžiai negali būti savavališkai uždengti, prie jų turi būti galima laisvai prieiti ir apžiūrėti. Sąmatos 10.4 eilutėje yra numatytas statybinių šiukšlių pakrovimas, išvežimas, tačiau byloje nėra pateikiama jokia dokumentacija, ar tinkamai buvo utilizuotos statybinės šiukšlės.

4.17. Iš pateiktos sąmatos nėra aišku, kokiu būdų yra apskaičiuoti darbų kiekiai. Šie kiekiai nėra pagrindžiami jokiais rašytiniais įrodymais, taip pat nėra aišku, kodėl iš atsakovės yra reikalaujama atsakyti už grindų ir sienų plytelių keitimą, kai ji vykdė savo pareigą ir pakeitė vamzdyną, kuris ne dėl atsakovės kaltės yra sumontuotas grindyse bei perdangose.

Atsiliepimas

4.18. Atsakovė nurodė sutinkanti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Teismui ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

5.1. 2023 m. liepos 1 d. įvyko vandentiekio avarija. Avarijos metu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vandentiekio avarijos metu minėtas butas buvo apdraustas atkuriamąja verte Gyventojų turto draudimo liudijimu (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje ADB „(duomenys neskelbtini)“. Draudimo laikotarpis – nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. 00:00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. 24:00 val.

5.2. 2023 m. liepos 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Statinio apžiūros aktą, kuriame fiksavo, jog atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą. Akte konstatuota, kad norint nustatyti vamzdžių trūkimo vietą ir įvertinti vamzdynų, esančių pogrindiniame kanale, būklę, reikalingas buto koridoriaus grindų ardymas.

5.3. Atsakovė pateikė į bylą Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio duomenų nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), seno vamzdyno demontavimo, naujo vamzdyno montavimo, stovo keitimo darbus namo administratorės užsakymu atliko mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

5.4. 2023 m. liepos 24 d. draudimo bendrovė ADB „(duomenys neskelbtini)“, dalyvaujant draudimo bendrovės atstovui ir draudėjai, sudarė Turto apžiūros aktą, kuriuo nustatė vandentiekio avarijos metu padarytus buto apdailos defektus. Defektai buvo fiksuoti ir nuotraukomis (32 nuotraukos).

5.5. 2023 m. rugpjūčio 17 d. draudimo bendrovė, atstovaujama turto žalų grupės eksperto O. J., sudarė Nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatą ir nustatė, kad draudimo išmokos suma yra 1 400,04 Eur. Reikalingi darbai: tapetų keitimas, sienos gipso kartono plokščių keitimas, grindų ir sienų plytelių keitimas, statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas, valymas, grindų betonavimas ir lyginimas, transportas, vamzdžio uždengimas, drėgmės surinkėjo nuoma.

5.6. 2023 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo atsakovei, kuri 2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu atsakė, kad atsisako atlyginti nuostolius, remiantis šiais argumentais: pirma, patalpų savininkams tenka prievolė rūpintis, kad jų patalpose esanti inžinerinė įranga atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apie pastebėtus defektus pranešant namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui ar nuolatinę techninę priežiūrą vykdantiems asmenims; antra, bute, kuriame įvyko avarija, bendrieji inžineriniai tinklai buvo savavališkai uždengti; trečia, namo administratorė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėtų lemti kilusią žalą.

5.7. Atsakovė į bylą pateikė 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. gegužės 18 d. Statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktus, iš kurių duomenų matyti, kad namo administratorė neturėjo galimybės įvertinti vandentiekio būklės, nes vandentiekio vamzdynai projektiškai yra užbetonuoti ir pakloti uždarose nišose.

5.8. Atsakovė taip pat į bylą pateikė Statinio, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalą, kuriame fiksuota, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo pakeistas karšto vandens vamzdis, 2023 m. rugsėjo 14 d. pakeistas nuotekų vamzdis.

Dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo

6. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. liepos 1 d. įvyko vandentiekio avarija (trūko bendrojo naudojimo vamzdis), dėl kurios buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vandentiekio avarijos metu minėtas butas buvo apdraustas atkuriamąja verte Gyventojų turto draudimo liudijimu (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje ADB „(duomenys neskelbtini)“. Šį įvykį draudikė (ieškovė) pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudėjai 1 400,04 Eur draudimo išmoką (pritaikius draudimo sutartyje nustatytą 60 Eur išskaitą). Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsniu, ieškovė teismine tvarka pareiškė subrogacinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei, t. y. daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra apdraustas butas, administratorei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė savo ruožtu nesutiko su jai pareikštu turtiniu reikalavimu, argumentuodama, kad ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. nėra nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei priežastinio ryšio, be to, atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė ir žalos fakto bei dydžio.

7. Konstatuotina, kad ginčo šalių santykiams, sietiniems su deliktine prievole, taikytinas CK 6.1015 straipsnyje reglamentuotas subrogacijos institutas. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

8. Šiuo atveju tarp šalių kilusiam ginčui taikytinos ne draudimo, bet būtent žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Svarbu pabrėžti, kad šioje byloje nustatyta, jog žala dėl bendrojo naudojimo objekto (vamzdyno) trūkumų padaryta vienam iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų. Pagal teismų praktiką ieškovė (draudikė) tokiu atveju privalo įrodyti visas be išimties civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas: pirma, atsakovės neteisėtus veiksmus, antra, jos kaltę (kaltė preziumuojama), trečia, priežastinį ryšį ir, ketvirta, žalą. Tai, kad tokio pobūdžio ginčams netaikytinas CK 6.266 straipsnis, reglamentuojantis asmens atsakomybę be kaltės (griežtoji deliktinė atsakomybė), yra aiškiai nurodęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 27 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 35–36 punktus).

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

9. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žalą sukėlusi vandentiekio avarija įvyko ne dėl apdraustame bute esančių įrenginių ar kitokių konstrukcijų trūkumų, o dėl bendrajai pastato inžinerinei sistemai priklausančio vamzdžio, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, trūkimo. Šią aplinkybę patvirtina į bylą ieškovės prašymu iš atsakovės išreikalauti rašytiniai įrodymai: 1) 2023 m. liepos 3 d. Statinio apžiūros akte UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstatavo, kad norint nustatyti vamzdžių trūkimo vietą ir įvertinti vamzdynų, esančių pogrindiniame kanale, būklę, reikalingas buto koridoriaus grindų ardymas; akivaizdu, kad tokioje lokacijoje esančio vamzdyno priežiūra nėra buto savininkų pareiga; 2) Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad dėl kilusios vandentiekio avarijos visus defektų šalinimo darbus (seno vamzdyno demontavimas, naujo vamzdyno montavimas, stovo keitimas ir kt.) atliko namo administratorė (atsakovė); 3) Statinio, esančio (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalo duomenys patvirtina, kad namo administratorė 2023 m. rugpjūčio 14 d. organizavo karšto vandens vamzdžio keitimo darbus, 2023 m. rugsėjo 14 d. organizavo nuotekų vamzdžio keitimą.

10. Nepaisant aplinkybės, kad atsakovė, kaip atsakinga namo administratorė, organizavo vamzdyno keitimą, tačiau ji byloje laikėsi pozicijos, kad nėra atsakinga už kilusią avariją ir jos pasekmes (padarytą žalą). Atsakovė nurodė, kad ji tinkamai vykdė namo vamzdyno priežiūros pareigas, t. y. reguliariai vizualiai tikrindavo vamzdyno būklę ir jai nėra nustatyta pareiga tikrinti tą vamzdyno dalį, kuri yra įmontuota pastato konstrukcijoje.

11. Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir jai civilinė atsakomybė dėl įvykusios vandentiekio avarijos nekyla. Pirmiausia pažymėtina, kad draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už šio namo bendrojo naudojimo objektų, įskaitant ir vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, techninę priežiūrą (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). Atsakovė, kaip namo administratorė, administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 1, 2, 8 dalys). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Atsakovė, kaip administratorė, privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai (Nuostatų 7.7. punktas). Administratorius privalo savo funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1. punktas).

12. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad ji tinkamai vykdė savo, kaip namo administratorės, pareigas, nes teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais vizualiai apžiūrėdavo namo vamzdynų būklę ir jokių defektų nebuvo nustačiusi. Tačiau su šia atsakovės pozicija teismas nesutinka, kadangi teisės aktai numato platesnes pareigas namo administratorei, atsakingai už savalaikį pastato bendrųjų konstrukcijų priežiūrą, neapsiribojant vizualine konstrukcijų apžiūra.

13. Detaliai namo administratorės pareigos nagrinėjamu aspektu yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) (Reglamento 10.3 papunktis):

13.1. Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus (Reglamento 34 punktu).

13.2. Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus (Reglamento 37 punktas).

13.3. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (Reglamento 38 punktas).

13.4. Statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui) (Reglamento 39.1 papunktis).

13.5. Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė (Reglamento 43 punktas).

13.6. Atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai), bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 straipsnis).

13.7. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 punktas).

13.8. Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

14. Taigi, atsižvelgiant į bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas, nustatytas minėtuose teisės aktuose, konstatuotina, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę. Tokią apžiūrą ir bendrųjų objektų įvertinimą administratorius turi įgyvendinti ne tik dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių bendrojo naudojimo patalpose, tačiau ir patalpų savininkų (valdytojų) butuose. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo objekto lokacija nekeičia šio objekto paskirties ir administratoriaus pareigų dėl šio objekto priežiūros.

15. Atsakovė, siekdama paneigti savo prievolę atlyginti žalą, nepagrįstai remiasi tuo, kad bendrojo naudojimo objektas (jo dalis) – vandens vamzdis, buvo apdraustame bute ir jo apžiūrėjimo bei būklės įvertinimo galimybė buvo negalima. Pabrėžtina, kad atsakovė nepateikė teismui jokių kitų įrodymų apie tai, kad ji atliko kokius nors konkrečius bendrojo naudojimo objekto (vandentiekio vamzdyno) priežiūros darbus, pavyzdžiui, vamzdyno atnaujinimo darbų poreikio vertinimą, rengė susirinkimus su butų savininkais ir pan. Ypatingai svarbu paminėti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba atlikta 1800 m., rekonstrukcija atlikta 1967 m. Byloje nėra duomenų apie tai, kad namo bendrojo naudojimo objektas (vandentiekio vamzdynas) būtų buvęs atnaujintas ir pan. Taigi, neabejotina, kad ši namo inžinerinė įranga yra labai sena ir atsakovė, kaip namo administratorė, būdama savo srities profesionale, privalėjo įvertinti ženkliai padidėjusią vandentiekio avarijų kilimo tikimybę.

16. Atsakovės argumentas, kad vandentiekio vamzdžiai apdraustame bute buvo neleistinai paslėpti yra nepagrįstas, nes bylos duomenys patvirtina, kad vandentiekio vamzdynai minėtame name buvo projektiškai užbetonuoti ir pakloti uždarose nišose (žr., 2022 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. gegužės 18 d. Statinio, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros aktus). Atsakovė, kaip namo administratorė, šiuo aspektu nepagrįstai jai tenkančias pareigas siekia perkelti namo gyventojams, reikalaudama, kad namo butų savininkai jai perduotų informaciją apie poreikį nuodugniau, pasitelkiant specialią įrangą ir pan., tikrinti vamzdyno būklę.

17. Nustačius, kad apdraustas butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (vandentiekio vamzdyno), už kurio techninę priežiūrą atsakinga atsakovė, trūkumų, būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiai žalai išvengti. Tokių duomenų atsakovė į bylą nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiėmė pakankamų priemonių nustatytai problemai išspręsti.

18. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad byloje yra įrodyti atsakovės, kaip namo administratorės, neteisėti veiksmai (neveikimas) ir kaltė, t. y. bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (vandentiekio vamzdyno) netinkama / nepakankama priežiūra.

19. Toliau teisiškai vertintini bylos duomenys, susiję su kitomis civilinės atsakomybės sąlygomis – priežastiniu ryšiu ir žala (nuostoliais).

20. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Bylos medžiaga patvirtina, kad konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės neveikimo bei nepakankamo rūpestingumo ir žalos.

21. Pažymėtina, kad jei nagrinėjamu atveju atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi ir rūpestinga, tinkamai ir profesionaliai atlikusi bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos (vandentiekio vamzdynų) išsamius (nuodugnius) patikrinimus, ir nebūtų apsiribojusi visiškai neinformatyvia tik vizualine apžiūra, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti konkrečius vandentiekio vamzdyno trūkumus ir organizuoti šių trūkumų pašalinimą (pvz., informuoti gyventojus dėl būtinumo keisti ar tvarkyti vamzdynus). Tokiu būdu atsakovė būtų užkirtusi kelią žalai atsirasti. Šiuo atveju būtent atsakovės nepakankamas administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo vandentiekio vamzdyno priežiūros įgyvendinimas (apsiribojant tik vizualine apžiūra, kiekvieną kartą konstatuojant, kad nėra galimybės realiai patikrinti vamzdyno būklės, neorganizuojant vamzdyno apžiūros, reikalaujančios specialios įrangos) lėmė ieškovės prašomos atlyginti žalos atsiradimą. Šioje dalyje pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo remtis ir atsakovės nurodytais 2015 metais ir 2017 metais priimtais apygardų teismų, 2022 metais ir 2023 metais apylinkių teismų procesiniais sprendimais, kuriuose buvo vertintos namo administratoriaus galimybės tik vizualiai apžiūrėti administruojamų namų vamzdynų būklę. Tai pavienė teismų praktika. Be to, šios bylos ir išnagrinėtų bylų faktinis reikalavimo pagrindas nesutampa. Naujausia aukštesnės instancijos teismų praktika dėl namo administratorės pareigų neapsiriboti tik vizualine vamzdynų apžiūra, bet taip pat organizuoti specializuotas apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos techninę būklę, yra suformuota 2024 m. balandžio mėn. (žr., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-691-854/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-459-480/2024).

22. Taigi, konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės, kaip namo administratorės, neteisėtų veiksmų bei draudėjai kilusios žalos.

23. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovės reikalavimas atlyginti 1 400,04 Eur dydžio žalą yra pagrįstas. Byloje, išskyrus deklaratyvius atsakovės teiginius apie nuostolių nepagrįstumą, nėra duomenų, jog žalos dydis būtų nustatytas neteisingai.

24. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad netinkamai apskaičiuotas žalos dydis, neišskaičiuotas turto nusidėvėjimas. Tačiau jokių savo skaičiavimų, kurie paneigtų turto žalų grupės eksperto O. J. pateiktą apskaičiavimą pagal Sistela duomenų bazę, taikant nustatytą koeficientą 1, nepateikė.

25. Atsakovės argumentas, kad žalos dydis buvo apskaičiuotas neteisingai, nes nebuvo įvertintas nusidėvėjimas, taip pat yra laikytinas nepagrįstu, todėl yra atmestinas. Bylos medžiaga patvirtina, kad vandeniu užlietas butas buvo apdraustas atkuriamąja verte Gyventojų turto draudimo liudijimu (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovėje ADB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal ADB „(duomenys neskelbtini)“ Valdybos 2021 m. rugpjūčio mėn. 24 d. nutarimu patvirtintas Gyventojų turto draudimo taisykles, galiojusias nuo 2021 m. rugsėjo 27 d., kuriomis remiantis buvo sudaryta ginčo draudimo sutartis, atkuriamoji vertė – tai pinigų suma, kurios reikia norint pastatyti naują tos pačios paskirties, konstrukcijų ir kokybės objektą, įskaitant projektavimo, konstravimo, montavimo / transportavimo išlaidas; nustatant atkuriamąją vertę neatsižvelgiama į paveldosauginę, architektūrinę, meninę ar kitokią ypatingą objekto vertę (taisyklių 14.6.1. punktas). Ieškovė, vertindama žalos dydį, nustatė, kad buto remontas buvo atliktas 2023 m., t. y. tais pačiais metais, kai įvyko vandentiekio avarija. Akcentuotina, kad atsakovė, kaip namo administratorė, 2023 m. liepos 3 d., t. y. iš karto po vandentiekio avarijos, pati sudarė Statinio apžiūros aktą, kuriuo fiksavo apdrausto buto, esančio (duomenys neskelbtini), būklę. Taigi, atsakovė pirmiau už ieškovę (draudimo bendrovę) turėjo galimybę apžiūrėti apdraustą turtą, fiksuoti jam padarytus apgadinimus, tačiau to nepadarė; būdama savo srities profesionalė nesiėmė jokių veiksmų galimam atlygintinos žalos dydžiui įsivertinti. Atsakovės deklaratyvios abejonės (subjektyvus įsitikinimas) apie apdrausto buto remontą 2023 m., apie tai, kad negalima nustatyti, ar pažeidimai nėra buvusių įvykių pasekmė, nėra pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė rungtyniškumo šioje ginčo dalyje tinkamai neįvykdė – neįrodė tai, ką teigė (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), o vien subjektyviu vertinimu pagrįsti atsikirtimų teiginiai, nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, nesudaro pagrindo laikyti nurodytų aplinkybių įrodytomis (CPK 12 ir 178 straipsniai). Byloje nepateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog patalpos iki ginčo įvykio buvo paveiktos vandens, nusidėvėjusios ar prastos būklės.

26. Teismas taip pat atmeta, kaip visiškai nepagrįstus, deklaratyvius atsakovės argumentus, kad ji abejoja, ar žala buvo padaryta tokio masto, kodėl sąmatoje yra nurodyti įvairūs darbai, ar jie buvo būtini ir pan. Tokie atsakovės subjektyvūs pasvarstymai, kaip ir, beje, argumentai apie galimai buto patalpų perplanavimą, nepaneigia ieškovės į bylą pateikto rašytinio įrodymo apie nuostolius duomenų. Kaip jau minėta, 2023 m. rugpjūčio 17 d. draudimo bendrovė, atstovaujama turto žalų grupės eksperto O. J., sudarė Nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatą ir nustatė, kad draudimo išmokos suma yra 1 400,04 Eur. Reikalingi darbai: tapetų keitimas, sienos gipso kartono plokščių keitimas, grindų ir sienų plytelių keitimas, statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas, valymas, grindų betonavimas ir lyginimas, transportas, vamzdžio uždengimas, drėgmės surinkėjo nuoma. Kaip teisingai pažymėjo ieškovė, atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo visas galimybes įsitikinti dėl butui padarytų defektų, nes būtent bendrovė ir organizavo trūkusio vamzdyno keitimo darbus. Atsakant į atsakovės argumentą, kad nėra duomenų apie realiai atliktus buto defektų šalinimo darbus, jų mastą ir pan., akcentuotinas kasacinio teismo išaiškinimas, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu (sugadinimu), teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

27. Ieškovė, teismo vertinimu, jai tenkančią įrodinėjimo pareigą įvykdė: pirma, išsamiai nurodė žalos atlyginimo pagrindą (žalą nustatė turto vertintojas objektyviai, sąmatą skaičiuodamas pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Sistela programos pagrindu); antra, pateikė žalos dydį pagrindžiančius įrodymus (žalos vertintojo sudaryta sąmata, turto apžiūros aktu, nuotraukomis ir kt.); trečia, remdamasi teismų praktika, pateikė argumentus, kodėl nusidėvėjimas nebuvo apskaičiuotas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-418-936/2022).

28. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė pagal CK 6.249 straipsnio nuostatas tinkamai įrodė byloje tiesioginius nuostolius, kilusius dėl buto užliejimo, t. y. įrodė abu elementus – tiek žalos padarymo faktą 2023 m. liepos 1 d., tiek žalos dydį (1 400,04 Eur).

29. Remiantis nurodytais motyvais, konstatuotina, kad egzistuoja visos atsakovės, kaip namo administratorės, civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, kilusi žala bei priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, kaip jau minėta, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie šią prezumpciją paneigtų (CPK 178 straipsnis).

30. Išanalizavus į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškinio turtinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 400,04 Eur žalos atlyginimas.

31. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

33. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė byloje sumokėjo 32 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinas šis žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

34. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei nebuvo, todėl nėra sprendžiama dėl šių išlaidų priteisimo iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),

- 1 400,04 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 4 ct) žalos atlyginimą,- 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį,

- 6 procentų metines procesines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą 1 400,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė