Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-2-650/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-29
Bylos Nr.: e2A-2-650/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00748-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Alma Jurgelienė
Ieškovas: A. K.
Atsakovas: A. V.

Kategorijos

2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.4.1Servitutas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2-650/2025 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00748-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 2.4.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovui A. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų O. M., O. R. B., I. A., E. L., L. K., Z. V., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai dėl neterminuoto kelio servituto nustatymo, vienkartinių kompensacijų priteisimo ir kelio vietos atstatymo (su alternatyviu reikalavimu dėl kelio įrengimo be atsakovo sutikimo).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. K. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2022-07-04, CBP-3952) ir patikslintu ieškiniu (2023-02-21, DOK -7861) prašė: nustatyti 1531 m² ploto, 4 m pločio, neterminuotą kelio servitutą pagal pateiktą Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2022 m. rugsėjo 1 d. servituto nustatymo brėžinį, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) per A. V., E. L., L. K., Z. V. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), A. K. ir O. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei A. K., O. R. B., I. A. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudai; nustatyti 377 m 2 ploto, 4 m pločio, neterminuotą kelio servitutą pagal pateiktą Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2022 m. rugsėjo 1 d. servituto nustatymo brėžinį, suteikiant teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) per A. V. priklausantį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), A. K. ir O. M. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei A. K., O. R. B., I. A., priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudai; priteisti atsakovui A. V. iš ieškovės A. K. vienkartinę 77,72 Eur kompensaciją už naudojimąsi kelio servitutu atsakovui A. V. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui A. V. iš ieškovės A. K. vienkartinę 156,91 Eur kompensaciją už naudojimąsi kelio servitutu atsakovui A. V. nuosavybės teise priklausančiame (1/2 dalis) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą per 60 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ir darbu atstatyti ir atkurti kelią, pagal Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2022 m. rugsėjo 1 d. servituto nustatymo brėžinį, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini); už kiekvieną uždelstą dieną atstatyti ir atkurti buvusią kelio vietą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovės naudai iš atsakovo priteisti po 50,00 Eur piniginę baudą, kuri laikoma minimaliais ieškovės nuostoliais. Alternatyvus reikalavimas (nenustačius pagrindų tenkinti ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui savo lėšomis atstatyti ir atkurti kelią): nustatyti, kad ieškovė A. K. turi teisę savo lėšomis ir darbu įsirengti servitutinį kelią žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pagal Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2022 m. rugsėjo 1 d. servituto nustatymo brėžinį, be atskiro atsakovo A. V. sutikimo; priteisti ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su bendraturte trečiuoju asmeniu O. M. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su trečiaisiais asmenimis O. R. B. ir I. A. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei su bendraturte, trečiuoju asmeniu O. M., priklausantis žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai, adresu (duomenys neskelbtini) yra viso 0,2 ha ploto ir patenka į žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas, kurio plotas yra 7,2 ha ir kuris ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso su trečiaisiais asmenimis O. R. B., I. A.. Ieškovė, norėdama patekti į savo sodybą turėdavo pravažiuoti pro žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. V. bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypas kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovui, taip pat tretiesiems asmenims E. L., L. K. ir Z. V.. Žvyruotas kelias, kuriuo ieškovė daug metų naudojosi, buvo ir yra vienintelis kelias, kuriuo galima patekti į ieškovei priklausančią sodybą. Tačiau 2021 m. kelio dalis, esanti žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir visas kelias, esantis žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užartas ir sunaikintas, nuo to laiko ieškovė nebegali privažiuoti iki savo sodybos ir patekti į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Todėl ieškovei tai sukelia ne tik didelius nepatogumus, tačiau apsunkina galimybes rūpintis jai priklausančia sodyba, užtikrinti jos saugumą bei apskritai joje gyventi. Akcentuotina ir tai, kad sodyboje ieškovė gyvena nuolatos, visais metų sezonais. Ieškovė yra neįgali, todėl jai būtinas geras susisiekimas nuo sodybos iki pagrindinio kelio ir miesto.

3. Ieškovė dėjo pastangas, siekiant susidariusią situaciją išspręsti taikiu būdu, siūlė atsakovui ir tretiesiems asmenims tartis ir nustatyti kelio servitutą jiems priklausančiuose žemės sklypuose, tačiau susitarti pavyko tik su trečiaisiais asmenimis O. R. B., I. A., Z. V., o atsakovas nesutiko, kad būtų nustatytas kelio servitutas. Atsakovui nesutinkant nustatyti kelio servitutą žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo. Ieškovė su (duomenys neskelbtini) savivaldybės kelių priežiūros tarnyba norėjo pagerinti žvyruoto kelio, esančio žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), būklę, buvo pradėti darbai, tačiau atsakovas neleido jų tęsti. Kelias, skirtas ieškovei patekti į jai priklausančius žemės sklypus jau prieš daugelį metų buvo numatytas atsakovui su bendraturčiais priklausančiuose žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir oficialiai įformintas žemės sklypų planavimo dokumentuose. Todėl ieškovė ilgą laiką naudojosi keliu patekti į jai priklausančius žemės sklypus ir tai buvo nusistovėjusi visiems įprasta praktika. NŽT rašte nurodė, (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 02-07- 2359 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo ((duomenys neskelbtini) r.)“ yra pažymėtas 4 metrų pločio kelias, į žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), per privačios nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ženklinimas vietovėje 1993 m. balandžio 15 d.), ir Nr. (duomenys neskelbtini) (...)“. Dokumentai patvirtinantys, kad pažymėtas kelias privažiavimas iki ieškovės sodybos: 1) 1999 m. spalio 19 d. žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo abrisas, kuriame matyti, kad žemės sklype Nr. 2 punktyrine linija yra pažymėtas kelias iki sodybos - žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1999 m. spalio 21 d. žemės sklypo planas, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame punktyrine linija pažymėtas kelias, esantis atsakovui su bendraturčiais priklausančiuose žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini): 3) 2004 m. balandžio mėn. žemės sklypo planas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame aiškiai pažymėtas kelias, kertantis atsakovui su bendraturčiais nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2015 m. kovo 4 d. žemės sklypo planas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat aiškiai nurodytas kelias link ieškovės sodybos (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris driekiasi per jos kartu su bendrasavininkėmis, trečiaisiais asmenimis Nr. 2 ir Nr. 3, nuosavybės teise valdomą 76237 kv. m ploto sklypą. NŽT 2022 m. kovo 28 d. raštu išaiškino ieškovei galimybes kreiptis dėl servituto nustatymo, taip pat nurodė: „(...) Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio 0,12 ha ploto kelio plotas yra įskaitytas į šio žemės sklypo bendrą plotą, o paženklinant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo šios aplinkybės įvertintos, t. y. 1999 m. ženklinant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo užtikrinta, kad iki tuo metu laisvos valstybinės žemės ploto (šiuo metu žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų galimybė privažiuoti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiu keliu (...)“. Taigi, dar kartą patvirtina aplinkybę, kad kelias, kuriuo ieškovė patekdavo į jai priklausančius nuosavybės teisės objektus, t. y. žemės sklypą Nr. 1 ir Nr. 2 ir juose esančią sodybą, visuomet egzistavo, nors oficialiai servitutas keliui nustatytas ir nebuvo. Ieškovė stengėsi išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją visais įmanomais taikiais ginčo sprendimo būdais, ne kartą kreipėsi į atsakovą bei atsakingas valstybines įstaigas, tačiau realių rezultatų pasiekti nepavyko. Ieškovė neturi jokių kitų objektyvių galimybių patekti į jai nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei naudotis jai priklausančiu turtu, išskyrus kelią, esantį atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kito kelio nėra ir niekada nebuvo. Iki ieškovės sodybos visada buvo patenkama tik ginčo keliu.

4. Ieškovė pažymi, kad atsakovas su bendraturčiais dėl nustatytino kelio servituto nepatirs jokių nuostolių ar žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuvertėjimo, kadangi: 1) kelias realiai egzistavo jau daugelį metų dar net iki atsakovui su bendraturčiais įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl žemės sklypų vertės jis niekaip neigiamai neįtakos. Žemės sklypų, priklausančių atsakovui su bendraturčiais, padėtis išliks tokia pati, kokia ir buvo nuosavybės teisių perėjimo atsakovui su bendraturčiais metu; 2) ieškovė prašo ne tik nustatyti kelio servitutą, tačiau ir priteisti iš jos atsakovui vienkartines kompensacijas už naudojimąsi servitutiniu keliu; 3) žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuomojami ūkininkui, kelias naudojamas ir ten važinėjančiai technikai patekti į laukus, todėl jis reikalingas ne tik ieškovei, tačiau ir pačiam atsakovui su bendraturčiams. Vienkartinė kompensacija už naudojimąsi kelio servitutu žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtina atsakovui A. V.: 0,0377 ha (377 m2 ) (žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas servitutas, plotas) x 2061,58 Eur (vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis) x 1 (žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas laipsnis) = 77,72 Eur. Vienkartinė kompensacija už naudojimąsi kelio servitutu žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtina savininkams: atsakovui A. V., tretiesiems asmenims E. L., L. K., Z. V.: 0,1531 ha (1531 m2 ) (žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas servitutas, plotas) x 2049,85 Eur (vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis) x 1 (žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas laipsnis) = 313,83 Eur. Kadangi atsakovui priklauso ½ dalis nurodyto žemės sklypo, tai jam priteistina vienkartinė kompensacija yra 156,91 Eur (313,83/2). Kelias, kuriam yra prašoma ir reikalinga nustatyti kelio servitutą dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų yra beveik visiškai sunaikintas. Atsakovas pripažįsta, kad neteisėtu būdu, savo veiksmų nesuderinęs su atitinkamomis institucijomis, sunaikino žvyruotą kelią, kuriuo ieškovė patekdavo į jai priklausančią sodybą, esančią žemės sklypuose. Naikinant minimą žvyruotą kelią atsakovas žinojo, kad jis yra teisėtas ir oficialiai nubraižytas žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) planavimo dokumentuose, kurie yra pateikti prie ieškinio ir yra skirtas ieškovei pateikti prie jai priklausančios nuosavybės. Tačiau atsakovas savo veiksmų naikinant ginčo kelią visiškai nederino nei su ieškove nei su kitomis atsakingomis valstybinėmis įstaigomis. Atsakovui užvertus ginčo žvyruotą kelią, ieškovė praktiškai nebeturi jokių objektyvių galimybių patekti į jai priklausančią sodybą, jos prižiūrėti, disponuoti jai priklausančiu turtu, kas akivaizdžiai pažeidžia jos esmines teises ir teisėtus interesus. Atsakovas savo lėšomis turėtų atstatyti kelio, kuriam prašomas nustatyti servitutas, vietą žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagal prie šio patikslinto ieškinio pridedamą VĮ Valstybės žemės fondo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko A. K. parengtą 2022 m. rugsėjo 1 d. kelio servituto nustatymo brėžinį. Teismui netenkinus ieškovės reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui atstatyti ir atkurti sunaikintą kelią, Ieškovė prašo tenkinti alternatyvus reikalavimas (nenustačius pagrindų tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovui savo lėšomis ir darbu atstatyti ir atkurti kelią, kuriam prašomas nustatyti servitutas) – leisti ieškovei savo lėšomis ir darbu įsirengti servitutinį kelią be atskiro atsakovo sutikimo.

Šalies argumentai

5. Ieškovė pažymi, kad atsakovo nurodomas „alternatyvus“ kelias nuo K. gatvės, esantis privatiems asmenims priklausančiuose žemės sklypuose, yra labai toli ir norint juo patekti į ieškovės sodybą, reikėtų daryti didžiulį lankstą aplink visą kaimą, t. y. apvažiuoti visą mišką, esanti ieškovės sodybos šiaurinėje pusėje, daryti lankstą per S. gatvę, važiuoti K. gatve, o nuo jos pasukti į kairėje pusėje esantį keliuką. Kad keliuko nuo K. gatvės būklė itin prasta patvirtina ir į civilinę bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2022-11 raštas, kuriame nurodyta, kad dėl drėgmės kelias buvo nepravažiuojamas. Nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) savivaldybę netgi buvo kreipęsis sodybos, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojas su prašymu sutvarkyti keliuką, kad galėtų patekti į sodybą, t. y. į sodybą, pro kurią ir nutiestas tas pats keliukas, kurį atsakovas vadina „alternatyviu“. Taigi, keliukas yra prastos būklės ir esant drėgmei nepravažiuojamas iki sodybos adresu (duomenys neskelbtini). Todėl dar toliau už jo (už supiltos žvyro krūvos) esančios supiltos statybinės nuolaužos (kuriomis pasak atsakovo ieškovė turėtų patekti iki savo sodybos) apskritai nelaikytinos keliuku, ir važinėti ten transporto priemonėmis vienareikšmiškai neįmanoma nei šaltuoju, nei šiltuoju metų sezonu.

6. Atsakovas A. V. procesiniais dokumentais į ieškinį (2022-08-25 DOK-31255) ir į patikslintą ieškinį (2023-03-20 DOK-12349) prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti, kaip nepagrįstus. Nurodė, kad per jam priklausančius sklypus einanti naudmena nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre nei kaip servitutinis kelias, nei kaip inžinierinis statinys, todėl jis turi teisę laisvai spręsti dėl fizinio poveikio jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. liepos 8 d. atsakymo matyti, kad pagal šio sklypo kadastro duomenis, kelio naudmena, įskaičiuota į bendrą žemės sklypo plotą, nuosavybės teise valdoma žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų, tai nėra bendro naudojimo kelias. O ieškovė vienašališkai atsakovo žemės sklype esančią kelio naudmeną traktuoja kaip jai numatytą galimybę naudotis tokiu keliu patekimui iki jai priklausančių žemės sklypų. Ieškovės prašomas nustatyti kelio servitutas per žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas, nepatvirtina to fakto, jog tai vienintelis išimtinis kelias, numatantis galimybę patekti prie ieškovei priklausančių žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinių. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio 0,12 ha ploto kelio plotas yra įskaitytas į šio sklypo bendrąjį plotą, o paženklinant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo šios aplinkybės įvertintos, t. y. 1999 m. ženklinant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo užtikrinta, kad iki tuo metu laisvos valstybinės žemės ploto (šiuo metu žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų galimybė privažiuoti žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiu keliu.“. Vadinasi, NŽT aiškiai nurodė, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis kelias nebuvo skirtas pateikimui prie ieškovei priklausančių žemės sklypų ir statinių. Ieškovė ieškinyje nurodo prieštaringus duomenis apie savo gyvenamąją vietą, nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o būtinybę nustatyti servitutą grindžia ir aplinkybe, kad nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad atsakovas neturi pareigos informuoti ieškovę apie fizinio ūkinio poveikio darymą jam priklausančiuose sklypuose, nes ieškovė neturi jokių teisių į atsakovui priklausančius žemės sklypus ir jų dalis. Kelio naudmenos žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo užarta žemės sklypų nuomininkų prašymu, nuomininkai nurodė, kad ten niekada nebuvo žvyruoto kelio, o tik provėžos dirbamuosiuose laukuose, dėl molingo dirvožemio ir gan stačios įkalnės iki ieškovės sodybos automobiliais buvo važinėjama vis naujose vietose taip išvažinėjant nuomininkų pasėlius. Todėl atsakovas 2021 m. rudenį sutvarkė išvažinėtą ir jau krūmais apaugusią dirbamos žemės dalį apie 80 arų, jiems šis kelias visiškai nereikalingas. Per žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ėjusi kelio naudmena niekada nebuvo žvyruota, niekada nebuvo skirta bendram naudojimui, o vien ieškovės siekis, kad tokia kelio naudmena taptų patekimo keliu iki jos sodybos, nes taip jai yra patogiau ir arčiau nėra ir negali būti laikoma aplinkybe, turinčia esminę reikšmę nustatant servitutinį kelią. Vien ta aplinkybė, kad anksčiau tarp savininkų buvo susiklosčiusi neva visiems priimtina praktika nėra ir negali būti laikoma pagrįstu argumentu servitutiniam keliui nustatyti. Aplinkybė, kad kelio naudmena yra nurodyta teritorijų planavimo dokumentuose (žemės sklypo plane ir t.t.) nėra esminė aplinkybė servitutiniam keliui nustatyti. Tuo tarpu nuolatiniam naudojimui skirto kelio suformavimas per Žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) apsunkintų šių žemės sklypų naudojimą, kadangi minėti sklypai yra žemės ūkio paskirties, tad būtų apsunkinamas žemės apdirbimas, būtų prarandami papildomi dirbamos žemės plotai, t. y. būtų sukuriama neproporcingai didelė žala šiems žemės sklypams, juo labiau, kad šiuose žemės sklypuose esančia kelio naudmena nuomininkai nesinaudoja – ji jiems yra nereikalinga. Nors ieškovė patvirtina, jog yra alternatyvus pravažiavimo kelias iš K. g., bet dėl neva K. g. savininkų prieštaravimų, ji negali naudotis šiuo keliu. Tačiau nepateikė jokių, tokį K. g. savininkų prieštaravimą patvirtinančių aplinkybių. Be kita ko, iš byloje pateiktos antstolės filmuotos medžiagos nėra užfiksuota, kad alternatyvus patekimo kelias iš K. g. vestų pro pat kitiems savininkams priklausančių sodybų langus. Ieškovės alternatyviu keliu nenoras grindžiamas, kad yra labai toli ir norint juo patekti į jos sodybą, reikėtų daryti didžiulį lankstą aplink visą kaimą. Taip pat nurodo, kad alternatyvus kelias įrengtas privačių asmenų lėšomis. Ieškovė nepateikė duomenų, kad tretieji asmenys prieštarauja, kad būtų važinėjama alternatyviu keliu iš K. g. Paneigiama servitutinio kelio nustatymo būtinybė per žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi egzistuoja šiai dienai netgi du galimi alternatyvūs patekimo keliai iki ieškovės Žemės sklypų. Tuo tarpu, akivaizdu, kad ieškovės siekis patekti iki jai priklausančių žemės sklypų būtent per atsakovui priklausančius žemės sklypus/ jų dali, yra susijęs išimtinai su ieškovės ambicijomis ir asmeniniais interesais, tačiau tai nėra ir negali būti laikoma teisėtu pagrindu nustatyti servitutinį kelią. Atsakovas nesutinka su nustatyto dydžio kompensacija. Teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Neaišku, kaip ieškovė nustatė „(duomenys neskelbtini)“ – žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Akivaizdu, jog šis rodiklis buvo nustatytas remiantis ieškovės subjektyviu suvokimu. Duomenys apie žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę buvo tikslinti 2021 m. balandžio 27-28 d., kas reiškia, jog per daugiau nei vienus metus žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė gali būti ženkliai pakitusi. Dėl ko, ieškovės siūlomos sumokėti vienkartinės kompensacijos sumos nėra tikslios ir aktualios pagal šiandienines rinkos kainas – neatitinka realios rinkos vertės. Paaiškina, kad atsakovas kelio neardė, o vykdė žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sutvarkymo darbus, t. y. Žemės sklypai 1-2 buvo apaugę žolėmis/krūmokšniais, dėl to, jog ne vienoje vietoje ieškovė važiuodama iki savo sklypų darė skirtingas provėžas - buvo daroma žala žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomai ūkiniai veiklą. Kelias nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre nei kaip servitutinis kelias, nei kaip inžinerinis statinys, tad jokios pareigos derinti kelio naudmenos tvarkymo darbus neturėjo. Žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), niekada nėra buvę žvyruoto kelio, o tik provėžos dirbamuose laukuose, tokios pačios provėžos buvo ir iki K. g. ( šiuo metu būtent ten ir yra žvyruotas, su perlaidomis pagal reikalavimus įrengtas kelias). Nuomininkams kelias sukelia papildomus nuostolius ir nepatogumus apdirbant žemę.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį (2022-09-13, DOK-33568) prašė ieškovės reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad žvyruotas kelias, kuriuo ieškovė daug metų naudojosi, buvo kelias, kuriuo galima patekti į ieškovei priklausančią sodybą. Gyventojai, kuriems nuosavybės teise priklauso sklypai su gyvenamaisiais pastatais adresu (duomenys neskelbtini), istoriškai į sodybas patekdavo per (duomenys neskelbtini) sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) esantį lauko kelią. Kelias matomas įvairių laikotarpių: 1995, 2009, 2012, 2018 metų ortofotografiniuose žemėlapiuose. Nacionalinė žemės tarnybos pateikta informacija patvirtina, kad formuojant atsakovo A. V. ir trečiųjų asmenų E. L., L. K., Z. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (projektinis Nr. 62, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, nebuvo atsižvelgta į esamą faktinę padėtį ir minimas kelias, kuriuo ieškovė per atsakovų sklypus patekdavo į sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nebuvo tinkamai pažymėtas kaip kelio servitutas. Iki 2021 m. ieškovė ir kiti gyventojai naudojosi minėtu privažiavimo keliu, juo naudotis yra patogiau ir saugiau, nes (duomenys neskelbtini) g. yra asfaltuota ir prižiūrima. 2021 m. kelio dalis, esanti žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir visas kelias, esantis žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užartas ir sunaikintas. Šiuo metu sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) atsakovas A. V. ir bendrasavininkai draudžia nuolatiniams gyventojams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), naudotis keliu, o kito patekimo į šias sodybas nėra įrengta. Taip pat, kritiškai vertintinas atsakovo teiginys, kad iki žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), yra numatytas 4 m pločio bendro naudojimo privažiavimo kelias nuo K. gatvės ir pažymėtas (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2000 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 02-07-2354 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Pažymėtina, kad šiuo keliu iš K. gatvės patekti į savo sodybas ieškovei (iki ieškovės sodybos tai būtų apie 850 m. tiesia linija) sudėtinga arba ir neįmanoma, nes nuo šio lauko kelio į šiaurę yra susiformavęs status šlaitas ir kai kuriose vietose jis yra per daug status, kad būtų įmanoma įveikti lengvuoju automobiliu, o drėgnuoju metų laikotarpiu šio kelio būklė yra itin prasta ir jis yra nepravažiuojamas. Pateiktoje foto matoma, kad pravažiavimas į ieškovės sklypą iš K. gatvės buvo įmanomas tik esant įšalui.

8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skyrius procesiniuose dokumentuose prašė ieškovės reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal pirminius žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo dokumentus šiame žemės sklype nėra bendrojo naudojimo kelio. Atsižvelgiant į minėtų žemės sklypų pirminiuose paženklinimo dokumentuose nurodytą informaciją, Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, privažiavimo kelio prie ieškovei A. K. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), klausimas spręstinas sudarant sandorį dėl kelio servituto nustatymo, o nepavykus susitarti - teismine tvarka.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo O. R. B. prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad ji, ieškovė ir trečiasis asmuo I. A. yra žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės. Į šį sklypą visada patekdavo pro žvyruotą kelią, kuris vienas iš savininkų yra atsakovas. Atsakovas 2021 m. sunikimo žvyruotą kelią ir nuo tada neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą. Servituto nustatymui kitos bendrasavininkės neprieštarauja, nesutinka tik atsakovas. Kito kelio ar kitos galimybės patekti į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Šis sklypas ribojasi su laukais, miškais, todėl nėra galimybės įsirengti kitą kelią. Iki kol šis kelias nebuvo sunaikintas, atsakovas trukdė juo naudotis, neleido atlikti kelio gerinimo darbų (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Šis kelias, kur prašoma nustatyti servitutą, daug metų buvo toje vietoje, ji pati visą laiką naudojosi tuo keliu, buvo tokia nusistovėjusi tvarka. NŽT 2021 m. sausio 20 d. rašte nurodė, kad 2000 m. kovo 23 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo (P. r.) yra pažymėtas 4 metrų pločio kelias per atsakovui ir kitiems bendraturčiams priklausančius žemės sklypus. Šis dokumentas patvirtina, kad kelias visada buvo, kuo naudojosi, o atsakovas savavališkai jį panaikino. Atsakovo interesai nebus pažeisti, nes ieškovė prašo nustatyti servitutą į tokį kelią, koks buvo anksčiau. Be to prašoma priteisti atsakovui kompensaciją už naudojimąsi kelio servitutu.

10. Tretieji asmenys E. L., L. K., Z. V. prašė, patenkinti ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad jos kartu su atsakovu yra bendraturčiai žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Joms žinoma, kad ieškovė neturi jokios kitos galimybės patekti į jai priklausančius žemės sklypus, o tik per jų žemės sklypą. Atsakovui sunaikinus kelią, ieškovei užkirsta galimybė patekti į savo nuosavybę. Jos niekada neprieštaravo servituto nustatymui. Šis kelias, joms priklausančiame sklype buvo daugelį metų ir visiems buvo žinoma, kad jis skirtas ieškovei patekti į savo žemės sklypus. Todėl ieškovės prašymas, faktiškai situacijos nepakeis, kelias nedaro jokios žalos, nemažina jos vertės. Kito kelio ieškovei patekti į savo sodybą nėra. Kadangi kelias sunaikintas, atsakovas turėtų jį atstatyti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2024 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

12. Teismas įvertinęs žemės sklypų dokumentus, sprendė, kad žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kelias yra nurodytas kaip kelio naudmena, o ne kaip bendro naudojimo kelias ir įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, o žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro naudojimo kelio nėra. Atsakovui priklausančiuose sklypuose servitutas niekada nebuvo nustatytas.

13. Teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimus, kad ginčo keliukas buvo žvyruotas, tačiau nustatęs, kad liudytojai apklausti teismo posėdyje tokių aplinkybių nepatvirtino, o teigė, kad buvo išvažinėtas kaimo keliukas, bet juo buvo galima pravažiuoti. Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, ortofoto nuotraukų, teismas sprendė, kad ginčo keliukas buvo nuo seno ir juo ieškovė patekdavo į jai priklausančius namus.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai egzistuoja kelias nuo K. g., einantis per privačius žemės sklypus unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pažymėtas 4 metrų kelio plotas priklauso valstybei, todėl akivaizdu, kad ieškovė turi galimybę naudotis šiuo bendro naudojimo keliu neribojant žemės savininkų teisių.

15. Teismas vertino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl alternatyvaus kelio nuo K. g., kuris, pasak ieškovės įrengtas privačiomis lėšomis ir privačiuose žemės sklypuose, bei, kad savininkai nesutinka, kad šiuo keliu važinėtų ieškovė, sprendė, kad šios aplinkybės neatitinka realios situacijos, nes bylos duomenimis nustatyta, kad kelias įrengtas ant valstybinės žemės, ir nėra pateikta objektyvių duomenų, kad savininkai prieštarauja, kad būtų važiuojama keliu nuo K. g.

16. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, kad ginčo kelio nuo 2021 metų rudens nėra, nes jis suartas, išklausęs tiek ieškovės tiek atsakovo paaiškinimus dėl ginčo kelio, sutiko su atsakovo argumentais, kad jis nebuvo registruotas kaip servitutinis kelias Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovas turi teisę laisva valia elgtis su savo nekilnojamuoju turtu (žeme), ir kad atsakovo veiksmuose nėra kaltės, todėl net ir tenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovas neturėtų pareigos savo lėšomis ir darbu įrengti servitutinį kelią ieškovės naudai.

17. Teismas nustatė, kad ieškovė turi galimybę važiuoti iki savo žemės sklypų nuo K. gatvės ir žvyruotu keliu, kuris tęsiasi už R. S. sodybos, ir tik jai reikia pasidaryti privažiavimą valstybei priklausančioje žemėje iki gretimybėje jai su kitais bendrasavininkais priklausančio žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad turėtų būti nustatytas prašomas kelio servitutas pagal jos pateiktą brėžinį, dėl to, kad ieškovės žemės sklypų su statiniais adresas yra P. g., ir todėl ji turi privažiuoti iš P. g., bei navigacija nurodo, kad reikia vykti maršrutu ne iš K. g., kad nuolatinai gyvena (duomenys neskelbtini), nėra teisiškai reikšmingos, ir nepaneigia, kad ieškovė gali naudotis keliu nuo K. g, ir privažiuoti bendro naudojimo keliu.

18. Teismas sprendė, kad ieškovė neišnaudojo objektyvių galimybių, kad galėtų savo daiktu naudotis neapribojant kito savininko, šiuo atveju atsakovo, nuosavybės teisių ir interesų. Pažymėjo, kad ieškovei kelio servituto nustatymas nėra objektyviai būtinas, kad reikalavimas grindžiamas patogumu, jog nuo P. gatvės arčiau važiuoti, o važiuojant nuo K. g. būtų apie 4 kilometrų lankas. Kaip minėta, ieškovė turi galimybę važiuoti iki jai nuosavybės teise priklausančių sklypų nuo K. g. bendro naudojimo keliu ir įsirengti kelio atkarpą einančią už R. S. sodybos ar kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybę dėl kelio įrengimo, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas yra viena iš savivaldos funkcijų. Nuo K. g., einantis bendro naudojimo 4 m pločio kelias yra valstybei priklausančioje žemėje ir dėl to nebūtų varžoma atsakovo nuosavybės teisė ir ieškovei kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kitų asmenų teisių sąskaita, nes per žemės sklypus unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), einantis bendro naudojimo kelias yra ant valstybinės žemės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti patirtas išlaidas iš atsakovo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Apeliantė nurodo, kad gruntinis kelias, einantis per Žemės sklypus Nr. 3 ir Nr. 4, kuriuo ieškovė ir kitos bendraturtės daug metų naudojosi, buvo vienintelis kelias, kuriuo galima patekti į sodybą (Žemės sklypą Nr. 1 su statiniais ir Žemės sklypą Nr. 2). Tačiau 2021 m. kelio dalis, esanti Žemės sklype Nr. 4, ir visas kelias, esantis Žemės sklype Nr. 3, buvo užartas ir sunaikintas. Tai buvo padaryta ieškovei nežinant, ir dėl tokios susidariusios situacijos ieškovė nuo to laiko nebegali įprastu būdu privažiuoti iki savo sodybos ir patekti į jai nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypą Nr. 1 su statiniais bei Žemės sklypą Nr. 2;

19.2. Apeliantės įsitikinimu, teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, dėl to pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 183, 185 straipsniai), todėl neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 straipsnis). Teismo išvados apie alternatyvų kelią yra nepagrįstos;

Žemesnės instancijos teismas

19.3. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, jog apeliantė gali į savo žemės sklypą patekti alternatyviu keliu (nuo K. g.) neatitinka tikrovės, ir yra nepagrįstas sprendimas, kuris prieštarauja bylos medžiagoje surinktiems įrodymams. Pažymi, kad apeliantei priklausanti sodyba yra šimtametė ir visą laiką iki sodybos buvo patenkama tik ginčo keliu. Jokio kito privažiavimo niekuomet nebuvo. Tai akivaizdžiai patvirtina ir į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuotas ginčo kelias, kurio paskirtis yra patekti prie apeliantei priklausančios sodybos. Ne tik apeliantė, ir kiti žmonės, tačiau ir jos tėvai, tol kol gyveno sodyboje, naudojosi būtent ginčo keliu. Ginčo kelias buvo net dar iki atsakovui tampant žemės sklypo savininku. Kelias, kuriam prašoma nustatyti kelio servitutą, jau daugelį metų egzistavo ir istoriškai buvo naudojamas kaip patekimas prie apeliantei priklausančio turto. Kelias buvo pažymėtas ir pirminiuose oficialiuose dokumentuose;

Šalies argumentai

19.4. Apeliantė nurodo, kad byloje yra duomenys pagrindžiantis jos reikalavimą. Pažymi, kad pateikti oficialūs dokumentai, kuriuose yra pažymėtas kelias / privažiavimas iki ieškovės sodybos (Žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2), o būtent 1999 m. spalio 19 d. žemės sklypo ribu nustatymo ir paženklinimo ABRISAS (žr. ieškinio 2022-07-04 priedus), kuriame matyti, kad Žemės sklype Nr. 2 punktyrine linija yra pažymėtas kelias iki sodybos (Žemės sklypo Nr. 1); 1999 m. spalio 21 d. žemės sklypo planas, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. ieškinio 2022-07¬04 priedus), kuriame punktyrine linija pažymėtas kelias, esantis atsakovui su bendraturčiais priklausančiuose Žemės sklypuose Nr. 3 ir Nr. 4); 2004 m. balandžio mėn. žemės sklypo planas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. 4) (žr. ieškinio 2022-07-04 priedus), kuriame aiškiai pažymėtas kelias, kertantis atsakovui su bendraturčiais nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypus Nr. 3 ir Nr. 4. Taip pat, byloje Regia duomenų bazėje esančių, viešai prieinamų žemės sklypų planų ir duomenų apie juos (žr. 2023-02-21 patikslintą ieškinį), matyti, kad vienintelis kelias iki apeliantės sodybos yra minėtas kelias, prasidedantis nuo P. g. ir kertantis atsakovo nuosavybės teise valdomus du sklypus (Žemės sklypą Nr. 3 ir Žemės sklypą Nr. 4) bei vieną apeliantės kartu su kitomis bendraturtėmis (Trečiasis asmuo Nr. 3 ir Trečiasis asmuo Nr. 4) valdomą Žemės sklypą Nr. 2;

19.5. Apeliantės įsitikinimu, ji pagrįstai civilinėje byloje įrodė, kad kelias, kuriuo apeliantė patekdavo į jai priklausančius Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2, atsakovo sklypuose buvo jau daugelį metų, buvo įtvirtintas oficialiuose dokumentuose. Net jei vėlesniuose dokumentuose kelias ir nebuvo pažymėtas, tai nepakeitė situacijos de facto, t. y. juo buvo nuolat naudojamasi, nes jis yra vienintelis kelias patekti apeliantei ir kitoms žemės sklypų bendraturtėms į savo nuosavybę;

19.6. Apeliantė nesutinka su atsakovo pozicija, neva apeliantė į sodybą gali patekti keliu, vedančiu nuo K. gatvės, su kuria pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko. Pabrėžia, kad patekti į savo sodyba tuo „alternatyviu“ keliu nėra galimybės, tas „alternatyvus“ kelias nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre, jis visiškai neprižiūrimas, juo naudotis pagal paskirtį nėra saugu. Taip pat, šias aplinkybes patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovė;

19.7. Apeliantė nurodo, kad byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos informacija, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė nėra įregistravusi VĮ RC ir savo buhalterinėje apskaitoje neturi kelių, susisiekiančių su sklypu, esančiu, (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).Taip pat nurodė, kad artimiausias (duomenys neskelbtini) savivaldybei nuosavybės teise priklausantis kelias - vietinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (K. g.) (duomenys neskelbtini) k. Be to, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo numeriu pažymėtas sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. rugsėjo 4 d. parengtoje kelio Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinėje byloje nėra pažymėta kelio ar nuovažos į šį sklypą (pateikta c. b. su 2023-10-19 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos raštu „Dėl informacijos pateikimo“);

19.8. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu patvirtinamos apeliantės nurodomos aplinkybės, kad kelias, nurodomas, kaip neva „alternatyvus“, pasibaigia už kaimynų sodybos pabaigos, kur „supilta krūva žvyro“. Toliau, kaip užfiksuota antstolės faktinių aplinkybių protokole, už žvyro krūvos, yra pravažinėtas keliukas, kuris gausiai užpiltas statybinėmis atliekomis (plytų lūženomis, betoninėmis lūženomis, akmenimis ir kt.). Taip pat nurodyta, keliukas iš dalies apaugęs žolynu, keliukas yra tarp ariamos žemės plotų. Todėl akivaizdu, kad jokio kelio, kurį būtų galima naudoti pagal paskirtį patekimui iki Ieškovės žemė sklypų ir sodybos nuo K. gatvės, objektyviai nėra, jis netinkamas naudojimui, neaiškūs jo išmatavimai, jis neįregistruotas VĮ Registrų centre. Tuo labiau, supiltų statybinių atliekų negalima vertinti kaip „kelio“. Tokiu pagrindu, kur supiltos statybinės atliekos, važiuoti yra nesaugu, be to, kaip yra užfiksuota faktinių aplinkybių protokole, statybinės atliekos dar ir užaugusios žolynais. Todėl antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad tariamu „alternatyviu“ keliu nėra galimybės patekti iki apeliantės žemės sklypų ir sodybos, o teismo argumentai yra visiškai nepagrįsti;

19.9. Apeliantės įsitikinimu, jos nurodytas faktines aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kaimynai, šalia gyvenantys, kuriems ginčo situacija yra labai gerai žinoma. Vienas iš jų, buvęs seniūnas J. K. nurodė, kad apeliantei tikrai nėra jokios kitos galimybės ir jokio kito kelio, kuriuo ji galėtų patekti prie savo sodybos. Seniūnas J. K. paaiškino, kad kelias, kuriam apeliantė prašo nustatyti servitutą, toje vietoje buvo visą laiką, daugybę metų. Juo važinėjo apeliantės seneliai ir proseneliai. Tuo tarpu tariamu „alternatyviu“ keliu nuo K. gatvės privažiuoti iki apeliantės nuosavybės nėra jokių galimybių (2023-09-21 teismo posėdžio garso įrašo laikas 00:40:50 - 01:06:44);

19.10. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, jog apeliantė gyvena ginčo sodyboje, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (žr. patikslinto ieškinio 2023-02-21 priedus) Sodyboje, kuri yra paveldėta po tėvų mirties, nuolat gyvena apeliantės brolis, kuris labai sunkiai serga. Pati apeliantė yra neįgali, yra pripažinta darbinga tik 40 proc. (žr. patikslinto ieškinio 2023-02-21 priedus), todėl yra būtinas geras susisiekimas tarp Žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, bei juose esančios sodybos iki pagrindinio kelio ir miesto. Būtina užtikrinti privažiavimą iki sodybos tiek bendrosioms reikmėms, tiek greitosios medicinos pagalbos automobiliui, ugniagesių automobiliui ir/ar kitų specialiųjų tarnybų automobiliams;

19.11. Pažymi, kad atsakovo žemėje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, niekas negyvena, žemės sklypai naudojami išskirtinai tik žemės ūkio veiklai, taigi jo interesai nustačius kelio servitutą, sumokant jam kompensaciją, nenukentėtų. Apeliantės sodybos adresas yra (duomenys neskelbtini). Taigi logiška, kad privažiavimas prie apeliantės sodybos per visą istoriją buvo ir turėtų būti užtikrintas nuo P. gatvės. Net į navigaciją suvedus apeliantės sodybos adresą, (duomenys neskelbtini), navigacija nurodo vykti maršrutu, kur ir prašoma nustatyti servitutą, o ne iš K. gatvės pusės (tai taip pat ateityje sukeltų neaiškumų ir nepatogumų, tame tarpe ir specialiosioms tarnyboms).

Atsiliepimas

20. Atsakovas A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Atsakovas nurodo, kad apeliantei nuosavybės teisės į atsakovo Žemės sklypą 1 ir atsakovo Žemės sklypą 2 nepriklauso, tačiau atsakovui nuosavybės teise priklausantys nurodyti sklypai/jų dalis buvo apeliantės vienašališkai naudojami kaip pravažiavimo kelias iki apeliantei priklausančių Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 bei Statinių. Dėl tokio apeliantės savavališko elgesio atsakovas ne vieną kartą buvo priverstas kviesti policiją, kadangi apeliantė ne tik važiuodama per atsakovui nuosavybės teise priklausančius sklypus išvažinėdavo pasėlius, bet esant lietingam orui, drėgnai žemei, keitė kelio naudmenos vėžias, statė automobilius atsakovui priklausančiame Žemės sklype 2. Apeliantė savavališkai naudojosi atsakovui priklausančiais Žemės sklypais 1-2. Be kita ko, atsakovas savo žemę nuomoja žemės ūkio veiklai vykdyti, todėl atsakovas nuolat gaudavo iš nuomininko pretenzijas, jog yra išvažinėjama jo dirbama žemė;

20.2. Paaiškina, kad atsakovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos su užklausa, ar turi teisę pastatyti užtvarą ir užtverti apeliantės norimą naudoti kelią. Atitinkamai 2021 m. liepos 8 d. buvo gautas atsakymas (Bylos tomas I, puslapis 103), kuriame nurodyta, kad minimas pravažiavimo kelias (Registrų centro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis), žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nėra bendro naudojimo kelias, pagal šio sklypo kadastro duomenis, tai kelio naudmena, įskaičiuota į bendrą žemės sklypo plotą, nuosavybės teise valdoma žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų (nuosavybės teisės - teisės (subjektinės galimybės) savo nuožiūra. Taigi apeliantė nesiekė geranoriškai spręsti kelio naudojimosi klausimą, o priešingai, savavališkai naudojosi kelio naudmena, darė žalą atsakovo Žemės sklypams 1 -2 išvažinėdama papildomas vėžias, statydama automobilius ant dirbamos žemės, be atsakovo sutikimo ir neinformavusi, norėjo keisti kelio struktūrą pildama žvyrą ir formuodama jai patogiausią kelią per atsakovui priklausančius Žemės sklypus 1-2. Todėl dėl savavališko apeliantės elgesio atsakovas 2021 m. buvo priverstas įrengti užtvarą, kelio provėžos buvo suartos ir nuo 2021 m. kelio, kuriuo pageidavo naudotis apeliantė, faktiškai nėra. Šis faktas atitinkamai nustatytas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme bei konstatuotas skundžiamame sprendime;

20.3. Atsakovas pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nori prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių ir žemės sklypų privažiuoti per atsakovo Žemės sklypus 1-2, per se nesukuria jai pagrįstų teisių reikalauti nustatyti kelio servituto per atsakovo Žemės sklypus 1-2, t. y. vien noras, apeliantės patogumas, faktinis naudojimas atsakovo Žemės sklypuose 1-2 buvusiu keliu nėra ir negali būti laikomos esminėmis aplinkybės, lemiančiomis kelio servituto nustatymą;

20.4. Be to kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, Nacionalinės žemės tarnybos 2024 m. vasario 29 d. pateikti duomenys (DOK-9218) patvirtina, kad yra numatytas 4 m pločio bendro naudojimo privažiavimo kelias nuo K. g. ir yra pažymėtas (duomenys neskelbtini) vienkiemio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame (duomenys neskelbtini) apskrities viršininko 2000 m. kovo 23 d., įsakymu, ir kad privačių žemės sklypų nuosavybės dokumentai unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja šios žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniams, šiuose žemės sklypuose pažymėto 4 m. kelio plotas neįskaičiuotas į bendrus plotus ir priklauso valstybei. Teismo posėdžio metu, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė patvirtino, kad ,,T“ formos žemės ruožas priklauso valstybei. Iš byloje esančių rašytinių duomenų (Registrų centro Kadastro žemėlapio ištraukos ir kt.) matyti, kad minėtas žemės ruožas ribojasi su apeliantės ir kitų bendrasavininkų žemės sklypu (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančių rašytinių duomenų (Registrų centro Kadastro žemėlapio ištraukos ir kt.) matyti, kad minėtas žemės ruožas ribojasi su apeliantės ir kitų bendrasavininkų žemės sklypu (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdyje liudytojas R. S. patvirtino, kad atsakovui uždraudus važiuoti per jam priklausančius žemės sklypus, jis savo lėšomis įsirengė kelią nuo K. g., kuris eina šiek tiek už jo sodybos, paaiškino, kad šis kelias yra bendro naudojimo, įrengtas ant valstybei priklausančios žemės. Bylos duomenimis R. S. priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

20.5. Atsakovas paaiškina, kad pagal pateiktus kelio plotus galima išskaičiuoti atstumą - jei servitutas būtų nustatytas per atsakovo Žemės sklypą 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), reikėtų naujai įrengti 1531 m2 ploto, 4 m pločio kelią. Per atsakovo Žemės sklypą 1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naujai įrengti reikėtų 377 m2 ploto, 4 m pločio kelią. Bendrai išeina, jog reikia naujai įrengti apie 500 m. kelio skaičiuojant iki apeliantei priklausančio sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Tuo tarpu nuo K. g. jau yra pilnai įrengtas kelias iki R. S. sodybos, nuo R. S. sodybos iki apeliantės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) beliktų įrengti tik apie 90 m. ilgio kelią, kuris yra valstybinis. Pirmosios instancijos teismas sprendime patvirtino šias aplinkybes, jog „Ieškovė turi galimybę važiuoti iki jai nuosavybės teise priklausančių sklypų nuo K. g. bendro naudojimo keliu ir įsirengti kelio atkarpą einančią už R. S. sodybos ar kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybę dėl kelio įrengimo, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas yra viena iš savivaldos funkcijų“. Liudytojas R. S. patvirtino, kad jis įsirengė kelią iki savo sodybos (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) ne tik savo lėšomis, bet prie kelio įrengimo prisidėjo ir (duomenys neskelbtini) savivaldybė (2023-10-10 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:46:15 min), bei kad tai bendro naudojimo kelias, ir kad jis negali neleisti juo naudotis kitiems asmenims. Aplinkybę, kad yra kelias nuo K. g., patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Atsakovo pateikta vaizdinė medžiaga (2023 m. rugsėjo 21, DOK-38512). Byloje esanti antstolio užfiksuota faktinių aplinkybių medžiaga taip pat liudija, kad kelias nuo K. g. pusės yra puikios būklės, žvyruotas (Bylos tomas I, puslapiai 148-158). Be to, byloje esančiame ieškovės pateiktame 2022 m. rugsėjo 1 d. brėžinyje, taip pat užfiksuotas šis bendro naudojimo kelias, o kaip patvirtino liudytojas, matininkas A. K., braižydamas šį brėžinį rėmėsi Registrų centro duomenimis;

20.6. Atsakovas pažymi, jog yra klaidingas apeliacinio skundo 33 punkte nurodytas teiginys, jog „<...> važiuojant per tariamą K. g. kelią, apeliantei kelias iki jos nekilnojamojo turto pailgėtų apie 2 km, palyginant su įprastu ginčo keliu ((duomenys neskelbtini) g.)“. Išmatavus atstumą nuo posūkio iš P. g. į K. g. vėliau į K. g. ir iki apeliantei priklausančio sklypo, atstumas gaunasi 2480 m. Nuo to paties taško, t. y. nuo posūkio iš P. g. į K. g., matuojant P. gatve ir Atsakovui priklausančius sklypus, atstumas gaunasi 1776 m. Taigi skirtumas ne 2 km., kaip teigia apeliantė, o 704 metrų;

20.7. Nurodo, kad apeliacinio skundo 22 punkte neteisingai nurodoma, jog <...> kelias, kuriuo apeliantė patekdavo į jai priklausančius nuosavybės teisės objektus, t. y. Žemės sklypą Nr. 1 ir Nr. 2 ir juose esančią sodybą, visuomet egzistavo, nors oficialiai servitutas keliui nustatytas ir nebuvo“, o apeliacinio skundo 18,19 punktuose neteisingai nurodoma, kad kelias neva buvo pažymėtas pirminiuose oficialiuose dokumentuose ir oficialiai įformintas pirminiuose žemės sklypų planavimo dokumentuose. Kaip teisingai konstatuojama skundžiamame sprendime „Iš pirminių žemės sklypų dokumentų matyti, kad žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kelias yra nurodytas kaip naudmena, o ne kaip bendro naudojimo kelias ir įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, o žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro naudojimo kelio nėra. Atsakovui priklausančiuose sklypuose servitutas niekada nebuvo nustatytas.“ Tai pagrindžia ir pirmosios instancijos teismo nurodyti bylos duomenys (pateikiami šio atsiliepimo 31-36 punktuose);

20.8. Atsakovas paaiškina, kad 2004 m. preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane yra įrašas ,,su žemės sklypo ribomis paženklintomis vietovėje pagal 1993-06-05 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą ir nustatytu plotu sutinku". Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, duomenys apie kelią, nurodyti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo akte ir laikiname žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane neatitinka duomenų apie kelią, nurodytų 2004 m. preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane, t. y. pagal žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo akto ir laikino žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano duomenis, kelio, kurio plotis nurodytas 4 m, plotas nėra įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, o pagal 2004 m. preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane nurodytus duomenis, kelio, kurio plotis 4 m, nurodytas kaip 5 m pločio kelias, jo plotas įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą bei yra nurodytas, kaip kelio naudmena. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko matavimų brėžinyje (abrise) ir 2004 m. preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane kelias buvo nurodytas, kaip naudmena, o ne kaip bendro naudojimo kelias. 2004 m. preliminarus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas buvo suderintas su tuomečiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriumi, nėra panaikintas, todėl yra galiojantis;

20.9. Atsakovo Žemės sklype 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kadastro duomenis esanti kelio naudmena nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre nei kaip servitutinis kelias, nei kaip inžinerinis statinys, tad atsakovas yra laisvas spręsti dėl fizinio ūkinio poveikio darymo jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose esančiai kelio naudmenai;

20.10. Atsakovas pažymi, kad apeliantė skunde klaidingai nurodo, kad „<...> Net į navigaciją suvedus apeliantės sodybos adresą, (duomenys neskelbtini), navigacija nurodo vykti maršrutu, kur ir prašoma nustatyti servitutą, o ne iš K. gatvės pusės (tai taip pat ateityje sukeltų neaiškumų ir nepatogumų, tame tarpe ir specialiosioms tarnyboms)“. Šis apeliantės teiginys yra visiškai nepagrįstas. Programėlė „Google maps“ nenurodė, jokio patekimo kelio iki apeliantės sodybos per atsakovo Žemės sklypus 1 -2, priešingai, buvo nurodytas dar vienas galimas patekimo kelias nuo P. g. iki apeliantės sodybos;

Žemesnės instancijos teismas

20.11. Apeliacinio skundo 34 punkte nurodoma, kad „pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, jog apeliantė gyvena ginčo sodyboje <...>“. Pirmosios instancijos teismas 2024-07-10 sprendime nurodė, kad „<...> aplinkybė, kad apeliantė nuolatinai gyvena (duomenys neskelbtini), nepasitvirtino“. Atsakovas pabrėžia, jog 2023-09-21 vykusio žodinio teismo posėdžio metu, liudytojai J. B., (duomenys neskelbtini) seniūnas J. K., A. Ž. patvirtino, kad apeliantė sodyboje, iki kurios prašo nustatyti kelio servitutą per atsakovui priklausančius žemės sklypus, negyvena (teismo posėdžio garso įrašas nuo 00.39.00 min.; nuo 00.44.32 min.; nuo 01.13.33 min.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog apeliantė tiek patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė kitą adresą - (duomenys neskelbtini). Atitinkamai CPK 111 str. 2 str. 2 punkte yra numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jei jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai [...]. Šis faktas tik dar labiau patvirtina, jog apeliantė sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), negyvena.

Atsiliepimas

21. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei ištyrus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė gali į savo žemės sklypą patekti alternatyviu keliu (nuo K. g.). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta išvada. Apeliantė nurodo, kad „Ginčo kelias, skirtas apeliantei patekti į jai priklausančius Žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2 jau prieš daugelį metų buvo numatytas atsakovui su bendraturčiais priklausančiuose Žemės sklypuose Nr. 3 ir Nr. 4 ir oficialiai įformintas pirminiuose žemės sklypų planavimo dokumentuose. Todėl apeliantė, kaip ir kiti asmenys, ilgą laiką naudojosi keliu patekti į jai priklausančius Žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, ir tai buvo nusistovėjusi ir visiems įprasta praktika.“ Manytina, kad tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (Žemės sklypų planai, abrisai). Paminėtina, kad Žemės sklypų Nr. 3 ir 2 abrise ir preliminariuose žemės sklypų planuose nurodyta, kad į žemės sklypus galima privažiuoti žemės sklypo pietvakarinėje dalyje (kraštinėje) nurodytais 4 m pločio keliais. Tačiau, kaip nurodė pirmos instancijos teismas, apeliantė gali į savo žemės sklypą patekti alternatyviu keliu (nuo K. g.);

21.2. Nurodo, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų (antstolės R. P. faktinių duomenų konstatavimo protokolas, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio mėn. ir 2023 m. spalio 19 d. raštas) manytina, kad alternatyvus kelias (nuo K. g.) nėra tinkamai įrengtas ir juo patekti iki apeliantei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo3 negalima, apeliantei, kaip konstatavo pirmos instancijos teismas, reikėtų nedidelį kelio ruožą įsirengti nuo sodybos esančios žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iki Žemės sklypo3;

21.3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (Žemės sklypų planai, abrisai) patvirtina apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus teiginius, kad „Kelias, kuriam prašoma nustatyti kelio servitutą, jau daugelį metų egzistavo ir istoriškai buvo naudojamas kaip patekimas prie apeliantei priklausančio turto. Kelias buvo pažymėtas ir pirminiuose oficialiuose dokumentuose. Atitinkamai apeliacinio skundo 23 punkte teigiama „jog ieškovė civilinėje byloje įrodė, kad kelias, kuriuo ieškovė patekdavo į jai priklausančius Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2, atsakovo sklypuose buvo jau daugelį metų, buvo įtvirtintas oficialiuose dokumentuose.“ Nacionalinė žemės tarnyba atsakydama į ieškovės prašymus (2021 m. gegužės 11 d., 2022 m. kovo 3 d.) dėl privažiavimo kelio prie Žemės sklypo2 ir Žemės sklypo3 suprojektavimo yra konstatavusi, kad Žemės sklype1 esančio 0,12 ha ploto kelio plotas yra įskaitytas į šio žemės sklypo bendrą plotą, o paženklinant Žemės sklypą3 nebuvo šios aplinkybės įvertintos, t. y. 1999 m. ženklinant Žemės sklypą3 nebuvo užtikrinta, kad iki tuo metu laisvos valstybinės žemės ploto (šiuo metu Žemės sklypas4) būtų galimybė privažiuoti Žemės sklype1 esančiu keliu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pagal pirminius Žemės sklypo1 paženklinimo dokumentus žemės sklype esantis kelias pažymėtas (nurodytas), kaip kelio naudmena neįvertinus Žemės sklypo1 pirminiuose paženklinimo dokumentuose (akte ir abrise) esančios informacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

24. Byloje nustatyta, kad ieškovei (apeliantei) bendrosios dalinės nuosavybės teise su bendraturte trečiuoju asmeniu O. M. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), su jame esančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise su trečiaisiais asmenimis O. R. B. ir I. A. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat, ieškovei su bendraturte, trečiuoju asmeniu O. M., priklausantis žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), yra viso 0,2 ha ploto ir patenka į žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ribas, kurio plotas yra 7,2 ha ir kuris ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso su trečiaisiais asmenimis O. R. B., I. A.

25. Ieškovė prašo nustatyti atlygintinį servitutą atsakovui išmokant vienkartinę kompensaciją- 234,63 Eur ( 77,72 Eur už naudojimąsi kelio servitutu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 156,91 Eur už naudojimąsi kelio servitutu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kad galėtų patekti į jai priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

26. Nacionalinės žemės tarnybos pateikti duomenys (2022 m. rugsėjo 12 d. DOK -33364) įrodo, kad ieškovės A. K. nuosavybės teise valdomų žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje 1999-10-19 paženklino, Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą užpildė (toliau – žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo aktas), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko matavimų brėžinį (abrisą) (toliau – žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas), 1999-10-21 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą M 1:10 000 bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą M 1: 10 000 parengė Valstybinio žemėtvarkos instituto (duomenys neskelbtini) pirmo žemėtvarkos skyriaus projekto autorius N. A. (toliau – preliminarūs žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) planai). Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) abrise ir preliminariuose žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) planuose nurodyta, kad į žemės sklypus galima privažiuoti žemės sklypo pietvakarinėje dalyje (kraštinėje) nurodytais 4 m pločio keliais. Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo akto 9 punkte nurodyta, kad „ privažiavimas vietinės reikšmės keliu III-4 “.

27. Atsakovo A. V. ir trečiųjų asmenų E. L., L. K., Z. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje paženklino ir Žemės sklypo (ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktą (toliau – žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo aktas) 1993-04-15 užpildė bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko matavimų brėžinį (abrisą) (toliau – žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas) parengė (data nenurodyta), laikiną žemės sklypo planą M 1:10 000 (toliau – laikinas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas) 1997-10-13 parengė Valstybinio žemėtvarkos instituto pirmo (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriaus inžinierė A. J.. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise sutartiniu ženklu nurodyta, kad minėtame žemės sklype yra 4 m pločio kelias, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo akte nurodyta, kad ,, žemės sklypo ribose esamų ar projektuojamų vietinių kelių priklausomybė ir kategorija (plotis m) III kat. kelias 4 m pločio “, Laikiname žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane sutartiniu ženklu nurodyta, kad 4 m pločio kelias į bendrą žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje nurodyta, kad žemės sklype yra 0,12 ha kelio naudmenų, o įsiterpusių kelių, kurie nebūtų įskaičiuoti į bendrą žemės sklypo plotą, nėra.

28. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauko matavimų brėžinyje (abrise) ir 2004 m. preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane kelias buvo nurodytas kaip naudmena, o ne kaip bendro naudojimo kelias. 2004 m. preliminarus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas buvo suderintas su tuomečiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriumi, nėra panaikintas, todėl yra galiojantis.

29. Atsakovo A. V. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje paženklino, Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą (toliau – žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo aktas) 2004-10-18 užpildė, lauko matavimų brėžinį (abrisą) (toliau – žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisas) bei žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planą M 1:5000 (toliau – Preliminarus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas) 2004-10-20 parengė VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto (duomenys neskelbtini) pirmojo žemėtvarkos skyriaus projekto autorius A. K.. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise bei Preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane nurodyta, kad žemės sklypas rytinėje ir pietinėje dalyse ribojasi su 5 m pločio bendro naudojimo keliu. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo akte nurodyta, kad žemės sklypas vietovėje paženklintas gretimybėje su žemės sklypais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 5 m keliu, privažiuojama prie žemės sklypo – 5 m keliu. Pagal pirminius žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo dokumentus šiame žemės sklype nėra bendrojo naudojimo kelio.

Dėl apeliacinio skundo motyvų

30. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas, ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

33. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovams, reikalaujantiems servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto nustatymo būtinumas (CPK 12 ir 178 straipsniai).

34. Apeliantė (Ieškovė) kelio servituto būtinumą grindė argumentais, kad gruntinis kelias, einantis per Žemės sklypus Nr. 3 ir Nr. 4, kuriuo ieškovė ir kitos bendraturtės daug metų naudojosi, buvo vienintelis kelias, kuriuo galima patekti į ieškovės sodybą (Žemės sklypą Nr. 1 su statiniais ir Žemės sklypą Nr. 2). Tačiau 2021 m. kelio dalis, esanti Žemės sklype Nr. 4, ir visas kelias, esantis Žemės sklype Nr. 3, buvo užartas ir sunaikintas. Tai buvo padaryta ieškovei nežinant, ir dėl tokios susidariusios situacijos ieškovė nuo to laiko nebegali įprastu būdu privažiuoti iki savo sodybos ir patekti į jai nuosavybės teise priklausančius Žemės sklypą Nr. 1 su statiniais bei Žemės sklypą Nr. 2. Pažymi, kad jai priklausanti sodyba yra šimtametė ir visą laiką iki sodybos buvo patenkama tik ginčo keliu. Apeliantės įsitikinimu, ji pagrįstai civilinėje byloje įrodė, kad kelias, kuriuo apeliantė patekdavo į jai priklausančius Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2, atsakovo sklypuose buvo jau daugelį metų, buvo įtvirtintas oficialiuose dokumentuose. Net jei vėlesniuose dokumentuose kelias ir nebuvo pažymėtas, tai nepakeitė situacijos de facto, t. y. juo buvo nuolat naudojamasi, nes jis yra vienintelis kelias patekti apeliantei ir kitoms žemės sklypų bendraturtėms į savo nuosavybę.

35. Pirmosios instancijos teismas priešingai ieškovės teiginiams sprendė, kad prašomas nustatyti kelio servitutas ieškovei objektyviai nėra būtinas, jo nustatymas, nors ir būtų patogus ieškovei, bet neproporcingai pažeistų atsakovo turtinius interesus bei užprogramuotų ginčus ateityje.

36. Apeliacinės instancijos teismas apeliantės motyvus, jog ginčo keliu ji turėjo teisę naudotis nuo senų laikų, vertina kaip nesudarančius pakankamo pagrindo atsakovo žemės sklypuose nurodytai kelio naudmenai nustatyti servituto. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus duomenis (2022 m. rugsėjo 12 d. DOK -33364) - žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) abrise ir preliminariuose žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) planuose nurodyta, kad į žemės sklypus galima privažiuoti žemės sklypo pietvakarinėje dalyje (kraštinėje) nurodytais 4 m pločio keliais. Žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) paženklinimo akto 9 punkte nurodyta, kad „privažiavimas vietinės reikšmės keliu III-4“. Tačiau atsakovo A. V. ir trečiųjų asmenų E. L., L. K., Z. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise sutartiniu ženklu nurodytas žemės sklypuose 4 m pločio kelias pažymėtas kaip kelio naudmena. Šias faktines aplinkybes patvirtina VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto projekto autoriaus A. K. 2004-04-13 parengtas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas M 1:5000 (toliau – 2004 m. preliminarus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas), kurį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja suderino 2004-04-26 jį pasirašydama. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos pagal 2004 m. preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane nurodytas ribas 2004-04-29 buvo pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. 2004 m. preliminariame žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane yra įrašas ,,su žemės sklypo ribomis paženklintomis vietovėje pagal 1993-06-05 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą ir nustatytu plotu sutinku“. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad apeliantės nurodytas ginčo kelias nėra bendro naudojimo kelias, jis pažymėtas kaip kelio naudmena ir įskaičiuotas į atsakovo bendrą žemės sklypo plotą, o žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendro naudojimo kelio nėra. 2004 m. preliminarus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas buvo suderintas su tuomečiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriumi, jis nėra panaikintas, todėl yra galiojantis. Pažymėtina ir tai, kad byloje teikti įrodymai nepatvirtina, kad apeliantė važinėjo per atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus turėdama juridinį pagrindą. Šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės subjektyvus įsitikinimas, jog ginčo kelias turėtų būti vertinamas kaip bendro naudojimo kelias ir jam turėtų būti nustatytas servitutas, yra nepagrįstas.

37. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė į savo sodybą gali patekti kitu keliu, vedančiu nuo K. gatvės. Pabrėžia, kad patekti tuo alternatyviu keliu nėra galimybės, tas alternatyvus kelias nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre, jis visiškai neprižiūrimas, juo naudotis pagal paskirtį nėra saugu.

38. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių, kad galėtų savo nekilnojamuoju turtu naudotis neapribojant kito savininko (atsakovo) nuosavybės teisių ir interesų. Sprendė, kad ieškovei kelio servituto nustatymas nėra objektyviai būtinas, kad reikalavimas grindžiamas patogumu, jog jai nuo P. gatvės arčiau važiuoti, o važiuojant nuo K. gatvės būtų didelis lankas. Pažymėjo, kad ieškovė turi galimybę važiuoti iki jai nuosavybės teise priklausančių sklypų nuo K. g. bendro naudojimo keliu ir įsirengti kelio atkarpą einančią už R. S. sodybos ar kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybę dėl kelio įrengimo. Nuo K. gatvės einantis bendro naudojimo 4 m pločio kelias yra valstybei priklausančioje žemėje, ir dėl to nebūtų varžoma atsakovo nuosavybės teisė, o ieškovei kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kitų asmenų teisių sąskaita.

39. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

40. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, nepripažįsta aplinkybės, kad ji turi galimybę patekti į avo sodybą kitu, ne ginčo keliu, t. y. keliu nuo K. g., kuris yra bendro naudojimo. Apeliantės argumentai, kad byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos informacija, kuri patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė nėra įregistravusi VĮ RC ir savo buhalterinėje apskaitoje neturi kelių, susisiekiančių su sklypu, esančiu, (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), vertintini kaip pačios apeliantės klaidingai interpretuojamos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas priešingai, nei apeliantė teigia, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdyje patikslino, kad jų atsiliepime pateiktos foto nuotraukos, kurioje užfiksuotas pravažiavimas į ieškovės sklypą nuo K. g., buvo daryta anksčiau, nei R. S. įsirengė kelią, todėl dabar situacija pasikeitusi. Liudytojas R. S. teisme patvirtino, kad kelią įsirengė 2021 m., o kadastrinė byla parengta 2017 m. rugsėjo 4 d., todėl neatitinka realios situacijos ir nepaneigia, kad nuo K. gatvės yra bendro naudojimo kelias. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė siekdama servituto nustatymo ginčo keliu siekia didesnio patogumo savo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančių įrodymų visumą, teisingai pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog jos prašomas nustatyti servitutas yra vienintelis kelias patekti į jai nuosavybės teise valdomą sodybą, konstatavo, kad ieškovė gali patekti į savo sodybą K. gatvės keliu, ir vien tai, kad šis kelias yra ilgesnis bei ieškovės nuomone nėra tinkamas juo važiuoti, nesuteikia apeliacinės instancijos teismui pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė turi galimybę kreiptis į (duomenys neskelbtini) savivaldybę dėl tinkamo kelio įrengimo į savo sodybą, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra yra viena iš savivaldos funkcijų.

41. Papildomai pažymėtina, kad teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo žemėje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, niekas negyvena, žemės sklypai naudojami išskirtinai tik žemės ūkio veiklai, taigi atsakovo interesai nustačius kelio servitutą, sumokant jam kompensaciją, nenukentėtų.

42. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti motyvai dėl kelio servituto nustatymo atsakovo žemės sklypuose prieštarauja byloje esančioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovei patekti į sodybą yra ne vienintelis ir būtinas kelio servitutas per atsakovo žemės sklypus, kad ieškovė turi galimybę taip pat įsirengti kelią į savo žemės sklypą, todėl kitame žemės sklype (atsakovo) galimo servituto nustatymas, neproporcingas atsakovo interesų apsaugai. Pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo servitutu apsunkinti atsakovui nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nes tai prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą atsakovo (tarnaujančiojo daikto savininko) teisių suvaržymą.

44. Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-608/2015, ir jose nuodyta kasacinio teismo praktika). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita.

45. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisingai nusprendė, kad, atsižvelgiant į įrodymų visetą, apeliantės prašomas nustatyti kelio servitutas atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, apsunkintų atsakovo, kaip tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teises, nes ieškovei galimas privažiavimas prie savo sodybos ir turimos žemės kitu keliu.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl būtinumo nustatyti kelio servitutą atsakovo žemės sklypuose, pagrįstai vadovavosi žemės sklypų planais, trečiųjų asmenų paaiškinimais ir kitais bylos dokumentais, pagrįstai sprendė, kad ieškovei patekti į sodybą nėra vienintelis ir būtinas kelio servitutas per atsakovo žemės sklypus, o atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose galimo servituto nustatymas neproporcingai pažeistų atsakovo interesus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

48. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas sumokėjo 2870,73 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2870,73 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Alma JurgelienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina Muchtarovienė