- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- eAN2-53-928/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Pažeidėjas
- E. P.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
- Kategorijos
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. P. atstovo advokato Sigito Štaraičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria E. P. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23066-2024 (ROIK 24253303358) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. P. Institucijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. 18.38 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, nepaisydamas horizontaliojo kelio ženklinimo įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirto siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus. Šia neteisėta veika E. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto, 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusižengimą E. P. paskirta 200 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams.
2. Nesutikdamas su Institucijos vyresniosios tyrėjos jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda E. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams, tačiau šis 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi jo skundą atmetė, pažymėdamas, kad teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą daro išvadą, kad surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog pažeidėjas atliko lenkimo manevrą ten, kur yra draudžiama tai daryti pagal KET, todėl jo padarytas nusižengimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nutarime aiškiai nurodytos pažeistos Kelių eismo taisyklių normos. Be to, konstatavo, jog Institucijos paskirta nuobauda: bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos, atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo mažinti paskirtą baudos bausmę, ar taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas švelninti arba iš viso neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nenustatė. Be kita ko, konstatavo, jog E. P. nurodytos aplinkybės dėl būtinybės vežioti vaikus į mokymo įstaigas bei neįgalius tėvus į gydymo įstaigas, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai/patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui E. P. atstovas advokatas Sigitas Štaraitis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį ir priimti naują nutarimą paskiriant E. P. mažesnio dydžio baudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo 3 mėn. terminui.
3.1. Skunde apelianto atstovas nurodo, kad teismas netenkindamas jo skundo, neobjektyviai atsižvelgė į susiklosčiusios situacijos aplinkybes, šališkai aiškino administracinio poveikio priemonės taikymo būtinumą, nebuvo pakankamai objektyvus apelianto pateiktiems argumentams bei motyvams.
3.2. Atkreipė dėmesį, kad E. P. padarytą pažeidimą pripažino, įvykio tyrimo metu pateikė paaiškinimą ir nurodė tokio savo poelgio priežastis. Tai yra apvažiavo prieš jį ta pačia eismo juosta važiavusį automobilį, dėl to, kad šis staigiai stabdė ir rodė dešinį posūkio signalą. Paaiškino, kad jau apvažiavus šį automobilį, pastarojo vairuotojas staigiai padidino greitį ir jo automobiliui neleido grįžti į savo eismo juostą, nes ta pačia eismo juosta prieš juos abu važiavo sunkvežimis. Po kažkurio laiko tas automobilis pasivijo apelianto automobilį ir pradėjo jį blokuoti. E. P. skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė apie susidariusią situaciją. Mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes. Kito vairuotojo elgesys – dešinio posūkio signalo rodymas, pakankamai staigus stabdymas, netikėtas greičio padidinimas, kad E. P. negalėtų sugrįžti į savo važiuojamą kelio dalį, vėlesnis pasivijimas ir automobilio blokavimas, pagal susidariusią situaciją laikytini ne tik kaip provokuojantys, bet akivaizdžiai atitinkantys chuliganiško vairavimo veiksmus bei požymius. Tačiau tokia situacija nebuvo vertinta, apeliantas nors ir pranešęs apie įvykį, tačiau dėl jo jokios informacijos nėra gavęs.
3.3. Pažymėjo, kad teismas akcentuoja, jog E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Sutinka, jog jis savo kaltę pripažino dalinai, dėl to nėra ir nuoširdaus gailesčio, tačiau mano, jog turėtų būti įvertinta tai, kad tokius jo veiksmus lėmė jo susijaudinimas dėl neteisėtų kito vairuotojo veiksmų. Tokią aplinkybę laiko jo atsakomybę lengvinančia. Taip pat prašo įvertinti tai, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas, kartu su žmona išlaiko du vaikus, kuriuos dažnai vežioja į mokymosi įstaigas, turi pareigą rūpintis abejais neįgaliais tėvais, juos taip pat vežioti į gydymo įstaigas. Atsižvelgiant į tai mano, kad teismas galėjo taikyti ne tik mažesnio dydžio baudą, bet ir netaikyti specialios teisės atėmimo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodo, jog administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos teismo E. P. apeliaciniame skunde nepateikia. Institucija iš esmės palaiko poziciją, kurią nurodė atsiliepime Kauno apylinkės teismui.
4.2. Teigia, jog remiantis byloje esančiais duomenimis apeliantas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 140.7., 3 priedo 1.1. punktų reikalavimų. E. P. vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas keliu, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, kirto siaurą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones, kai tai daryti draudžiama. Laikosi pozicijos, kad apeliantas veikė tyčia. Savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik sau pačiam, tačiau ir kitiems eismo dalyviams, o jo įvykdytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas iš esmės neginčija jam inkriminuoto nusižengimo sudėties.
4.3. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, Institucijos nuomone, negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Teismų praktikoje, nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinus bylos medžiagą ir skundo motyvus, Institucija mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Neigiamų pasekmių atsiradimas, kurios susijusios su vairavimu, pačios savaime neturėtų būti laikomos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti. Apeliantas pateikdamas save kaip išskirtinai, teigiamai charakterizuojančią asmenybę turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.
4.4. Pabrėžia, kad byloje nėra E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis bando savo elgesį pateisinti nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir tik dalies pripažinimas jam inkriminuoto nusižengimo sudėtį sudarančių veiksmų, nėra pakankama, kad toks elgesys būtų pripažintas lengvinančia aplinkybe. Institucijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė, yra per griežtos. Priešingai, paskirta nuobauda yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
4.5. Pažymėjo, kad asmuo teismo prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų asmenų interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo užtikrinimo. Institucijos nuomone, tokių išskirtinių sąlygų pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
E. P. atstovo advokato Sigito Štaraičio apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio E. P. iš esmės neneigia savo kaltės dėl įvykdyto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, tačiau akcentuoja, jog lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje lėmė prieš jį važiavusios transporto priemonės vairuotojo atlikti veiksmai (dešinio posūkio signalo rodymas, staigus stabdymas), tuo pačiu prašo mažinti jam paskirtą baudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės.
6. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismui paduotas apeliacinis skundas dėl skundžiamos nutarties yra iš esmės analogiškas apylinkės teismui pateikto skundo argumentams. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde nenurodoma. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka E. P. lūkesčių ir jis nesutinka su skundžiamoje nutartyje esančiais teismo argumentais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti.
7. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad žemesnysis teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą konstatuodamas, kad E. P. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apygardos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir motyvams, kad E. P. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, šioje byloje nėra.
8. Pagal teismų praktiką ANK 420 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).
9. Nagrinėjamu atveju, E. P. neginčija fakto, kad nutarime minėtu laiku ir vietoje kirto siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą atlikdamas lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje. KET numatyta, jog lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria KET 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1 - siaura ištisinė linija, tad nėra jokių abejonių, jog E. P. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Visgi, E. P. apeliuoja į tai, kad toks jo poelgis iš esmės nuo jo valios nepriklausė dėl to kaltina prieš jį važiavusios transporto priemonės vairuotojo netinkamą elgesį (posūkio rodymą, stabdymą). Apygardos teismas neturi jokio pagrindo pritarti tokiems subjektyviems apeliacinio skundo argumentams, kurių turinį sudaro savaip interpretuojami aktualaus nusižengimo situacijos duomenys. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nustatinėjant aktualaus nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.
10. Analizuojamu atveju pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriaus pagalba, tad vaizdo įrašas leidžia objektyviai įvertinti aptariamų įvykių eigą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pažeidėjas tik išvažiavęs iš miestelio teritorijos pradeda lenkimo manevrą ir lenkia dvi transporto priemones (lengvąjį automobilį ir sunkvežimį), išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija ir netgi matyti, kad lenkimo manevrą užbaigia priešpriešine eismo juosta pravažiuodamas sankryžą. Tokio E. P. veikimo vertinti kaip nevalingo nėra pagrindo, visa tai rodo, jog pažeidėjas sąmoningai pasirinko draudžiamoje vietoje lenkti transporto priemones, t. y. nusižengimą padarė veikdamas tyčia. Tuo tarpu pažeidėjo teikiami deklaratyvūs argumentai dėl buvusio būtinumo jam lenkti draudžiamojoje vietoje, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad prieš apeliantą važiavusios transporto priemonės vairuotojo veiksmai kažkokiu būdu galėjo įtakoti E. P. kaip eisme dalyvaujančio asmens pasirinkimą laikytis ar pažeisti Kelių eismo taisykles. Priešingai nei dėsto E. P., vaizdo įrašo medžiagoje nėra fiksuojami jokie prieš jį važiavusios transporto priemonės vairuotojo staigūs stabdymo veiksmai. Dar labiau, vaizdo registratoriaus medžiaga patvirtina, kad šis vairuotojas važiuoja pakankamai tolygiai, 62-63 km/val. greičiu, kadangi greičiau jam judėti neleido priešais važiuojanti sunkiasvorė transporto priemonė, kuri galimai ir neleido visam eismo srautui greičiau pagreitėti. Tuo tarpu E. P. toks judėjimas akivaizdžiai netenkino, dėl ko pastarasis ir priėmė sprendimą atlikti lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje. Beje, net ir įvertinus priešais važiuojančio automobilio vairuotojo deklaruojamus stabdymo veiksmus, visiškai pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (KET 126 punktas). Juolab, kad iš vaizdo medžiagos matyti, kad paskui E. P. jokios transporto priemonės nevažiavo, tad ir apelianto priverstinis staigus stabdymas šiuo atveju jokių neigiamų pasekmių nebūtų sukėlęs. Visgi, pastarasis sąmoningai pasirinko draudžiamoje vietoje lenkti net dvi transporto priemones, dėl ko visiškai pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
11. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma mažinti E. P. paskirtą baudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
12. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 1 dalimi, šis pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų (vidurkis 200 eurų) ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju E. P. buvo paskirta vidutinio dydžio bauda (200 eurų) ir administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui (3 mėn.). Apylinkės teismas įvertinęs nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes konstatavo, jog Institucija tinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą ir jokios įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tokiam sprendimui iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.
13. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis juo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš to, kas paminėta, matyti, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija.
14. Nagrinėjamu atveju, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas visiškai pagristai įvertino tai, kad E. P. padarė itin grubų nusižengimą, lenkimas buvo tiesiogiai susijęs su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą, jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Savo kaltę pastarasis pripažino tik iš dalies, nuoširdaus gailesčio nėra, kas paneigia galimybę taikyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas jo atžvilgiu. Be kita ko, nėra pagrindo konstatuoti, jog administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį įtakojo kito vairuotojo veiksmai (ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas), kadangi kaip jau minėta šias apelianto nurodomas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Be to, nei apylinkės, nei apygardos teismas neturi pagrindo vertinti situacijos, kuri pasak apelianto vyko jau po atlikto lenkimo manevro, tai yra padaryto KET pažeidimo. Nors apeliantas akcentuoja, kad ir pažeidimą vaizdo registratoriumi užfiksavusios transporto priemonės vairuotojo vėlesni veiksmai nebuvo tinkami, pažeidžiantys kelių eismo taisykles (vėlesnis automobilio pasivijimas, jo blokavimas), tačiau tai nagrinėjamu atveju E. P. pažeidimo kvalifikavimui ar nuobaudos jam skyrimui įtakos neturi. Šiuo atveju analizuojamos būtent E. P. inkriminuoto pažeidimo padarymo aplinkybės konkrečioje vietoje ir laiku, o ne kito asmens veiksmai atlikti kitu laiku ir kitoje vietoje. Įvertinta ir tai, kad E. P. baustas administracine tvarka tame tarpe net du kartus už nustatyto greičio viršijimą, neteistas (teistumas išnykęs), su žmona išlaiko du vaikus, turi pareigą rūpintis neįgaliais tėvais, kurie gyvena kartu. Apygardos teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo manyti, kad administracinė nuobauda (vidutinio dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui) yra aiškiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.
15. Nors apeliaciniu skundu taip pat prašoma neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo trims mėnesiams, tačiau pažymėtina, kad už minėtą administracinį nusižengimą ANK imperatyviai įpareigoja skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ko nagrinėjamu atveju ir prašo E. P..
16. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
17. Nagrinėjamu atveju kaip svarbias priežastis, dėl kurių minėta administracinio poveikio priemonė turėtų būti apskritai neskiriama, E. P. nurodo, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas, o teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vežioti vaikus į mokymo įstaigas bei neįgalius tėvus į gydymo įstaigas. Vis dėlto, tokios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamoje nutartyje kaip nesudarančios pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad nors dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės E. P. kurį laiką bus sunkiau organizuoti jau susiformavusią įprasto gyvenimo rutiną, tačiau šie nepatogumai nelaikyti išskirtiniais bei turi prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų naujų administracinių nusižengimų. Be to, E. P. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui. Nors apeliantas nurodo, jog jis nėra piktybinis KET pažeidėjas, tačiau iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog E. P. visgi nėra itin drausmingas eismo dalyvis (2 kartus baustas už greičio viršijimą, taip pat už naudojimąsi mobiliuoju telefonu, saugaus greičio nepasirinkimą, tuo pagrindu nesuvaldyto automobilio padarytą žalą, taip pat visų atsargumo priemonių nesilaikymą, nuvažiavimą nuo kelio ir padarytą žalą, automobilio pastatymą neleistinoje vietoje). Tuo tarpu teismas, priimdamas sprendimą dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo, vertina visas asmenį charakterizuojančias aplinkybes. Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog E. P. nėra pareigingas vairuotojas, yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles. O apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos galinčiomis lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Pažymėtina, jog visos asmenį charakterizuojančios aplinkybės buvo vertinamos sprendžiant kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose. Dėl ko, Institucija atsižvelgdama į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmeniui paskyrė minimalų administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą vairuoti kelių transporto priemones, terminą – 3 mėnesius. Akivaizdu, jog E. P. sąmoningai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų, šiuo atveju draudimo atlikti lenkimo veiksmą draudžiamoje vietoje, už ką įstatymų leidėjas įtvirtino imperatyvų įpareigojimą šiuo atveju šalia administracinės nuobaudos taikyti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir motyvams, kad E. P. paskirta minimalaus dydžio administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, šioje byloje nėra.
18. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad E. P. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam E. P. asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti E. P. atstovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis paliekama nepakeista ir apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. P. atstovo advokato Sigito Štaraičio apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.