Kauno apygardos teismo sprendimas

Reikalavimą grindžia konfidencialumo sutarties 2.6 punkto, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies nuostatų pažeidimu bei CK 1.116 straipsnio 4 dalimi. Ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė yra nuo 1994 m. sėkmingai veikianti spausdinimo, etikečių, barkodų gamybos įmonė. Jos įdirbis ir investicijos lėmė, kad ieškovė turi sukaupusi nemažą lojalių ir pastovių klientų ratą. Kadangi jos veikla buvo pelninga, ieškovė siekė ją praplėsti į Lietuvos ir Vokietijos rinkas. 2013 m. įsteigė savo atstovybę Lietuvoje. 2013 m. lapkričio 25 d. ieškovė ir atsakovė V. S.-J. (toliau – ir atsakovė) sudarė darbo sutartį Nr. LT02 marketingo specialistės - eksperto vadovės pareigoms užimti. 2016 m. kovo 3 d. šalys sudarė darbo sutarties priedą, kuriuo susitarė, kad atsakovė užims ieškovės įsteigtos atstovybės Kaune vadovės pareigas. Šis darbo sutarties pakeitimas įsigaliojo nuo 2016 m. kovo 7 d. 2016 m. vasario 23 d. ieškovė su atsakove pasirašė konfidencialumo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo neatskleisti, neperduoti ar kitu būdu neperleisti jokiomis prieinamomis komunikacijos priemonėmis ar informacijos laikmenomis, kuriomis galima naudotis sutarties sudarymo dieną ar kurios bus sukurtos sutarties galiojimo metu, konfidencialios informacijos bet kokiam trečiajam asmeniui visą darbo sutarties su bendrove galiojimo laikotarpį ir po darbo santykių (neterminuotai) (konfidencialumo sutarties 2.1. punktas). Konfidencialumo sutarties 2.6. punktas nustatė, kad darbuotojas įsipareigoja nenaudoti kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais turimos informacijos, nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos pasinaudojęs turima konfidencialia informacija be ieškovės ir tokią informaciją pateikusių klientų raštiško sutikimo. Konfidencialumo sutarties 1 punkte apibrėžta, kas sudaro ieškovės konfidencialią informaciją, 1.1.1. punkte - kas sudaro jos komercinę paslaptį (tai informacija apie ieškovės darbuotojams mokamą darbo užmokestį, jos pajamas, išlaidas, vykdomus projektus ir jų apimtis, visą jos finansinę informaciją; jos klientų, tiekėjų, partnerių sąrašas, pardavimo ir pirkimo sąlygos, sutartys, pardavimų kainos, metodai, produktų bei paslaugų savikaina, valdymo ataskaitos ir principai; informacija apie bendrovės klientus ir klientų bendrovei teikiamas paslaugas, mokamą mokestį ir jo dydį, klientams taikomas nuolaidas, bendrovės ir klientų apyvartą (pajamas), pelną, bendrovės ir klientų taikomas nuolaidas iš paslaugų teikėjų ir prekių tiekėjų ir paslaugų teikėjams bei prekių tiekėjams mokamą užmokestį; kita bendrovės klientų pateikta ar su klientais dirbant sužinota informacija). Konfidencialumo sutarties 3 punktas numatė, kad darbuotojas, tinkamai neįvykdęs šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, privalo atlyginti ieškovei, jos klientams ir darbuotojams padarytus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Minimaliais ieškovės nuostoliais kiekvieno pažeidimo atveju yra laikoma 10 000 Eur.

2016 m. balandžio 22 d. ieškovės valdybos pirmininkas J. L. priėmė sprendimą pakeisti atstovybės Kaune vadovą J. L. į atsakovę V. S.-J. ir leisti jai atstovauti ieškovę pasirašant sutartis su klientais, priimti ir atleisti darbuotojus, pasirašyti su jais sutartis ir dokumentus, susijusius su ieškovės veikla. 2017 m. vasario 7 d. atsakovė buvo atleista iš darbo pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį darbuotojo pareiškimu. 2017 m. vasario 24 d. ši atsakovė kartu su kitu buvusiu ieškovės darbuotoju G. L. įsteigė konkuruojančią, analogišką ieškovės vykdomai veiklai vykdančią bendrovę UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - ir (duomenys neskelbtini), atsakovė UAB), kuri užsiima etikečių, barkodų, lipdukų spausdinimu ir gamyba, teikia kitas spausdinimo paslaugas pakavimo srityje. Konkuruojančios (duomenys neskelbtini) įsteigimą patvirtina jos steigimo dokumentai. Ieškovei tapo žinoma, kad abu atsakovai, veikdami nesąžiningai, pažeisdami sąžiningos konkurencijos principus, įtvirtintus LR konkurencijos įstatyme, pasinaudodami ieškovės komercine paslaptimi – jos klientų sąrašu, kainomis, gamybos, pardavimų metodais ir kt., ieškovės klientams pradėjo siųsti komercinius pasiūlymus. Juose nurodoma, kad tokias pat paslaugas, kurias teikia ieškovė (etikečių, kartono, skrajučių ir kitas spausdinimo paslaugas pakavimo srityje), (duomenys neskelbtini) gali suteikti mažesnėmis nei ieškovė kainomis. Po tokių neteisėtų ir nesąžiningų konkurencijos veiksmų ieškovė pastebėjo paslaugų užsakymų ženklų mažėjimą. Vien jos atstovybė Lietuvoje 2016 m. turėjo 116 aktyvių klientų ir užsakymų, 2017 m. – tik 47 klientus, todėl ieškovė kreipėsi į specialistus dėl žalos nustatymo ir vertinimo analizės. Remiantis technine užduotimi, kurią ieškovė pavedė (duomenys neskelbtini), buvo atlikta vertinimo analizė ir parengta vertinimo ataskaita (toliau – ir žalos vertinimo ataskaita). Atlikus vertinimą nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. įskaitytinai dėl neteistų atsakovų veiksmų ieškovei buvo padaryta 206 458,52 EUR žala. Kadangi atsakovė pažeidė konfidencialumo sutartį, neteisėtai naudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, įsteigė konkuruojančią įmonę (duomenys neskelbtini), perdavė pastarajai ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, o (duomenys neskelbtini) šia informacija pasinaudojo ir nesąžiningai konkuravo, jos turi atlyginti ieškovės patirtą žalą. Ieškovė konfidencialumo sutartyje nustatė, kas yra laikoma jos komercine paslaptimi. Atsakovė šią sutartį pasirašė, įsipareigodama konfidencialios informacijos neatskleisti tretiesiems asmenims, nenaudoti šios paslapties ne darbo funkcijų vykdymo tikslais ir nevykdyti jokios komercinės, socialinės ar kitos veiklos pasinaudojus turima konfidencialia informacija. Ši informacija atitinka teismų praktikoje išplėtotus konfidencialiai informacijai taikomus slaptumo, vertingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto sukauptas klientų sąrašas visada yra vertinga ir slapta informacija, dėl to laikomas komercine įmonės paslaptimi. Atsakovė, dirbdama Kauno atstovybės vadove, disponavo išsamia informacija apie ieškovės klientus (jų pavadinimai, adresai, kontaktiniai asmenys ir jų kontaktiniai duomenys, klientams siūlomos kainos ir nuolaidos), kas sudaro ir pagal kasacinio teismo praktiką laikoma komercine paslaptimi. Atsakovė žinojo apie ieškovės taikomus paslaugų pardavimo metodus, siūlomas nuolaidas, specialius pasiūlymus ir produkcijos gamybos specifiką, savikainą. Kad ši informacija nebuvo viešai prieinama, matyti iš konfidencialumo sutarties 1.1.1.2. punkto. Šią sutartį laisva valia pasirašiusi atsakovė žinojo arba negalėjo nežinoti, kad ieškovės klientų sąrašas (produktų savikaina, pardavimo sąlygos ir metodai bei kita) sudaro ieškovės komercinę paslaptį ir yra saugoma. Konfidencialios informacijos vertingumą pagrindžia ir tai, kad naujai įsisteigusiai (duomenys neskelbtini) nereikėjo ieškoti naujų klientų, investuoti į klientų paiešką, rūpintis paslaugų ir (ar) bendradarbiavimo sąlygomis, kurios būtų prieinamos klientams, nereikėjo investuoti į gamybos technologinius sprendinius. (duomenys neskelbtini) be didelių investicijų tobulino savo teikiamas paslaugas ir produkciją, nes jau turėjo informacijos apie ieškovės patirtį, įgūdžius, įkainius. Atsakovės įsteigta (duomenys neskelbtini) nepatyrė jokių papildomų išlaidų tirdama rinką, siekiant išsiaiškinti būsimų vartotojų poreikius. Tai, kad klientų sąrašas buvo vertinga ir ieškovės saugoma informacija, parodo ir atsakovės veiksmai – žinodama ieškovės klientų duomenis bei jiems siūlomos produkcijos kainas, ji įsteigė konkuruojančią įmonę (duomenys neskelbtini), siuntė ieškovės klientams komercinius pasiūlymus, perviliojo ieškovės klientus ir iš to gavo tiesioginės naudos. Atsakovės atskleista ir (duomenys neskelbtini) panaudota informacija atitinka visus konfidencialiai informacijai taikomus kriterijus. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Konfidencialumo sutarties 2.6 punktas įtvirtino draudimą atsakovei naudoti konfidencialią informaciją, tame tarpe ir įmonės komercinę paslaptį, kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais ir vykdyti komercinę, socialinę ar kitą veiklą, naudojant turimą konfidencialią informaciją be bendrovės ir tokią informaciją pateikusių klientų raštiško sutikimo. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas nesinaudoti komercine paslaptimi bet kokiems asmenims, kuriems ji tapo žinoma, komercinės paslapties apsaugą sieja ne vien su darbo sutartimi, bet ir kitais santykiais. Jis taikomas nepriklausomai nuo to, ar sudarytas nekonkuravimo susitarimas ar konfidencialumo susitarimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Iš su ieškiniu pateiktų įrodymų visumos matyti, kad atsakovė, dar eidama ieškovės atstovybės vadovės pareigas, pradėjo rašyti ieškovės klientams laiškus, raginančius pereiti dirbti su ja, tuomet savo noru be svarbių priežasčių nutraukė darbo sutartį su ieškove; po darbo santykių nutraukimo nepraėjus net vienam mėnesiui, įsteigė įmonę (duomenys neskelbtini), kurios veikla yra analogiška ieškovės veiklai. (duomenys neskelbtini) ieškovės klientams siūlė konkurencingesnes paslaugas neva palankesnėmis sąlygomis, tokiu būdu perviliojo didelę dalį ieškovės klientų, o ieškovė dėl tokių nesąžiningų veiksmų patyrė realius nuostolius. Atsakovė pažeidė konfidencialumo sutartį, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ir neteisėtai atskleidė ieškovės konfidencialią informaciją, o (duomenys neskelbtini) pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nesąžiningai konkuravo bei panaudojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Tokie jų veiksmai yra pakankamas pagrindas kilti civilinei atsakomybei pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį ir Konkurencijos įstatymą. Atsakovei taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, UAB (duomenys neskelbtini) – deliktinė atsakomybė, nes ji pažeidė CK 1.116 straipsnio 4 dalį ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Atsakovės ir (duomenys neskelbtini) veiksmai yra neteisėti – atsakovė ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją panaudojo steigiant konkuruojančią bendrovę ir vykdant jos veiklą, perdavė komercinę paslaptį (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) neteisėtai komercinę paslaptį įgijo ir naudojosi savo veikloje, tokiu būdu nesąžiningai konkuravo. Atsakovė ir (duomenys neskelbtini) aiškiai žinojo arba negalėjo nežinoti, kad neteisėtai perduoda ir naudojasi ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Atsakovės žinojimą patvirtina tai, kad ji buvo pasirašiusi konfidencialumo sutartį, kurioje buvo pateiktas išsamus konfidencialios ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos sąrašas. (duomenys neskelbtini) vadovė ir steigėja yra atsakovė, todėl (duomenys neskelbtini) taip pat žinojo arba negalėjo nežinoti, kad naudojasi ieškovės komercine paslaptimi Atsakovė ir (duomenys neskelbtini), perduodami ir naudodami ieškovės komercinę paslaptį, elgėsi tyčia ir yra kalti dėl ieškovei atsiradusios žalos. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos. Jeigu atsakovė būtų neatskleidusi ir nenaudojusi ieškovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos bei neįsteigusi konkuruojančios bendrovės (duomenys neskelbtini), ieškovė nebūtų praradusi didžiosios dalies klientų ir planuotų gauti pajamų. Be to, būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų komercinę paslaptį sudaranti informacija prarado savo vertę, ieškovas nebegauna iš jos naudos – (duomenys neskelbtini) naudoja analogišką paslaugų teikimo technologiją ir ieškovo klientams pasiūlė analogiškas spausdinimo paslaugas ir kainas. Būtent dėl atsakovų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė realios žalos - neteko klientų ir pajamų, ieškovės klientai ir gamybos techniniai sprendimai tapo žinomi konkuruojančiai bendrovei (duomenys neskelbtini).

Tiesioginiai ieškovės nuostoliai yra išlaidos komercinei paslapčiai sukurti ir tobulinti, netiesioginiai nuostoliai – ieškovės negautos pajamos. Jų dydį pagrindžia patikslinta eksperto A. P. žalos vertinimo ataskaita t. 4 b. l. 8-62. Žalos vertinimo ataskaita parengta taikant negauto pelno metodą, t. y. lyginant bendrovės atstovybės Lietuvoje pajamas iki neteisėtų veiksmų ir po jų. Negauto pelno metodas paprastai yra taikomas tais atvejais, kai kalbama apie sutarties pažeidimą, intelektinę nuosavybę ir bendrą komercinį bylinėjimąsi. Negautas pelnas apskaičiuojamas remiantis skirtumu tarp tikėtino pelno, kurį bendrovė galėjo gauti, jei nebūtų pasireiškęs neteisėtas veiksmas, ir faktiškai gauto pelno. Apskaičiuojant negautą pelną šiuo atveju buvo taikomas „prieš ir po" metodas - buvo palygintas pajamos ir pelnas prieš žalingą įvykį (neteisėtus atsakovės ir (duomenys neskelbtini) veiksmus) ir po įvykio. 2016 m. vien iš ieškovės atstovybės Lietuvoje ir jos klientų ieškovė gavo 344 306 Eur pajamų, tačiau 2017 m. vasario mėn. (po neteisėtų veiksmų) pajamos, gaunamos iš Lietuvos atstovybės ženkliai krito, ieškovė iš Lietuvos atstovybės klientų gavo tik 110 082 Eur pajamų. Ne visų klientų praradimas buvo nulemtas neteisėtų atsakovės ir (duomenys neskelbtini) veiksmų. Buvo vertinti tik tie 29 ieškovės klientai, kuriems pagal valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis prekes ir paslaugas teikia konkuruojanti bendrovė ((duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad konkuruojanti bendrovė nenutraukė savo neteisėtų veiksmų ir toliau nesąžiningai konkuruoja su ieškove, teikia prekes ir paslaugas jos klientams, vertintojas išplėtė vertinamąjį laikotarpį ir rezultatus pateikė vadovaudamasis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. Taikydamas metodologiją, nurodytą 2018 m. vasario 7 d. patikslintame ieškinyje, vertintojas nustatė, kad grynosios negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) sudaro 203 679,21 EUR. Tiesioginių nuostolių, t. y. išlaidų, ieškovė patyrė siekdama pritraukti kuo daugiau Lietuvos klientų. Siekdama užmegzti kontaktus su kuo daugiau juridinių asmenų, ieškovė dalyvavo (duomenys neskelbtini) rekomendacijų programoje, sumokėjo už metinę narystę 1028, 50 EUR; siuntė atsakovę į komandiruotes tikslu susipažinti su gamybos naujovėmis ir susitikti su klientais. Komandiruotėms ieškovė patyrė 1750,81 EUR išlaidų, iš viso patyrė 2779,31 EUR tiesioginių išlaidų. Tai patvirtina jos vadovo pasirašyti įsakymai dėl komandiruočių, detalios dviejų komandiruočių avansinės sąskaitos (nurodyta visos komandiruotės išlaidos), (duomenys neskelbtini) išankstinė sąskaita. Prie ieškovės negautų pajamų pridėjus tiesioginius jos nuostolius 2779,31 EUR, bendra ieškovės patirtos žalos suma yra 206 458,52 EUR. Kadangi, žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais, o pareiga ją atlyginti atsakovams atsiranda atskirais pagrindais, neįmanoma nustatyti, kokia žala kilo dėl kiekvieno iš jų neteisėtų veiksmų. Dėl to taikytina solidarioji atsakomybė.

Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) m. dirbo spaustuvėje UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke, susipažino su spaustuvės veikla lipnių etikečių gamybos srityje. 2003-2009 m. yra dirbusi turizmo srityje, veikla buvo susijusi su Vokietija. 2013 m. vasarą A. S. suvedė su ieškovės savininku J. L.. Išdėsčiusi, ką gali pasiūlyti jo įmonei – kokius klientus gali atsivesti, kokius kiekius užsakyti. Jam tai tiko, J. L. atsakovei paskyrė asistentę I.. Atsakovė su savo atsivestais klientais ėmė kurti ieškovės atstovybę Lietuvoje. Savi klientai yra tie, kurie į ją kreipdavo dirbant (duomenys neskelbtini)dėl paslaugų (pvz., (duomenys neskelbtini) gamindavo lipnias etiketes, o klientams reikėjo dar ir dėžučių). Jei užsakymas būdavo su sąskaita, jis būdavo apiforminamas ir užskaitomas (duomenys neskelbtini). Ji užsakymus vykdė iš namų, A. S. įkūrinėjo atstovybę. 2013 m. lapkričio mėn. startavę, tačiau užsakymų procesas vyko ir iki tol, ji kuravo užsienio klientus, A. S. – Lietuvos. Kalbino į atstovybę pereiti G. L., jis iš namų ruošė maketus. (duomenys neskelbtini) surado atstovybei patalpas. Iš darbo joje išėjo todėl, kad nesusitvarkė su stresu, dėl produkcijos broko ir šeimyninės situacijos (skyrybų). Su atsivestaisiais klientais turizmo srityje ji dirbo ir prieš įsidarbinimą (duomenys neskelbtini), su jais susiklostė asmeniniai draugiški santykiai. Oficialiai pas ieškovę pradėjo dirbti nuo 2013-11-25. Tos konfidencialumo sutarties, kurią ieškovė pateikė kaip gautą elektroniniu paštu, nepasirašė, jos ieškovei nesiuntė. Iš ieškovės gavo šešių sakinių konfidencialumo sutartį, tačiau atstovybės kolektyvui ji netiko (2013 m. pabaigoje jį sudarė A. S., G. L., asistentė I. ir atsakovė, augant darbų apimtims darbuotojų padaugėjo iki penkių). Ieškovė vis prašė konfidencialumo sutartis pasirašyti, tačiau darbuotojai prieštaravo. Atsakovė konsultavo ieškovę dėl konfidencialumo sutarties turinio, nusiųsdama iš asmeninio elektroninio pašto, naudojantis asmeniniu kompiuteriu, keletą konfidencialumo sutarties variantų (projektų), nes jos sutuoktinis turėjo tokių sutarčių pavyzdžius. (duomenys neskelbtini) vadovams pasakydavo esmę, kas ten parašyta (tekstas buvo lietuviškas). Kai J. L. atvežė konfidencialumo sutarčių originalus, įgaliojo ją tas sutartis pateikti darbuotojams pasirašyti kaip atstovybės vadovę. Jas laikė ofise, neišsiuntė, nes jų nepasirašė darbuotojai. Dabar jų neturi ir nežino, kur jos yra. Paklausta dėl prieštaringų paaiškinimų apie ginčo sutarties pasirašymą/nepasirašymą atsakovė paaiškino, jog ieškovės pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nufotografuotas ne atsakovės parašas, todėl jo identikavimui prašo paskirti rašysenos ekspertizę. Jos asmeninio elektroninio pašto adresai du: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jos asmeninis nešiojamasis kompiuteris visą laiką buvo ofise, prieiga be slaptažodžio, juo pasinaudodavo ir asistentė, atsakydama klientams. Darbdavys kompiuteriu buvo aprūpinęs, tačiau labai prastu, negalėjo jo atsidaryti. Dėl elektroninio pašto buvo problemų su serveriu, (duomenys neskelbtini) specialistai jungėsi ir tikrino, iš Latvijos elektroninį paštą tikrindavo dažnai, jos kompiuteryje buvo instaliuota Team Viewer programa, leidžianti prie atitinkamo kompiuterio prisijungti kitiems asmenims. Telefono numeris darbui taip pat buvo naudojamas asmeninis, darbdavys sutiko, kad būtų tuo numeriu pasiekiama klientams; iki šiol tai yra kontaktinis (duomenys neskelbtini) numeris. Klientas (duomenys neskelbtini) buvo pasipiktinęs dėl ieškovės darbo broko, atsakovę agitavo produkciją daryti pačiai. Tie klientai, su kuriais palaikė santykius iki darbo pas ieškovę, tęsė su ja verslo ryšius ir toliau, ieškovės klientų ji neviliojo. Ieškovės įmonėje vyrauja prasta vidinė kultūra, nėra motyvacijos dirbti, yra kadrų kaita, minimalus darbo užmokestis. Ateidama pas juos dirbti atnešė pelną, be to, nereikėjo jos apmokyti. Latvijos klientai tiek pelno negeneruodavo. Atstovybei nustojus veikti, pelno neteko, todėl dabar atsakovei keršija. Išeidama su klientas atsisveikino ir pašto (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ką parašė. Praėjus mėnesiui po išėjimo ėmusi svarstyti apie naują įmonę. Klientai turėjo jos asmeninį telefoną, dauguma su ja patys susisiekė.

Bylos nagrinėjimo metu iš rašytinių įrodymų ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė yra nuo (duomenys neskelbtini) veikianti spausdinimo, etikečių, barkodų gamybos Latvijoje įregistruota įmonė. (duomenys neskelbtini) ji įsteigė savo atstovybę Lietuvoje. 2013 m. lapkričio 25 d. ieškovė ir atsakovė V. S.-J. sudarė darbo sutartį Nr. LT02 marketingo specialistės - eksperto vadovės pareigoms užimti. 2016 m. kovo 3 d. šalys sudarė darbo sutarties priedą, kuriuo susitarė, kad atsakovė nuo 2016 m. kovo 7 d. dirbs ieškovės įsteigtos atstovybės Kaune vadove. 2016 m. balandžio 22 d. ieškovės valdybos pirmininkas J. L. priėmė sprendimą pakeisti atstovybės Kaune vadovą J. L. į atsakovę V. S.-J. ir leisti jai atstovauti ieškovę pasirašant sutartis su klientais, priimti ir atleisti darbuotojus, pasirašyti su jais sutartis ir dokumentus, susijusius su ieškovės veikla. 2017 m. vasario 7 d. atsakovė buvo atleista iš darbo pagal tuo metu galiojusio LR darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį darbuotojo pareiškimu. 2017 m. vasario 24 d. ši atsakovė kartu su G. L. įsteigė konkuruojančią, analogišką ieškovės vykdomai veiklai vykdančią bendrovę UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiima etikečių, barkodų, lipdukų spausdinimu ir gamyba, teikia kitas spausdinimo paslaugas pakavimo srityje.

Teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė 2016 m. vasario 23 d. konfidencialumo sutarties pasirašymo su atsakove fakto.

Pagal Darbo kodekso 39 straipsnį, reglamentuojantį susitarimą dėl konfidencialios informacijos apsaugos, darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia. Šio susitarimo forma įstatyme nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimas sudaromas tarp darbo sutarties šalių, o darbo sutarties forma yra rašytinė, darytina išvada apie analogiška forma sudarytiną susitarimą dėl konfidencialumo. Nagrinėjamu atveju ieškovė remiasi būtent tokia forma sudaryta konfidencialumo sutartimi.

Pagal LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.192 straipsnį, kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą. Tai reiškia, kad, jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant elektroninį paštą, privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Minėtas reikalavimas iš esmės reiškia, kad turi būti galima tinkamai identifikuoti pasirašančio asmens tapatybę bei parašo tinkamumą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tik saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose (LR elektroninio parašo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, tik esant saugiam elektroniniam parašui galima objektyviai įvertinti, kad elektroninio laiško siuntėjo ir gavėjo duomenys, taip pat šio laiško turinys ir kiti duomenys yra patikimi.

Teismas konstatuoja, jog ieškovė, pateikusi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą t. 4 b.l 146-182, įrodė konfidencialumo sutarties t. 1 b. l. 111 išsiuntimo iš atsakovės elektroninio pašto faktą.

Liudytojas A. Č., ieškovės įmonės valdybos narys nuo 2018 m., iki tol nuo 2015 m. gegužės mėn. dirbęs vykdančiuoju direktoriumi, parodė kad sudarant konfidencialumo sutartį nebuvo pagrindo nepasitikėti atsakove – lietuvišką tekstą ji vertė telefonu, pats vertė automatiniu būdu internetu. Atsakovė buvo atsakinga už atstovybės darbą ir naujų klientų ieškovės įmonei atvedimą. Iš (duomenys neskelbtini) pusės jis prižiūrėjo konfidencialumo sutarties sudarymą. J. L. 2016 m. pavasarį pasirašė visas konfidencialumo sutartis (popierinius variantus) Kaune, paliko jas susipažinti ir darbuotojams priimti sprendimą, pasirašyti ar ne. Elektroniniu paštu šias sutartis gavo pasirašytas. Originalo atsakovė negrąžino, tačiau nekilo abejonių, kad tai ne atsakovės parašas. Prieš tai derino 3-5 sutarties versijas. Kompiuterių priežiūrai samdo informacinių technologijų firmą, jos specialistas iš Rygos prie atsakovės asmeninio kompiuterio prisijungti, kad šią sutartį išsiųstų, negalėjo. Konfidencialumo sutarties originalų nutraukiant darbo santykius neišsireikalavo dėl to, kad tada buvo daug spręstinų kitų klausimų. Atsakovė iš darbo išėjo per vieną dieną, originalo nepareikalavo dėl jos emocinės būklės, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo suvaidinta. Ar turi kitų darbuotojų pasirašytus konfidencialumo sutarčių originalus, negali pasakyti. Išeidama iš darbo atsakovė išsivedė ir apie 30 klientų, elektroniniais laiškais pasiūliusi jiems tas pačias paslaugas už mažesnę kainą, todėl atstovybėje nebebuvo iš ko generuoti pelną.

Liudytojas J. L., ieškovės valdybos vadovas, patvirtino atsakovės nurodytas darbinių santykių pradžios aplinkybes. Susitarė, kad techninį darbą atliks įmonė Latvijoje, jie (atsakovė ir A. S.) dirbs su klientais. Jie veikė kaip privatūs asmenys, santykių įforminimas užtruko, aiškino savo technologijas. Iki atstovybės įsteigimo darbo santykių su jais nebuvo, tik pokalbiai, derybos. Kai buvo įsteigta atstovybė, priėmė kaip darbuotojus – klientų vadybininkus. Iš pradžių atstovybei vadovavo pats, paskui atsakovę priėmė dirbti direktore. Visiems atvežė po konfidencialumo sutarties, kurią paruošė atsakovės sutuoktinis, egzempliorių; kažkas pasirašė iš karto, kažkas norėjo pasilikti paskaityti. Atsakovė šią sutartį pasirašė ne išsyk, iš jos gavo skenuotą variantą elektroniniu paštu. Originalas turėjo būti ofise (duomenys neskelbtini), tačiau, kai atsakovė išėjo iš darbo, ten jo nerado. Neprisimena, ar klientas (duomenys neskelbtini) teikė užsakymus iki 2013 m. lapkričio mėn. (per mėnesį būna apie 2000 užsakymų). Neprisimena, ar buvo atsakovės pareiginiai nuostatai. Iš pradžių dirbo pasitikėjimo pagrindu. Būtinybė pasirašyti konfidencialumo sutartį atsirado vėliau – ieškovei nepatiko, kad atsakovė komunikuoja tik iš personalinio kompiuterio ir telefono.

2019 m. sausio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad elektroniniai laiškai su lietuvišku konfidencialumo sutarties tekstu buvo išsiųsti iš atsakovės elektroninio pašto dėžutės adresatui (duomenys neskelbtini). Atsakovė pripažino, jog pati parengė konfidencialumo sutartį, nes pirminis ieškovės pasiūlytas jos variantas darbuotojams netiko. Siekdama įrodyti, kad neišsiuntė A. Č. adresuotu elektroniniu laišku konfidencialumo sutarties, atsakovė turėjo įrodyti, jog Team Viewer programa buvo jos kompiuteryje, kad ieškovė turėjo prisijungimo prie jos kompiuterio per šią programą duomenis (nekintantį slaptažodį), kad 2016 m. kovo 14 d. ieškovė prisijungė prie atsakovės kompiuterio. Sutiktina su ieškove, kad, jeigu šios aplinkybės iš tiesų egzistuotų, atsakovė turėtų galimybę tai įrodyti (pvz., prašydama paskirti informacinių technologijų ekspertizę asmeniniu kompiuteriu ar iš asmeninio elektroninio pašto atliktiems veiksmams ištirti) (CPK 178 str.). Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto t. 6 l. 70-71 matyti, kad, jeigu kas nors 2016 m. kovo 14 d. būtų prisijungęs prie atsakovės kompiuterio, tai būtų galima nustatyti, kadangi Team Viewer programa šią informaciją saugo. Atsakovė nepateikė ir įrodymų, pagrindžiančių, jog jos kompiuteryje buvo įdiegta Team Viewer programa bei kad ieškovė turėjo jos TeamViewer prisijungimo vardą ir slaptažodį.

Visgi, teismo vertinimu, šių aplinkybių ir liudytojų parodymų nepakanka identifikavimui, ar konfidencialumo sutartį yra pasirašiusi atsakovė. Pastarosios teigimu, ieškovės pateiktame variante parašas, nors ir panašus į atsakovės, yra ne jos. Ieškovė pagrįstai teigia, jog, vadovaujantis CPK 184 straipsniu, tokiu atveju atsakovė privalo įrodyti parašo suklastojimą, tačiau pažymėtina, kad to įgyvendinti ji negali nesant konfidencialumo sutarties originalo popierine forma (rašysenos ekspertizei turėtų būti pateikiami tik tiriamųjų rankraštinių įrašų ir parašų originalai, ne kopijos). Teismas sprendžia, jog rizika dėl konfidencialumo sandorio originalo praradimo šiuo atveju tenka ieškovei kaip atsakovės darbdavei, kurios iniciatyva ir kuriai aktualios informacijos apsaugai šią sutartį ieškovė nurodė sudariusi. Nepriklausomai nuo vertinimo, kuri šalis turėtų popierine forma sudarytos sutarties originalą pateikti, byloje jo nėra, abi šalys nurodė jo neturinčios, taigi, atsakovės parašo identifikavimas neįmanomas (ltec.lt, Metodinės rekomendacijos: rašysenos ekspertizė; CPK 185 straipsnis).

Ieškinio pagrindas yra neteisėtas nesąžiningas konkuravimas su ieškove, atsakovėms be ieškovės sutikimo pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi – jo klientų sąrašu ir technologijomis, atsakovei UAB teikiant analogiškas spausdinimo paslaugas mažesnėmis kainomis, veikloje naudojant tokį patį spausdintuvą HP Indigo.

Civilinė atsakomybė už nesąžiningą konkuravimą atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai ši prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia, jog ieškovė šias sąlygas įrodė.

Sutiktina su atsakovėmis, kad ieškovė su V. S.-J. nepasirašė nekonkuravimo sutarties, neleidžiančios užsiimti tokia pat ar panašia veikla, kad spausdintuvas HP Indigo nėra patentuotas, jį naudoja ir kiti tuo pačiu ar panašiu verslu besiverčiantys asmenys, todėl analogiška (duomenys neskelbtini) veikla pati savaime nereiškia nesąžiningo konkuravimo. Tačiau teismas sprendžia, jog nepriklausomai nuo to, jog ieškovė neįrodė konfidencialumo sutarties su V. S.-J. sudarymo, ji pagrindė, kad klientų sąrašas yra (duomenys neskelbtini) įmonės komercinė paslaptis ir kad atsakovės juo neteisėtai pasinaudojo.

Ieškovė pagrįstai teigia, jog jos klientų sąrašas yra jos komercinė paslaptis. Jis yra slaptas ir vertingas, nes nėra prieinamas viešai, o įgytas per ilgamečius veiklos ryšius. Aplinkybę, kad ši informacija yra vertinga, patvirtina faktas, jog ieškovė patyrė išlaidų klientų sąrašui kurti ir plėsti, t. y. siuntė atsakovę į komandiruotes, kur ji pritraukdavo naujus klientus ( t. 4 l. 62). Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ji, dirbdama ieškovės įmonėje, pritraukė daug klientų ir tai buvo jos pagrindinis darbas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė siuntė ją į parodas, kurių metu ji užmegzdavo naujas pažintis, apsikeisdavo su potencialiais klientais kontaktais ir toliau su jais bendradarbiaudavo (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:10:30). Duomenys apie klientus susiję ir su duomenimis apie jų kontaktinius asmenis, sprendimus priimančiais asmenimis, verslo santykių praktiką, technine informacija, padedančia vykdyti veiklą ir kt. Tokio pobūdžio informacija kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip komercinė paslaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

Ieškovė dėjo protingas pastangas šiai informacijai išsaugoti. Ji pateikė atsakovei pasirašymui konfidencialumo sutartį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, jog pati koregavo ir parengė šios sutarties tekstą. Minėta, kad ieškovė įrodė sutarties teksto, kuriame jos klientų, tiekėjų, partnerių sąrašas, pardavimo ir pirkimo sąlygos, sutartys, paslaugų kainos, pardavimo metodai, produktų ir paslaugų savikaina ir kiti toje sutartyje nurodyti verslo faktoriai yra identifikuoti kaip įmonės komercinė paslaptis, išsiuntimą ieškovei iš atsakovės elektroninio pašto ir atsakovės atsikirtimų apie šio veiksmo atlikimą ieškovės iniciatyva, naudojantis informacinėmis technologijomis, nepagrįstumą. Nors atsakovės parašo toje konfidencialumo sutartyje identifikuoti negalima, iš atsakovės paaiškinimų matyti, jog sutarties tekstas jai buvo žinomas. Dėl to, vertinant protingumo principu, kaip tuometinė ieškovės padalinio Lietuvoje vadovė, kuriai yra taikomi visi vadovui CK 2.87 straipsnyje nurodyti standartai, įskaitant, lojalumo ir interesų konflikto vengimo pareigas, kuri derantis dėl darbo santykių su ieškove kaip savo privalumus nurodė patirtį klientų paieškos srityje, atsakovė negalėjo nesuprasti, jog ieškovės klientų duomenys sudaro (duomenys neskelbtini) įmonės komercinę paslaptį. Sutiktina su ieškove, kad vien atsakovės pasamdymas atstovybės Lietuvoje vadove yra pakankamos ieškovės pastangos santykiuose su pačia vadove apsaugoti informaciją, sudarančią ieškovės komercinę paslaptį. Tuo remiantis atmestini atsakovių argumentai dėl duomenų apie ieškovės klientus nelaikymo ieškovės komercine paslaptimi

LR konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas ūkio subjektams draudžia atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

Vadovaujantis teismų praktika, šie laiškai nagrinėjamos kategorijos bylose yra pakankami įrodymai išvadai, jog atsakovė tokio pobūdžio laiškus rašė ne tik pastariesiems klientams, bet ir visiems kitiems 29 ieškovės nurodytiems klientams, kurie iš jos buvo pervilioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-326/2012). Atsakovė šių rašytinių įrodymų nenuginčijo ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad klientai patys su ja susisiekė, siekdami įsigyti prekes iš (duomenys neskelbtini). Ieškovė pagrįstai teigia, jog atsakovė aplinkybę, kad nesiėmė veiksmų ieškovės klientams pervilioti, įrodinėjo melagingais paaiškinimais. Atsakovė teigė, kad nutraukdama darbo santykius su ieškove neturėjo jokių profesinių planų, kad veiklos pauzė truko apie vieną mėnesį ir per tą laiką ji priėmė sprendimus dėl savo ateities (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:56:46). Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė, prieš nutraukdama darbo santykius su ieškove, viską buvo suplanavusi ir nusprendusi steigti savo verslą, kad dar neįsteigusi (duomenys neskelbtini) ėmėsi aktyvių veiksmų ieškovės klientams pervilioti, po dviejų savaičių nuo darbo santykių nutraukimo įsteigė konkuruojančią įmonę. Nurodyti elektroniniai laiškai paneigia ir atsakovės teiginius apie tai, jog iš ieškovės ji išsivedė tik tuos klientus, kuriuos atsivedė į ieškovės įmonę pradedama joje dirbti (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:43:10). Atsakovės atsivestų klientų sąrašas yra t. 4 b. l. 80 ((duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (ankstesnis pavadinimas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini))). Visų pirma, ieškovė iš šio sąrašo atsakovėms reiškia pretenzijas tik dėl klientų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Antra, atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos teiginių teisingumą (pvz., ankstesnį bendravimą įrodančio jos pačios banko sąskaitos išrašo), nekonkretizavo, kada pirmąkart su jais užmezgė kontaktus, kokiomis priemonėmis ir konkrečiomis aplinkybėmis surado šiuos konkrečius klientus, kada juos atsivedė į ieškovės įmonę. Atsakovė patvirtino, jog šiems klientams niekada neteikė etikečių spausdinimo paslaugų savo vardu. Teismo posėdžio metu ji įvardijo du klientus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaip savo asmeninius klientus, motyvuodama tuo, kad asmeniškai pažįsta su šiomis įmonėmis susijusius asmenis, tačiau pavirtino, kad ji niekada neteikė jiems prekių ir paslaugų savo vardu, o veikiau rekomendavo kitas įmones, tuo pačiu rekomendavo ir ieškovę (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:11:49). Be to, atsakovė negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu kitus 14 jos išvardintų klientų ji laiko savo klientais, kodėl turėjo teisę pervilioti ir teikti paslaugas net 29 klientams, kuriuos ji aptarnavo dirbdama ieškovės įmonėje. Pažymėtina, jog atsakovei buvo žinomos jos kaip ieškovės padalinio vadovės ir darbuotojos atsakomybės, į kurias pateko ne tik klientų paieška ir jų aptarnavimas, bet ir ieškovės atstovybės Lietuvoje darbuotojų veiklos organizavimas. Siekdama įsidarbinti ieškovės įmonėje, atsakovė siūlė savo paslaugas klientų suradimo srityje, ką patvirtino ir liudytojai G. L. ir A. S., todėl turėjo numatyti, kad į įmonę atvesti klientai yra ne jos, o ieškovės, ir kad ji, išeidama iš darbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje, negalės jų išsivesti. Jei ir būtų galima remtis atsakovės paaiškinimais apie kontaktus, gautus dirbant turizmo srityje ar (duomenys neskelbtini), tai neatleidžia atsakovės nuo KĮ 15 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo duomenimis apie asmenis, tapusiais ieškovės klientais, naudoti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo santykių pasibaigimo, nors ieškovės ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje tokio draudimo ir nėra. Pareiga saugoti ieškovės komercinę paslaptį jai kilo iš minėto įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 58 punktas). Tai, jog atsakovei pradėjus dirbti pas ieškovę atsakovės nurodyti atsivestieji klientai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo ieškovės verslo klientai, matyti ir iš nevieša pripažintos medžiagos – ieškovės banko sąskaitų 2013-08-01 – 2013-12-31 išrašų bei ieškovės 2018-07-25 pateikto banko sąskaitos išrašo su dalimi ieškovės užjuodinto teksto. Atsakovė elektroninius laiškus su pasiūlymais bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) rašė ne tik jos išvardintiems klientams, bet ir kitiems klientams, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovė teikė neteisingus paaiškinimus ir apie tai, kokiu būdu ir iš kokio elektroninio pašto informavo klientus apie jos išėjimą iš ieškovės įmonės. Ji nurodė, kad klientams rašė tik iš (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:57:57), kai iš byloje esančių įrodymų matyti, kad, dar neįsteigusi konkuruojančios bendrovės, elektroninius laiškus ieškovės klientams ji siuntė iš konkuruojančios bendrovės elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ir įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovės klientai išreiškė norą nutraukti bendradarbiavimą su ieškove ir pradėti dirbti su (duomenys neskelbtini) vien dėl to, kad turėjo asmeninį atsakovės telefoną (pastaroji aplinkybė nepaneigia ieškovės įrodyto klientų sąrašo kaip komercinės paslapties statuso).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų-faktūrų registrų t. 2 b.l. 125 – 174 matyti, kad nuo pat jos įsteigimo įmonė generavo pastovias pajamas, teikdama prekes ir paslaugas būtent ieškovės klientams. Swedbank pateiktas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog šios sąskaitos buvo apmokamos ( t. 2 b.l. 176-183), t. y. jau 2017 m. kovo mėn. pabaigoje (duomenys neskelbtini) gavo 185 736.56 Eur pajamų iš perviliotų ieškovės klientų. Tai matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis ieškovės parengtos suvestinės lentelės t. 6 b. l. 111.

Atsakovės nepasinaudojo savo teise įrodyti savo sąnaudas, neįvykdė teismo pasiūlymo pateikti (duomenys neskelbtini) pelno ir nuostolių ataskaitas, todėl darytina išvada, kad ieškovė įrodė, jog su ja konkuruojanti bendrovė savo neteisėtais veiksmais gavo naudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Iš ieškovės pateiktos PVM sąskaitų-faktūrų registrų suvestinės matyti, kad ką tik įsteigta (duomenys neskelbtini) ieškovės klientams teikė didelės vertės prekes ir paslaugas, o kiekvieną jos veiklos mėnesį perviliotų klientų vis daugėjo. Sutiktina su ieškove, jog įprastai naujai įsteigtas verslas iš pradžių dažniausiai veikia nuostolingai, nes dar nėra sukūręs savo klientų bazės. Dėl nesąžiningos konkurencijos nagrinėjamu atveju buvo priešingai – iš PVM sąskaitų faktūrų registro matyti, kad pirmaisiais (duomenys neskelbtini) veiklos mėnesiais didžioji dauguma sąskaitų buvo išrašomos būtent ieškovės klientams ir kiekvieną mėnesį šių klientų daugėjo. Tokiu būdu PVM sąskaitų faktūrų registras ir Swedbank banko sąskaitos išrašai įrodo, kad (duomenys neskelbtini), nesąžiningai konkuruodama su ieškove, pasinaudodama jai atsakovės V. S.-J. perduota informacija apie ieškovės klientus (jų kontaktinius asmenis, kainas, taikomus gamybinius metodus ir kita informacija), sudarančia ieškovės komercinę paslaptį, perviliojo ieškovės klientus, taip perimdama pastarosios turėtą rinkos dalį.

Išvardinti įrodymai pagrindžia, kad atsakovė, siekdama turtinės naudos ir savo įsteigto verslo sėkmės, teisėtai gavusi duomenis apie ieškovės komercine paslaptimi esantį jos klientų sąrašą, neteisėtai, nepraėjus vieneriems metams nuo darbo santykių su ieškove pasibaigimo, perdavė savo įsteigtai įmonei (duomenys neskelbtini) ieškovės komercine paslaptimi esantį jos klientų sąrašą, o (duomenys neskelbtini) šią komercinę paslaptį neteisėtai, be ieškovės sutikimo, įgijo ir naudojo, turint tikslą konkuruoti siekiant sau naudos.

Pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį, asmenys, neteisėtais būdais įgiję informaciją, kuri yra komercinė paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. Nuostoliais šiuo atveju laikomos komercinei paslapčiai sukurti, naudoti turėtos išlaidos bei negautos pajamos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos prasme „neteisėtas įgijimas“ reiškia tiek pirminį (t. y. neteisėtą informacijos gavimą iš jos teisėto savininko), tiek antrinį (neteisėtą informacijos gavimą iš ją neteisėtai gavusio asmens) informacijos gavimą. Šios teisės normos taikymui nėra svarbu, kokiu būdu įgyta informacija, svarbu tai, kad jos įgijimas būtų neteisėtas. CK 1.116 straipsnio 4 dalies dispozicijoje įtvirtintas terminas „įgijimas“ aiškintinas, kaip apimantis visus veiksmus, nukreiptus į komercinės paslapties paviešinimą. Taip yra todėl, kad draudžiamas yra ne tik komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėtas gavimas, bet ir kiti neteisėti veiksmai. Komercinės paslapties įgijimą aiškinant tik kaip neteisėtą komercinės paslapties gavimą, teisėtai gavusiam, tačiau neteisėtai paviešinusiam asmeniui negalėtų kilti teisinė atsakomybė. Komercinė paslaptis yra pramoninės nuosavybės objektas – specifinio pobūdžio turtas, o išviešinta komercinę paslaptį sudaranti informacija praranda komercinės paslapties statusą. Komercinė paslaptis paviešinama atskleidimu, neteisėtu jos perdavimu, todėl saugoma ir nuo minėtų neteisėtų veiksmų atlikimo. Neteisėtas komercinės paslapties atskleidimas – ją žinančio asmens kitam asmeniui suformuotas tam tikrų duomenų turinio žinojimas. Neteisėtas komercinės paslapties perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis neteisėtai (pvz., materialius dokumentus, duomenų laikmenas, elektroninius dokumentus ir kt.) perduoda tretiesiems asmenims. Komercinės paslapties atskleidimas paprastai yra ir jos perdavimas. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje nustatyta ir deliktinė, ir sutartinė atsakomybė už neteisėtą komercinės paslapties įgijimą. Pagal bendrąją taisyklę, informacijos įgijimas pagal CK 1.116 straipsnio 4 dalį nesiejamas su sutartinių teisinių santykių egzistavimu – tarp komercinės paslapties savininko ir ją neteisėtai įgijusio asmens sutartiniai teisiniai santykiai gali neegzistuoti – taikoma deliktinė atsakomybė. Sutartinė teisinė atsakomybė CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos pagrindu kyla sutarties pažeidimo atveju – nagrinėjamos teisės normos dispozicijoje eksplicitiškai išskiriamos dvi subjektų, kuriems kyla sutartinė atsakomybė, grupės – darbuotojai ir kitokios sutarties šalys. Terminas „darbuotojas“ CK 1.116 straipsnio prasme aiškintinas kaip apimantis tiek esamus (darbo sutartis bylos nagrinėjimo metu nėra nutraukta), tiek buvusius komercinės paslapties subjekto darbuotojus, kuriems yra išlikęs (pažeidimo metu buvo išlikęs) įsipareigojimas sutartyje ar įstatyme nurodytą terminą saugoti komercinę paslaptį. Asmenys, kuriems teisinė (sutartinė arba deliktinė) atsakomybė kyla už neteisėtą komercinės paslapties įgijimą, privalo atlyginti nuostolius, kuriuos šiuo atveju sudaro komercinės paslapties savininko patirtos išlaidos sukurti, tobulinti ir naudoti komercinę paslaptį (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai). Komercinę paslaptį sudaranti informacija yra saugoma ne vien nuo jos įgijimo ar išviešinimo, bet ir nuo jos neteisėto naudojimo. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas atskyrė komercinės paslapties naudojimą nuo komercinės paslapties išviešinimo kaip dvi savarankiškas neteisėtų veiksmų išraiškos formas. Neteisėtas komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimas CK 1.116 straipsnio 4 dalies prasme sudaro savarankišką neteisėtą veiksmą. Už neteisėtą komercinę paslaptį sudarančios informacijos naudojimą teisinė atsakomybė kyla visiems neteisėtai informaciją panaudojusiems asmenims – atsako tiek buvę ir esami komercinės paslapties savininko darbuotojai ir kitokių sutarčių šalys, tiek asmenys, kurių sutartiniai santykiai su informacijos savininku nesaisto. Dėl neteisėto komercinės paslapties panaudojimo taip pat galima tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 68-83 punktai).

Ieškovė įrodė, jog dėl neteisėtų atsakovių veiksmų ieškovė patyrė netiesioginius nuostolius, pagrįstus A. P. atliktos nuostolių įvertinimo ataskaitos duomenimis t. 4 b. l. 8.

Šie nuostoliai buvo apskaičiuoti lyginant vidutines mėnesines kiekvieno kliento pajamas, ieškovės gautas 2016 m. (ataskaitos priedas 2), su 2017 ir 2018 m. iš kiekvieno kliento kiekvieną mėnesį vidutiniškai gautomis pajamomis bei atsižvelgiant į ieškovės patiriamas kintamąsias sąnaudas ir pelno mokestį. Yra apskaičiuojamos vidutinės mėnesinės kiekvieno kliento pajamos 2016 m. (pvz. (duomenys neskelbtini) 8493,10 EUR). Antra, yra apskaičiuojamos 2017 ir 2018 m. kiekvieno mėn. pajamos ir palyginamos su 2016 m. vidutinėmis pajamomis. Tokiu būdu yra gaunamos kiekvieno mėnesio negautos pajamos. Pvz., (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės mėn. iš ieškovės pirko prekių už 637,86 EUR, todėl iš šio kliento 2017 m. gegužės mėn. ieškovė negavo 7855,24 EUR pajamų (8493,10-637,86).Trečia, apskaičiavus visų mėnesių nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. gegužės negautas pajamas jos yra sudedamos ir gaunamos visos negautos pajamos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. gegužės, pvz., iš (duomenys neskelbtini) už visą laikotarpį negautos pajamos sudaro 136 337,53 EUR. Apskaičiavus iš visų 29 klientų negautas pajamas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. gegužės yra nustatoma, kad iš visų klientų buvo negauta 310 113,08 EUR pajamų (ataskaitos priedas 4, 61 stulpelis, paskutinė eilutė). Ketvirta, yra apskaičiuojamos sąnaudos. Jos yra siejamos ne su kiekvienu klientu atskirai, o skaičiuojamos bendrai visiems klientams, apskaičiuojant kiekvieno mėnesio kintamų sąnaudų procentą, kuris gaunamas palyginus iš pardavimų, susijusių su etikečių spausdinimu, gautas pajamas, su sąnaudomis, patiriamomis spausdinant etiketes. Pvz., 2017 m. gegužės mėn. ieškovė pardavė 72 789 EUR prekių ir paslaugų, susijusių su etikečių, naudojant HP technologiją, spausdinimu ir patyrė 18 300 EUR sąnaudų (dažai, lakas, popierius ir pan.). Šios sumos yra gaunamos vadovaujantis detalia pelno ir nuostolių ataskaita (ataskaitos priedas 8). Kintamųjų sąnaudų procentas yra gaunamas pagal proporciją x = 18 300 * 100 / 72 789.; x = 25,1411614 proc. Taip yra apskaičiuojamas kiekvieno mėn. kintamųjų sąnaudų procentas. Penkta, už kiekvieną 2017 ir 2018 m. mėn. paskaičiuotas sąnaudų procentas yra atitinkamai taikomas nustatytai kiekvieno mėn. negautų pajamų vertei. Tokiu būdu yra nustatomas kiekvieno mėn. kiekvieno kliento negautas pelnas prieš mokesčius. Pvz., (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės mėn.: 1) 7855,24 * 25,1411614 proc. / 100 = 1974.97 EUR; 2) 7855.24-1974.97 = 5880.27 EUR. Tuomet tapačiai atliekami skaičiavimai kiekvienam klientui už kiekvieną mėn. ir gaunama, kad visa negauto pelno suma yra 239 622 EUR ( ataskaitos priedas 4, 61 stulpelis, paskutinė eilutė). Šešta, iš negauto pelno yra atimamas pelno mokestis, kuris Latvijoje yra 15 proc., ir yra gaunamas grynasis pelnas - 239622,60 * 15 proc. / 100 proc. = 35943; 2) 239 622 - 35 943.3 = 203 679 Eur.

Kadangi KĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas galioja vienerius metus nuo asmens, kuriam komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jo darbo su atitinkamu ūkio subjektu, sprendžiant dėl atsakovių pareigos atlyginti netiesioginius nuostolius, jie apskaičiuotini 2017 m. vasario – 2018 m. sausio mėn. laikotarpiu. Ieškovės nurodyta šio termino taikymo praktika nesivadovautina dėl to, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-238- 378/2018, aptartu atveju draudimas naudoti komercinę paslaptį sudarančią informaciją buvo nustatytas darbo sutartyje. Nurodomoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad Konkurencijos įstatymo įtvirtinto reglamentavimo, nustatančio tam tikrą terminą, kuriam pasibaigus asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją, tikslas yra apsaugoti komercinės paslapties turėtojo interesus, kad jo komercinė paslaptis kuo ilgiau nebūtų žinoma tretiesiems asmenims ir nesudarytų sąlygų konkurencijai. Pasibaigus įstatyme arba sutartyje nustatytam terminui po atitinkamų santykių pasibaigimo, asmenų, kuriems komercinė paslaptis buvo žinoma dėl darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, ryšiai su ūkio subjektu jau būna nutolę, tokie asmenys paprastai jau nebeturi ir nebegali turėti konkrečios vertingos informacijos apie ūkio subjekto klientus, teikiamas paslaugas ar prekes, todėl po tokio termino pasibaigimo komercinės paslapties panaudojimas nebėra toks reikšmingas konkurencijos ir ekonominės naudos gavimo prasme. Dėl to, vadovaujantis ieškovės pateikta nuostolių apskaičiavimo metodika, jos nurodyta netiesioginių nuostolių suma sumažintina 2017 m. sausio ir 2018 m. vasario – gegužės mėn. apskaičiuota negautų pajamų suma, o būtent: 239 622,60 - (7990,25+16268,86+17531,02+15640,40+15385,04) (166 807,03x15/100), dėl ko 2017 m. vasario – 2018 m. sausio mėn. ieškovės negautos pajamos yra 141 785,98 EUR dydžio (166 807,03-25 021,05).

Atsakovių pateikti atsikirtimai dėl ieškovės netiesioginių nuostolių nėra pagrįsti. Atmestini jų argumentai dėl vertintojo nekompetentingumo. Negautų pajamų dydžio apskaičiavimus atliko specialistas, turinis socialinių mokslų bakalauro laipsnį, ekonomikos profesinio magistro laipsnį finansų srityje bei verslo administravimo magistro laipsnį. Teigdamos, kad žala buvo apskaičiuota neteisingai, atsakovės nepateikė teisingos, jų manymu, žalos apskaičiavimo metodikos, nenurodė, kokie duomenys turėtų būti vertinami apskaičiuojant žalą, nenurodė, kokią įtaką žalos dydžiui turi ieškovės finansiniai ištekliai, kintamosios sąnaudos, kaip turėtų būti vertinami pateikti įmonės balansai, pelno ir nuostolių ataskaitos ir pan. (pažymėtina, jog pagal CPK 178 straipsnio nuostatas atsikirtimai į ieškinį turi būti pagrįsti). Klaidingas argumentas, kad nuostolių vertinimo ataskaitoje neatsižvelgta į sąnaudas, susijusias su darbuotojų išlaikymu – ataskaitos žalos skaičiavimo metodikos 2 dalies V punkte numatyta, kad tiesioginių su darbo užmokesčiu susijusių sąnaudų nėra, nes darbuotojai gauna fiksuotus atlyginimus (t. 4 b. l. 28). Juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo, todėl išlaidos ieškovės atstovybės darbuotojams, vertinant atstovybės gaunamą pelną, turi būti vertinamos atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi daug darbuotojų, kurie gali aptarnauti jos atstovybės aptarnautus klientus, nepatirdama atskirų išlaidų jiems išlaikyti. Taip pat atsakovės nurodė, jog ieškovė ataskaitoje netiesioginius nuostolius turėjo apskaičiuoti remiantis pelno praradimu, kuris 2016 m. sudarė 5924 EUR, kurį atsakovės apskaičiavo pagal 2016 m. pelno ir nuostolių ataskaitą, kurioje yra numatyta, kad ieškovė sumokėjo tik 394 EUR pelno mokesčio. Sutiktina su ieškove dėl šio argumento nepagrįstumo, kadangi pelno mokestis yra mokamas tik nuo apmokestinamo pelno, kuris mažinamas atsižvelgiant į praėjusių metų nuostolius. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje ieškovės sumokėto pelno mokesčio dydis yra nesusijęs su 2016 m. jos faktiškai gauto pelno dydžiu. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės atstovybė per mėnesį gaudavo apie 35 000-40 000 Eur pajamų, kurių bent pusė, jos manymu, turėjo sudaryti pelną (2019 m. birželio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:51:00). Tokiu būdu atsakovė pripažįsta, kad ieškovės prašomų priteisti atstovybės negautų pajamų dydis neprieštarauja iš perviliotų klientų atstovybės gautoms pajamoms.

Siekdama užmegzti kontaktus su kuo daugiau juridinių asmenų, ieškovė dalyvavo (duomenys neskelbtini) rekomendacijų programoje, sumokėjo už 2016 m. metinę narystę 1028, 50 Eur, siuntė atsakovę į komandiruotes tikslu susipažinti su gamybos naujovėmis ir susitikti su klientais. Komandiruotėms ieškovė patyrė 1750,81 EUR išlaidų, iš viso patyrė 2779,31 EUR tiesioginių išlaidų. Sutiktina su atsakove, jog nuostolių vertintojas šias išlaidas nepagrįstai prilygino ieškovės patirtai tiesioginei žalai. Verslo praktikoje tokios išlaidos yra įprasta investicija į darbuotoją, kuri atsiperka jo veikloje, tokiu būdu sąlygodama ieškovės pelną, o ne nuostolius. Ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų, jog naudą iš jos mokymo gavo ir pati ieškovė, juolab atsižvelgiant į tai, kad atsakovė į komandiruotes vyko 2015 m. pavasarį ir 2016 m. sausio mėnesį (duomenys iš vertinimo ataskaitos bei ieškovės pateiktų komandiruočių ir kitų tiesioginių išlaidų apmokėjimo įrodymų).

Ieškovė įrodė ir priežastinį ryšį tarp nurodytų neteisėtų atsakovių veiksmų ir ieškovės negauto pelno. Jį patvirtina tai, kad darbo sutartį su ieškove atsakovė nutraukė savo noru be svarbių priežasčių ir, nepraėjus vienam mėnesiui, įsteigė konkuruojančią bendrovę; atsakovei buvo žinoma ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija; atsakovės įsteigta konkuruojanti bendrovė per atsakovę pradėjo siųsti elektroninius laiškus ieškovės klientams, siūlydamos konkuruojančios bendrovės paslaugas; atsakovė apie jos išėjimą iš darbo pas ieškovę pastarosios klientus informavo iš naujo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini); ieškovė patyrė ir patiria nuostolius, prarado rinkos dalį; konkuruojanti bendrovė gavo ir gauna pajamų iš užsakymų iš buvusių ieškovės klientų; ieškovė neteko užsakymų iš klientų, su kuriais dirbo atsakovė. Iš nuostolių vertinimo ataskaitos 2 ir 3 priedų t. 4 b. l. 39, kuriuose pateikti duomenys apie ieškovės gautas pajamas laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn., bei (duomenys neskelbtini) pardavimus ieškovės klientams pagrindžiančių PVM sąskaitų faktūrų registro išrašų lentelės matyti, kad nuo tada, kai atsakovė įsteigė konkuruojančią bendrovę, ieškovės pajamos iš nurodytų klientų pastoviai krito ir pasiekė nulį, o konkuruojančios bendrovės pardavimai augo, t. y. ieškovės pastovūs klientai tapo konkuruojančios bendrovės pastoviais klientais, o periodiškai perkantys klientai tapo konkuruojančios bendrovės periodiškai ar pastoviai perkančiais klientais.