- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- e2YT-22695-1067/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, atsiradusiam po jo motinos J. Š. mirties. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama J. Š.. Pareiškėjas po mamos mirties nesikreipė į notarą, nes mama jam buvo padovanojusi 13700/27200 dalių žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šeimoje buvo nuspręsta, kad kitas mamos turtas po jos mirties atiteks pareiškėjo broliams V. Š. ir K. Š.. Tačiau brolis V. mirė dar iki mamos mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), Kęstutis mirė (duomenys neskelbtini). Po brolio K. mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą, kad priimtų palikimą po jo mirties, tačiau paaiškėjo, kad K. Š. neturi jokio turto, o nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tebėra registruotas asmeninės nuosavybės teise J. Š. vardu. Pareiškėjas nurodo, kad terminas priimti palikimą buvo praleistas dėl pateisinamos priežasties, nes jis buvo įsitikinęs, kad jo brolis K. Š. yra priėmęs palikimą po mamos mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. Š. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl J. Š. palikimo priėmimo, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo A. Š. motina J. Š.. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjas nurodė, jog šių veiksmų neatliko, kadangi buvo įsitikinęs, kad jo brolis K. Š. yra priėmęs palikimą po mamos mirties. Tik (duomenys neskelbtini) mirus broliui K. Š., pareiškėjas sužinojo, jog palikimo, atsiradusio po motinos J. Š. mirties, niekas nepriėmė.
Iš byloje pateikto 2025 m. gegužės 9 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad J. Š. nuosavybės teise priklauso 3/10 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/10 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2025 m. birželio 18 d. Pažyma Nr. S-22, patvirtina, kad po J. Š. mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono 3-ajame notaro biure notarės V. K. vedama nebuvo, palikėjos palikimas nėra priimtas. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis pareiškėjas yra likęs vienintelis J. Š. įpėdinis, o K. Š. vaikų neturėjo.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
Pareiškėjas nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido pateisinamos priežasties, nes jis buvo įsitikinęs, kad jo brolis K. Š. yra priėmęs palikimą po mamos mirties. Teismas neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir procesinį terminą praleido dėl savo pačio aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ dėl termino atnaujinimo esminių prieštaravimų nepateikė. Kiti galimi įpėdiniai pagal įstatymą dėl palikimo anksčiau nėra kreipęsi, paveldėjimo byla iki šiol nėra užvesta.
Įvertinus aplinkybes, dėl kurių praleistas nustatytas terminas, konstatuotina, kad termino praleidimo priežastys yra svarbios ir yra pagrindas pareiškėjui atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po motinos J. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priimti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.