Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-23841-545/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-04
Bylos Nr.
e2YT-23841-545/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17972-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Pareiškėjas
O. A., T. T.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-23841-545/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17972-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5.; 3.2.7.1.; 3.4.4.19
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų O. A. ir T. T. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas ir Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjos O. A. ir T. T. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašydamos atnaujinti pareiškėjoms terminą palikimui, atsiradusiam po jų motinos M. J. mirties, priimti.

Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-2):

1.1. Pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl suklydimo;

1.2. Pareiškėjų mama, M. J. mirė 2018-03-20. Pareiškėjos, mirus mamai, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes žinojo, kad yra testamentas, kuriuo savo turimą turtą mama paliko joms (kitų įpėdinių nėra) ir manė, kad turtas mirus mamai automatiškai priklauso joms;

1.3. Nurodo, kad po mamos mirties pablogėjo ir tėvo sveikata, tėvu reikėjo nepertraukiamai rūpintis, nes jis kas mėnesį dėl sveikatos būklės buvo guldomas į ligoninę, todėl pasidomėti dokumentų perrašymu ar kitais veiksmais pareiškėjos vis nerado laiko. Apie tai, kad reikia priimti palikimą jos sužinojo tik tuomet, kai 2019-01-24 mirus tėvui sužinojo, kad priimti palikimą turi nuvykti pas notarą. Notaras pareiškėjoms paaiškino, kad gali paveldėti tik tėvo turto dalį, nes paveldėti mamos turtą jos praleido terminą;

Šalies argumentai

1.4. Pareiškėjos nurodo, kad mamos joms paliktame name visą laiką gyveno tėvas, kurį pareiškėjos prižiūrėjo, prižiūrėjo ir namus, t. y. nuo pat mamos mirties faktiškai valdė turtą, mokėjo mokesčius;

1.5. Pareiškėjos pažymi, kad suklydo dėl palikimo priėmimo termino, tačiau mamos turtą valdė. Valdyti pradėjo ne visą mamos turtą, todėl į teismą kreipiasi ne dėl juridinio fakto nustatymo, o dėl termino priimti palikimą atnaujinimo;

1.6. Mirus mamai pareiškėjos rūpinosi tėvu ir prižiūrėjo visą turtą – tiek tą kuris priklausė tėvui, tiek tą, kuris liko po mamos mirties. Pareiškėjos nurodo, kad jos yra vienintelės įpėdinės pagal testamentą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad mirusiosios M. J. palikimui priimti terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareikšto prašymo patenkinimui (b. l. 9-10).

3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą, nurodė, kad VMI iki 2019-06-20 nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. J. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas pilnai.

4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. J., gim. 1935-10-20, mirė 2018-03-20 (b. l. 3). M. J. gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu - (b. l. 4-5). Iš pateikto teismui 2008-11-06 oficialaus testamento kopijos nustatyta, kad palikėja M. J. jai priklausantį nekilnojamąjį turtą atitinkamomis dalimis paliko savo dukroms O. A. ir T. T. (b. l. 3). Gyventojų registro duomenimis, M. J. šeiminė padėtis – mirusi santuokoje, buvęs sutuoktinis – N. J., gim. 1935-11-25, mirė 2019-01-24. Vaikai – O. A., gim. 1959-04-02 ir T. T., gim. 1960-11-22 (b. l. 5). 6-ojo notarų biuro 2019-04-16 liudijimo duomenimis nustatyta, kad po M. J. mirties 2018-03-20 paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 4). Iš pateiktos N. J. ligos istorijos nustatyta, kad velionis pareiškėjų tėvas sunkiai sirgo, jam diagnozuota ne viena sunki liga (b. l. 6-7).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

6. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos M. J. palikimo priėmimo faktų, notarų biure paveldėjimo byla nepradėta. Byloje suinteresuotieji asmenys prieštaravimų nėra pareiškę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjos praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas palikimui priimti po M. J. mirties baigėsi 2018-06-19. Teismas pripažįsta, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: viena vertus, įstatymų nežinojimas negalėtų būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti terminą, kita vertus, pareiškėjos, neturėdamos teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino ir procedūrų numatytų civiliniame kodekse. Be to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjų tėvas N. J. sunkiai sirgo ir pareiškėjos turėjo juo rūpintis. Pareiškėjos, po tėvo mirties 2019-01-24 iš notaro sužinojusios, kad po motinos mirties jos nepaveldėjo palikėjos M. J. turto pagal testamentą, t. y. apie termino palikimui priimti praleidimą, kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjos, sužinojusios apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

11. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

12. Pareiškėjos už pareiškimą dėl termino atnaujinimo sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 9 p.), kuris buvo įskaitytas šioje byloje. CPK 80 str. 7 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Nagrinėjamu atveju pareiškimas pateiktas per EPP, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma yra 38,00 Eur. Atsižvelgiant į tai pareiškėjoms grąžintina 12,00 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 str. 1 p.).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, –

nutarė:

pareiškimą tenkinti pilnai.

Atnaujinti pareiškėjoms O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2018-03-20.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Grąžinti pareiškėjoms O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,00 Eur (dvylika Eur) dydžio žyminio mokesčio permoką (2019-03-11 AB Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. 452). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šia nutartimi.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Bražinskienė