- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-397-755/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22103-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-397-755/2016
2016 m. balandžio 25 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2279-192/2016 pagal R. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis M. P., antstolis V. K., antstolis R. B., antstolė S. V., B. P., antstolė R. G., UAB Būsto paskolų draudimas, AB SEB bankas, AB Citadele bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjas prašė iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Lexuna“.Kauno apylinkės teismo 2016-01-05 nutartimi: R. P. iškelta bankroto byla;paskirta R. P. bankroto administratoriumi UAB „Lexuna“;patvirtinta 350 Eur lėšų suma,kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti R. P. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinta 13200 SEK (trylikos tūkstančių dviejų šimtų Švedijos kronų) lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį R. P. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ skundžia Kauno apylinkės teismo 2016-01-05 nutartį, prašo nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja teismas žodinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Pažymi, kad šiuo atveju FABĮ 8 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių (fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla) nebuvo, todėl teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo privalėjo vykti žodinio proceso tvarka. Tačiau, nurodo, teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo vyko rašytinio proceso tvarka, bylos šalys į teismo posėdį nebuvo kviečiamos, kas galėjo lemti, kad byla buvo neteisingai išnagrinėta. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 329 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Mano, kad sudarius galimybę bylos šalims dalyvauti teismo posėdyje dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos išnagrinėjimo rezultatas galėjo būti kitoks. Kadangi nebuvo laikomasi imperatyvios įstatymo nuostatos dėl teismo posėdžio formos sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, nutartis naikintina.Be to, suinteresuotas asmuo nurodo, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-3-516/2014 yra nurodęs, kad „<..nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti)..>“.Teigia, kad šiuo atveju pareiškėjas sąmoningai nesiėmė jokių veiksmų, kad mažintų skolas ir atsiskaitinėtų su kreditoriais, nors pareiškėjo gaunamos pajamos leidžia kas mėnesį dalimis dengti įsipareigojimus.Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro apie 1704,56 EUR per mėn., būtiniesiems poreikiams yra reikalinga 1418 EUR mėnesiui suma. Taigi, pareiškėjo finansinė padėtis leidžia bent mažomis dalimis mažinti skolinius įsipareigojimus, tačiau bendrovei nuo 2012 m. skolos nebuvo nei kiek gražinta. Taip pat nurodo, kadangi pareiškėjas nuo 2012 m. gyvena užsienyje, antstoliui vykdant priverstinį skolos išieškojimą, skolos išieškojimas iš pareiškėjo nėra įmanomas, dėl to skolos grąžinimas kreditoriams priklauso iš esmės nuo paties pareiškėjo sąžiningumo ir noro sumažinti skolas.
Suinteresuotas asmuo nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1117-881/2014 yra nurodęs, kad jeigu asmens skoliniai įsipareigojimai yra ir didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos nuolatinės kasmėnesinės pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti pilnai ar bent pradėti vykdyti dalinai, turi būti daroma išvada, kad šis asmuo gali ir yra pajėgus finansine prasme vykdyti jau turimus skolinius įsipareigojimus, kur šis vykdymas iš esmės priklauso tik nuo paties asmens noro ir valios išraiškos stengtis pilnai įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus. Šiuo atveju, po to, kai apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-665-198/2015, paliko teismo nutartį atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą nepakeistą, pareiškėjas nedelsiant, t. y. 2015 m. rugsėjo 23 d., vėl pateikė kreditoriams pranešimą, jog ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigia, kad pareiškėjas, net ir turėdamas galimybių bent iš dalies sumažinti skolas, iš karto parodė, jog prisiimtų įsipareigojimų neketina vykdyti, kas leidžia manyti, kad bankroto procesu yra siekiama pasinaudoti kaip priemone išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo dėstomi teiginiai, neva patvirtinantys pareiškėjo nemokumą, jog nuo 2013 m. antstolis iš pareiškėjo nėra išieškojęs jokių sumų, dar kartą patvirtina, jog pareiškėjo atsiskaitymas su kreditoriais iš esmės priklauso tik nuo paties pareiškėjo noro atsiskaityti su jais, kadangi pareiškėjui gyvenant užsienyje bei ten gaunant pajamas, antstolis neturi galimybių iš pareiškėjo pajamų išieškoti skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrindamas suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo sąžiningumą, neįvertino, jog pareiškėjas, net ir galėdamas dalimis vykdyti įsipareigojimus, visiškai nededa pastangų atsiskaityti su kreditoriais, o stengiasi tik išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo gaunamos pajamos leidžia dalimis atsiskaitinėti su kreditoriais,kad įsipareigojimų vykdymas, pareiškėjui gyvenant užsienyje, iš esmės priklauso tik nuo paties pareiškėjo noro mažinti skolas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą pareiškėjas R. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2016-01-05 nutartį palikti galioti, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nurodo, kad proceso šalys savo argumentus išdėsto procesiniuose dokumentuose. Teigia, kad nagrinėjamu atveju proceso tvarka neturėjo įtakos bylos baigčiai, šalys laisvai ir neapsunkintomis sąlygomis galėjo pateikti visas pastabas, įrodymus, kuriuos būtų pareiškę žodinio proceso tvarka. Be to, atsižvelgiant į bylos specifiškumą, svarbūs rašytiniai dokumentai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jo pradelstų įsipareigojimų suma, įskaitant vykdymo išlaidas, akivaizdžiai viršija 25 MMA. Jis paskutiniuosius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą, neatliko jokių Civilinio kodekso 6.67 str. numatytų sandorių, kurie galėjo pažeisti kreditorių teises ar pablogintų jo finansinę padėtį, kurių pagrindu būtų nustatytas jo nesąžiningumas. Priešingai, jis stengėsi susirasti kuo geriau apmokamą darbą, atsižvelgęs į savo finansinę padėtį, bei turimų įsipareigojimų skaičių, išvyko į Švedijos Karalystę, kurioje dėjo visas pastangas gauti maksimaliai savo galimybėms įmanomą didžiausią atlyginimą ir stengėsi sumažinti turimų įsipareigojimų kiekį. Pažymi, kad nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Teigia, kad jo veiksmuose nenoro atsiskaityti nėra. Likusi 286,56 Eur suma mėnesiui yra panaudojama jo gyvenamosios vietos komunaliniams mokesčiams padengti. Pažymi, kad pagal galimybes jis padengė įsiskolinimus paslaugų tiekėjams bei padengė antstolių vykdymo išlaidas. Be augančių palūkanų ir delspinigių jo skola yra 66921,25 Eur. Teigia, kad siekdamas sumažinti savo skolines prievoles, jis kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Teigia, kad kreipimasis į teismą ir prašymas paskirti bankroto administratorių yra iniciatyvos ir sąžiningumo pavyzdys - jis stengiasi skolas grąžinti.
Atsiliepimas
Pažymi, kad suinteresuotas teismui pateikė ir atsiliepimą į antstolio R. B. 2015-11-25 prašymą dėl leidimo baigti pradėtas vykdymo procedūras, kuriame nurodė, jog minėtąjį prašymą prašo tenkinti pilna apimtimi. Antstolis R. B., gavęs jo atstovo raštą, jog įkeistą turtą jis nori parduoti savo pasirinktam pirkėjui, susisiekė su UAB „Būsto paskolų draudimu“, kuris sutiko, jog antstolis pradėtų vykdymo veiksmų procedūras, t. y. atšauktų turto pardavimą iš varžytinių ir surašytų turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui aktą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei pervestų gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Atkreipia dėmesį į tai, kad šioje bylos stadijoje (bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui stadijoje), nesant jokių faktinių aplinkybių susijusių su asmens nesąžiningumu, negali būti užkirstas kelias iškelti bankroto bylą. Pažymi, kad jo sprendimą kreiptis į teismą antrą kartą inicijavo ne siekis išvengti skolinių įsipareigojimų, ar kitaip pažeisti kreditorių teises, o neteisingas Panevėžio apylinkės teismo nutarties priėmimas. Kaip teisingai nustatė Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi, kad apylinkės teismas įvertino jo pateiktus duomenis tik formaliai, o tai leido priimti neteisingą sprendimą, nes apylinkės teismas vertino R. P. darbo užmokesčio dydį, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos, o ne į Švedijos Karalystės ekonominę padėtį, kurios pragyvenimo lygis ir sąlygos iš esmės skiriasi nuo Lietuvos Respublikos.Iš bylos aplinkybių matyti, kad jis deda maksimalias pastangas, o būtent kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pasiūlė pirkėją įkeistam nekilnojamam turtui parduoti, be to, dėjo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, padengė visas skolas, susidariusias paslaugų tiekėjams. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad neiškėlus fizinio asmens bankroto bylos, jis neturėtų galimybės tinkamai užtikrinti proporcingo gaunamų lėšų visiems savo kreditoriams paskirstymo, įsiskolinimai tik augtų dėl skaičiuojamų delspinigių, o tai blogintų jo finansinę padėtį, o kartu - kreditorių galimybę patenkinti bent dalį savo kreditorinių reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas, nutartis paliekama nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamos apeliacijos dalykas – bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui pagrįstumo klausimas bei šio klausimo išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka.
FABĮ 5 str.1 d. numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelia ir nagrinėja teismas žodinio proceso tvarka, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį (FABĮ 5 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, tai, kad nagrinėjamu atveju FABĮ 8 str. 6 d. nurodytas klausimas nebuvo sprendžiamas,konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimo tvarka buvo pažeista, nes iš bylos duomenų matyti, kad teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo R. P. vyko rašytinio proceso tvarka (t.2,b.l.121,122-126). Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prielaidoms, kad dėl nurodyto procesinio pažeidimo byla buvo išnagrinėta neteisingai ir toks pažeidimas sudaro CPK 329 str. 1 d. numatytą savarankišką pagrindą skundžiamai nutarčiai naikinti.
Pažymėtina, kad CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Tačiau, kaip nurodo pats suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu, bankroto bylos iškėlimo R. P. klausimo išnagrinėjimas rašytinio proceso tvarka tik galėjo lemti, jog byla buvo neteisingai išnagrinėta bei mano, kad jeigu būtų sudaryta galimybė bylos šalims dalyvauti teismo posėdyje dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos išnagrinėjimo rezultatas galėjo būti kitoks. Taigi, suinteresuotas asmuo nenurodo jokių aplinkybių, kurios buvo nežinomos dėl jo nedalyvavimo, ir tokiu būdu teismo nebuvo įvertintos sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis priimta civilinėje Nr. 3K-3-454/2009, 2010 m. kovo 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Šiuo atveju negalima daryti prielaidos, jog dėl pasirinktos teismo posėdžio rašytinės formos galėjo būti klaidingai nuspręsta dėl galimybės kelti bankroto bylą. Pažymėtina, kad teismo buvo nuspręsta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas suinteresuotiems asmenims siuntė pareiškimo ir jo priedų nuorašus, pasiūlant iki paskirto posėdžio dienos pateikti atsiliepimus į pareikštą pareiškimą, be to, proceso dalyviams pavesta pateikti teismui visus turimus įrodymus, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti (t. 1, b.l. 182-183). Iš bylos medžiagos matyti, kad į 2015-12-07 teismo posėdį UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovas neatvyko, teismui grįžo neįteikti procesiniai dokumentai (t.2, b.l. 31). Iš 2015-12-07 informacinės pažymos apie teismo posėdį galima spręsti, kad byla žodinio proceso tvarka buvo išnagrinėta iš esmės (t.2, b.l. 31). Tačiau, Kauno apylinkės teismo 2015-12-11 nutartimi nutarta pasirengimo nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą teisme terminą pratęsti penkiolika dienų, R. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2016-01-04, nustačius, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ iki paskirto teismo posėdžio procesinių dokumentų įteikti nepavyko, ir atsižvelgus į tai, kad kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims tinkamai pranešta apie pareiškimą iškelti R. P. bankroto bylą, o atsiliepimai negauti (t.2, b.l. 47-48). 2015-12-14 Kauno miesto apylinkės teismui UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl R. P. fizinio asmens bankroto iškėlimo (t.2, b.l. 121).
Taigi, aptartomis aplinkybėmis nustatyta, kad byla pagal R. P. pareiškimą pradėta nagrinėti žodinio proceso tvarka ir, ištyrus pateiktus įrodymus, teismas paskelbė apie baigiamojo dokumento rengimo pradžią. Tik po to, kai procesas buvo atnaujintas ir buvo pereita į rašytinį procesą, buvo gautas apelianto atsiliepimas į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo jis prašė bylą nagrinėti UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui nedalyvaujant (t.2., b.l. 60-62). Taigi, nors teismas daliai proceso taikė rašytinę proceso formą, tačiau visas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka apeliantui nesiekiant posėdyje dalyvauti, labiausia tikėtina nebūtų sąlygojęs kitokių teismo išvadų. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad proceso pažeidimas dėl teismo posėdžio formos reikšmingai neįtakojo teismo išvadų turinio. Pastebima, kad skundžiama teismo nutartimi pasisakyta ir dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime išdėstytų argumentų.
Kauno apylinkės teismas 2016-01-05 nutartyje išdėstė argumentus, dėl kokių priežasčių jo vertinimu egzistuoja R. P. nemokumo sąlyga ir jam iškeltina bankroto byla. Su priimtu sprendimu apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, ir konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia. Tai, jog pareiškėjas dirba ir gyvena užsienyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra priežastimi dėl kurios bankroto byla neturėtų būti keliama. Įrodymų, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėjo ir kokias pastangas išieškoti iš skolininko pajamų užsienyje, nepateikė. Teismas vertina, jog R. P. gaunamų pajamų dydis nerodo jo vengimo vykdyti įsipareigojimus. Priešingai, R. P. nurodė, kad jis yra padengęs įsiskolinimus kai kuriems kreditoriams, jo pasirinktam pirkėjui buvo parduotas pareiškėjo turtas, kas rodo, jog skolininkas nėra abejingas dėl skolų sugrąžinimo. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog bankroto procesu pareiškėjas siekia išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, nebuvo pateikta.
Pastebima, jog FABĮ 10 str. nustato sąlygas, kurioms esant bankroto byla gali būti nutraukta, viena jų - paaiškėja, kad fizinis asmuo pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis ar kita ir dėl to plane numatytos priemonės gali būti neįvykdytos.Turėdamas tokių duomenų ar esant kitoms įstatymu nustatytoms sąlygos,apeliantas galės inicijuoti bankroto bylos iškėlimo peržiūrėjimo klausimą.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bankroto bylos iškėlimo R. P. klausimą, suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.