- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-23
- Bylos Nr.
- 2S-1117-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34459-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., O. R., Č. K., AB ,,DNB bankas“, Nordea Bank Finland Plc
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-4248-734/2014 pagal pareiškėjos A. A. prašymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, suinteresuoti asmenys R. A., O. R., Č. K., AB ,,DNB bankas“, Nordea Bank Finland Plc.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja A. A. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą. Nurodė, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kuriems pagrindams esant, bylą nagrinėjantis teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, tuo tarpu ji pateikė į bylą įrodymus, iš kurių darytina išvada, kad nėra nei vieno teisinio pagrindo atsisakyti jai iškelti bankroto bylą. Pažymi, kad atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes jos kreditoriniai reikalavimai sudaro apie 1 500 000 Lt, t. y. 60 kartų viršija šio įstatymo nustatytą 25 MMA ribą, įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję, per paskutinius tris metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, nesudarė sandorių, nurodytų CK 6.67 straipsnyje, kurie pažeistų kreditorių teises, neturi žalingų įpročių, kurie būtų galėję sukelti jos nemokumą, nėra teista, bankroto byla keliama pirmą kartą. Pareiškėja ir šiuo metu nevengia atsiskaityti su kreditoriais, nuo pareiškėjos atlyginimo dalies, viršijančios minimalaus mėnesio atlyginimo dalį nuskaičiuojam 70 procentų suma kreditoriniams reikalavimams dengti, per 2008-2009 metus ji AB ,,DnB bankas“ sumokėjo beveik 120 000 Lt kreditui dengti, viena už savo buvusį sutuoktinį sumokėjo antstoliams, tokiu būdu grąžindama kreditoriui G. B. apie 30 000 Lt skolos, antstoliams V. Č., I G. V. M. ji sumokėjo apie 50 000 Lt, nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) kuris buvo įkeistas AB ,,DnB bankas“ buvo parduotas, ir tokiu būdu šiam kreditoriui taip pat padengta didelė dalis kredito, Nordea Bank Finliand Plc negrąžinto kredito likutis yra visiškai nedidelis. Pareiškėja maksimaliai stengėsi atsiskaityti su kreditoriais, tačiau šiai dienai ji nėra pajėgi atsiskaityti, todėl būtina kelti bankroto bylą. Be to, pažymėjo, kad pareiškėja viena išlaiko du vaikus, kurių vienas yra nepilnametis, o kitas – II-jo kurso studentas, prižiūri ir išlaiko senyvo amžiaus mamą, kurios darbingumas 50 procentų. Kadangi pareiškėjos 2 kambarių bute gyvena jos senyva motina, pareiškėja nuomojasi gyvenamąjį būstą ir už nuomą kas mėnesį moka 1 150 Lt. Būtinosios išlaidos mėnesiui sudaro 10 742,99 Lt, iš kurių – buto nuoma 1 150 Lt, komunalinės išlaidos 800 Lt, pramoninės, buities prekės 700 Lt, maisto prekės 1 500 Lt, paslaugos – kirpykla, odontologo paslaugos – 790 Lt, drabužiai – 500 Lt, vaikų ugdymas ir lavinimas – 2 000 Lt, vaistai, medicininės paskirties prekės – 800 Lt, įmokos už draudimą – 1 280 Lt, telefono išlaidos – 150 Lt, kuras – 800 Lt, išlaidos autobusui 22,90 Lt, išlaidos poilsiui ir gydymui 250 Lt.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Č. K. prašė pareiškėjos pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pardavęs savo tėvų žemes, gavo virš vieno milijono litų, iš kurių pusę milijono paskolino pareiškėjos sutuoktiniui verslo vystymui. Šiuo metu R. A. slapstosi, pinigai lyg šiol negrąžinti.
Suinteresuoto asmens AB ,,DnB bankas“ prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja neįrodė įstatyme nustatytų pagrindų, kurių pagrindu būtų galima jai iškelti bankroto bylą, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Pareiškėja į mėnesį gauna 22 439 Lt darbo užmokestį, kas 10,5 karto viršija vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio dydį Lietuvoje, pareiškėjai mokamos premijos, dienpinigiai už darbą užsienyje, taigi pareiškėjos finansinė būklė nėra kritinė ir ji perspektyvoje gali įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Be to, pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 685/1731 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 27 305,02 Lt, butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja, sumokėjusi 6 440,77 Eur kredito likutį bankui Nordea Bank Plc, galėtų parduoti, nes šio buto vidutinė rinkos kaina yra 137 000 Lt, tokiu būdu sumažintų kreditorinius įsipareigojimus. 2014 m. sausio 9 d. antstolio I. G. pažymoje nurodyta, kad jo depozito sąskaitoje yra nepaskirstyti iš pareiškėjos išieškoti 10 996,49 Lt, 2014 m. sausio 20 d. antstolės V. M. pažymoje nurodyta, kad jos sąskaitoje saugoma 2 738,99 Lt išieškoti iš pareiškėjos, šios lėšos taip pat turi būti panaudotos kreditoriniams įsipareigojimas padengti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą taikyti Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą (asmens nesąžiningumas) ir tuo pagrindu taip pat atsisakyti kelti bankroto bylą pareiškėjai. 2013 m. sausio 3 d. pareiškėja pasiskolino iš O. R. 300 000 Lt, nors tuo metu AB ,,DnB bankas“ bei kiti kreditoriai vykdė skolų išieškojimą iš jos turto, pareiškėja nenurodė, koks reikalingumas buvo skolintis, skolos dalį 240 000 Lt ji grąžino O. R., tačiau nenurodo, kur panaudojo negrąžintą 60 000 Lt skolos dalį. Tokie pareiškėjos veiksmai, sąmoningai didinant savo kreditorinius įsipareigojimus, negali būti pripažinti sąžiningais Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėja 2012 m. balandžio 25 d. padovanojo pusę turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savo tėvui R. Ž., kuris po mėnesio šį gautą sklypą pardavė H. I., tokiu būdu pareiškėja sąmoningai sumažino savo turto dalį, kartu sumažindama ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Bankų sąskaitų analizė taip pat rodo, kad pareiškėja išleidžia dideles pinigų sumas, mokėdama gyvybės draudimo įmokas, tame tarpe ir už pilnametį sūnų bei dukrą, viso pareiškėja sumokėjo 46 723,06 Lt draudimo įmokų, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais, pareiškėja 2011 m. vasario 9 d. išgrynino 10 000 Lt, 2011 m. kovo 2 d. – 14 000 Lt, 2011 m. balandžio 5 d. – 17 000 Lt, tai iš viso per trumpą laikotarpį išgrynino 41 000 Lt, šios lėšos tai pat nebuvo panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 13 d. iki 2013 m. leipos 15 d. pareiškėja savo pilnamečiui sūnui pervedė 75 640 Lt piniginių lėšų, iš savo lėšų išlaiko automobilį BMW, kuriuo naudojasi jos pilnametis sūnus, apmokėjo 1 150,91 Lt už sūnui suteiktas UAB ,,Aroferta“ reklamos paslaugas, tokie pareiškėjos veiksmai rodo, kad ji sąmoningai mažina galimybes atsiskaityti su kreditoriais, todėl tokie jos veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėja leidžia dideles sumas įvairiems pobūviams ar viešbučiams apmokėti, kaip antai UAB „Ramara“ priklauso „Pavos bar“ (duomenys neskelbtini), pareiškėja išleido 5 233 Lt: 2011 m. lapkričio 30 d. – 1 400 Lt, 2012 m. gruodžio 21 d. – 1 000 Lt, 2012 m. gruodžio 13 d. – 1 000 Lt, 2012 m. vasario 20 d. – 643 Lt, 2012 m. bandžio 5 d. – 350 Lt, 2012 m. gegužės 11 d. – 840 Lt. Iš sąskaitų matyti, kad pareiškėja išleido 1 719,91 Lt už UAB „Draugystės viešbutis“ suteiktas paslaugas: 2012 m. spalio 4 d. – 799,80 Lt, 2012 m. gruodžio 12 d. – 329,82 Lt, 2013 m. vasario 28 d. – 346,67 Lt, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja neturėjo gyvenamųjų patalpų ir todėl buvo priversta gyventi viešbutyje. 2013 m. balandžio 18 d. pareiškėja išleido 3 036 Lt apmokėdama bilietą dukrai A. A., 2013 m. liepos 1 d. pirko už 647,49 Lt batutą, 2013 m. gegužės 4 d. UAB „Hugė“ sumokėjo 604,40 Lt už „Givova“ krepšinio aprangą, apmoka trijų UAB „Bitė“ telefonų sąskaitas. Bankų sąskaitų išrašai taip pat rodo, kad pareiškėja atliko mokėjimus už seifų nuomą , kokį turtą ir kokios vertės pareiškėja laikė ir laiko minėtuose seifuose, byloje duomenų nėra, tačiau ši aplinkybė rodo pareiškėjos nesąžiningumą nenorint parodyti turimo turto masto. Taip pat sąskaitų išrašai rodo, kad pareiškėja įsigyja prabangos prekių – telefonai, aukso dirbiniai, fotoaparatas, įvairių drabužių, kosmetikos, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, didelės išlaidos alkoholiui, pobūviams, patvirtina, kad pareiškėjai turėtų būti atsisakyta tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja neįrodė teiginių, kad jos finansinė padėtis blogėja, priešingai, jos gaunamos pajamos rodo, kad ji yra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja, nurodydama būtiniausias išlaidas mėnesiui, nėra sąžininga, nes prie būtinų išlaidų priskiria išlaidas kalbos kursams, kai rašytiniai įrodymai byloje rodo, kad kalbos kursai truko nuo 2013 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. lapkričio 8 d.
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland PLC prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai patvirtina faktą, kad pareiškėja didelę dalį savo pajamų išleidžia nebūtinoms išlaidoms, tuo tarpu su kreditoriais neatsiskaito. Tokiu būdu pareiškėja yra nesąžininga savo kreditorių atžvilgiu, kadangi vien tik mažina savo turto masę, įsigydama ne pirmojo reikalingumo prekes ir paslaugas. Pareiškėja turėtų prioritetą skirti finansų planavimui taip, kad vykdytų įsipareigojimus kreditoriams, bet ne išlaidautų ir pinigus skirtų vien tik savo ir trečiųjų asmenų gyvenimo sąlygų gerinimui, t. y., pareiškėja, skirdama kas mėnesį po 2 000 Lt vaikų, kurių vienas yra pilnametis, ugdymui, pirkdama brangią kosmetiką, ir kitas panašias prekes, kurios nėra pirmo būtinumo prekės, ir neturėtų būti įtraukiamos į sąmatą, vien tik kirpykloms ir odontologams išleisdama 790 Lt per mėnesį, už save ir vaikus mokėdama 1 280 Lt dydžio draudimo įmokas, dideles sumos leisdama viešbučiuose, elgiasi nesąžiningai ir išlaidžiai. Pareiškėjos nurodomos išlaidos, kurios kelis kartus viršija net ne mažiausias, bet vidutines pajamas Lietuvoje gaunančių asmenų išleidžiamas išlaidas, yra akivaizdžiai per didelės, neprotingos, neįrodytos kaip būtinos ir negali būti tvirtinamos ketinančiam bankrutuoti asmeniui. Priešingu atveju būtų paneigtas fizinio asmens bankroto tikslas – iškelti bankroto bylą tik sąžiningam skolininkui, kurio finansinė padėtis ne dėl jo paties subjektyvių norų ir pageidavimų, bet dėl objektyvių priežasčių yra tiek kritinė, kad skolininkas nei šiuo metu, nei ateityje negalėtų padengti skolų ar jų dalies.
Suinteresuoti asmenys R. A. ir O. R. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmetė.
Teismas nustatė, kad įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimui, kuriuo buvo nutraukta A. A. ir R. A. santuoka, pareiškėjos bendra finansinių įsipareigojimų suma sudaro 1 374 505,45 Lt. Teismas sprendė, kad pareiškėjos finansiniai įsipareigojimai viršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytą 25 MMA, kuris sudaro prielaidas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, tačiau vien tik šios aplinkybės nepakanka pareiškėjai iškelti bankroto bylą.
Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos finansinė būklė yra tokia kritinė, kad ji negali vykdyti finansinių įsipareigojimų. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis rašytiniais įrosimais: pareiškėja per mėnesį gauna 22 439 Lt darbo užmokestį, kas 10,5 karto viršija vidutinį mėnesinį darbo užmokesčio 2 139 Lt dydį už 2013 metus; jai išmokamos įvairios priemokos, susijusios su darbo santykiais, kurios pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos duomenis sudaro ženklias sumas, pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d, iki 2012 m. kovo 31 d. pareiškėjai priskaičiuota 71 480,60 Lt draudžiamųjų pajamų, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. – 325 521,02 Lt draudžiamųjų pajamų, nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. išmokėta 144 239,25 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, kas rodo, jog pareiškėja gauna ne tik darbo užmokestį, bet ir įvairias priemokas (premijas), ir jos mėnesio vidutinės pajamos yra didesnės, nei nustatytas 22 439 Lt mėnesio atlyginimas.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjos mėnesio išlaidas sudaro 10 742,99 Lt ir sutiko su suinteresuoto asmens AB ,,DnB bankas“ bei suinteresuoto asmens Nordea Bank Finland Plc argumentais, jog išlaidos, kurias pareiškėja nurodo kaip būtinąsias, nėra visiškai pagrįstos ir nėra sąžiningos ta prasme, kad turint įsipareigojimų kreditoriams, pareiškėja neturėtų taip išlaidauti.
Teismas nurodė, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens bankroto bylą atsisako iškelti, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
Teismas sprendė, kad pareiškėjai negali būti iškelta bankroto byla, nes ji yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu. Pareiškėjos nesąžiningumą patvirtina šie faktai: pareiškėja 2013 m. sausio 3 d. sudarė paskolos sutartį, kuria iš kreditoriaus O. R. pasiskolino 300 000 Lt, tokiu būdu nepagrįstai padidino savo finansiniu įsipareigojimus, nors jau ir buvo skolinga kitiems kreditoriams dideles sumas, taip pat nepateikė įrodymų, kur panaudojo negrąžintą 60 000 Lt skolos dalį; 2012 m. balandžio 25 d. pareiškėja padovanojo pusę turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savo tėvui R. Ž., tokiu būdu sumažindama turto dalį, kuriuo būtų galima iš dalies atsiskaityti su kreditoriais; pareiškėja išlaidavo įsigydama įvairias prabangos prekes ir pirkdama prabangias paslaugas; dideles sumas (75 640 Lt) pervedė pilnamečiui sūnui P. A., išgrynino dideles sumas iš banko sąskaitų (41 000 Lt); atliko kitus sandorius, kurių būtinumo neįrodė.
Taigi teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, kad jos pajamos yra sumažėjusios, priešingai, pareiškėjos gaunamos pajamos rodo, kad ji yra pajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus, jos nurodyta kas mėnesį išleidžiamų 10 742,99 Lt sąmata, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje 2013 metais nustatytą vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, kurio dydis yra 2 139 Lt, yra akivaizdžiai per didelė, sąmatoje nurodytos išlaidos, kaip gyvybės draudimas už tris asmenis, kurių vieno, pareiškėjos sūnaus yra nebūtinas, nes jis yra pilnametis, taip pat lėšų skyrimas pilnamečio sūnaus ugdymui, arba 790 Lt kas mėnesį kirpyklai, odontologo paslaugoms, neįrodytos, kaip pagrįstos ar būtinos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nors ir konstatavo, jog pareiškėjos pradelsti finansiniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo ir nesąžiningų buvusio sutuoktinio veiksmų yra 1 374 505,45 Lt, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos finansinė padėtis yra kritiška ir, kad ji negali vykdyti finansinių įsipareigojimų. Pareiškėja inicijuodama bankroto bylos iškėlimą ne siekia išvengti finansinių įsipareigojimų, bet siekia atkurti finansinį mokumą, kad galėtų pagal teismo patvirtintą planą dalimis įvykdyti finansinius įsipareigojimus.
2. Pareiškėja pagal galimybes vykdė finansinius įsipareigojimus ir ženklią jų dalį sumažino. Pagrindinė priežastis, dėl kurios pareiškėja negali tinkamai vykdyti finansinių įsipareigojimų ir laiku atsiskaityti su kreditoriais yra nuolat skaičiuojamos procesinės palūkanos bei didėjančios vykdymo išlaidos. Iškėlus pareiškėjai bankroto bylą, palūkanų skaičiavimas būtų sustabdytas, o pareiškėja pagal teismo patvirtintą planą galėtų sėkmingai atsiskaityti su kreditoriais.
3. Dėl nesąžiningų buvusio sutuoktinio kreditorių veiksmų pareiškėja priversta bylinėtis ir patirti papildomas išlaidas. Pareiškėjui neiškėlus bankroto bylos, nesąžiningų kreditorių veiksmai bus tęsiami, dėl ko pareiškėjos turtinė padėtis tik blogės ir mažės galimybės atsiskaityti su kreditoriais.
4. Fizinių asmenų įstatymas skirtas būtent tam, kad skolininkui būtų sudaryta galimybė atkurti mokumą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja ne tik gali, bet ir dalinai vykdo skolinius įsipareigojimus, įskaitant ir buvusio savo sutuoktinio. Tačiau pareiškėjos finansinė padėtis akivaizdžiai neleidžia pradelstų įsipareigojimų įvykdyti per protingą laikotarpį ateityje. Tai atlikti, kaip jau buvo minėta, kliudo skaičiuojamos šimtatūkstantinės procesinės palūkanos ir vykdymo išlaidos. Kadangi pareiškėjos pradelsti finansiniai įsipareigojimai 55 kartus viršija Įmonių bankroto įstatymo nustatytą 25 MMA ribą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja galės ateityje įvykdyti įsipareigojimus iš gaunamo darbo užmokesčio ar premijų, kurių gavimas ateityje nėra garantuotas.
5. Pareiškėja realiai negauna teismo nustatyto dydžio sumų, nes pateiktos pajamos neatskaičius mokesčių. Teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjos gaunamos premijos nėra pastovios ir nėra jokių garantijų, kad jos bus gaunamos ateityje.
6. Pareiškėja yra nuolatinio streso ir nerimo dėl ateities būsenoje, jos atžvilgiu vykdomi ne tik jos asmeninių, bet ir buvusio sutuoktinio skolų išieškojimai, tokiu būdu yra išskaitoma daugiau nei pusė darbo užmokesčio, todėl ji nėra garantuota, kad gebės ir toliau gauti tokio dydžio darbo užmokestį ir papildomas premijas. Mokant buvusio sutuoktinio skolas, pareiškėjai dingsta motyvacija stengtis, blogėja sveikata, taigi mažėja ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais.
7. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į tai, kad finansinius sunkumus sukėlė ne pati pareiškėja savo veiksmais, o jos buvęs sutuoktinis, kuris ėmėsi rizikingų verslo projektų. Pareiškėja buvusio sutuoktinio versle niekada nedalyvavo. Būtent dėl buvusio sutuoktinio veiksmų ji neteko beveik viso turėto turto, kuris už sutuoktinio skolas buvo išvaržytas. Buvo išvaržytas ir jos tėvų turtas, kurį šie įkeitė sutuoktinio kreditams užtikrinti. Taigi pareiškėja yra itin sudėtingoje situacijoje, prie kurios susidarymo ji neprisidėjo. Nepaisant buvusio sutuoktinio nesąžiningumo, ji geranoriškai mokėjo jo skolas, todėl teismas nepagrįstai pripažino pareiškėją nesąžininga.
8. Pusės žemės sklypo dovanojimo sandoris pareiškėjos tėvui taip pat nepatvirtina pareiškėjos nesąžiningumo, nes šį sklypą pareiškėjai 2009 metais buvo dovanojęs pats tėvas, siekdamas padalinti turimą turtą, kai palikimą, savo vaikams. Tėvas dėl jos buvusio sutuoktinio veiksmų prarado įkeistą ir gerokai vertingesnį turtą, todėl žemės sklypo dalį, kaip kompensaciją, pareiškėja padovanojo savo tėvui, kuriam trūko lėšų gyvenamajam būstui įsigyti. Jei pareiškėja tokiu būdu būtų siekusi apgauti kreditorius, ji būtų padovanojusi visą žemės sklypą.
Šalies argumentai
9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja per daug išlaidauja, nes ji užima didelės tarptautinės kompanijos vadovės pareigas, kas reikalauja nuolat palaikyti tam tikrą įvaizdį (apranga, aksesuarai, perkamos paslaugos ir pan.), užmegzti tam tikro lygio socialinius ryšius. Visa tai reikalauja didelių išlaidų, todėl išlaidos yra būtinos ir reikalingos, nulemtos darbo santykių, siekiant palaikyti darbinius ryšius, įvaizdį, vykdyti pardavimus ir tokiu būdu gauti didesnes pajamas.
10. Teismas nepagrįstai rėmėsi AB ,,DnB bankas“ atlikta selektyvia pareiškėjos išlaidų suvestine. Bankas į apskaitą įtraukė mokėjimus, kuriuos ieškovė atliko už įmonę, ir kuriuos vėliau kompensavo darbdavys, todėl suklaidino teismą.
11. Teismas nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad pareiškėja 75 640 Lt perdavė pilnamečiui sūnui ir išsigrynino 41 000 Lt sumą iš banko sąskaitos. Ši suma sūnui, kuris yra studentas, besimokantis dieniniame aukštosios mokyklos skyriuje, pervesta per dvejų su puse metų laikotarpį ir būtina jo išlaikymui. Be to, pareiškėja, kai buvo areštuotos jos sąskaitos, naudojosi sūnaus mokėjimų kortele. Lėšų išgryninimas taip pat neįrodo pareiškėjos nesąžiningumo, nes nėra privaloma pinigus laikyti būtinai banke, be to, pinigai buvo skirti šeimos išlaikymui.
12. Draudimo įmokų už vaikus mokėjimas taip pat nepatvirtina pareiškėjos nesąžiningumo, bet priešingai, įrodo jos apdairumą bei pagrįstus siekius užtikrinti savo vaikų finansinę ateitį, kaupdama lėšas draudimo fonde.
13. Teismo priimta nutartis prieštarauja Fizinių asmenų bankroto paskirčiai ir tikslams, kuomet asmeniui, turinčiam finansinių sunkumų, turėtų būti sudaryta galimybė atkurti mokumą ir palengvinti finansinių įsipareigojimų naštą.
Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc atsiliepimu į atskirąjį skundą ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, pakeisti Nordea Bank Finland Plc, veikiantį per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, jo teisių perėmėju AB ,,Nordea Bank“ ir priteisti jo patirtas 1 101,10 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Pareiškėja gauna labai dideles nuolatines pajamas, objektyviai yra pajėgi padengti skolas, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos nemokumą. Pareiškėjas nesąžiningumą patirtina jos sudaryti sandoriai, o būtent paskolos sutartis, sudaryta su O. R., vėliau, šios paskolos padengimas, suteikiant būtent šiam kreditoriui prioritetą. Tokiais savo veiksmais, kuomet ji net neinformavo banko apie ketinimus prisiimti papildomos itin didelius finansinius įsipareigojimus, ji pažeidė kreditavimo sutarties sąlygas. Pareiškėja savo turto masę taip pat sumažino ir dovanojimo sandoriu, taip sumažindama ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Lėšų išsigryninimas, nenurodant kur lėšos buvo panaudotos, taip pat patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą. Aplinkybė, kad pareiškėja leidžia giminaičiams neatlygintinai naudotis jos turtu, o ji tuo metu patiria išlaidas gyvenamojo ploto nuomai, taip pat rodo jos nesąžiningumą. Pareiškėja ir buvęs jos sutuoktinis sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią pareiškėjos sutuoktinio kreditoriai neturi teisės išsiieškoti jo asmeninių skolų iš pareiškėjos darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Iš pareiškėjos turto išieškotos buvusio sutuoktinio asmeninės skolos turi būti grąžintos pareiškėjai, vadinasi jos turto masė padidės. Šios aplinkybės pareiškėja teismui nenurodė. Įvertinus, kad ji didelę dalį atlyginimo pareiškėja išleidžia prabangos prekėms, pareiškėjos finansinės padėtis negali būti vertinama kaip kritinė. Išlaidos, kurias kas mėnesį patiria pareiškėja, negali būti vertinamos kaip protingos ar būtinosios, juolab ketinančiam bankrutuoti asmeniui.
Suinteresuotas asmuo Č. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjos finansinė būklė nėra tokia sunki, kad egzistuotų pagrindas taikyti jai fizinių asmenų bankrotą. Prievolės tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio buvo padalintos sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių. Pareiškėja laisva valia prisiėmė dalį buvusio sutuoktinio prievolių, todėl nepagrįsti jos teiginiai, kad prievolių ji neįgijo savarankiškai, o dėl sunkios jos turtinės padėties yra kaltas buvęs sutuoktinis. Pažymi, jog pareiškėjos nurodomos būtinosios išlaidos neatitina tikrovės, be to, ji pernelyg išlaidauja, skiria lėšas ne būtinųjų poreikių tenkinimui, kas bankroto proceso prasme nėra ir negali būti pateisinama. Sąžiningas asmuo, žinodamas, kad jo turto gali neužtekti atsiskaityti su kreditoriais, privalo atitinkamai elgtis, imtis priemonių turto ir skolų pusiausvyrai atkurti, nedidinti turimų prievolių ar nemažinti turimo turto masės. Tačiau, kaip matyti išbylos duomenų, pareiškėja elgėsi priešingai, todėl negali būti pripažįstama sąžininga Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme.
Suinteresuotas asmuo ANB ,,DNB bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad neegzistuoja sąlygos fizinių asmenų bankrotui pareiškėjos atžvilgiu taikyti. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nėra sąžininga kreditorių atžvilgiu ir jos finansinė padėtis nėra tokia bloga, kad jai būtų taikomas fizinių asmenų bankrotas. Pareiškėjos gaunamos pajamos yra itin didelės, todėl per protingą laikotarpį ji gali padengti finansinius įsipareigojimus. Pareiškėja nepagrįstai didina finansinius įsipareigojimus, mažina turimo turto, nepagrįstai išlaidauja, taip elgdamasi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu.
Suinteresuoti R. A. ir O. R. atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie pagrindo iškelti apeliantei fizinio asmens bankroto bylą nebuvimą.
Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatė, kad A. A. būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios, todėl atsisakė jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d. 1 p.). Teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į pareiškėjos nesąžiningumą, bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos pozicija, įrodinėja, kad yra nemoki ir egzistuoja visi kiti pagrindai iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą.
Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Taigi tam, kad nustatyti, ar fizinis asmuo yra nemokus, būtina įvertinti, kokia yra bendra visų asmens pradelstų finansinių įsipareigojimų suma ir kiek bendrai yra vertas fizinio asmens likvidus turtas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nustatė, kad pareiškėja neįrodė savo nemokumo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjos finansinė būklė yra tokia sudėtinga, jog egzistuoja pagrindas pripažinti ją nemokia ir iškelti fizinio asmens bylą. Visų pirma, nors pareiškėjos finansiniai įsipareigojimai yra 1 374 505,45 Lt, pareiškėja turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat kilnojamojo turto – lengvąjį automobilį BMW 735, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertybinių popierių, antra, ji gauna itin dideles (22 439 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių) pastovias pajamas, kitas ženklias išmokas, susijusias su darbo santykiais, kurias tinkamai ir racionaliai panaudojant ir paskirstant, egzistuoja visos prielaidos ateityje atsiskaityti su kreditoriais, taigi nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjos nemokumo.
Pareiškėja nurodo, jog pagrindinis tikslas, kurio ji siekia prašydama iškelti bankroto bylą, yra galimybė sustabdyti skaičiuojamas procesines palūkanas bei didėjančias vykdymo išlaidas, kurios yra nepakeliamos ir kliudo tinkamai atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau ši aplinkybė nėra pakankama fizinio asmens bankroto bylai iškelti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog egzistuoja ir kiti būdai, tokie kaip taikos sutarties sudarymas vykdymo procese, susitariant su kiekvienu kreditoriumi atskirai dėl skolos grąžinimo išdėstymo terminų ir pan. Pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ji jau ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų sudaryti skolų mokėjimo grafikai ar pan., kurių pagalba būtų galima sumažinti vykdymo proceso išlaidas.
Be to, jeigu asmens skoliniai įsipareigojimai yra ir didesni nei turimas turtas, tačiau gaunamos nuolatinės kasmėnesinės pajamos leidžia per protingą laikotarpį juos įvykdyti pilnai ar bent pradėti vykdyti dalinai, turi būti daroma išvada, kad šis asmuo gali ir yra pajėgus finansine prasme vykdyti jau turimus skolinius įsipareigojimus, kur šis vykdymas iš esmės priklauso tik nuo paties asmens noro ir valios išraiškos stengtis pilnai įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus.
Kita vertus, fizinių asmenų bankroto proceso paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje paties FABĮ nuostatų prasmė ir esmė yra ta, kad šio įstatymo nuostatų taikymas ir fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas (ar neiškėlimas) konkrečiam asmeniui turi sudaryti visas sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, tačiau užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą ir visais atvejais yra būtina siekti teisingos tiek asmens (skolininko), tiek jo kreditorių interesų pusiausvyros, nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir nustatęs fizinio asmens nemokumą, teismas privalo atsisakyti iškelti šio asmens bankroto bylą, jeigu nustato nors vieną iš FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų pagrindų. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos turtinę padėtį, padarė išvadą, kad pareiškėja nėra nemoki. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pareiškėjos finansinė būklė šiuo metu, atsižvelgiant į tai, kad jos atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai pagal teismų priimtus sprendimus, yra sudėtinga, tačiau jos atžvilgiu Fizinių asmenų įstatymo nuostatos negali būti taikomos ir todėl, kad ji nebuvo sąžininga kreditorių atžvilgiu. Visų pirma, nesąžiningumas Fizinių asmenų bankroto įstatymo prasme suprantamas ne kaip pareiškėjos sąžiningumas apskritai, bet FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytų atvejų prasme. FABĮ išskirti du atvejai, kai fizinis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu: 1) jeigu jis su kitu asmeniu sudaro sandorį, kuris pagal CK 6.67 straipsnyje įtvirtintas prezumpcijas laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus dėl tokio sandorio šalių nesąžiningumo; 2) jeigu jis atlieka kitokius veiksmus, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu pagrindžia jos sudaryti sandoriais, o būtent, pareiškėja 2013 m. sausio 3 d. sudarė paskolos sutartį, kuria iš kreditoriaus O. R. pasiskolino 300 000 Lt, tokiu būdu nepagrįstai padidindama savo finansinius įsipareigojimus, sumažindama galimybę laiku ir tinkamai atsiskaityti su jau egzistuojančiais kreditoriais, 2012 m. balandžio 25 d. pareiškėja padovanojo pusę turėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savo tėvui R. Ž., tokiu būdu sumažindama turto dalį, kuriuo būtų galima bent iš dalies atsiskaityti su jau egzistuojančiais kreditoriais. Šie sandoriai pažeidžia pareiškėjos kreditorių teises ir teisėtus interesus, o kartu ir rodo pareiškėjos nesąžiningumą kitų turimų kreditorių atžvilgiu. Minėtus sandorius pareiškėja atliko 3 metų laikotarpiu, taigi egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl pareiškėjos neekonomiškumo ir netinkamo gaunamų pajamų naudojimo ir atliktai pareiškėjos būtinųjų mėnesinių išlaidų analizei ir atskirai dėl jų nepasisako, nes sprendžia, jog pareiškėjos mėnesinės išlaidos, įvertinus, kad ji turi didelių finansinių įsipareigojimų, yra pernelyg didelės ir neatitinka sąžiningo, rūpestingo ir atidaus asmens išlaidų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų prasme.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėto bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pralaimėjusios šalies (CPK 93 str.). Suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland Plc prašo pakeisti Nordea Bank Finland Plc, veikiantį per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, jo teisių perėmėju AB ,,Nordea Bank“ ir priteisti jo patirtas 1 101,10 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas šiuos prašymus tenkina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pakeisti Nordea Bank Finland Plc (juridinio asmens kodas 513406-0120) teisių perėmėju AB ,,Nordea Bank“ (juridinio asmens kodas 303252632).
Priteisti AB ,,Nordea Bank“ (juridinio asmens kodas 303252632) iš pareiškėjos A. A. (a/k (duomenys neskelbtini) apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 101,10 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.