- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-665-198/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-050056-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas”, AB SEB bankas, AB „Citadele”
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S–665–198-2015
Živilė Janavičienė Teisminio proceso Nr. 2-69-3-050056-2015-4
2015 m. rugsėjo 15 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Jonaitienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-9672-800/2015 pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, suinteresuoti asmenys byloje: UAB „Būsto paskolų draudimas”, AB SEB bankas, AB „Citadele” bankas, antstolis M. P., antstolis V. K., antstolis R. B., antstolė S. V., antstolė R. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teisme 2015-03-17 gautas pareiškėjo R. P., pareiškimas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratorių paskirti UAB „Lexuna“.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėjas nurodo, jog 2006 m. balandžio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0350318051535-31 su kreditoriumi AB SEB Vilniaus bankas (dabar AB SEB bankas) dėl 8.500,00 Lt (2.461,77 €) dydžio kredito suteikimo automobiliui įsigyti. Paskolos grąžinimo data buvo numatyta 2011 m. balandžio 25 d. Atsižvelgdamas į tuometinę finansinę padėtį, prisiimtus įsipareigojimus pagal šią vartojimo kredito sutartį ketino vykdyti laiku ir tinkamai. Nuo 2008 metų pradžios pradėjo dirbti prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ įsikūrusioje parduotuvėje „Topo Centras“ pardavėju - konsultantu. Jo pajamos tuo metu vidutiniškai siekė apie 2500,00 Lt (724,00 €) per mėnesį. Prasidėjus ekonominės krizės laikotarpiui, gaunamas atlyginimas sumažėjo iki 1500,00 Lt (434 €). Vėliau buvo perkeltas dirbti į prekybos centre „Molas" įsikūrusią parduotuvę „Topo Centras“. Pasikeitus jo darbo vietai taip pat buvo sumažintas darbo užmokestis iki tuo metu buvusio minimalaus darbo užmokesčio dydžio šalyje, t.y. 825,00 Lt. Vėliau darbdavys savo parduotuvę „Topo centras“ esančią prekybos centre „Molas“ uždarė, todėl jis liko be darbo. Darbdavys nepasiūlė naujos darbo vietos, todėl teko įsiregistruoti darbo biržos Kauno skyriuje. Netekęs konsultanto darbo, įsidarbino UAB „Gradas“, kur remontavo automobilius. Atlyginimas šioje įmonėje buvo labai mažas ir pastoviai buvo vėluojama sumokėti darbo užmokestį. Nors stengėsi ir ieškojo geresnio darbo, o taip pat didesnių pajamų, dėl ekonominės krizės bei šalyje įsivyravusio nedarbo, to padaryti nepavyko. Jam neužtekdavo gaunamų lėšų net jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl prie jo išlaikymo pagal savo galimybes prisidėdavo tėvai. Darbo sutartis su UAB „Gradas“ buvo nutraukta 2012 m. liepos 17 d. Siekdamas padengti įsiskolinimą kreditoriui AB SEB bankas, 2012 m. vasario 14 d. buvo priverstas sudaryti vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1218050146-A5 bendrai 2.365,25 Lt (685,02 €) sumai, skirtą vartojimo kredito sutarties Nr. 0350318051535-31 likučiui su pradelstomis įmokomis refinansuoti. Šioje sutartyje galutinė mokėtina suma nustatyta 2.739,23 Lt (793,34 €), o grąžinimo data šioje sutartyje nustatyta 2013 m. liepos 15 d. Jo pajamos šiuo laikotarpiu buvo labai mažos, todėl, nors ir buvo sudaryta vartojimo kredito sutarties refinansavimo sutartis, jis nebuvo pajėgus mokėti sutartimi nustatytų įmokų. Dėl to kreditorius AB SEB bankas vienašališkai nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį. 2014 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teisme buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-77751-151/2014, kurio pagrindu A. V. K. kontoroje šiuo metu yra vykdoma vykdomoji bylą Nr. 0072/14/00319 dėl 3792,44 Lt (1098,37 €) skolos išieškotojo AB SEB bankas naudai bei dėl 884,91 Lt (256,29 €) vykdymo išlaidų išieškojimo. Gaunant pakankamas pajamas, 2008 m. balandžio 17 d. buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. BK/2122/002-R su AB Parex bankas (dabar AB „Citadele") dėl 21721,50 € (75000,00 Lt) dydžio paskolos butui pirkti, 17201,98 € (59.395,00 Lt) dydžio ir 10225,02 € (35.304,95 Lt) paskolos buto remontui, galutinis kredito grąžinimo terminas numatytas 2048-04-17. Pasikeitus finansinei padėčiai ir nemokant kredito sutarties įmokų, kredito sutartis su juo buvo vienašališkai nutraukta. Nutraukus šią sutartį buvo išduotas Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro vykdomasis dokumentas Nr. JK-5881/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojo AB „Citadele“ naudai. Šis vykdomasis raštas perduotas vykdyti antstoliui R. B., vykdomoji byla Nr. 0085/14/00325. Priverstinis skolos išieškojimas iš jo vykdomas dėl 57.835,92 € skolos, 285,07 Lt (74,74 €) draudimo išmokos išlaidų, 5,966 proc. palūkanų, numatytų kreditavimo sutartyje nuo 38.416,39 € negrąžintos kredito sumos ir 6,766 proc. palūkanų, numatytų kreditavimo sutartyje nuo 10.117,19 € negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo 2013 m. spalio 7 d. iki visiško skolos išieškojimo ir 495,86 Lt (143,61 €) notarinių išlaidų išieškojimo. Šiai dienai jis yra skolingas ir kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“, kadangi pasirašant kredito sutartį Nr. BK/2122/002-R su AB PAREX BANKAS, kartu buvo pasirašyta ir 2008-04-17 būsto paskolos draudimo sutartis, serija Nr. BPD041368. 2011 m. rugpjūčio 24 d. buvo priimtas sprendimas dėl draudimo išmokų mokėjimo, kuriuo nuspręsta išmokėti 21.758,24 € (75.126,85 Lt) draudimo išmoką bankui. 2013 m. rugsėjo 19 d. raštu jis informuotas apie priverstinio skolos išieškojimo procedūrą. Visi kreditoriniai įsiskolinimai sudaro daugiau kaip 231.065,74 Lt (66.921,25 €) dydžio sumą. Įsiskolinimai yra gerokai didesni ir jų neįmanoma padengti per protingą terminą. Bendra įsiskolinimų suma viršija FABĮ 2 str. 2 d. nustatytas 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA) todėl pareiškėjas prašo būti pripažintas nemokiu ir jo atžvilgiu iškelti bankroto bylą. Pažymi, jog jis per paskutiniųjų trijų metų laikotarpį nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningais, ar kurių pasėkoje atsirado skola ir jis tapo nemokus. Jo vardu per paskutiniuosius trejus metus buvo registruoti trys nekilnojamieji daiktai: 1) Butas, unikalus Nr. 1993-620-5014:001, esantis adresu J. M. g. 48-1, Kaunas; 2) 35/100 pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. 1993-6020-5036, esančio adresu J. M. g. 48-1, Kaunas; 3) 17/100 pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. 1993-6020-5025, esančio adresu J. M. g. 48-1, Kaunas. Jo vardu per pastaruosius tris metus nebuvo įregistruota transporto priemonių. Š. K. jo vardu yra registruotas lengvasis automobilis Renault Laguna, pagaminimo metai 2003 m., vidutinė rinkos vertė yra 1.000 €. Būdamas automechaniku automobilį pirko su defektais, maksimaliai siekdamas patirti kuo mažiau išlaidų. Kartu su pareiškimu prideda pažymas iš kredito įstaigų apie atsiskaitomųjų sąskaitų jose buvimą (nebuvimą). Teikia tik tų kredito įstaigų pažymas, kuriose turi atsiskaitomąsias sąskaitas, pareiškia, kad kitose kredito įstaigose, nei yra pateiktos pažymos,sąskaitų neturi. Siekdamas pagerinti savo finansinę padėtį bei padidinti galimybes padengti įsiskolinimus kreditoriams, negaudamas darbo Lietuvoje, buvo priverstas išvykti ieškoti pragyvenimo šaltinio į Š. K.. Šiuo metu Š. K. dirba pagal darbo sutartį. Į Š. K. pirmą kartą išvyko dar 2012 metų rugpjūčio mėnesį ir nuo to laiko dirbo keliose įmonėse įvairius darbus. Dėl susiklosčiusių tam tikrų aplinkybių, buvo priverstas net keletą kartų pakeisti savo darbovietę. Jis dėjo maksimalias pastangas ir pagal galimybes padengė įsiskolinimus paslaugų tiekėjams: UAB „Kauno švara", AB „LESTO", UAB „Kauno vandenys", AB „Lietuvos dujos", UAB „Būsto valda". Taip pat padengė antstolio R. B. ir M. L. vykdymo išlaidas. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) , kur jo pajamos kas mėnesį vidutiniškai sudaro apie 15.000,00 Švedijos kronų, kas apytiksliai sudaro apie 5.527,20 Lt per mėnesį (valiutos kursas pareiškimo surašymo dienai 0,36848). Nors jis yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį, ir šioje įmonėje dirba ilgiau nei metus, tačiau dėl savo darbo sutarties ilgalaikiškumo šioje įmonėje nėra užtikrintas, o darbo sutartis kaskart yra peržiūrima. Individualia veikla ir ūkininkavimu nesiverčia. Pajamų vos pakanka būstui išlaikyti ir patenkinti savo būtinuosius poreikius. Kadangi gyvena Š. K., jo faktinės išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra gerokai didesnės pagal šios šalies pragyvenimo lygį. Lėšų atsiskaitymui su kreditoriais faktiškai nebelieka. Nuolat ieško ir siekia susirasti geriau apmokamą darbą ar papildomą pajamų šaltinį, tačiau iki šiol to padaryti negali. Būtent dėl to buvo priverstas darbo ieškoti užsienyje. Tapo nemokiu ne dėl savo žalingų įpročių. Nemokumo priežastimi taip pat nebuvo nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai. Nurodytas turtas, remiantis viešai prieinamais VĮ Registrų centras duomenimis, bendroje sumoje preliminariai sudaro 40.298,80 Lt (11.671,34 €) pagal vidutinę turto rinkos vertę. Atlikti detalesnį ir nuodugnesnį turto vertinimą šiuo metu neturi finansinių galimybių. Nurodo, jog neturi santaupų grynaisiais pinigais, daugiau turto neturi, t. y. kitą turtą sudaro tik buityje kasdieniniams poreikiams tenkinti naudojami daiktai. Jis yra nevedęs ir nepilnamečių vaikų neturi, jokių asmenų neišlaiko. Būtiniausiems poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį numatomos reikalingos lėšos sudaro 13200,00 Švedijos kronų, kas atitinka 4863,94 Lt (1408,69 EUR)sumą. Pareiškimo surašymo dienai, be aukščiau nurodytų, jo atžvilgiu teismuose nėra iškeltų civilinių bylų, kurioje pareikšti kiti turtiniai reikalavimai ir (ar) areštuotas turtas, nėra pareikšta kitų su darbo santykiais susijusių reikalavimų, taip pat nėra iškeltos baudžiamosios bylos, kurioje pareikšti turtiniai reikalavimai ir (ar) areštuotas turtas, bei nevykdomas išieškojimas ne ginčo tvarka. Prieš teikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreipėsi į juridinį bankroto administratorių UAB „Lexuna" dėl fizinių asmenų bankroto administravimo paslaugų teikimo. Bankroto administratorius UAB „Lexuna“ sutiko teikti bankroto administravimo paslaugas. Savo bankroto bylos administratoriumi siūlo skirti UAB „Lexuna“.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi atsisakė iškelti R. P. fizinio asmens bankroto bylą. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas, sudarydamas su AB „Citadele“ bankas kredito sutartį būsto paskolai, 21721,50 € dydžio paskolos sumą panaudojo būstui pirki, o būsto remontui kreditu buvo paimta žymiai didesnė pinigų suma (27427,00 €) nei būsto įsigijimui (1 t. b.l. 26-30), teismas darė išvadą, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto – buto ir dalies ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tikroji faktinė vertė gali būti žymiai didesnė nei nurodo pareiškėjas (11706,73 €). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad vykdymo procese nustatinėjant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto vertę, buvo atliktas pareiškėjui priklausančio turto vertinimas, ir nustatyta, jog pareiškėjui priklausančio turto vertė yra 15639,48 €. Pažymėjo, jog teismas neturi galimybių įvertinti faktinės aplinkybės, ar pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis Švedijoje yra didelis, vidutinis ar mažas, nei aplinkybės ar pareiškėjo nurodomos išlaidos, vertinant pragyvenimo lygį Švedijoje, yra minimalios pagal šios šalies pragyvenimo lygį. Nurodė, jog šiuo metu Lietuvos Vyriausybės nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis yra 300,00 €, todėl pareiškėjo nurodomas jam reikalingos sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti dydis – 1418,00 € beveik 5 kartus viršija Lietuvoje bankrutuojantiems fiziniams asmenims būtiniesiems poreikiams skiriamos protingos sumos dydį. Atlikęs pareiškėjo pateiktų banko sąskaitos duomenų (1 t. b.l. 68-116) analizę, teismas nustatė, jog pareiškėjas, kiekvieną mėnesį gaudamas 15000,00 SEK (apie 1600,00 €) darbo užmokestį, tuo pačiu periodiškai gauna įvairaus dydžio papildomas sumas, banko sąskaitos išraše nenurodamas, kaip „atlyginimas“, kurios per teismui pateiktą banko išrašo laikotarpį už 2014 metus, iš viso sudarė 95101,13 SEK, t.y. apie 10138,00 € per metus, vidutiniškai apie 850,00 € per mėnesį. Nesant įrodymų, jog periodiškai į pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą pervedamos pakankamai didelės pinigų sumos nėra asmeniškai pareiškėjui skirtos sumos, susijusios su jo papildomu uždarbiu, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo asmeninės pajamos 2014 metais per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 2450,00 €. Pareiškėjui gaunant nurodyto dydžio (2450,00 €) pajamas per mėnesį, ir išleidžiant vidutiniškai apie 1450,00 € būtinosioms pareiškėjo pragyvenimo išlaidoms, o taip pat turint galimybes išnuomoti Lietuvoje esantį butą, darė išvadą, jog pareiškėjas kreditorinių įsipareigojimų tenkinimui per mėnesį gali skirti apie 1200,00 €, t.y. apie 14400,00 € per metus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas, atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas, amžių (28 metai), kvalifikacijos kėlimo ir išsilavinimo įgijimo galimybes, yra pajėgus per protingą laikotarpį įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, todėl vien tai, jog pareiškėjas šiuo metu neketina gyventi Lietuvoje ir kuria savo gyvenimą užsienio valstybėje, negali būti pagrindu kelti pareiškėjui bankroto bylą, tokiu būdu sudarant galimybes išvengti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų Lietuvoje esantiems kreditoriams. Teismas nurodė, jog visi Lietuvoje pareiškėjo turimų įsiskolinimų terminai yra suėję ir pradėtas priverstinis skolų išieškojimas, tačiau teismas, darė išvadą, jog sudarydamas ilgalaikio kredito sutartį su banku, pareiškėjas turėjo suvokti savo kreditorinių įsipareigojimų ilgaamžiškumą ir įvertinti savo galimybes per 40 metų laikotarpį grąžinti bankui kreditą, sumokėti palūkanas. Todėl teismo vertinimu pareiškėjo siekis per 5 metų laikotarpį, gyvenant nuolatinį, nieko nevaržantį gyvenimą Švedijoje, bankrutuoti sumokant minimalias sumas Lietuvoje esantiems kreditoriams, laikytinas pažeidžiančiu pareiškėjo kreditorių interesus. Teismo vertinimu negalima daryti išvados, kad pareiškėjas yra visiškai nemokus, ir jo finansinė būklė yra kritinė. Vien ta aplinkybės, jog šiuo metu pareiškėjo gaunamų pajamų neužtenka kreditorių reikalavimams tenkinti, o pareiškėjas šiuo metu neranda geriau apmokamo darbo, savaime nėra pagrindas pripažinti pateisinančiomis, bei objektyviomis priežastimis, leidžiančiomis išvengti ar nevykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Pažymėjo, jog siekdamas išvengti didelių sumų išieškojimo, pareiškėjas turi galimybę kreiptis dėl taikos sutarties tarp jo ir išieškotojų sudarymo vykdymo procese, ir tokiu būdu išdėstyti skolos išieškotojams mokėjimą ilgesniam terminui.
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. P. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas netinkamai įvertino pareikėjo gaunamas pajamas. Nepagrįstai laikė pareiškėjo giminaičių bei jo draugės pajamas kaip paties apelianto papildomas pajamas. Šios pajamos būdavo laikinai pervedamos į pareiškėjo banko sąskaitą, kadangi jo draugė ir giminaičiai banko sąskaitų užsienyje neturėjo, nes jų negalėjo atsidaryti dėl to, kad tik atvykus į Švediją neturėjo ten reikalaujamo asmens socialinio kodo, kuris yra privalomas visiems Švedijoje gyvenantiems ir dirbantiems asmenims, dėl to šios pajamos pareiškėjui nepriklauso ir jų negalima laikyti papildomomis jo pajamomis. Nepakankamas pareiškėjo gaunamų pajamų kiekis tik įtakoja skolų kreditoriams didėjimą ir skolos tik didės neiškėlus pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tiek atlyginimą, tiek pareiškėjo patiriamas išlaidas reikia vertinti pagal Lietuvoje susiklosčiusias pragyvenimo sąlygas. Pažymėjo, kad jo pajamos nebūtų tokios kokias jis gauna šiandien, jei jis dirbtų Lietuvoje. Atitinkamai pareiškėjas turėtų ir mažesnes išlaidas, tačiau tai nereiškia, kad gyvendamas Švedijoje gali išgyventi už tokią pat sumą, už kurią galėtų išgyventi Lietuvoje. Teismo argumentas, jog pareiškėjo išlaidos 5 kartus viršija Lietuvoje bankrutuojantiems fiziniams asmenims būtiniesiems poreikiams skiriamos sumos dydį yra neesminis, kadangi skiriant būtiniausiems poreikiams reikalingų lėšų sumą Lietuvoje bankrutuojantiems asmenims yra atsižvelgiama į jų patiriamas išlaidas gyvenant Lietuvoje. Pažymi, kad vertinant pagal susiklosčiusį pragyvenimo lygį pareiškėjo išlaidos yra protingos ir ne per didelės. Pareiškėjo gaunamos pajamos ( 1 600,00 €), vertinant pagal Švedijos pragyvenimo lygį yra tik vidutinės pajamos. Nurodo, jog teismas netinkamai interpretavo fizinio asmens nemokumo sąvoką bei nesivadovavo Lietuvos teismų suformuluota praktika dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Nurodo, kad esminės sąlygos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui yra fizinio asmens sąžiningumas, fizinio asmens nemokumas ir atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų nebuvimas. Nenustatyta jokių aplinkybių ar veiksnių, kurie leistų pareiškėją laikyti nesąžiningu. Didelės palūkanos nėra vien pareiškėjo reikalas, dalį šios atsakomybės privalo prisiimti ir patys kreditoriai. Asmens finansinis neišprusimas negali būti laikomas asmens nesąžiningumu ar pagrindu neiškelti jo atžvilgiu fizinio asmens bylos. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo pajamos ateityje galimai bus didesnės, sprendžiant apie jo mokumą ir galėjimą padengti susidariusį įsiskolinimą kreditoriams šiai dienai, remtis negalima. Šiai dienai pareiškėjo pajamos yra būtent tokios, kurios nurodytos teismui pateiktuose pažymose. Todėl pareiškėjas visiškai atitinka LR FABĮ keliamus reikalavimus ir turi būti pripažintas nemokiu LR FABĮ prasme. Iškėlus fizinio asmens bankroto bylą pareiškėjui, jam priklausantis turtas būtų parduodamas LR FABĮ 27-28 str. nustatyta tvarka, o surinktos lėšos pareiškėjo kreditoriams padalintos proporcingai jų kreditorinių reikalavimų sumai. Bankroto administratorius būtų atsakingas už teisingą bei protingą bankrutuojančio asmens lėšų paskirstymą. Tokiu būdu kreditorių reikalavimai būtų patenkinami teisingiausiai ir sąžiningiausiai vienas kito atžvilgiu. Kiti LR FABĮ 5 str. 8 d. nurodyti pagrindai, kuriais remiantis teismas galėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą šiuo atveju neegzistuoja.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1- 2 punktais atsisakyta iškelti apeliantui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą dėl apelianto mokumo.
Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad fizinio asmens nemokumo sąvoka pateikta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą.
Taigi vienas iš esminių klausimų tokio pobūdžio bylose yra pareiškėjo turto ir gautinų sumų bendros vertės nustatymas. Kaip matyti iš skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties turinio, teismas nagrinėjamu atveju nustatė, jog apelianto skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas, todėl pareiškėjas formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, nors pareiškėjo turto vertė yra mažesnė nei pradelstų skolinių įsipareigojimų dydis, tačiau įvertinus pareiškėjo gaunamas pajamas, jauną amžių, kvalifikacijos kėlimo ir išsilavinimo įgijimo galimybes, jis galėtų įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas, sudarydamas su AB „Citadele“ bankas kredito sutartį būsto paskolai, 21721,50 € dydžio paskolos sumą panaudojo būstui pirki, o būsto remontui kreditu buvo paimta žymiai didesnė pinigų suma (27427,00 €) nei būsto įsigijimui (1 t. b.l. 26-30), teismas nurodė, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto – buto ir dalies ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), tikroji faktinė vertė gali būti žymiai didesnė nei nurodo pareiškėjas (11706,73 €). Taip pat nurodė, jog kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad vykdymo procese nustatinėjant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto vertę, buvo atliktas pareiškėjui priklausančio turto vertinimas, ir nustatyta, jog pareiškėjui priklausančio turto vertė yra 15639,48 €.
Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo gaunamas pajamas. Į bylą apeliantas pateikė naujus įrodymus, nurodė aplinkybes, dėl kurių pajamos būdavo laikinai pervedamos į jo banko sąskaitą, dėl to šios pajamos apeliantui nepriklauso ir jų negalima laikyti papildomomis jo pajamomis. Apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepagrindžia apelianto teiginio, kad šios pajamos yra ne pareiškėjo, o jo draugės ir giminaičių, laikinai pervestos į pareiškėjo banko sąskaitą, jiems patiems neturint banko sąskaitų užsienyje. Šiuo atveju nėra aišku kokiu pagrindu apelianto draugė ir giminaičiai į apelianto banko sąskaitą pervedinėjo pakankamai dideles pinigų sumas. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, jog apeliantas, kiekvieną mėnesį gaudamas 15000,00 SEK (apie 1600,00 €) darbo užmokestį, tuo pačiu periodiškai gauna įvairaus dydžio papildomas sumas, banko sąskaitos išraše nenurodamas, kaip „atlyginimas“, kurios per teismui pateiktą banko išrašo laikotarpį už 2014 metus, iš viso sudarė 95101,13 SEK, t.y. apie 10138,00 € per metus, vidutiniškai apie 850,00 € per mėnesį. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti, kodėl pareiškėjas, gyvendamas užsienyje, nesistengia gauti ekonominės naudos iš Lietuvoje esančio ir jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto (esančio (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kuriame panašaus dydžio būsto nuomos kainos www.aruodas.lt duomenimis šiuo metu vyrauja nuo 150,00 € iki 250,00 € per mėnesį), šį turtą nuomodamas ir gaudamas papildomas pajamas kreditoriniams įsipareigojimams dengti. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto asmeninės pajamos 2014 metais per mėnesį vidutiniškai sudarė apie 2450,00 € yra pagrįsta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad neturi galimybių įvertinti nei aplinkybės ar pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis Švedijoje yra didelis, vidutinis ar mažas, nei aplinkybės ar pareiškėjo nurodomos išlaidos, vertinant pragyvenimo lygį Švedijoje yra minimalios pagal šios šalies pragyvenimo lygį. Teiginiams dėl pragyvenimo lygio Švedijoje pagrįsti apeliantas pirmos instancijos teisme įrodymų nepateikė, patikimų įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Kasacinio teismo praktikoje vertinant lėšų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą vienu iš vertinimo kriterijų yra Lietuvos vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
Teismo išvada, kad pareiškėjas yra mokus, kreditorinių įsipareigojimų tenkinimui per mėnesį gali skirti apie 1200,00 €, t.y. apie 14400,00 € per metus pagal pateiktus įrodymus yra pagrįsta paskaičiavimu, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Apeliantas yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, todėl apylinkės teismas teisingai nurodė, kad siekdamas padengti 40 metų laikotarpiui prisiimtus įsipareigojimus pagrindiniam kreditoriui, turi galimybes kelti kvalifikaciją, įgyti išsilavinimą ir tokiu būdu bei kitais būdais siekti kuo greičiau padengti skolas.
Pažymėtina, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis apelianto į bylą pateiktais įrodymais konstatuoti, jog R. P. yra nemokus, kad jo finansinė padėtis šiuo metu yra kritinė, kad jis iš esmės negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, ir kad apeliantas galėtų būti pripažintas nemokiu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, nėra pagrindo.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.