Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybinės įmonės „Turto bankas“ skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Jonui Petrikui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Jonas Petrikas 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad Valstybė, paveldėjusi mirusio asmens turtą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatomis, įgijo prievolę padengti šio asmens skolas paveldėto turto ribose, o norminiai aktai nenumato skolininko teisės į jo patirtų išlaidų kompensavimą išieškotojo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Turto bankas“ 185,12 Eur išlaidos susijusios su turto registracija VĮ Registrų centre ir paieška registruose, minėta suma negali būti tapatinama su skolomis, o pripažintina turto savininko išlaidomis, kurios negali būti prilyginamos būtinosioms išlaidoms ir atlyginamos iš vykdymo proceso metu išieškotų piniginių lėšų, nes tai pažeistų hipotekos kreditoriaus teises ir lūkesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

susipažinus su vykdomosios bylos medžiaga matyti, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/17/00293 pradėta pagal 2017 m. vasario 21 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 910 dėl 57 044,78 Eur skolos išieškojimo, realizuojant valstybės paveldėtą po Ž. R. mirties hipoteka įkeistą turtą. Palikimą po skolininko mirties priėmė Lietuvos Respublikos valstybė pagal Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2016 m. gegužės 3 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą (vykd. b. l. 159-162). VĮ „Turto bankas“ 2017 m. gegužės 12 d. pateikė antstoliui prašymą iš gautų lėšų, varžytynėse pardavus įkeistą turtą, prieš atsiskaitant su palikėjo kreditoriais sumokėti VĮ „Turto bankas“ patirtas palikimo priėmimo išlaidas. 2017 m. birželio 12 d. VĮ „Turto bankas“ pateikė prašymą iš varžytynėse realizuoto turto gautų lėšų, padengti valstybės su palikimo priėmimu susijusias išlaidas (vykd. b. l. 107). Antstolis 2017 m. liepos 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S17-25643, nurodydamas, kad norminiuose aktuose nėra numatyta skolininko teisė į jo patirtų išlaidų kompensavimą. 2017 m. birželio 14 d. varžytynėse antstolis Jonas Petrikas pardavė valstybei priklausantį ir hipotekos kreditoriui įkeistą turtą (vykd. b. l. 116), 2017 m. liepos 5 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-17-172-5600 (vykd. b. l. 130). Antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas ir 2017 m. liepos 5 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. B17-8974, kuriuo paskirstė 20 000 Eur išieškotą sumą sekančiai – 18 483,81 Eur skolą ir 399,97 Eur vykdymo išlaidų išieškotojui ir 1 116,22 Eur vykdymo išlaidų antstoliui (vykd. b. l. 136).

VĮ „Turto bankas“ iš esmės nesutinka su antstolio patvarkymu Nr. B17-8974 dėl išieškotų lėšų paskirstymo ir patvarkymu Nr. S17-25643 dėl informacijos pateikimo, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl patirtų išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad valstybė atsako už patikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Tačiau, paskirstant lėšas, gautas pardavus turtą, susidarė išskirtinė situacija, kai valstybė atsidūrė blogesnėje padėtyje nei buvo iki palikimo priėmimo, todėl valstybei iš priimto palikimo turi būti atlyginamos palikimo priėmimo būtinosios išlaidos.

Antstolis 2017 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu atsisakė tenkinti VĮ „Turto bankas“ prašymą ir nurodė, kad pardavus hipoteka kreditoriaus naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą vykdymo procese ir pirmiausiai dengiant VĮ „Turto bankas“ turėtas išlaidas išieškotojo sąskaita, dar labiau nukentėtų ir būtų pažeisti kreditoriaus interesai, jau preziumuojant faktą, kad valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Be to, įstatymas nustato aiškų ir nedviprasmišką reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumą (CPK 753 straipsnis).

Antstolių įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kontroliuoja teismas. Civilinio proceso kodekso XXXI skyrius reglamentuoja skundų dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti tvarką (CPK 510 str. 1 d.). Sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į antstolio veiklos specifiką. Pagal Antstolių įstatymo 2 straipsnį antstoliams suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.

Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kuri už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog po skolininko Ž. R. mirties, turtas perėjo valstybės nuosavybėn. Tačiau valstybė yra specifinė paveldėjimo santykių dalyvė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Valstybė paveldėtą turtą įgyja universaliu teisių perėjimo pagrindu, taip įgydama ne tik teises, bet ir prievoles. Pakeitus mirusį skolininką jo teisių perėmėja – valstybe, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pareiškėja tapo vykdymo proceso šalimi. Nors Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklėse reglamentuojama valstybės paveldėto turto realizavimo ir gautų piniginių lėšų paskirstymo tvarka (154-156 punktai). Ji taikoma tais atvejais, kai turtą realizuoja valstybė, tačiau ji neapima hipoteka įkeisto valstybės nuosavybėn paveldėjimo būdu perėjusio turto realizavimo ir gautų lėšų paskirstymo. Taigi Taisyklių nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos todėl, kad skolininko hipoteka įkeistą turtą realizuoja antstolis (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-695/2015). Pagal teisinį reglamentavimą tiek hipoteka įkeisto valstybės paveldėto turto realizavimas, tiek šį turtą pardavus gautų lėšų paskirstymas – tai funkcijos, patenkančios į antstolio kompetenciją.

Pažymėtina, kad įstatymas antstolį įpareigoja hipoteka įkeistą turtą parduoti kuo efektyviau. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012). Tai reiškia, kad antstoliui reikia imtis visų priemonių turtui įvertinti ir siekti jį parduoti kuo didesne kaina.

Byloje nėra ginčo, kad antstoliui Jonui Petrikui realizavus Ž. R. nekilnojamąjį turtą (0,0631 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) 73,43 kv. m. pastatą-sodo pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), ir šiltnamį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini)) už 20 000 Eur ir šią sumą patvarkymu paskirsčius Ž. R. kreditoriui AB „SEB“ bankui ir vykdymo išlaidų dengimui, nebuvo padengtos VĮ „Turto bankas“ patirtos mirusio skolininko Ž. R. palikimo priėmimo išlaidos. Pažymėtina, kad valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Sutiktina, su VĮ „Turto bankas“ pozicija, kad priėmusi palikimą, valstybė negali atsirasti blogesnėje finansinėje padėtyje nei buvo iki palikimo priėmimo. Šiuo atveju valstybę atstovaujantis VĮ „Turto bankas“, priimdamas mirusio skolininko Ž. R. palikimą, patyrė iš viso 185,12 Eur išlaidų: 184,25 Eur (už turto perėmimą ir registravimą) ir 0,87 Eur (už paieškas registruose) (vykd. b. l. 95), kurios, realizavus Ž. R. turtą, turėjo būti padengtos vykdomojoje byloje. Bylos duomenimis, šiuo metu visas VĮ „Turto bankas“ paveldėtas turtas jau realizuotas, todėl skirstydamas iš turto pardavimo gautas lėšas, antstolis privalėjo atsižvelgti ir į valstybės patirtas palikimo priėmimo išlaidas. Teismo vertinimu, vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/0029 esant duomenims, kad pareiškėja dar 2017 m. gegužės 12 d. raštu „Dėl turto realizavimo“ informavo išieškojimą vykdantį antstolį J. Petriką apie patirtas Ž. R. turto perėmimo išlaidas (vykd. b. l. 96), konstatuotina, kad antstolis turėjo atsižvelgti į jas, skirstydamas iš realizuoto turto gautas lėšas.

Esant išdėstytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į tai, kad Valstybė, atstovaujama VĮ „turto bankas“ nagrinėjamu atveju turi specifinę padėtį, antstolio 2017 m. liepos 5 d. patvarkymas Nr. B17-8974 (vykd. b. l. 136), kuriuo paskirstytos už parduotą turtą gautos lėšos, naikintinas ir šis klausimas pavestinas antstoliui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ skundą tenkinti.

Panaikinti antstolio Jono Petriko 2017 m. liepos 5 d. patvarkymą Nr. B17-8974 dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdomojoje byloje ir pavesti antstoliui išieškotų lėšų paskirstymo klausimą spręsti iš naujo.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/17/00293 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.