- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-343-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01253-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- N. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams N. G., N. G. dėl savininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) atnaujinti ieškovui dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškiniui dėl savininko teisių gynimo pareikšti; 2) įpareigoti atsakovus N. G. ir N. G. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę; 3) nurodyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes – jei atsakovai per teismo nustatytą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti kiekvieną atsakovą mokėti po 20 Eur baudą ieškovui už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną; 4) priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. liepos 26 d., 2019 m. rugsėjo 5 d. V. P. kasacinį skundą atsisakė priimti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas V. P. 2020 m. sausio 8 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-75-641/2019 dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Nurodė, kad teismo sprendime iš esmės pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, įtvirtinantis savininko turto neliečiamumą, o esminė pirmosios instancijos teismo klaida, lėmusi neteisėto sprendimo priėmimą, yra ta, kad teismas nepagrįstai suteikė civiliniams protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams viršenybę prieš nustatytus materialinės teisės pažeidimus, todėl priėmė įstatymui prieštaraujantį sprendimą, tuo pažeisdamas jo teises. Pažymėjo, kad terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo suėjo 2019 m. rugsėjo 4 d., tačiau tuo pareiškėjas patenka į imperatyvaus pobūdžio įstatymo leidėjo numatytą apribojimą teikti prašymą atnaujinti procesą minimu pagrindu, dėl kurio jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kuris atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą vien dėl to, kad nebuvo pasinaudota teise kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Mano, kad šis kreipimasis dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto išaiškinimo ir Konstitucinio Teismo atsisakymas nagrinėti prašymą yra objektyvios ir svarbios aplinkybės termino atnaujinimui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo N. G. atsiliepimu su pateiktu pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad teismai išsamiai ir visapusiškai nagrinėjo civilinę bylą, teisingai konstatavo faktines aplinkybes, pagrįstai ir išsamiai vertino įrodymus, taikė protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus, kuriuos grindė suformuota teismų praktika, todėl atnaujinti proceso nėra pagrindo. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nesikeitė, todėl ir nebuvo priimtas pareiškėjo kasacinis skundas. Teismo sprendimą įvykdė, o pareiškėjo elgesys laikytinas piktnaudžiavimu procesu, kurio metu šalys patiria ne tik laiko sąnaudas ir išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymų dėl termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo netenkino.
6. Teismas , nustatęs, kad apie neva teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą (galimai neteisingą teisės normų taikymą) pareiškėjui tapo žinoma vėliausiai 2019 m. birželio 18 d., nes jis sumokėjo skolą valstybei, įsiteisėjus 2019 m. vasario 5 d. teismo sprendimui, pagal 2019 m. birželio 3 d. apeliacinės instancijos teismo nutartį, nurodė, kad termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2019 m. birželio 18 d., o ne nuo 2019 m. lapkričio 6 d., kada pareiškėjui atsakymą pateikė Lietuvos Respublikos K. T..
7. Teismas konstatavo, kad trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos nutarties kopijos įteikimo pareiškėjui momento (vėliausiai 2019 m. birželio 18 d.) laikomas praleistu.
8. Teismas sprendė, jog pareiškėjas nenurodė svarbių aplinkybių, išskyrus kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, todėl šio termino neatnaujino.
9. Dėl aiškios teisės taikymo klaidos, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, teismas nurodė, kad proceso atnaujinimas siejamas ne tik su sąlyga, jog pirmosios instancijos teismas procesiniame sprendime padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą, bet ir su sąlyga, kad teismo priimtas procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
10. Teismas , nustatęs, kad pareiškėjo nurodomas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo sąlygų, t. y. jog procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
11. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi ne vien tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bet ir pagrindiniais teisės principais, teismas nelaikė esmine klaida, sudarančia pagrindą sprendimo pakeitimui.
12. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra formalus ir nepagrįstas, nes nėra įstatyme (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte) nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui ir civilinė byla pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį pakartotinai nenagrinėtina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti prašymo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-75-641/2019 pateikimo terminą; atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-75-641/2019; atnaujinus procesą, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-75-641/2019 ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį – įpareigoti atsakovus N. G. ir N. G. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę; jei atsakovai per prašomą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti kiekvieną atsakovą mokėti po 20 Eur baudą ieškovui už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai, pasibaigimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas , vertindamas priežastis dėl kurių buvo praleistas terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pateikti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl praleistų terminų atnaujinimui svarbių priežasčių nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
13.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo išvados įgalino pareiškėją kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl jos yra pakankamai svarbios praleisto termino atnaujinimui.
13.3. Nors pareiškėjas patenka į imperatyvaus pobūdžio įstatymo leidėjo numatytą apribojimą teikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, tačiau vertinant teismo padarytas akivaizdžias ir esmines teisės taikymo klaidas, toks imperatyvas negali būti absoliutus, nes iš esmės buvo pažeistas Lietuvos Respublikos pagrindinio teisės akto – Konstitucijos 23 straipsnis, įtvirtinantis savininko turto neliečiamumą.
13.4. Pareiškėjo nuomone, yra galimybė spręsti proceso atnaujinimo klausimą, net ir išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, vien dėl to, kad teisės taikymo klaidos ne tik aiškios, bet ir sukuriančios teisinį precedentą žemesniems teismams priimti analogiškus panašioms aplinkybėms netesėtus sprendimus.
13.5. Nagrinėjamu atveju, turėtų būti siekiama įvertinti pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, ne tik patikrinant šią bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą, bet ir išvadų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
13.6. Pareiškėjo nuomone, turėtų būti sprendžiama, kad teisinio reglamentavimo, kuriuo remiamasi, analizė patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Konstatavus teismo klaidą pasibaigusiame procese, yra pagrindas jį atnaujinti remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
13.7. Šioje byloje nustatyta tokia situacija, kuri patvirtina pareiškėjo nurodytą poreikį atnaujinti procesą peržengiant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytų sąlygų ribas, nes jau yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto konstitucingumą.
Žemesnės instancijos teismas
13.8. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Konstitucijos 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.39 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu dėl nuosavybės neliečiamumo, dėl ko nepagrįstai savo procesinį sprendimą grindė protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais.
13.9. Be proceso atnaujinimo ar Konstitucinio Teismo įsikišimo, gali likti galioti akivaizdžiai neteisėtas teismo sprendimas vien dėl to, kad pareiškėjui procesas dėl aiškio teisės taikymo klaidos gali būti neatnaujintas.
14. Atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą byloje nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-75-641/2019, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl praleisto CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino atnaujinimo
17. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis turėjo kreiptis į teismą dėl savo galbūt pažeistų teisių gynimo (paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo). Pareiškėjas savo skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo nurodytų priežasčių nepripažino svarbiomis ir neatnaujino termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka.
18. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams N. G., N. G. dėl savininko teisių gynimo, ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies – atsakovus N. G. ir N. G. įpareigojo savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: nuardyti ūkinio pastato – garažo (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pastato pusėje esantį šlaitinio stogo karnizą taip, kad jis į ieškovo V. P. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) būtų išsikišęs ne daugiau nei 400 mm nuo vertikalaus šiaurinės pastato sienos paviršiaus, stogo danga nuo karnizo krašto būtų išsikišusi ne daugiau nei 40 mm; šiaurinėje pastato pusėje ant stogo karnizo įrengti pakabinamus stogo latakus ir lietvamzdžius; atlikus darbus, sutvarkyti statybvietę. Teismas nustatė ir sprendimo neįvykdymo pasekmes: atsakovams N. G. ir N. G., neįvykdžius šio teismo sprendimo per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovai N. G. ir N. G. moka ieškovui V. P. kiekvienas 10,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo neįvykdymo dieną. Kitoje dalyje teismas ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė bei paskirstė patirtas šalių bylinėjimosi išlaidas, išsprendė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimo valstybei klausimą. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. liepos 26 d., 2019 m. rugsėjo 5 d. V. P. kasacinį skundą atsisakė priimti. Lietuvos Respublikos K. T. 2019 m. lapkričio 6 d sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo V. P. prašymą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
19. Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pažymėtina, kad sprendžiant praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant konkrečius procesinius terminus. Proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Dėl to praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar prašymo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę inicijuoti proceso atnaujinimą dėl įstatyme nustatytos procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti, ar termino praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.
20. Klausimą, ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Be kita ko, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
21. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas šios nutarties 18 punkte nurodytas aplinkybes vertino ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas pasirinko kitą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, o tai nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog įstatymu nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
22. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Pasirinkdama konkretų civilinių teisių gynimo būdą, šalis tam tikra prasme rizikuoja, nes ne visada jos pasirinktas teisių gynimo būdas užtikrina efektyvią jos pažeistos teisės apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012).
23. Įstatymai nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Gindami pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais būdais, asmenys privalo elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. P. siekia apginti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą ir visų pirma šią teisę įgyvendino CK 1.138 straipsnio 4 punkte nustatytu būdu – prašė įpareigoti kitą šalį įvykdyti pareigą natūra (pašalinti neteisėtos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę). Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, apeliacinės instancijos teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o kasacinės instancijos teismas 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. liepos 26 d., 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjo kasacinį skundą atsisakė priimti. Be to, pareiškėjas 2019 m. spalio 3 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu atsisakius priimti pareiškėjo prašymą, pareiškėjas 2020 m. sausio 8 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėtas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą nebuvo kliūtis laiku ir tinkamai pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai praleisto termino neatnaujino.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu
24. Kaip minėta, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1738-943/2018; 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-375-236/2020).
25. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vertintinas prašymo dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje pagrįstumas, tačiau nėra iš naujo nagrinėjamos aplinkybės, įvertintos užbaigtoje byloje, nes priešingu atveju, tokių aplinkybių vertinimas reikštų pakartotinį bylos iš esmės nagrinėjimą, tačiau tai nėra galima neatnaujinus proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).
26. Pareiškėjas prašo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-75-641/2019 procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo sąlygų, t. y. jog procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-75-641/2019 buvo revizuotas apeliacine tvarka, todėl pareiškėjas, prašydamas atnaujinti bylos Nr. 2-75-641/2019 procesą negali remtis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
28. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).
29. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius dokumentus, neturi pagrindo konstatuoti, kad byloje susidariusios išskirtinės aplinkybės ir kad pirmosios ar apeliacinės instancijos teismai būtų padarę akivaizdžias teisės taikymo klaidas, kurios sudarytų pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kartu pažymėtina, kad byla nesusijusi su viešo intereso gynimu. Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal ieškovo V. P. skundą buvo patikrintas apeliacinės instancijos teismo, kuris išnagrinėjo ir atmetė ieškovo argumentus dėl jo, kaip savininko teisių pažeidimo atsakovams atlikus garažo rekonstrukciją, įrodymų vertinimo, netinkamo imperatyvios teisės normos aiškinimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo panašiose bylose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei materialinių, nei procesinių teisės normų pažeidimų. Be to, pareiškėjas kasaciniu skundu tris kartus kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris jo kasacinį skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė teisės normas ir (ar) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti. Taigi, esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes šiuo atveju nekonstatuotinos įstatyme numatytos sąlygos šiam bylos atnaujinimo pagrindui taikyti. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų išskirtinių aplinkybių, darančių įtaką užbaigtoje civilinėje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvų ir jų pagrindu padarytų išvadų pagrįstumui. Proceso atnaujinimas pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios nėra išskirtinės ir apeliacinės instancijos teismo teisiškai įvertintos, reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, o tai apeliacinės instancijos teismo nuomone būtų nesuderinama su CPK ir teismų praktikoje pripažįstama proceso atnaujinimo paskirtimi ir tikslais.
Dėl bylos procesinės baigties
31. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo galimybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.