- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-25
- Bylos Nr.
- e1-1465-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00379-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- A. T.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu, naudojant ZOOM programą, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, šiuo metu (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 289 straipsnį ir 150 straipsnio 2 dalį subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsniu 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 1 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi patvirtintas (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam ir jam nustatytos lygtinio paleidimo laikotarpio šioje nutartyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 236 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį sumažinta 50 parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 10 mėnesių subendrintos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 65 straipsniu keičiant 1 (vieną) arešto parą į 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną, ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį sumažinta 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus iš jo išieškotina 1 100 Eur, kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi jam paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu: prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi paskirtos 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 parų arešto bausmės, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindu areštą keičiant į laisvės atėmimą, ir jam nustatyta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintas Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą bei per likusios neatliktos bausmės dalį jam nustatytos BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalies;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį sumažinta 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 21 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „CHRYSLER TOWN& COUNTRY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartimi patikslintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. teismo baudžiamasis įsakymas, nurodant, kad iš jo išieškotina (konfiskuotina) automobilio Chrysler Town&Country, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, vertę atitinkanti pinigų suma – 1 297 Eur;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį sumažinta 30 parų arešto bausme;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir jam paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat konfiskuotinos valstybės naudai iš jo transporto priemonės Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šiuo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. spalio 14 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – išieškotina (konfiskuotina) automobilio „CHRYSLER TOWN& COUNTRY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 297 Eur, ir konfiskuotinos valstybės naudai iš jo transporto priemonės Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Į šia subendrintą bausmę įskaičiuotinas šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 n. gegužės 29 d. ir 2020 m. spalio 14 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpiai. Ši subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalimi (2021-05-10 dienai tai yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų) ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – išieškotina (konfiskuotina) automobilio „CHRYSLER TOWN& COUNTRY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 297 Eur, ir konfiskuotinos valstybės naudai iš jo transporto priemonės Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Į šia subendrintą bausmę įskaičiuotini šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. spalio 14 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpiai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2021 m. gegužės 10 d. (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2020 m. liepos 13 d., apie 12.53 val., A. T., atvykęs į degalinę V., adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kuro baką užsipylė 67,60 litro dyzelino už 67,60 Eur ir nesumokėjęs pasišalino iš degalinės, šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnyje (2020 m. rugsėjo 25 d. priimtas nutarimas), 2020 m. birželio 5 d., 12.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2020 m. birželio 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustatytas 4,02 promilių girtumas) bei 2020 m. birželio 10 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. birželio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustatytas 3,77 promilių girtumas). Šiais savo veiksmais A. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. T. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, dėl to gailėjosi ir parodė, kad jam buvo žinoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamajam įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, ir tai jis suprato. Prisipažino, kad jis 2020 m. liepos 13 d. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti. Jis taip pat pripažino, kad jis birželio 5 d. bei birželio 10 d. vairavo, būdamas neblaivus, už tai jam jau paskirtos bausmės. Jis prisipažįsta dėl visų jam inkriminuojamų nusikaltimų ir dėl to gailisi. Nurodė, kad turi priklausomybę alkoholiui, todėl alkoholio vartojimas įtakojo jo nusikaltimų padarymą, dėl alkoholio vartojimo sugriuvo jo gyvenimas ir karjera. Šiuo metu jis alkoholio nevartoja jau apie metus laiko. Šiuo metu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pabaigė visus įmanomus ir egzistuojančius užsiėmimus, kurie padeda nuo priklausomybės alkoholiui. Nori gydytis nuo alkoholizmo, sulaukti profesionalios pagalbos iš gydytojų, kad jie jam padėtų.
Kadangi kaltinamasis A. T. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus ir juos davė, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. T. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
2021 m. kovo 26 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. T. parodė, kad jis su jam pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato, dėl jam inkriminuojamos veikos pilnai prisipažino. Nurodė, kad jis pripažįsta viską, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, išskyrus tai, kad jis, 2020 m. liepos 13 d., apie 12.53 val., atvykęs į degalinę automobiliu Chrysler, į baką užsipylęs dyzelio išvažiavo nesusimokėjęs. Nemanė, kad jis yra nubaustas administracine tvarka už vagystę, kadangi nebuvo apie tai informuotas. Į minėtą automobilį jis dyzelio nepylė, nes automobilis varomas benzinu. Kadangi jis visada su savimi turi pinigų, todėl tikrai negalėjo išvažiuoti nesusimokėjęs. Visa kita, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, jis pripažįsta. Pripažįsta, kad jis 2020 m. birželio 5 d. vairavo neblaivus ir už tai buvo nuteistas, taip pat pripažįsta, kad jis 2020 m. birželio 10 d. vairavo neblaivus ir už tai buvo nuteistas. Kodėl nevykdė baudžiamojo poveikio priemonės, logiško paaiškinimo neturi, tačiau mano, kad dėl to, kai vartoja alkoholį, jis tiesiog nemąsto protingai ir negali blaiviai valdyti savo veiksmų. Dėl to nuoširdžiai gailisi (e. b. t 1, b. l. 146-149).
2021 m. balandžio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis A. T. parodė, kad jis lieka prie anksčiau duotų parodymų, kai jam buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą. Jis, susipažinęs su 2020 m. liepos 13 d. administraciniu nusižengimu, o būtent: kuro vagyste dėl kurios jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, užfiksuotoje nuotraukoje atpažino save ir pripažino, kad joje yra jis. Kadangi praėjo laiko, jis neprisiminė šio įvykio. Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo veikos labai gailisi ir prašo ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (e. b. t. 1, b. l. 155-157).
2020 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. T. parodė, kad ji yra A. T. (duomenys neskelbtini). Kurį laiką, po išėjimo iš kalėjimo, jos (duomenys neskelbtini) A. T. gyveno pas ją. Paskutinį kartą savo (duomenys neskelbtini) ji matė 2020 metų rugsėjo 28 ar 29 dieną. Jis turėjo raktus nuo (duomenys neskelbtini) esančio jos buto, bet ji pasikeitė spynas, nes raktų jis jai neatidavė. Jis nesaikingai vartoja alkoholį, niekur nedirba. Kur jis gyvena ir yra šiuo metu, ji nežino. Kad (duomenys neskelbtini) A. T. yra vedęs, ji sužinojo prieš pusmetį visiškai netikėtai. Žmonos vardas V., pavardės nežino. Koks adresas žmonos, ji nežino, žino tik, kad (duomenys neskelbtini). Ar jie gyvena kartu, ji nežino, niekada ji pas ją nebuvo (e. b. t. 1, b. l. 40-43).
2020 m. lapkričio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. T. parodė, kad ji yra A. T. (duomenys neskelbtini) tik popieriuose galima sakyti. Nuo (duomenys neskelbtini) jie yra sudarę (duomenys neskelbtini), tačiau nuo (duomenys neskelbtini) pradžios nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio. A. T. turi priklausomybę alkoholiui, todėl jie išsiskyrė, nustojo bendrauti. Ji žino, kad jis vairavo neblaivus ir yra ikiteisminių tyrimų. Su A. T. ji nustojo bendrauti nuo 2020 metų gegužės, kai jis pradėjo slapstytis nuo teisėsaugos. Kur jis šiuo metu gyvena, ji nežino. Paskutiniu metu, kai jam buvo paskirtas namų areštas, jis gyveno pas (duomenys neskelbtini) E. T.. Ji buvo kelis kartus nuvykusi jo aplankyti. Jis jai skambino kelis kartus iš privataus numerio (kurio nerodo), buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai ir nesuprato apie ką. Todėl ji jokių jo kontaktinių telefono numerių neturi, tie, kurie buvo, visi išjungti. Kur jis šiuo metu gyvena, ji nežino, pas motiną jo taip pat nėra. Paskutinį kartą ji asmeniškai matė A. šių metų birželio mėnesį, maždaug prieš keturis mėnesius. Paskutinį kartą jis jai skambino, pasakė, kad jis sulaikytas 2 policijos komisariate, bet jį paleis. Ji tada buvo darbe. Po šio skambučio nieko apie jį nežino. Kur galėtų būti dabar ir kur galėtų gyventi, ji neįsivaizduoja (e. b. t. 1, b. l. 46-49).
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešime užfiksuota, kad 2018 m. birželio į Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą įtrauktas A. T., kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. 1-1890-576/2018) pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams (iki 2021-10-10), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamosios bylos Nr. el-1613-1078/2020) pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-05-21 (iki 2024-07-18). Pateiktais duomenimis, A. T. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (e. b. t. 1, b. l. 16-18, 19-37).
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. T. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams, 2020 m. birželio 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad A. T. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2020 m. birželio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad A. T. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020 m. birželio 11 d. abejose ikiteisminiuose tyrimuose A. T. įteikti pranešimai apie įtarimus. Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. birželio 12 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai sujungti, suteikiant ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 172-181).
Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. T. atžvilgiu 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo A. T. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje, o būtent: dėl to, kad jis 2020 m. liepos 13 d., apie 12.53 val., atvykęs į degalinę V., adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kuro baką užsipylė 67,60 litro dyzelino už 67,60 eurus ir nesumokėjęs pasišalino iš degalinės. Už tai jam paskirta 300 Eur bauda (e. b. t. 1, b. l. 167-171).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).
Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį bei pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, jog teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad jame yra nurodytas sprendimas dėl bausmės, šiuo atveju arešto, ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – paskyrimo. Teismas, aprašydamas paminėtą uždraudimą, nurodė laikotarpį, kuriam skiriamas uždraudimas. Taigi iš teismo baudžiamojo įsakymo aiškiai matyti, kad A. T. buvo paskirtas draudimas 3 (trejus) metus vairuoti visų rūšių transporto priemones. Taip pat teismas teismo baudžiamajame įsakyme išaiškino, jog nesutikdamas su bausmės paskyrimu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka. LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamajame įsakyme yra aiškiai ir suprantamai aprašyta paskirta bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės turinys ir terminas. Tai, kad suprato paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį, tvarką ir sąlygas, patvirtino ir pats A. T.. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 10 d. pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. T. vairavo transporto priemones, būdamas neblaivus, po ko 2020 m. birželio 12 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai sujungti, suteikiant ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) (LITEKO duomenimis, dėl šių veikų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), nuosprendis neįsiteisėjęs). Taip pat iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. T. atžvilgiu 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo A. T. paskirta nuobauda už tai, kad jis 2020 m. liepos 13 d., apie 12.53 val., atvykęs į degalinę V., adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kuro baką užsipylė 67,60 litro dyzelino už 67,60 eurus ir nesumokėjęs pasišalino iš degalinės. Tai, jog 2020 m. liepos 13 d., 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 10 d. vairavo transporto priemones pripažino ir kaltinamasis A. T.. Taigi, teismo vertinimu, byloje yra įrodyta, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo 2020 m. liepos 13 d., 2020 m. birželio 5 d. ir 2020 m. birželio 10 d. A. T. vairavo transporto priemones, nors suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, sukeliamus suvaržymus, apribojimus, suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žinojo, kad už nevykdymą kyla padariniai. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę net tris kartus. Tai rodo, kad teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikyta piktybiškai ir sistemingai, t. y., A. T. tyčia vengė ją atlikti.
Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad A. T. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 18 d. teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2020 m. liepos 13 d., apie 12.53 val., A. T., atvykęs į degalinę V., adresu (duomenys neskelbtini), automobiliu Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į kuro baką užsipylė 67,60 litro dyzelino už 67,60 Eur ir nesumokėjęs pasišalino iš degalinės, šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje (2020 m. rugsėjo 25 d. priimtas nutarimas), 2020 m. birželio 5 d., 12.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (2020 m. birželio 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustatytas 4,02 promilių girtumas) bei 2020 m. birželio 10 d., apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. birželio 10 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nustatytas 3,77 promilių girtumas).
Pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog A. T. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.
Dėl bausmės skyrimo
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymą baudžiama bauda arba areštu.
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas A. T. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į A. T. padarytos nusikalstamos veikis pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (veika priskiriama nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams teisingumui), žala nebuvo padaryta. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. T. – gana jauno ir darbingo amžiaus, vedęs, aukštojo išsilavinimo, šiuo metu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas (e. b. t. 1, b. l. 53-57, 167-171), teistas 9 kartus, be kita ko, ir už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką (pagal BK 243 straipsnį), paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos) (nuosprendis neįsiteisėjęs) (e. b. t. 1, b. l. 172-186), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo A. T. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. T. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant lygų šios bausmės maksimumui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas bausmės dydis už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Švelnesnės bausmės paskyrimas, įvertinus didelį A. T. teistumų skaičių ir tai, kad anksčiau skirtos bausmės jo nepaveikė ir jis vėl nusikalto, gali formuoti nebaudžiamumo įspūdį, taigi sudaryti formalaus teisingumo ir formalios bausmės įspūdį. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad A. T. anksčiau ne kartą teistas, todėl akivaizdu, jog skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų ir nesulaikė A. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, be to, jam jau buvo skirta arešto bausmė, sprendžia, kad nėra sąlygų, reikalingų BK 75 straipsnio nuostatoms taikyti ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymo.
LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir jam paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Taip pat konfiskuotinos valstybės naudai iš jo transporto priemonės Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šiuo nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. spalio 14 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – išieškotina (konfiskuotina) automobilio „CHRYSLER TOWN& COUNTRY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 297 Eur, ir konfiskuotinos valstybės naudai iš jo transporto priemonės Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Į šia subendrintą bausmę įskaičiuotinas šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 n. gegužės 29 d. ir 2020 m. spalio 14 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpiai. Ši subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dalimi (2021-05-10 dienai tai yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų) ir jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – išieškotina (konfiskuotina) automobilio „CHRYSLER TOWN& COUNTRY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1 297 Eur, ir konfiskuotinos valstybės naudai iš jo transporto priemonės Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Į šia subendrintą bausmę įskaičiuotini šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. ir 2020 m. spalio 14 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpiai. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2021 m. gegužės 10 d.
Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendis priimant šį nuosprendį nėra įsiteisėjęs, todėl A. T. paskirtos bausmės nebendrintinos.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo išieškojimo
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iš kaltinamojo A. T. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma – 104,94 Eur.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi pripažino, kad A. T. gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra būtinas. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu gynėjas A. T. buvo skirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu (e. b. t. 1, b. l. 136). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, kai kaltinamajam buvo skirti gynėjai, kaltinamasis (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo suvaržyta jo laisvė bei galimybė pasirinkti gynėją, duomenų, jog kaltinamasis turėtų teisinį išsilavinimą ir savarankiškai galėtų realizuoti teisę į gynybą, nėra. Todėl tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti BPK 7 straipsnio 2 dalyje numatytą rungimosi principą bei šalių lygias teises, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla yra išnagrinėta, kaltinamasis šiuo metu (duomenys neskelbtini), kardomoji priemonė neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. T. netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.