Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

1.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad galios dedamoji už laikotarpį nuo 2021-04-15 iki 2023-02-28 nei senųjų, nei naujųjų garažo savininkų šiai dienai atsakovei nėra apmokėta, kadangi bylos duomenys (atsakovės išrašytos kreditinės sąskaitos esančios byloje) patvirtina, kad tiek UAB „MPL“ buvo grąžinta už galios dedamąją sumokėta 1 081,03 Eur suma, tiek naujiems savininkams A.L. K. ir W.B. K. pagal taikų susitarimą civilinėje byloje Nr. e2-12040-1110/2024 buvo grąžinta 1 167,81 Eur galios dedamosios mokesčio suma. Tad teigti, kad ši prievolė vienų ar kitų objekto (garažo) savininkų yra įvykdyta, nėra jokio faktinio pagrindo.

1.2. Ieškovės neigimas dėl pačio galios dedamosios skaičiavimo pagrįstumo už laikotarpį nuo 2021-04-15 iki 2023-02-28, kai objektu de facto naudojosi fiziniai asmenys, kurie 2021-04-15 pirkimo-pardavimo sutartimi tapo garažo savininkais, teismo vertinimu, nėra faktiškai ir teisiškai pagrįstas. Pagal Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 41 straipsnio 2 dalį elektros energijos tiekimo santykiai, be kita ko, reglamentuojami Taisyklių nustatyta tvarka, kurių 58.5 punkte įtvirtinta vartotojo prievolė pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią. Pagal EEĮ 69 straipsnio 2 dalį viršutines, be kita ko, skirstymo (persiuntimo) paslaugų kainų ribas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2022-11-16 nutarimu Nr. O3E-1564 yra patvirtinusi Elektros energijos persiuntimo paslaugos kainų ir jų taikymo tvarką (toliau - Tvarka). Pagal Tvarkos 1 punktą Tvarka nustatomos elektros energijos persiuntimo paslaugos kainos bei jų taikymo tvarka ESO persiunčiamos elektros energijos vartotojams. Pagal šią Tvarką galios dedamoji yra viena iš persiuntimo paslaugos kainos dedamųjų. Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad galios dedamoji - vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina vienam kalendoriniam mėnesiui, mokama už kiekvieną vartotojo objektą nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Leistinoji naudoti galia - didžiausia galia, kurią vartotojas gali naudoti iš Bendrovės tinklų bet kuriuo metu. Leistinoji naudoti galia nurodama Bendrovės vartotojui išduotose objekto prijungimo prie elektros tinklų techninėse sąlygose, o jas įvykdžius - elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyje, nuosavybės ribų aktuose ir (ar) kituose dokumentuose. Tvarkos 4 punkte yra numatyta, kad elektros energijos vartotojai skirstomi į tris vartotojų grupes: 4.1. pirmosios grupės (buitiniai) vartotojai - fiziniai asmenys, kuriems elektros energijos persiuntimo paslauga teikiama asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (individualiems gyvenamiesiems namams, šių namų valdoje esantiems statiniams, daugiabučio ir (ar) bendrabučio tipo gyvenamųjų namų butams, vasarnamiams, sodų sklypams, garažams asmeniniams automobiliams laikyti ir kitiems gyvenamosios ar poilsio paskirties objektams, jeigu jie nėra naudojami verslo, veiklos ar profesijos poreikiams tenkinti); 4.2. antrosios grupės vartotojai - vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra 30 kW ir mažiau; 4.3. trečiosios grupės vartotojai - vartotojai (išskyrus pirmosios grupės (buitinius) vartotojus), kurių objekto leistinoji naudoti galia yra didesnė nei 30 kW.

1.3. EEĮ 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad: buitinis elektros energijos vartotojas - elektros energijos vartotojas, kuris yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine veikla. To paties straipsnio 107 dalyje nustatyta, kad: Vartotojo objektas - vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad buitinis elektros energijos vartotojas perka elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla (individualiam gyvenamajam namui, šio namo valdoje esančiam statiniui ar ūkiniam pastatui, daugiabučio gyvenamojo namo arba bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butui, vasarnamiui, sodo sklypui, garažui ir kitiems gyvenamosios ar poilsio paskirties objektams, nenaudojamiems su verslu ar profesija susijusiems poreikiams tenkinti ar pan.).

1.4. Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, teismas laikė, kad esminis kriterijus, pagal kurį vartotojas priskiriamas buitiniam, numato elektros energijos vartojimo paskirtį. Nustatant, ar elektros energija vartojama asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams atsižvelgiama į objekto, kuriame planuojama vartoti elektros energiją, paskirtį, įvertinus nekilnojamojo turto registruose esančius įrašus apie pastato pagrindinę naudojimo paskirtį - jeigu Nekilnojamojo turto registre objekto paskirtis nurodyta kaip negyvenamoji, fizinis asmuo nebus laikomas buitiniu vartotoju, nes nėra pagrindo laikyti, kad vartotojas tokiame pastate ketina naudoti / naudoja elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams. Taigi, objekto, kurio įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų elektros tinklų, savininkas (antrosios ir trečiosios grupės vartotojas), privalo mokėti galios dedamąją nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto.

1.5. Tokiu būdu teigti, kad ginčo laikotarpiu Objektas buvo naudojamas ne komerciniai paskirčiai, o namų ūkio poreikiams, dėl ko nebuvo pagrindo skaičiuoti objektui galios dedamosios, nėra jokių pagrįstų duomenų. Priešingai, iš kitos tarp šalių užvestos civilinės bylos Nr. e2-12040-1110/2024 duomenų matyti, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, atsakydama į K. prašymą (skundą) konstatavo, kad pareiškėjai (K.) 2021-04-15 įsigijo negyvenamosios paskirties objektą, kuriame įrengtas elektros įvadas, o objektui yra priskirta 25 kW leistinoji naudoti galia. Tai reiškia, kad esant negyvenamajai objekto naudojimo paskirčiai, vartotojas minėto objekto atžvilgiu, nepriklausomai nuo jo statuso (fizinis ar juridinis asmuo), nėra laikytinas buitiniu vartotoju. Tai reiškia, kad pareiškėjai objekte nuo 2021-04-15 (objekto įsigijimo dienos) buvo laikytini II grupės vartotojais. Taip pat konstatuota, kad elektros energijos tiekimas buitinio vartotojo sąlygomis pradėtas tiekti nuo 2023-08-01. Atitinkamai atsakovė neturėjo teisinio pagrindo iki nurodytos datos pareiškėjams taikyti buitinio vartotojo sąlygas. Tad šių įrodymų ir teisinio reglamentavimo kontekste pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2021-04-15 iki 2023-02-28 pagrįstai ir teisėtai skaičiavo galios dedamosios mokestį ginčo objektui, nepaisant to fakto, kad jau 2021-04-15 naujaisiais garažo savininkais tapo fiziniai asmenys – A. L. K. ir W. B. K., su kuriais kaip buitiniais vartotojais sutartis su UAB „Ignitis“ buvo sudaryta tik nuo 2023-08-01, pridėjus duomenis iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kad nėra duomenų apie vykdomą komercinę veiklą objekte.

1.6. Taisyklių 99 punktas numato, jog tuo atveju, kai objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklių 49 punkte nustatyta tvarka arba buvęs ir naujasis savininkai nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui, prievolė atsiskaityti už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas tenka atitinkamo laikotarpio objekto savininkui. Jei naujajam savininkui sudarant sutartis su tiekėju ir (ar) operatoriumi nustatoma permoka, naujasis savininkas mokėjimus tęsia nuo perleidusio objektą asmens paskutinių apmokėtų rodmenų, o tuo atveju, jei perleidęs objektą asmuo ir naujasis savininkas pateikia pasirašytą rodmenų fiksavimo aktą, – mokėjimai atliekami nuo akte nurodytų rodmenų. Sutiktina su atsakovės šio punkto vertinimu, kad jeigu buvęs ir naujasis savininkas nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar operatoriui), arba jei buvęs savininkas ir naujasis savininkas nėra pateikę pasirašyto rodmenų fiksavimo akto, prievolė apmokėti įmokas už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo paslaugas (įskaitant galios dedamąją) pripažįstama tokius apmokėjimus atlikusiam buvusiam savininkui. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors garažas ginčo laikotarpiu buvo perleistas kitiems savininkams (fiziniams asmenims), tačiau nei senasis, nei naujieji objekto savininkai šiuo laikotarpiu nepranešė ESO apie objekto perleidimą ir nesikreipė dėl 2019-05-01 sutarties tarp atsakovės ir UAB „MPL“ nutraukimo ir/ar naujos sutartis sudarymo, be to nei ieškovė, nei naujieji savininkai nepateikė tarpusavio rašytinio susitarimo, kurio pagrindu būtų galima nustatyti kiekvieno įsipareigojimus tiekėjui. Tad teismo vertinimu, yra visos sąlygos reikalauti iš buvusio objekto savininko UAB „MPL“ apmokėti galios dedamosios mokestį už laikotarpį nuo 2021-04-15 iki 2023-02-28, t. y. kai naujoji savininkė kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti su ja sutartį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pradinė objekto savininkė mokėjo siunčiamas sąskaitas ginčo laikotarpiu, taip pat ir galios dedamosios mokestį, tačiau bendrovės darbuotojų valia buvo nuspręsta jį grąžinti, išaiškėjus faktui apie objekto nuosavybės perleidimą dar 2021-04-15 ir pareikalauti iš naujų savininkų.

1.7. Pats faktas, kad atsakovė buvo grąžinusi ieškovei UAB „MPL“ sumokėtą galios dedamąją ir pareikalavusi jos iš naujųjų garažo savininkų (fizinių asmenų), tačiau įvertinus teisinį reglamentavimą, pakartotinai prašo iš ieškovės, kadangi naujiems savininkams galios dedamosios įmoka buvo grąžinta, sudarius taikų susitarimą kitoje civilinėje byloje, nesuponuoja išvados, kad tokia ieškovės prievolė yra paneigta pačios atsakovės ir laikytina įvykdyta. Prievolės įvykdymo subjektas gali reikalauti ir pasibaigus šalių sutartiniams santykiams. Šiuo ginčo atveju galios dedamoji už laikotarpį nuo 2021-04-15 iki 2023-02-28 šiai dienai nė vieno subjekto nėra sumokėta, kai objektas iki 2023-08-01 teisėtai ir pagrįstai buvo priskirtas antrosios grupės vartotojams (vartotojai, kurių objekto leistinoji naudoti galia yra 30 kW ir mažiau) ir pagrįstai buvo skaičiuojamas galios dedamosios mokestis, remiantis teisės aktų nuostatomis. Dėl ko atsakovės reikalavimas ieškovei įvykdyti šią prievolę – sumokėti galios dedamosios įmokas yra teisiškai pagrįstas.

1.8. 2019-05-01 tarp šalių sudarytos Elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties Bendrųjų sąlygų 62 punkto nuostata numatė, kad tuo atveju, jeigu klientas objektą perleidžia kito asmens nuosavybėn, tačiau klientas nustatyta tvarka nenutraukia sudarytos sutarties, o naujasis savininkas savo vardu su ESO nesudaro naujos sutarties, klientas iki naujos sutarties sudarymo atsako už prievolės atsiskaityti su ESO įvykdymą. Kadangi naujieji garažo savininkai po 2021-04-15, įgijus objektą nuosavybėn, sutarties su ESO nesudarė, ieškovė, kaip pradinė savininkė, privalo prisiimti prievolę atsiskaitymui už galios dedamosios mokestį ginčo laikotarpiu nuo 2021-04-15 iki 2023-02-28.

1.9. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 17.2.2. p. numato, jog elektros energijos perdavimo ar persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių formą, sudarymo ir nutraukimo tvarką nustato atitinkamas operatorius <...>. Vadovaujantis Taisyklių 49 p. savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir informuoti apie sutarties nutraukimą naująjį objekto savininką. Naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų sutarčių sudarymo. 2019-05-01 sutarties su ieškove Bendrųjų sąlygų 44 p. taip pat numatė, kad: sutartis kliento objekto, kuriam teikiama persiuntimo paslauga, atžvilgiu pasibaigia klientui pardavus ar kitaip perleidus tą objektą, taip pat netekus jo valdymo teisės (nutraukus nuomos, panaudos sutartis ir kt.), kai klientas pateikia atsakovei tinkamai įformintą objekto perleidimą ar objekto valdymo teisės netekimą patvirtinanti dokumentą bei prašymą nutraukti Sutarti tam objektui, nurodant objekto elektros apskaitos prietaisų rodmenis, patvirtintus Kliento bei naujojo objekto savininko ar teisėto valdytojo (jei tokie yra) parašu. Nuo šio momento atsakovė turi teisę nutraukti elektros energijos persiuntimą parduoto ar kitaip perleisto Kliento objekto atžvilgiu ir išmontuoti elektros apskaitos prietaisus, elektros apskaitos schemos elementus bei atvadą teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties 62 p. nustato, kad: tuo atveju, jei Klientas objektą perleidžia kito asmens nuosavybėn, tačiau Klientas nustatyta tvarka nenutraukia sudarytos Sutarties, o naujasis objekto savininkas savo vardu su atsakove nesudaro naujos Sutarties, Klientas iki naujos sutarties sudarymo atsako už prievolės atsiskaityti su atsakove įvykdymą. Dar daugiau, pati ieškovė iki pranešimo apie objekto savininkų pasikeitimą 2023-03-01 ir naujos 2023-03-10 sutarties sudarymo su nauja savininke A. L. K., apmokėjo atsakovės teikiamas sąskaitas faktūras, taip pat ir galios dedamosios mokestį, kurios buvo išrašytos už ginčo laikotarpį, kas taip pat neleidžia konstatuoti, buvus 2019-05-01 tarp šalių sudarytai sutarčiai nutrauktai dar nuo 2021-04-15, kai objektą įsigijo naujieji savininkai (fiziniai asmenys). Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019-05-01 sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo nebuitiniam klientui sutartis buvo nutraukta nuo 2021-04-15 ir ieškovės prievolė mokėti galios dedamosios mokestį už laikotarpį nuo 2021-04-15 iki 2023-02-28 yra įvykdyta tinkamai (pasibaigusi).

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad galios dedamoji už laikotarpį nuo 2021-04-15 iki 2023-02-28 nei senųjų, nei naujųjų garažo savininkų šiai dienai atsakovei nėra apmokėto, kadangi tiek ieškovei buvo grąžinta už galios dedamąją sumokėta 1 081,03 Eur suma, tiek naujiems savininkams pagal taikų susitarimą nagrinėtoje civilinėje byloje buvo grąžinta 1 167,81 Eur galios dedamosios mokesčio suma. Tad teigti, kad ši prievolė yra įvykdyta vienų ar kitų savininkų, nėra faktinio pagrindo.

2.2. Objekto, kurio įrenginiai prijungti prie skirstomųjų elektros tinklų, savininkas (antrosios ir trečiosios grupės vartotojas), privalo mokėti galios dedamąją nepriklausomai nuo persiųsto elektros energijos kiekio ir elektros energijos persiuntimo ir elektros energijos pirkimo – pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutarties sudarymo fakto. Teigti, kad ginčo laikotarpiu garažas buvo naudojamas ne komercinei paskirčiai, o namų ūkio poreikiams, dėl ko nebuvo pagrindo skaičiuoti garažui dedamosios, nėra jokių pagrįstų duomenų. Atsakovė už laikotarpį nuo 2021-04-15 iki 2023-02-28 pagrįstai ir teisėtai skaičiavo galios dedamosios mokestį garažui, nepaisant to fakto, kad jau 2021-04-15 naujaisiais garažo savininkais tapo fiziniai asmenys, su kuriais kaip buitiniais vartotojais sutartis buvo sudaryta tik nuo 2023-08-01. Nei senasis, nei naujieji garažo savininkai ginčo laikotarpiu nepranešė atsakovei apie garažo perleidimą ir nesikreipė dėl 2019-05-01 Sutarties tarp ieškovės ir atsakovės nutraukimo ir naujos sutarties sudarymo, nepateikė tarpusavio rašytinio susitarimo, kurio pagrindu būtų galima nustatyti kiekvieno įsipareigojimus tiekėjui, todėl yra visos sąlygos reikalauti iš buvusio savininko – ieškovės apmokėti galios dedamosios mokestį už ginčo laikotarpį pagal Taisyklių 99 punktą.

2.3. Faktas, kad atsakovė buvo grąžinusi ieškovei sumokėtą galios dedamąją ir pareikalavusi jos naujų savininkų, tačiau įvertinus teisinį reglamentavimo, pakartotinai prašo iš ieškovės, kadangi naujiems savininkams galios dedamosios įmoka buvo grąžinta, sudarius taikų susitarimą kitoje byloje, nesuponuoja išvados, kad tokia ieškovės prievolė yra paneigta pačios atsakovės ir laikytina įvykdyta. Prievolės įvykdymo subjektas gali reikalauti ir pasibaigus šalių sutartiniams santykiams. Šios aplinkybės taip pat neleidžia konstatuoti buvus tarp ieškovės ir atsakovę sudarytai 2019-05-01 Sutarčiai nutrauktai dar nuo 2021-04-15.

2.4. Garažui laikotarpiu nuo 2021-04-15 iki 2023-02-28 pagrįstai skaičiuotas galios dedamosios mokestis, nes garažų paskirtis pastatai priskiriami prie negyvenamosios paskirties pastatų. 2023-03-01 A. L. K. taip pat sudarė persiuntimo paslaugos tiekimo sutartį su atsakove kaip nebuitinė vartotoja, pagal kurią taip pat buvo taikomas ginčo dedamosios mokestis. Kaip buitinė vartotoja ji tik 2023-08-17 sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir su tuo susijusių paslaugų teikimo sutartį su UAB „Ignitis“.

2.5. Taisyklių 99 p. aiškintinas taip, kad jei objektas yra perleidžiamas kitam savininkui ir buvęs objekto savininkas yra apmokėjęs įmokas už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo paslaugas už laikotarpį, kai objektas jau nuosavybės teise buvo perleistas kitam savininkui ir su naujuoju savininku tuo laikotarpiu nebuvo sudaryta galiojanti elektros tiekimo ir persiuntimo sutartis bei buvęs ir naujasis savininkai nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir operatoriui arba jei savininkai nėra pateikę pasirašyto rodmenų fiksavimo akto, prievolė apmokėti įmokas už elektros energiją ir elektros energijos persiuntimo paslaugas pripažįstama tokus apmokėjimus atlikusiam buvusiam savininkui.

2.6. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė civilinėje byloje Nr. e2-12040-1110/2024 neįrodinėjo, kad 2019-05-01 Sutartis nutraukta nuo 2021-04-15, ir teismas tokios aplinkybės nepatvirtino. Sutarties su ieškove Bendrųjų sąlygų 44 p. numatė, kad sutartis pasibaigia klientui pardavus ar kitaip perleidus objektą, kai klientas pateikia atsakovei tinkamai įformintą objekto perleidimą ar valdymo teisės netekimą patvirtinantį dokumentą bei prašymą nutraukti Sutartį tam objektui, nurodant objekto elektros apskaitos prietaisų rodmenis, patvirtintus kliento bei naujojo objekto savininko parašu. Nagrinėjamu atveju nei ieškovė perleidus garažą, nei naujoji savininkė į atsakovę Taisyklių 49 punkto tvarka ir Sutarties 44 punkto tvarka nesikreipė, naujoji savininkės dėl Garažo sutarties jos vardu sudarymo kreipėsi tik v2023-03-01, taigi tik tada atsakovei tapo žinoma apie nuosavybės perleidimą ir atsirado pagrindas sudaryti naujosios savininkės vardu persiuntimo paslaugų sutartį. Pati ieškovė 2019-05-01 Sutartį laikė galiojančia ir perleidus garažą, nes apmokėjo atsakovei ir kitas persiuntimo paslaugos kainos dedamąsias, kurios buvo išrašytos su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateiktose PVM sąskaitose faktūrose už laikotarpį nuo 2021-04-15 iki 2024-02-28.

2.7. Nagrinėjamu atveju nebuvo nagrinėta byla dėl ieškovės pareigos apmokėti už galios dedamąją už laikotarpį nuo 2021-04-15 iki 2023-02-28 ir dėl to nėra priimtą jokių įsiteisėjusių teismo sprendimų, kurie turėtų res judicata galią šioje byloje. Civilinė bylą Nr. e2-12040-1110/2024 nagrinėjamai bylai neturi jokios teisinės reikšmės, joje nebuvo spręstas klausimas dėl atsakovės reikalavimo ieškovei apmokėti už galios dedamosios įmokas už laikotarpį nuo 2021-04-15 iki 2023-02-28 pagrįstumo. Be to, neįvyko jokių materialiųjų teisių perėmimas pačiame teisiniame santykyje. Ginčai kilę tarp skirtingų šalių iš skirtingų santykių pagal skirtingas sutartis.

2.8. Apeliaciniame skunde ieškovė nepagrįstai kelia naujus argumentus, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme dėl to, kad jos buvusių apmokėtų įmokų už galios dedamąjį negalima laikyti permoka, apie neįrodytą aplinkybę apie Bendrųjų sutarties sąlygų galiojimą ir kitas.