- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- AN2-360-1053/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00036-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Advokatai
- Dimitrijus Fomkinjį
- Kategorijos
- 9.36pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos (toliau – institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo panaikintas institucijos 2024 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. 0045-ANR_N-497-2024 ir administracinio nusižengimo teisena, pradėta M. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalį, nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2024 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 0045-ANR_N-497-2024 M. M. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje dėl to, kad ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo taisyklių 3.1.1. punkto reikalavimus, 2024 m. balandžio 10 d. apie 08.37 val. Šalčininkų r. sav., Šalčininkų sen., Marusinos vs. 3, Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos veikimo teritorijoje, apie 200 m nuo valstybės sieną žyminčių ženklų 0964-0965 aptiktas meteorologinis balionas su prikabintu cigarečių ryšuliu, apvyniotu juoda polietileno plėvele. 10.50 val. buvo sulaikyta M. M., kuri atėjo pasiimti meteorologinio baliono su cigarečių ryšuliu, kuriame buvo 660 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Už padarytą administracinį nusižengimą M. M. skirta 5 200 Eur bauda ir cigarečių konfiskavimas.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su minėtu institucijos nutarimu, M. M. atstovas advokatas Dimitrijus Fomkin jį skundė apylinkės teismui prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną M. M. atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimu institucijos nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena M. M. atžvilgiu nutraukta.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir palikti galioti institucijos 2024 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 0045-ANR_N-497-2024. Institucijos nuomone, teismas nepakankamai išsamiai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Institucija pripažino esant byloje trūkumų, paprašė nagrinėti bylą iš esmės bei juos ištaisyti (pašalinti). Tai ir buvo padaryta bylą nagrinėjant teisme. Aplinkybė, kad pareigūnui T. Sakavičiui nepavyko dėl objektyvių priežasčių užfiksuoti minėto įvykio vaizdo įraše (pareigūnui bėgant link ryšulį paėmusio asmens, kaip po sulaikymo paaiškėjo, kad tai buvo M. M., vaizdą fiksuojanti kamera nukrito), neleidžia daryti išvados, jog jo parodymai neteisingi. Esminė administracinį nusižengimą padariusio asmens sulaikymo aplinkybė yra ta, kad M. M., paėmusi ryšulį su prie jo pririštu meteorologinių balionu, kuriame pro praplėštą ryšulio kampą buvo matyti cigarečių pakeliai, nešė tolyn nuo krovinio aptikimo vietos, link savo sodybos ir tik užkardos pareigūno T. Sakavičiaus sulaikymo veiksmų dėka buvo nutraukta M. M. neteisėta veika. Pareigūno parodymai yra nuoseklus ir netikėti jais pagrindo nėra. Byloje nenustatyta, jog pareigūnas gali būti suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti asmenį nebūto pažeidimo padarymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (nutartis Nr. N575-219/2012), jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, jų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų asmens kaltei pagrįsti. Institucijos nuomone, įrodymų šioje byloje pakanka. Teismas netinkamai įvertino byloje bei teismo posėdžio metų surinktus įrodymus, akcentuodamas vaizdo įrašo nebuvimą ir šiuo faktu remdamasis priėmė nutarimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. M. atstovas advokatas D. Fomkin prašo institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad teismas išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, apklausė liudytoju pareigūną T. Sakavičių, kuris buvo pasaloje ir sulaikė M. M.. Pareigūnas nurodė, kad byloje esančio ir jo vardu surašyto tarnybinio pranešimo jis nerašė, jo vardu pranešimą rašė jo kolega, šį tarnybinį pranešimą jis tik paskaitė, bet apie įvykį gali duoti išsamius parodymus teisme, nes jis yra „tas faktinis duomuo, kuris įrodo M. M. kaltumą“. Iš pareigūno parodymų matyti, kad jie buvo „priderinti“ prie bylos medžiagos jau po atstovo pateikto skundo: jis nurodė, kad M. M. neva paėmė ir nešė balioną, ne dėžę su cigaretėmis, kaip buvo nurodyta tarnybiniame pranešime, po to padėjo jį ant žemės, nurodė, kad bėgdamas pametė kūno kamerą, todėl M. M. sulaikymo įrašas neišsaugotas, nors apie šias faktines aplinkybes iki bylos nagrinėjimo teisme jokiame administracinio nusižengimo medžiagos dokumente nebuvo nurodyta. Todėl yra pagrindas manyti, kad, jei institucija pateiktų vaizdo įrašą, tai būtų neabejotinai nustatyta, kad M. M. nelietė baliono, kad ji buvo sulaikyta, pargriauta ant žemės, jai buvo uždėti antrankiai, kad buvo sudaužytas jos telefonas (šias aplinkybes institucija neigia).
5.2. Atstovo teigimu, iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad balionas nufotografuotas virš lauko, kai dar nebuvo M. M., po to jau nufotografuotas, kai ji buvo sulaikyta, bet nėra jokių nuotraukų, kuriose būtų matoma, kaip ji priėjo prie baliono, ar jį paėmė į rankas, todėl darytina išvada, kad M. M. nebuvo paėmusi baliono, kitaip pareigūnas šį vaizdą būtų užfiksavęs nuotraukoje, ir tai būti objektyvus M. M. kaltės įrodymas. Bet pareigūnas neva sugebėjo pamesti kūno kamerą ir reikšmingų kaltinimo aplinkybių neužfiksavo. Lieka neaišku, kas ir kokiomis aplinkybėmis padarė foto nuotraukas. Priešingai negu nurodyta apeliaciniame skunde, liudytojo T. Sakavičiaus parodymai yra nepatikimi ir atmestini, nepatvirtinti kitais faktiniais duomenimis, nors iš bylos medžiagos matyti, kad įvykis, kaip balionas įskrido į Lietuvą, kaip buvo suplėšytas, buvo fiksuojamas fotonuotraukų pagalba.
5.3. Atsiliepime teigiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog cigaretės neva buvo išimtos pas M. M. namuose 2024 m. balandžio 10 d. 10 val. 50 min. - 12 val., ko negalėjo būti, tai prieštarauja kitai bylos medžiagai. Teismas teisingai vertino įrodymus, taikė nekaltumo prezumpcijos principą, nustatė šiurkščius proceso pažeidimus ir pagrįstai M. M. išteisino.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad institucija nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl M. M. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje.
7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamu teismo nutarimu, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo išsamiai ir detaliai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su skundžiamame nutarime pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.
8. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-139/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-24-139/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-2014, 2022 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-511/2022).
9. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).
10. Aukštesnysis teismas iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog dėl M. M. veiksmuose esančių objektyviųjų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 7 dalyje, požymių. Pareigūnas T. Sakavičiaus parodė, jog matė kaip M. M. paėmė balioną kartu su prie jo pritvirtintu ryšuliu, kuriame buvo atitinkamas kiekis Lietuvos Respublikos akcizo ženklais nepažymėtų cigarečių pakelių. Nors pati M. M. neigia aplinkybę, jog balioną ir/ar ryšulį buvo paėmusi į rankas, tačiau šioje dalyje pareigūno T. Sakavičiaus parodymais netikėti nėra pagrindo. Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir tarnybiniuose pranešimuose.
11. Vis dėl to, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai abejonių nekeliančių duomenų, kad M. M. žinojo, jog aptariamame ryšulyje yra Lietuvos Respublikos akcizo ženklais nepažymėti cigarečių pakeliai. Pareigūnas T. Sakavičius aplinkybę, jog ryšulio kampelis buvo praplėštas ir matėsi cigarečių pakelis, nurodė tik apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Šios esminės aplinkybės nebuvo nurodytos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, juose akcentuojant, kad ryšulys buvo apvyniotas juoda polietileno plėvele. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, jog ryšulys buvo apvyniotas paminėta plėvele, tačiau iš jų nėra matyti (nuotraukų kokybė nėra gera), kad ryšulio kampas būtų praplėštas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad įvykio vietoje buvo mažiausiai trys VSAT pareigūnai (du matomi nuotraukose, vienas – fotografavo), tačiau nei vienas iš jų aplinkybės, kad ryšulio kampas yra praplyšęs ir matomi cigarečių pakeliai, nenurodė tarnybiniuose pranešimuose, ši aplinkybė nebuvo aiškiai užfiksuota nuotraukose.
12. Kita vertus, neatmestina galimybė, jog ryšulio kampas galėjo praplyšti jo apačioje – ryšulys buvo pritvirtintas prie baliono, kuris nėra kontroliuojamas. Tikėtina, kad balionui su ryšuliu leidžiantis ant dirvos paviršiaus, taip pat balionui dėl vėjo tempiant ryšulį dirvos paviršiumi, ryšulio apačioje esanti polietileno plėvelė galėjo praplyšti. Tačiau šios aplinkybės neleidžia daryti abejonių nekeliančios išvados, kad M. M. matė cigarečių pakelius, juo labiau įsitikino, kad jie nėra pažymėti Lietuvos Respublikos akcizo ženklais. Kaip matyti iš byloje pateiktų nuotraukų, balionas dėl savo keliamosios galios ryšulį iš esmės laikė toje pačioje padėtyje, todėl M. M. priėjus prie jo, ryšulio apačioje esančio įplyšimo ir cigarečių pakelių galėjo nesimatyti. Pareigūnas T. Sakavičius parodė, kad toli baliono M. M. nunešti negalėjo, jo manymu – tik kelis metrus, viskas įvyko labai greitai, o kai jis pribėgo prie M. M., ši paklausė, kas tai. Pati M. M. parodė, jog iš pradžių manė, kad ryšulyje galėjo būti kūdikių sauskelnės, o ryšulio ji neatidarinėjo. Aplinkybės, jog M. M. būtu bandžiusi atidaryti ryšulį (atplėšti plėvelę) nenurodė ir pareigūnas T. Sakavičius. Įvertinęs aptariamas aplinkybes aukštesnysis teismas daro išvadą, kad net ir tikint aptariamais pareigūno T. Sakavičiaus parodymais, jie neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog M. M. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, padarė tyčia – tai yra, kad ji suvokė pavojingą veikos pobūdį – suvokė įgijusi ir gabenanti administracinio nusižengimo dalyką (Lietuvos Respublikos akcizo ženklais nepažymėtus cigarečių pakelius) ir norėjo taip veikti.
13. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad vadovaujantis in dubio pro reo principu ir visas abejones aiškinant M. M. naudai, byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų duomenų, kurie patvirtintų M. M. veikoje esančius subjektyviuosius požymius – jos kaltę. Todėl nenustačius ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino institucijos 2024 m. balandžio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. M. atžvilgiu nutraukė. Todėl nėra pagrindo tenkinti institucijos apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.