Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-05-19 · Civilinė byla Nr. 2A-300-124/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-26Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-19Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-19
Bylos Nr.
2A-300-124/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06307-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas
A. V.
Ieškovas
L. V.
Išvadą teikia
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-300-124/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06307-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.18 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7462-841/2014 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. V., institucijai teikiančiai išvadą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. V. ieškiniu (1–3 b. l.) prašė padidinti 2007-06-04 Šiaulių rajono teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnamečiui A. V. nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio mokant po 500 Lt iki A. V. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nurodė, kad 2007-06-04 dieną Šiaulių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nutraukti šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas nustatė sūnaus A. V. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikas sulauks pilnametystės. Nors atsakovas sūnaus išlaikymui ir skiria teismo nustatytą 200 Lt išlaikymą, tačiau šios sumos nepilnamečiam sūnui išlaikyti nebepakanka. Žymiai padidėjo išlaidos vaiko maitinimui, aprangai, laisvalaikiui. A. V. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 7-oje klasėje. Kiekvienais metais reikia pirkti mokymosi priemones, vadovėlius, sportinę aprangą, skirti pinigų vaiko priešpiečiams ir pietums mokykloje. Vaiko užklasiniam lavinimui, pomėgiams, laisvalaikiui lėšų skirti nebėra galimybės. Ieškovė dirba IĮ “S” konditere, jos atlyginimas neviršija minimalaus. Prie vaiko išlaikymo pagal savo galimybes prisideda ieškovės tėvai, A. V. seneliai. Atsakovo materialinė padėtis palyginus su 2007 metų būkle yra pagerėjusi. Atsakovas turi nuolatinį darbą - dirba UAB „Š. “ baldų surinkėju, nuosavybės teise yra įsigijęs butą Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini) .Tokiu būdu, jis turi finansinių galimybių skirti savo vaiko išlaikymui didesnę sumą.

Atsiliepimas

Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį (30 b. l.) nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažino, jog reikia teikti išlaikymą, tačiau ieškovės reikalaujama suma yra per didelė. Atsakovas dirba AB „Š“ staliumi, gauna minimalią mėnesinę algą. Atsakovui tėvai padovanojo butą, kuriame jis gyvena, už kurį reikia mokėti mokesčius, pragyvenimui lieka 250 Lt. Jokio kito nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, kurios galėtų duoti pajamų, atsakovas neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu (75–77 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2007-06-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-854-641/2007 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 345,00 Lt (100 eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos 2014-08-18 iki vaiko pilnametystės, šias lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis yra pagerėjusi, jis turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą – butą, buto rinkos vertė yra 75515 Lt. Atsakovė turi jai priklausantį 18 metų senumo automobilį, kurio rinkos vertė šiuo metu yra apie 2000 litų, ieškovas ir atsakovė dirba, gauna minimalų atlygį. Atsakovas bylos žodinio nagrinėjimo metu pareiškė, kad neieško papildomo darbo ir uždarbio galimybių ir jų neketina ieškoti iki vaiko pilnametystės.

Vaiko priežiūros išlaidos yra ženkliai padidėjusios, o vaiko sveikata yra pablogėjusi, jo priežiūrai, gydymui reikalingos priemonės, vizitai pas specialistus, kurie nėra kompensuojami, tačiau būtini. Šalių santuokos nutraukimo metu vaikas buvo 6 metų amžiaus, šiuo metu jam yra 13 metų, tai yra paauglys, kurio ne tik sveikatos priežiūros, bet ir kiti poreikiai- maistui, rūbams, higienai yra ženkliai padidėję. Atsakovas nuo pat šalių santuokos nutraukimo nesiėmė ir neketina imtis jokių veiksmų, kad jo turtinė padėtis pagerėtų iki sūnui sueis 18 metų, ir to nedaro todėl, kad nereikėtų teikti vaikui didesnio išlaikymo. Atsakovas yra sveikas, darbingas, neturi kitų išlaikytinių ir gali dirbti kitą, geriau apmokamą ar papildomą darbą ir taip pagerinti savo turtinę padėtį bei mokėti didesnę sumą vaiko išlaikymui, nei moka šiuo metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (80–81 b. l.) atsakovas A. V. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-26 sprendimą priteisiant išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vienas iš teismo sprendimo padidinti išlaikymą motyvų yra tai, kad pagerėjo atsakovo turtinė padėtis: atsakovas turi asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė yra 75515 Lt. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad šis butas yra ne kaip turtas, duodantis pajamų, bet kaip atsakovo gyvenamoji vieta. Atsakovas jo nenuomoja, jis jokio pelno neduoda, bet, priešingai, iš savo minimalaus atlyginimo turi mokėti gana didelius mokesčius už komunalinius patarnavimus - vidutiniškai po 273 Lt per mėnesį.

2. Atsakovas papildomai užsidirbti nei iš savo specialybės, nei iš baldų surinkimo negali, nes radijo elektronikos specialistų Šiauliuose nebereikia, o baldų surinkėjų individualiose įmonėse pakanka savų diplomuotų specialistų. Dirbti su verslo liudijimu negali dėl to, kad neturi pinigų nusipirkti ar išsinuomoti patalpas darbui arba automobiliui važinėti pagal iškvietimus į namus.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti, jog atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų, visapusiškai ir objektyviai neįvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus. Dauguma jų yra gerokai padidinti, neekonomiški, nereikalingi arba netinkamai įforminti.

4. Teismas nepagrįstai priėmė kaip atsakovės išlaidas jos tėvų V. J. V. ir J. V. sumokėtus mokesčius už komunalinius patarnavimus, kuriais jie patys ir naudojosi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (86–88 b. l.) ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-26 sprendimą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas butą gavo dovanų, jam nereikėjo skolintis pinigų iš banko ar kitos finansų institucijos, jam nereikėjo taupyti, kad susimokėti palūkanas už paskolą. Taigi, atsakovas, neįdėjęs jokių investicijų, nepatyręs jokių finansinio pobūdžio nepatogumų, dovanai gavo gyvenamąjį būstą. Tai labai svarbi aplinkybė, įrodanti atsakovo turtinės padėties pagerėjimą.

Atsakovas, kaip gaunantis stabilias pajamas asmuo, automobilio įsigijimui, patalpų nuomai turi galimybę kreiptis į kredito įstaigą, lizingo bendrovę ir gauti paskolą ar pirkti transporto priemonę išsimokėtinai. Po 2007-06-04 teismo sprendimo praėjo 7,5 metų. Per tą laiką ne tik iš esmės pasikeitė sąlygos, susijusios su vaiko auginimu ir išlaidomis jo išlaikymui, bet ir pasikeitė visuma išorinių faktorių. 2007 metais vaikui buvo 6 metukai, jis nėjo į mokyklą. Šiuo metu sūnus yra paauglys, jam 13 metų. Akivaizdu, kad paauglio poreikiai yra didesni ir išlaikymui reikalinga didesnė suma negu 6 metų vaikui. Atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad vaikas turi galimybę gydytis ir Šiauliuose, nebūtina vykti į Kauną. Visuotinai žinoma, kad būtent Kaune yra vieni geriausių medikų Lietuvoje, ten taikomos naujausios gydymo metodikos, yra naujausia diagnostikos aparatūra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktika, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už minimalią mėnesio algą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. V. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu teismo sprendimu priteistas 100 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomos per mėnesį atsakovo nepilnamečiam sūnui A. V.. Apeliantas sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 72, 40 Eur (250 Lt) per mėnesį, neturi galimybių mokėti daugiau, nes uždirba Vyriausybės nustatytą darbo užmokesčio minimumą.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Reikalaujant keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).

Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, vaiko poreikius, todėl teisingai nusprendė, kad atsakovas privalo teikti padidintą 100 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Ieškovė L. V., kreipdamasi į teismą dėl priteisto išlaikymo padidinimo nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2007-06-04 Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, yra pagerėjusi, o vaiko poreikiai – išaugę.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė šiuo metu dirba IĮ „S“, jai mokamas 289,62 Eur (1000 Lt) mėnesinis atlyginimas (23–25 b. l.). Atskaičius mokesčius, mėnesinės pajamos sudaro 246,32 Eur (850,50Lt). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu yra įregistruota transporto priemonė – Opel Astra, nekilnojamojo turto ieškovė neturi, kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena jos tėvams priklausančiame bute (69, 52–53 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovės turtinė padėtis nuo 2007 m. birželio 4 d. sprendimo priėmimo nepasikeitė.

Atsakovas A. V. dirba UAB „Š“, jo vidutinės mėnesio pajamos sudaro 289,62 Eur (1000 Lt) (36 b. l.). Atskaičius mokesčius ir lėšas sūnaus išlaikymui, atsakovo atlyginimas sudaro 186,60 Eur (644,30 Lt). A. V. nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (39–40 b. l.). Transporto priemonių atsakovas neturi. Atsakovas A. V. teikia išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui A po 57,92 Eur (200 Lt) per mėnesį, tačiau, ieškovės teigimu, teikiamo išlaikymo nebepakanka patenkinti padidėjusius sūnaus poreikius. Kadangi atsakovas ginčijamu laikotarpiu įgijo nekilnojamąjį turtą – trijų kambarių butą, esantį, (duomenys neskelbtini), laikytina kad jo turtinė padėtis yra pagerėjusi. Sutiktina su ieškovės argumentais, išdėstytais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad atsakovui, įsigyjant gyvenamąjį būstą, nereikėjo skolintis pinigų iš kredito įstaigų, todėl nereikia mokėti paskolos bei palūkanų ir ši aplinkybė yra svarbi, įrodant atsakovo turtinės padėties pagerėjimą. Nors atsakovas nurodo, kad jam reikia išlaikyti gyvenamąjį būstą ir už jį mokėti mokesčius už patarnavimus, tačiau tokius pat mokesčius privalo mokėti ir ieškovė L. V. su sūnumi A., naudodamiesi ieškovės tėvams priklausančiu gyvenamuoju būstu.

Keičiant priteisto išlaikymo dydį, būtina įvertinti ir nepilnamečio sūnaus A. pasikeitusius poreikius.

Reikšdama ieškinį dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo, ieškovė paskaičiavo, jog sūnaus A. išlaikymui per mėnesį reikalinga 396,80 Eur (1370 Lt) suma, todėl paskirsčius išlaikymo naštą tarp abiejų tėvų, atsakovas privalėtų teikti 198, 40 Eur sumą (685 Lt) per mėnesį (26 b. l.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių sūnus šiuo metu yra 13 metų amžiaus, jis turi sveikatos problemų, dėl kurių turi naudotis gydytojų paslaugomis, periodiškai konsultuotis pas gydytojus, vykti į Kauną, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Odontologo paslaugos laikotarpiu nuo 2013-09-09 iki 2014-07-25 kainavo 4500 Lt, ieškovė sūnų yra apdraudusi vaiko investiciniu draudimu, mėnesio įmoka – 70 Lt (11, 13–17 b. l.). S. A. mokosi (duomenys neskelbtini) 7 klasėje, kiekvienais mokslo metais reikalingos mokymosi priemonės, vadovėliai, sportinė apranga, šias išlaidas valstybė kompensuoja, tačiau ši kompensacija yra labai nedidelė lyginant su išlaidomis (20 b. l.). 2014-09-24 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte nurodyta, kad A. V. lanko pramoginių šokių ir miškininkų būrelius, turi sveikatos problemų, dėl odontologinių problemų nešioja dantų briketus, ieškovės teigimu, tėvo teikiamo išlaikymo nepakanka, berniuką padeda išlaikyti ieškovės tėvai (52–53 b. l.). Taigi, iš nurodytų aplinkybių matyti, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas (2007 m. birželio 4 d.), pasikeitė tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek ir vaiko poreikiai: jie ženkliai išaugo. Pasikeitė ir pati šalies ekonominė situacija: pabrango tiek maisto, tiek pramoninės prekės. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė priteisto išlaikymo dydį.

Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti geriau apmokamą darbą, kad galėtų teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai didėja. Dėl to iš atsakovo priteista 100 Eur suma negali būti pripažinta didele ar neatitinkanti atsakovo turtinę padėtį. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šalių sūnus gyvena su ieškove, todėl, būtent, jai tenka didesnė tiek materialinė, tiek moralinė sūnaus priežiūra.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismo priteista 100 Eur išlaikymo dydžio suma yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai bei atitinka minimalius nepilnamečio sūnaus poreikius. Apelianto sutikimas teikti po 72,40 Eur (250 Lt) per mėnesį išlaikymą negali patenkinti net minimalių jo poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė