Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-750-464/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-10
Bylos Nr.: e2A-750-464/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00477-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Avitela“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Laimos ir Ginto projektai“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Veikmės statyba“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė ,,Eriadas“, akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
2.6.18.3Statybos ranga
2.6.18.4Projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga

Civilinė byla Nr. e2A-750-464/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00477-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.18.3; 2.6.18.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Avitela“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Laimos ir Ginto projektai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Avitela“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Laimos ir Ginto projektai“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Veikmės statyba“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Eriadas“ ir akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Avitela“ (toliau – ir užsakovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ ir UAB ,,Veikmės statyba“ 121 136,14 Eur netinkamai atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 8 470 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. liepos 20 d. ieškovė su atsakove UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ (toliau – ir projektuotoja) sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 01215, kurioje projektuotoja įsipareigojo parengti prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektą, atlikti projekto vykdymo priežiūrą, sklypo geologinius tyrinėjimus ir topografines nuotraukas. Su atsakove UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ 2016 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta dar viena projektavimo darbų rangos sutartis Nr. 2816, kurioje projektuotoja įsipareigojo parengti to paties prekybos paskirties pastato architektūrinės, konstrukcinės ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą.

3. Ieškovė su atsakove UAB ,,Veikmės statyba“ (toliau – ir rangovė) 2017 m. gegužės 16 d. pasirašė statybos rangos sutartį Nr. AVIT/0518, kurioje rangovė įsipareigojo pagal parengtą techninį projektą bei architektūros, konstrukcijų ir sklypo sutvarkymo dalių darbo projektą atlikti statinio statybos darbus. Rangos sutartyje rangovė, be kita ko, patvirtino, kad: pateikta dokumentacija jai yra suprantama, tinkama ir pakankama sutartyje aptartiems darbams visa apimtimi atlikti; ji (rangovė) neturės teisės remtis techninio projekto trūkumais ar susijusiomis priežastimis dėl negalėjimo atlikti darbus ar netinkamo jų atlikimo; rangovė prisiima riziką už visas išlaidas, įskaitant ir techninio projekto netikslumus ar klaidas.

Šalies argumentai

4. Ieškovės teigimu, galutinis atliktų darbų perdavimo aktas su rangove buvo pasirašytas 2018 m. spalio 22 d., bet praėjus vos savaitei nuo statybos darbų perdavimo ėmė ryškėti statybos darbų trūkumai – pradėjo trūkinėti plytelės, skilti sienos, neatsidarė katilinės, sandėlio, tarnybinių patalpų durys. Ieškovė, siekdama nustatyti šių statinio trūkumų atsiradimo priežastis, pasitelkė statybos ekspertus. Šie atliko tyrimus ir konstatavo, kad pastato techninis projektas parengtas neatsižvelgus į po juo esančio grunto savybes – dėl esamo durpių sluoksnio suspaudimo sėda pastato grindys. Taigi, už atsiradusius trūkumus yra solidariai atsakingos abi atsakovės. Atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ neįvertino po pastatu esančio grunto savybių bei to, kad aptiktas silpnas gruntas negalėjo būti naudojamas kaip grindų pagrindas, ji nenumatė pertvaros karkaso su grindimis deformacinės jungties įrengimo arba pertvaros atrėmimo į pamatus, kad dėl grindų nusėdimo pertvara nepajudėtų ir neatsirastų įtrūkių. Atsakovė UAB ,,Veikmės statyba“ atlikdama statybos darbus ir matydama, kad esami projektiniai sprendiniai neužtikrins atliekamo darbo tinkamumo bei tvirtumo, privalėjo apie tai informuoti ieškovę, tačiau šios savo pareigos neįvykdė.

5. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių jos patirtas 121 136,14 Eur netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurias sudaro 112 000 Eur išlaidos tuštumoms po grindimis užpildyti, gruntui po grindimis stabilizuoti, grindų konstrukcijai pakelti, 9 136,14 Eur grindų plytelių keitimo, sienų, trūkusios lietaus nuotekų sistemos remonto, trūkusių vamzdynų apžiūros ir valymo išlaidos. Taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovių jos patirtas 8 470 Eur išlaidas statybos ekspertizei atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: (1) priteisė ieškovei UAB ,,Avitela“ iš atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ 60 568,07 Eur defektų šalinimo ir 4 235 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 900 Eur bylinėjimosi išlaidas; (2) priteisė atsakovei UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ iš ieškovės 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas; (3) priteisė trečiajam asmeniui UAB ,,Eriadas“ iš ieškovės 3 559 Eur bylinėjimosi išlaidas; (4) ieškinį atsakovės UAB ,,Veikmės statyba“ atžvilgiu atmetė ir priteisė jai iš ieškovės 5 263,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; (5) grąžino trečiajam asmeniui AB ,,Lietuvos draudimas“ 150 Eur; (6) nurodė išmokėti iš teismo depozitinės sąskaitos ekspertui L. Ustinovičiui 150 Eur.

7. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 18 d. papildomu sprendimu ieškovei iš atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ buvo priteistos 3 711 Eur bylinėjimosi išlaidos.

8. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB ,,Veikmės statyba“ 2018 m. spalio 22 d. užbaigė objekto – prekybos paskirties pastato – statybas ir perdavė jį ieškovei, o statybos užbaigimo aktu, surašytu 2018 m. liepos 31 d., šis objektas buvo pripažintas pastatytu pagal projektą. Tačiau 2018 m. lapkričio mėn. ieškovė pastebėjo statybos darbų defektus – dalis pastato pertvarų ir grindų nusėdo, neatsidarė arba labai sunkiai atsidarė durys. Ieškovės ir atsakovės UAB ,,Veikmės statyba“ užsakymu tyrimus atlikę specialistai nustatė, kad objekto grindys nusėdo dėl esamo durpių sluoksnio suspaudimo ir aukšto gruntinio vandens lygio. Ekspertiniame tyrime nurodyta, kad aptiktas silpnas gruntas negalėjo būti naudojamas kaip grindų pagrindas, todėl projekte turėjo būti numatytas jo nukasimas ir naujų pagrindų įrengimas arba kiti konstrukciniai sprendiniai, užtikrinantys pastato stabilumą. Techniniame projekte ir darbo projekte nebuvo tinkamai įvertintas esamas gruntas, neįvertintos rekomendacijos, nurodytos E. B. įmonės pateiktoje inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų ataskaitoje.

9. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ pagal 2016 m. lapkričio 17 d. su ieškove sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį įsipareigojo iki 2017 m. sausio 20 d. parengti darbo projektą tinkamai ir kokybiškai, įstatymų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą, taisyti darbo projektą pagal užsakovės pastabas; užsakovei pageidaujant, keisti patvirtintus darbo projekto sprendinius, visapusiškai bendradarbiauti su užsakove projektavimo darbų vykdymo metu; prižiūrėti, kaip vykdomas projektas; skubiai pakoreguoti sutarties dalyko sprendinius.

10. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ paruoštame konstrukcinės dalies darbo projekte, detalizuojant techninį projektą, buvo pakeistas pagrindinis sprendinys – 1,9 m nuo esamo paviršiaus grunto nukasimas ir naujo papildomo 0,3 m. pagrindo įrengimas. Konstrukcijų darbo projekte „Grindų detalė „D2“ grunto keitimas jau nenumatytas, jis pakeistas nauju sprendiniu – esamo grunto sutankinimu. Teismo vertinimu, tai buvo esminis projektavimo sprendinys.

11. Teismas pripažino pagrįsta ieškovės poziciją, kad, atsižvelgiant į 2015 metais atliktų inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų rezultatus bei rekomendacijas, aptiktas silpnas gruntas negalėjo būti naudojamas kaip grindų pagrindas, todėl projekte turėjo būti įvertintas jo nukasimas ir naujų pagrindų įrengimas arba parengti kiti konstrukciniai sprendiniai, užtikrinantys pastato stabilumą. Kadangi pastato defektai, susiję su grindų sėdimu, atsirado dėl netinkamų projektinių sprendinių, atsakovę UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ teismas pripažino atsakinga už atsiradusius defektus.

12. Tačiau kitos atsakovės, rangovės UAB ,,Veikmės statyba“, netinkamo veikimo, atitinkamai, ir sąlygų jos civilinei atsakomybei kilti teismas neįžvelgė. Atsakovė UAB ,,Veikmės statyba“ nebuvo atsakinga nei už techninio, nei už darbo projekto sprendinių parinkimą, ji nebuvo nei projektuotoja, nei žemės gelmių tyrinėtoja, neturi kvalifikacijos rengti ir (ar) tikrinti projektinės dokumentacijos ir tokių įsipareigojimų ieškovei nebuvo prisiėmusi. Teismas sprendė, kad atlikdama statybos rangos darbus ši atsakovė laikėsi ieškovės nurodytų užduočių, objektą pastatė pagal statybą leidžiančius dokumentus. Jokių nukrypimų nuo jų nenustatyta. Be to, atsakovė UAB ,,Veikmės statyba“ neturėjo pagrindo teikti pastabas dėl projektinės dokumentacijos, nes pagal rangos sutartį ji nebuvo įsipareigojusi atlikti parengtos projektinės dokumentacijos darbų rezultato vertinimo. Taigi, atsakovė UAB ,,Veikmė statyba“, vykdydama rangos sutartį, neatliko neteisėtų veiksmų, todėl ji nėra atsakinga už atsiradusius trūkumus ar jų šalinimą.

13. Kita vertus, teismas padarė išvadą, kad pačios ieškovės veiksmai netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Teismo vertinimu, atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ yra atsakinga už pusę ieškovės įrodinėtų defektų bei jų šalinimo išlaidų, todėl priteisė iš jos ieškovei 60 568,07 Eur nuostolių atlyginimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Ieškovė UAB ,,Avitela“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria jos ieškinio dalis atmesta, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas niekaip netyrė ir nevertino daugybės byloje esančių įrodymų arba juos analizavo aiškiai nepakankamai. Teismas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių dalis įrodymų buvo atmesti, nenustatinėjo nei faktus patvirtinančių įrodymų sąsajumo, nei leistinumo, nei tarpusavio ryšio ar pakankamumo, nesivadovavo jokiais logikos dėsniais ar teisingumo bei protingumo kriterijais.

14.2. Teismas visiškai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl statybos rangos sutartimi atsakovės UAB ,,Veikmės statyba“ prisiimtų įsipareigojimų, jų apimties. Rangos sutarties 3.3 punkte rangovė patvirtino, kad jai buvo pateikti susipažinti techninis projektas ir kiti su juo susiję projektiniai dokumentai, visi šie dokumentai jai yra suprantami, tinkami ir pakankami darbams atlikti, užtikrino nesiremsianti techninio projekto trūkumais ar susijusiomis priežastimis negalėjimo atlikti darbų ar jų netinkamo atlikimo kontekste.

14.3. Statybos rangos sutarties 8.2 ir 8.4 punktuose, kuriuos pasiūlė pati rangovė, ji įsipareigojo, pastebėjusi netikslumus techniniame projekte ar neatitikimą normatyviniams dokumentams, nedelsiant raštu informuoti ieškovę ir darbus pratęsti tik po ieškovės nurodymo; nedelsdama raštu pateikti visas abejones ieškovei dėl rangos sutartyje numatytų darbų vykdymo, dėl įvairių kitų nuo rangovės nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui, saugumui. Teismas šių sutarties nuostatų nepagrįstai netyrė ir nevertino.

14.4. Teismas nepagrįstai ignoravo eksperto išvadas ir paaiškinimus, kad statinio darbų vadovas, būdamas atestuotas specialistas ir atstovaudamas rangovei, įgyvendina statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, todėl pastebėjęs projekto klaidas turėjo kreiptis į projektuotoją, reikalaudamas jas ištaisyti.

14.5. Ieškovė įrodė visas statybos rangovės UAB ,,Veikmės statyba“ civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. defektų faktą, neteisėtus rangovės veiksmus (neveikimą) bei akivaizdų priežastinį ryšį tarp neveikimo ir atsiradusių padarinių. Teismas ne tik nepagrįstai padarė priešingas išvadas, bet ir neteisingai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, nurodęs, kad ieškovei kyla pareiga įrodyti ir žalos faktą, ir priežastinį ryšį. Tokios kategorijos bylose užsakovei pakanka įrodyti vien defektų faktą.

14.6. Teismo sprendimo dalis, kuria ieškovė pripažinta iš dalies atsakinga už defektus, yra visiškai nemotyvuota, nepagrįsta jokiais įrodymais ar teismo argumentais. Ieškovė nei projektavimo, nei statybos patirties ir žinių neturi, taip pat nėra davusi sutikimo keisti projektinius sprendinius.

15. Atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino statybos darbų projektinius dokumentus. Atsakovės UAB „Laimos ir Ginto projektai“ pateiktų įrodymų turinys patvirtina, kad ekspertizės akte nurodyti grindų įrengimo sprendiniai – silpno grunto, kuris negalėjo būti naudojamas kaip grindų pagrindas, nukasimas ir nauju? pagrindu? įrengimas – konstrukcinės dalies techniniame projekte buvo numatyti, tačiau atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad faktiškai jie nebuvo įgyvendinti. Taigi, projektuotoja nėra atsakinga dėl atsiradusių trūkumų.

15.2. Atsakovė UAB ,,Veikmės statyba“, atlikdama rangos darbus bei vertindama, kokie ginčo statinio grindų įrengimo sprendiniai turi būti įgyvendinti, nepagrįstai išskirtinę reikšmę skyrė konstrukcinės dalies darbo projektui, kuris yra techninio projekto tąsa ir kuriame tik detalizuojami techninio projekto sprendiniai. Rangovė visiškai ignoruoja konstrukcinės dalies techniniame projekte nurodytus grindų įrengimo sprendinius. Rangovė privalėjo vadovautis ir įgyvendinti projektinius grindų įrengimo sprendinius kompleksiškai skaitydama ir vertindama visą projektą, o ne atskiras jo dalis.

15.3. Atliekant statybos ekspertizę bei rengiant ekspertizės aktą nebuvo įvertinti konstrukcinės dalies techniniame projekte numatyti grindų įrengimo sprendiniai, pagal kuriuos buvo numatytas būtent grunto keitimas, nukasant 1,9 m durpių sluoksnio (silpnu? gruntu? sluoksnį) ir pakeičiant jį drenuojanc?iais gruntais.

15.4. Darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame tik detalizuojami techninio projekto sprendiniai. Todėl darbo projektu techniniame projekte numatytų sprendinių keisti negalima. Tą, būdama savo srities profesionale, atsakovė UAB „Veikmės statyba“ turėjo neabejotinai žinoti ir, įgyvendindama konkrečius sprendinius, visų pirma turėjo vadovautis būtent techniniu projektu. Kilus dėl to klausimams, t. y. nesuprantat, kokius sprendinius reikia įgyvendinti, rangovė turėjo pareigą kreiptis į projektuotoją, o ne savavališkai nuspręsti, kokie statybos projekte numatyti sprendiniai turi būti įgyvendinti, o kokie ne.

Atsiliepimas

16. Ieškovė UAB ,,Avitela“ atsiliepime į atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

16.1. Nepagrįsti atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ apeliacinio skundo argumentai, kad atliekant statybos darbus techninis projektas ir darbo projektas turėjo būti vertinami kartu, kompleksiškai. Šiuose dokumentuose buvo nurodyti skirtingi grunto paruošimo darbai, todėl juos derinti nebuvo jokios galimybės – nei praktinės, nei teorinės.

16.2. Priešingai nei teigia projektuotoja, specialistui L. Ustinovičiui buvo perduotas vertinti ne tik jos parengtas darbo projektas, bet ir techninis projektas. Išvadas šis specialistas padarė ištyręs ir įvertinęs visumą statybos dokumentų.

16.3. Projektuotoja netinkamai atliko savo, kaip projekto rengėjos ir projekto vykdymo priežiūrą atlikusio asmens, pareigas ir tai lėmė trūkumų atsiradimą.

17. Atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ atsiliepime į ieškovės UAB ,,Avitela“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo visiškai palaikanti savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

18. Atsakovė UAB ,,Veikmės statyba“ atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašo ieškovės UAB ,,Avitela“ ir atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ apeliacinius skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:

18.1. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pakankamai argumentuotai atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus. Skundžiamame sprendime yra argumentuotai pateiktos pagrindinės teismo išvados dėl ginčo dalyko, byla išspręsta teisingai ir bylos esmė, priešingai nei teigia ieškovė, yra atskleista.

18.2. Tiek ekspertas L. Ustinovičius, tiek ir teismas nustatė, kad pastato defektai atsirado dėl netinkamų techninio projekto ir darbo projekto sprendinių, už kurių parinkimą atsakinga projektuotoja. Savo pareigas netinkamai vykdė būtent projektuotoja, o ne statybos rangovė.

18.3. Sprendime visiškai pagrįstai nurodyta, kad statybos rangovė nebuvo atsakinga nei už techninio projekto, nei už darbo projekto sprendinių parinkimą; ji nebuvo nei projektuotoja, nei žemės gelmių tyrinėtoja; neturi kvalifikacijos nei rengti, nei tikrinti projektinės dokumentacijos ir tokių įsipareigojimų ieškovei nebuvo prisiėmusi.

18.4. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia projektuotoja, techninis projektas ir darbo projektas nėra tapatūs dokumentai. Abu šie dokumentai turi skirtingą paskirtį: techninis projektas yra skirtas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, o patys statybos darbai atliekami pagal darbo projektą. Nors techniniame projekte ir pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai, tačiau šie sprendiniai nėra pakankami statybos darbams atlikti. Todėl techninio projekto sprendiniai yra detalizuojami darbo projekte, kuris yra privalomas statybos rangovei.

18.5. Atsakovės akcentuojamos statybos rangos sutarties nuostatos, kuriose minima statybos rangovės pareiga vadovautis techniniu projektu, buvo numatytos darant prielaidą, kad darbo projekto, pagal kurį atliekami statybos darbai, sprendiniai atitiks techninio projekto sprendinius. Šią atitiktį turėjo užtikrinti atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“, kuri rengė techninį ir darbo projektus.

19. Trečiasis asmuo UAB ,,Eriadas“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

19.1. Darbo projekto sprendiniai negali būti vertinami kaip projektuotojų klaidos ar projekto dokumentų neatitikimai. Šiuo atveju techninio projekto sprendinys buvo sąmoningai pakeistas darbo projekte, jame nurodant naują grindų detalės sprendinį.

19.2. Projektuotojos parengto darbo projekto, kuriuo vadovaujantis ir yra atliekami statybos darbai, grindų detalės sprendinys numatė esamo grunto sutankinimą. Grunto keitimas jame nebuvo numatytas. Projektuotojos veiksmai, parengus ir patvirtinus tokį sprendinį, kuris neužtikrina objekto ilgaamžiškumo, lėmė statybos objekto trūkumus, atitinkamai, ji privalo prisiimti atsakomybę už tokį sprendinį.

19.3. Byloje aiškiai nustatyta ir įrodyta, kad grindų sėdimo ir kitų šio sėdimo nulemtų defektų atsiradimo priežastimi yra netinkamas projektuotojos parinktas projektinis sprendinys, neįvertintas silpno grunto suspaudimas ir aukštas gruntinio vandens lygis.

19.4. Projektuotoja kartu vykdė ir projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų atlikimo metu, todėl nustačiusi, kad yra nukrypimai nuo jos parengto projekto sprendinių ar neatitikimai, ji turėjo visas teisines priemones stabdyti darbus.

19.5. Trečiasis asmuo UAB ,,Eriadas“, techninę priežiūrą vykdęs asmuo, tinkamai vykdė savo sutartinę ir įstatyminę pareigą. Statybos rangos darbai buvo atlikti pagal techninio ir darbo projekto sprendinius.

20. Trečiasis asmuo AB ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo arba skundžiamą teismo sprendimą panaikinti, arba jį pakeisti. Nurodo tokius argumentus:

20.1. Projektuotoja nėra atlikusi neteisėtų veiksmų, kurie lemtų žalos atsiradimą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kuriame etape ir kas priėmė sprendimą dėl grunto nenukasimo, tačiau, kaip nurodė ekspertas L. Ustinovičius, tokio didelio kiekio grunto nukasimas ir išvežimas yra brangus sprendinys, todėl, tikėtina, galėjo būti pakeistas dėl darbų kainos. Faktiškai tą atliko būtent rangovė. Teismas nepagrįstai ir deklaratyviai konstatavo, kad projektuotoja yra atsakinga už šiuos nuostolius, nors nėra aišku, kas priėmė tokį sprendimą.

20.2. Į bylą nebuvo pateikti pilnos apimties dokumentai, kuriuos vertino ekspertas. Į bylą nėra pateiktas pagrindinis dokumentas – darbo projektas, todėl nėra galimybės palyginti jo sprendinių su techniniu projektu.

20.3. Reikalavimas atsakovės UAB „Veikmės statyba“ atžvilgiu atmestas nepagrįstai, kadangi ši atsakovė turėjo pareigų, susijusių su projektinių sprendinių vertinimu. Kaip nurodė ieškovė, dėl to ir buvo samdoma ši rangovė, nepaisant didesnės jos paslaugų kainos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl statinio projektuotojos atsakomybės už statybos darbų defektus

21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB ,,Avitela“ kelia projektuotojos, atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“, ir statybos darbų rangovės, atsakovės UAB ,,Veikmės statyba“, civilinės atsakomybės klausimą, teigdama, kad po savaitės nuo vienos atsakovės suprojektuoto, o kitos atsakovės pastatyto statinio eksploatacijos pradžios atsirado trūkumai – jo konstrukcijų (grindų, sienų) deformacijos, kurių pašalinimo kaštus, ieškovės vertinimu, solidariai turėtų atlyginti abi atsakovės. Pats statinio defektų atsiradimo faktas nėra kvestionuojamas, šalims nesutariant tik dėl to, kas yra už juos atsakingas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik šiuo aspektu, visų pirma aptardama projektuotojos civilinės atsakomybės pagrindą.

22. Atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ civilinė atsakomybė yra grindžiama ieškovės ir šios atsakovės 2015 m. liepos 20 d. bei 2016 m. lapkričio 17 d. sudarytų projektavimo darbų sutarčių pažeidimu. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sutarties pažeidimas, lemiantis sutartinės atsakomybės atsiradimą, gali pasireikšti įvairiai. Įprastai pažeidimas įvyksta, kai pažeidžiamos sutarties vykdymo pareigos, t. y. tokio pobūdžio pareigos, kurios nustato, kas laikoma tinkamu sutarties įvykdymu. Jų turinys priklauso nuo sutarties esmės ir tikslo, sutarties rūšies ir šalių aptartų konkrečių sutarties sąlygų. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, o tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas sutarties šalis pažeidė – įstatymo ar pačios sutarties, šalių atsakomybė bet kuriuo atveju laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi, sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021, 32 punktas).

23. Šiuo konkrečiu atveju ginčas kilęs dėl statybos procese sudarytų rangos sutarčių netinkamo įvykdymo, todėl aktualios yra ne tik pačių sutarčių sąlygos, bet ir tokius teisinius santykius reglamentuojančios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas), atitinkamų Statybos techninių reglamentų nuostatos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) Šeštosios knygos „Prievolių teisė“ IV dalies „Atskiros sutarčių rūšys“ XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ bei šio skyriaus trečiojo skirsnio „Statybos ranga“ normos.

24. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako ne tik rangovas, statinio projekto ekspertizės rangovas, statybos techninis prižiūrėtojas, bet ir projektuotojas, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Vadinasi, sutartinė civilinė atsakomybė projektuotojai UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ už atsiradusius ginčo statinio trūkumus (defektus) galėtų kilti jai neįrodžius, kad minėti defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo (tokios atleidimo nuo atsakomybės už defektus sąlygos nebuvo įrodinėtos) arba užsakovės UAB „Avitela“ ir (ar) jos pasamdytų asmenų kaltų veiksmų.

25. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad trūkumų atsiradimą šiuo atveju lėmė ir atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“, kaip projektuotojos, veiksmai (atsakomybę už dalį atsiradusių nuostolių teismas perkėlė pačiai užsakovei). Teismo vertinimu, buvo parinkti netinkami grunto, ant kurio buvo statomas statinys, paruošimo bei pastato grindų įrengimo sprendiniai. Atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ laikosi pozicijos, kad jos veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš būtinų sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei kilti, nebuvo nustatytas. Skundžiamame sprendime padarytą kitokią išvadą ši atsakovė kritikuoja remdamasi argumentais, kad teismas tinkamai neištyrė ir kaip visumos neįvertino projektinės dokumentacijos, pažeidė įrodinėjimo taisykles, vertindamas kitos statybos proceso dalyvės – rangovės – veiksmus.

26. Kaip matyti iš ieškovės su atsakove UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ 2015 m. liepos 20 d. sudarytos projektavimo darbų sutarties sąlygų, atsakovė joje įsipareigojo parengti prekybos paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektą (bendrąją ir (ar) sklypo plano, architektūrinę, konstrukcinę, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, vandentiekio–nuotekų, priešgaisrinės vandentiekio, elektrotechninės, statybos darbų organizavimo, gaisrinės saugos dalis), vykdyti šio projekto priežiūrą, atlikti sklypo geologinius tyrinėjimus, sklypo topografines nuotraukas, o ieškovė įsipareigojo už tai sumokėti 19 360 Eur atlyginimą (sutarties 1, 5 punktai). Be kita ko, atsakovė įsipareigojo parengti darbo projektą tinkamai ir kokybiškai (2016 m. lapkričio 17 d. sutarties 3.1 punktas). Vėlesne, t. y. 2016 m. lapkričio 17 d. sudaryta projektavimo darbų rangos sutartimi atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ įsipareigojo parengti ir to paties prekybos paskirties pastato darbo projektą (architektūrinės, konstrukcinės, sklypo sutvarkymo dalis), o ieškovė – už tai sumokėti 6 655 Eur atlyginimą (1, 5 punktai).

27. Kaip nurodyta pirmiau, ginčo dėl to, kad nustatytais terminais atsakovė parengė techninį ir darbo projektus ar dėl to, kad praėjus savaitei nuo 2018 m. spalio 22 d. galutinio atliktų darbų perdavimo akto pasirašymo pastato sienos ėmė trūkinėti, tarp pastato sienų ir grindų atsirado plyšiai, pastatas sėdo, o visa tai įvyko dėl po pastatu buvusių silpnų gruntų suspaudimo ir nusėdimo, byloje nėra. Atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, siekė įrodyti, kad projektavimo darbus ji atliko tinkamai, o pastato defektų atsiradimą lėmė kitų statybos dalyvių veiksmai, netinkamai įvertinus jos parengtus projektinius dokumentus ir netinkamai juos įgyvendinus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ pažeidė sutartyse ir teisės aktuose nustatytas projektuotojos ir projekto techninės priežiūros vykdytojos pareigas.

28. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 20 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ užsakymu 2015 m. rugsėjo mėn. E. B. požeminių darbų įmonė atliko sklypo inžinerinius geologinius tyrimus ir pateikė išvadą, kad inžinerinės geologinės sklypo sąlygos statybai jame nėra labai palankios, viršutinėje dalyje išplitusios kaičios sudėties nuogulos, kurios gręžimo Nr. 1 zonoje 0,9–1,9 m intervale yra silpnos (uždurpėjęs molis, durpės) ir negali būti ne tik pastato pagrindu, bet ir grindų pagrindu. Vadinasi, atsakovė, būdama savo srities profesionale, turėjo galimybę, o kartu ir pareigą įvertinti jos pačios užsakymu atlikto žemės sklypo ištyrimo rezultatus bei, atsižvelgdama į juos, parinkti tokius projektavimo sprendinius, kurie užtikrintų, kad statinys atitiktų saugos ir jame planuojamos veiklos privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

29. Viena vertus, atsakovės parengtame techninio projekto konstrukcinės dalies aiškinamajame rašte, grindų dalyje, yra nuoroda, kad grindys projektuojamos ant silpno grunto, todėl jos įrenginėjamos gruntą sustiprinus geokompozitu (t. y. grindų pagrindo armavimas panaudojant geotinklus). Dėl galimų pakankamai didelių nuosėdžių yra rekomenduojamas gruntų keitimas – silpnų gruntų iškasimas ir pakeitimas drenuojančiais gruntais. Taikant gruntų keitimą, reikėtų nusikasti iki 67 altitudės, t. y. 1,9 m nuo esamo paviršiaus, pasikeitus 1,9 m ir papildomai prisipylus 0,3 m iki projektinio lygio būtina armuoti grindų konstrukciją, nes suminis supilamo grunto sluoksnio storis bus 2,1 m. Techniniame projekte pažymima ir tokia aplinkybė, kad, esant didelės apimties grunto keitimui, visgi išlieka galimybė, jog net rangovui tinkamai sutankinus naujai supiltą gruntą šis supiltas gruntas ilgainiui irgi sės. Armuojantys geotinklai perima grunte atsirandančias horizontalias jėgas ir tolygiai paskirsto silpnam gruntui tenkančias apkrovas į didesnį jo plotą, dėl šios priežasties sumažinami konstrukcijos nuosėdžiai bei pagerinamos gruntų sluoksnių mechaninės savybės.

30. Kita vertus, atsakovės 2018 metais parengtame darbo projekte jau yra nurodytas visai kitas pagrindo paruošimo statybai sprendinys, kuris ieškovės užsakymu eksperto L. Ustinovičiaus 2020 m. vasario 24 d. pateiktoje ekspertinėje išvadoje ir buvo tiesiogiai įvardytas kaip pastato grindų sėdimo priežastis (žr. eksperto atsakymą į 5 klausimą). Darbo projekto konstrukcinės dalies aiškinamajame rašte, grindų dalyje, nurodytas toks silpnų gruntų stabilizavimo sprendimas – gruntų armavimas ir stabilizavimas geotinklais, o grindų detalėje ,,D2“ nurodyta, kad po grindimis esamas gruntas tik sutankinamas. Taigi, kaip matyti, anksčiau parengtame techniniame projekte numatyti esamo grunto nukasimo ir naujo grunto atvežimo darbai į darbo projektą jau nebuvo įtraukti.

31. Todėl liko nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors pradiniame projektinių dokumentų rengimo etape buvo numatytas silpno grunto išvežimas bei naujo grunto atvežimas į statybvietę ir jo sutankinimas, tačiau vėliau, projektuotojai rengiant darbo projektą, šis sprendinys buvo pakeistas kitu, t. y. pašalinti pirmiau numatyti esamo grunto išvežimo ir naujo grunto atvežimo (atitinkamai, ir jo sutankinimo) darbai, pakeičiant juos visiškai nauju projektiniu sprendiniu – esančio statybvietėje silpno grunto sutankinimo darbais.

32. Atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“, gindamasi nuo jai pareikšto reikalavimo, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir savo apeliaciniame skunde nurodė, kad abu jos parengti projektiniai dokumentai (techninis ir darbo projektai) turėjo būti vertinami ne atsietai vienas nuo kito, o kompleksiškai, statybos darbus atlikusi rangovė UAB ,,Veikmės statyba“ nepagrįstai vadovavosi vien darbo projektu, todėl projektuotoja nėra atsakinga už atsiradusius defektus. Tokia atsakovės pozicija stokoja pagrįstumo.

33. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. birželio 26 d.), 6.2 papunktyje nurodyta, kad techninis projektas – projekto pirmas ir pagrindinis etapas; 6.3 papunktyje nustatyta, kad darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Statybos techninio reglamento 14 punkte nustatyta, kad darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu, įvertinus techninio projekto technines specifikacijas, gaminami statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementai, jei reikia, gamintojas pagal darbo projekto brėžinius parengia brėžinius gamybai; vykdomi statybos darbai; užbaigus statinį, išduodamas statybos užbaigimo aktas arba surašoma deklaracija apie statybos užbaigimą.

34. Minėtos Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 nuostatos, galiojusios projektavimo sutarčių sudarymo metu, patvirtina darbo projekto reikšmę rangovei, kadangi būtent darbo projekte detalizuojami techninio projekto sprendiniai, konkrečios rangovės atliktinos užduotys, medžiagų ir įrenginių specifikacijos, dar daugiau, būtent pagal šį dokumentą (jame įvardytus konkrečius sprendinius) ir yra atliekami (vykdomi) statybos darbai. Nei aptartame Statybos techniniame reglamente, nei Statybos įstatyme nėra nuorodų, kad statybos darbai turi būti atliekami remiantis dvejuose savarankiškuose projektavimo darbų etapuose parengtais projektiniais dokumentais. Tokia nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad techniniame projekte parinktas sprendinys, rengiant darbo projektą, buvo pakeistas, o tai ir lėmė statinio trūkumų atsiradimą, negali būti vertinama ar aiškinama kaip tinkamas projektavimo sutarčių įvykdymas.

35. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal 2015 m. liepos 20 d. sutarties 1.2 ir 2 punktus atsakovė UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ buvo įsipareigojusi iki objekto pripažinimo tinkamu naudoti atlikti ir jos parengto techninio projekto vykdymo priežiūrą. Todėl pastebėjusi, kad statybos darbai, kaip dabar ji teigia, vykdomi tik pagal darbo projektą, turėjo imtis priemonių informuoti statybos užsakovę ir kitus statybų proceso dalyvius, apie, jos nuomone, atsiradusius nukrypimus nuo techninio ir darbo projektų. Jokių objektyvių įrodymų, kad tinkamai, atsižvelgiant į situaciją, buvo vykdomas ir šis projektuotojos sutartinis įsipareigojimas užsakovei, nagrinėjamoje byloje nėra.

36. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad egzistuoja atsakovės UAB ,,Ginto ir Laimos projektai“ neteisėti veiksmai (neveikimas) kaip viena iš sąlygų jos sutartinei atsakomybei kilti.

Dėl statybos rangovės ir užsakovės atsakomybės už statybos darbų defektus

37. Statybos įstatymo 4 straipsnis įtvirtina, kad esminius statinio reikalavimus nustato 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011). Šiame Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai (vienas, keli ar visi) išsamiai apibrėžiami ir statinio techniniai parametrai pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatomi pagal Vyriausybės nustatytą kompetenciją Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktuose. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, teisės aktais apibrėžtais esminiais statinio reikalavimais įstatymų leidėjas iš esmės siekia užtikrinti kertinį ir esminį visuomenės interesą, kad statiniai būtų projektuojami ir statomi taip, jog nekeltų pavojaus žmonių, naminių gyvūnų ar nuosavybės saugai ir nepakenktų aplinkai. Vienas iš šio intereso elementų yra saugaus ir stabilaus, t. y. kokybiško, statinio sukūrimo užtikrinimas, o šiam interesui įgyvendinti bei jį užtikrinti Statybos įstatymu nustatoma teisinių reikalavimų sistema, apimanti, be kita ko, ir įstatymo nustatytas rangovo pareigas, kurios apima rangovo pareigas statybos proceso metu ir pareigas pasibaigus statybos procesui, t. y. pareigą sukurti saugų ir stabilų statinį ir pareigą garantuoti, kad statinys tam tikrą įstatymo nustatytą terminą būtų kokybiškas. Šios rangovo pareigos yra nulemtos įstatymo ir yra imperatyviosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 67 punktas).

38. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 24 punkte, pagal CK 6.697 straipsnio 1 dalies nuostatas rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką turi užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, jeigu neįrodo CK 6.697 straipsnio 3 dalyje išvardintų jo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Todėl sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad jai pakako įrodyti vien defektų (statinio kokybės trūkumų) faktą, o atsakovėms (projektuotojai ir rangovei) teko pareiga įrodyti jų atsiradimo priežastis, kurios nebūtų susijusius su jų prisiimtų pagal sutartį arba joms tenkančių pagal įstatymą pareigų vykdymu. Tokios pozicijos dėl įrodinėjimo pareigų paskirstymo, esant statybos rangos teisiniams santykiams, nuosekliai laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011; 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 28 punktas; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 82 ir 98 punktai).

39. Atitinkamai, sutartinė civilinė atsakomybė rangovei UAB ,,Veikmės statyba“ už vos pradėjus eksploatuoti ginčo pastatą atsiradusius jo trūkumus (defektus), kaip ir pirmiau aptartu projektuotojos atveju, galėtų kilti, jeigu ji pati neįrodytų, kad tokie defektai, kurių buvimo faktas šiuo atveju nekvestionuojamas, atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo (šios aplinkybės byloje neįrodinėtos) arba užsakovės UAB „Avitela“ ir (ar) jos pasamdytų asmenų kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis).

40. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės UAB ,,Avitela“ ir atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog rangovė UAB ,,Veikmės statyba“ jokia dalimi nėra atsakinga už atsiradusius statinio trūkumus, aiškiai stokoja pagrįstumo, nes ji nėra paremta byloje esančių įrodymų, sutartinių nuostatų ir teisės aktų analize, kitaip tariat, ši išvada nėra pakankamai motyvuota ir dėl to šalių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai.

41. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas). Teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyko turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Be to, įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir todėl nė vieno jų negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas).

42. Ieškovė, be kita ko, įrodinėjo, kad ir kita statybų proceso dalyvė – atsakovė UAB ,,Veikmės statyba“, kuri pagal atsakovės UAB ,,Laimos ir Ginto projektai“ parengtą projektą turėjo atlikti statybos darbus, netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir tokiu savo elgesiu prisidėjo prie statinio trūkumų atsiradimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su jos ir atsakovės UAB ,,Veikmės statyba“ 2017 m. gegužės 16 d. sudarytos statybos rangos sutarties vykdymu ar šia sutartimi atsakovės UAB ,,Veikmės statyba“ prisiimtais įsipareigojimais, iš viso nevertino ir skundžiamame sprendime neaptarė. Išvada sprendime, kad šiai atsakovei sutartinė civilinė atsakomybė nekyla, nes ji nebuvo atsakinga už projektinių sprendinių parinkimą (žr. skundžiamo teismo sprendimo 122 punktą), padaryta klaidingai interpretuojant aplinkybę, kurią būtent sutartį rangovė turėjo įvykdyti, bet visiškai neanalizuojant pačios rangovės su ieškove sudarytos sutarties sąlygų, nepasisakant, kokias šios sutarties bei įstatymų nustatytas statybų rangovui pareigas ji turėjo ir kaip yra jas įvykdžiusi (ar neįvykdžiusi).

43. Pirmosios instancijos teismas visiškai neištyrė ieškinio faktinį pagrindą sudariusių aplinkybių bei jas pagrindžiant ieškovės pateiktų įrodymų, neįvertino jų teisinės reikšmės, t. y. kad atsakovė UAB ,,Veikmės statyba“ prieš pasirašant sutartį buvo informuota ir žinojo grunto savybes, o į jos teikiamo pasiūlymo kainą (sąmatą) buvo įtraukti ir esamo silpno grunto išvežimo bei naujo grunto atvežimo darbai; kad atsakovė UAB ,,Veikmės statyba“ statybos rangos darbus pasiūlė ir sutiko atlikti už didesnę nei kiti rangovai kainą, nes suteikė papildomas garantijas ieškovei, jog yra susipažinusi su projektine dokumentacija bei joje pateiktais sprendiniais ir todėl ateityje negalės remtis techninio projekto trūkumais ar su tuo susijusiomis priežastimis dėl netinkamo darbų atlikimo. Sprendime liko neįvertinti statybos rangos sutarties 3.3, 5.4, 5.5, 6.2.2, 6.2.4, 6.2.42, 6.2.47, 8.2 ir 8.4 punktuose atsakovės prisiimti įsipareigojimai.

44. Konstatuotina, kad tik ištyrus ir visų byloje esančių įrodymų bei kiekvienai šaliai tokio pobūdžio ginče tenkančios įrodinėjimo naštos (žr. šios nutarties 41 punktą) kontekste įvertinus nurodytas aplinkybes galės būti priimtas teisingas sprendimas dėl atsakovės UAB ,,Veikmės statyba“ sutartinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovė UAB ,,Veikmės statyba“ neatliko projektavimo darbų, savaime nėra pakankamas pagrindas ieškiniui šios atsakovės atžvilgiu atmesti.

45. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad pagal statybos rangos sutarties 6.2.6 punktą atsakovė UAB ,,Veikmės statyba“ įsipareigojo paskirti statybos vadovą, kaip atsakingą asmenį sutarties vykdymui bei kaip įgaliotą atstovą pasirašyti protokolus ir priimti visą dokumentaciją, susijusią su objekto statyba. Taip pat užtikrino, kad statybos vadovas visą statybos laikotarpį bus objekte. Iš byloje esančio atsakovės UAB ,,Veikmės statyba“ direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 39 matyti, kad statinio statybos vadovu buvo paskirtas L. D., kuris įsipareigojo užtikrinti Statybos įstatymo, aktualių statybos techninių reglamentų ir įmonės vidaus dokumentų reikalavimų vykdymą.

46. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir paties teismo iniciatyva. Kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena šalis neprašo įtraukti jo dalyvauti byloje, teismas bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje asmens teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, atsakovės pasamdyto statinio darbų vadovo įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtų tikslingas ir leistų išvengti situacijos, kai byloje būtų sprendžiama dėl byloje nedalyvaujančio asmens veiksmų tinkamumo.

47. Ieškovė prašė taikyti atsakovių solidarią atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės nėra solidariai atsakingos už trūkumus, kadangi UAB ,,Veikmės statyba“ veiksmų neteisėtumas nėra įrodytas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė), išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Taigi, pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę skolininkų daugeto atveju jų prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Toks teisinis reglamentavimas pagrįstas principu, kad kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kurią sukėlė savo veiksmais.

48. Deliktinės atsakomybės atveju išimtys nustatytos CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kuriose įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tačiau sutartinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos tokių prezumpcijų neįtvirtina.

49. Statybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje, galiojusioje sutarčių sudarymo metu, nurodyta, kad statinio projektuotojas, rangovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas CK nustatyta tvarka atsako už statinio sugriuvimą ar per garantinį terminą nustatytus defektus. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės vadovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi, solidarioji projektuotojo, rangovo atsakomybė nebuvo (ir nėra) įtvirtinta nei Statybos įstatyme, nei CK.

50. Akivaizdu, kad atsakovės veikė atskirai, pagal skirtingas sutartis, jų tarpusavyje nesiejo tokie sutartiniai santykiai, iš kurių būtų galima kildinti jų veiksmų bendrumą, todėl nėra ir pagrindo jų atžvilgiu taikyti solidariąją atsakomybę. Atsakovių civilinė atsakomybė galėtų būti tik dalinė, t. y. kiekviena iš jų atsako savo sutartinių įsipareigojimų apimtyje.

51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė gali būti sumažinta, paskirstant atsakomybės proporcijas tarp rangovo ir kitų statybose dalyvavusių subjektų. Tokiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016).

52. Taigi, siekiant teisingai išspręsti šalių ginčą, turi būti įvertintas ir toks faktas, kad projektuotoja ir rangovė yra atskiri statybos teisinių santykių subjektai, pagal atskiras su ieškove pasirašytas sutartis atliekantys skirtingus darbus, turintys skirtingas teises ir pareigas. Vadinasi, siekiant teisingo šalių ginčo išnagrinėjimo nepakanka vien nustatyti statybos proceso dalyvių veiksmų neteisėtumą, kadangi turi būti tiriamos ir vertinamos aplinkybės, susijusios su konkrečiam statybos proceso dalyviui tenkančia atsakomybės dalimi pagal jo sudarytą sutartį. Taip pat tirtinos ir vertintinos aplinkybes, susijusios su statybos darbų trūkumų atsiradimo priežastimis, ir nustatytinas priežastinis ryšys tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už juos asmenų veiksmų. Tik ištyrus ir įvertinus tokias faktines aplinkybes galėtų būti teisingai identifikuotos kiekvienos atsakovės civilinės atsakomybės ribos.

53. Taip pat iš esmės pritartina pirmosios instancijos teismui, kad sprendžiant dėl atsakovių sutartinės atsakomybės gali būti vertinamas ir pačios užsakovės (ieškovės) elgesys, teismui įsitikinant, ar sutarčių kontrahentė savo ar jos pasamdytų asmenų veiksmais (neveikimu) nėra prisidėjusi prie žalos, kurios kompensavimo ji siekia, atsiradimo. Tokią galimybę, be kita ko, įtvirtina ir ne kartą šioje nutartyje jau aptartos CK 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatoje. Tačiau šiuo konkrečiu atveju vien nurodęs sprendime, kad už trūkumų atsiradimą lygia dalimi su projektuotoja taip pat yra atsakinga ir ieškovė, pirmosios instancijos teismas tokios savo pozicijos nepagrindė jokiais faktiniais ar teisiniais argumentais. Todėl teisėjų kolegija sutinka ir su ieškovės apeliacinio skundo dalimi dėl nepakankamo teismo sprendimo motyvavimo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 68 punktas).

55. Nors apeliacinės instancijos teismas taip pat turi pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-484-823/2017). Kitaip tariant, apeliacinio proceso metu atliekama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra negali ir neturi virsti bylos (ginčo) nagrinėjimu iš naujo.

56. Nagrinėjamoje byloje, viena vertus, susiklostė tokia teisiškai ydinga situacija, kad pirmosios instancijos teismas savarankiškai neatliko nei tos šalies, kurios poziciją jis pripažino pagrįsta, t. y. atsakovės UAB ,,Veikmės statyba“ argumentų bei pateiktų įrodymų dėl jos atsakomybės, analizės, apsiribodamas vien teisinės reikšmės neturinčiomis prielaidomis, kad ji nebuvo statybos dokumentų rengėja, nei ieškovės argumentų ir įrodymų, kuriais buvo įrodinėjamas rangovei pareikštas reikalavimas, analizės. Tokie proceso trūkumai apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisyti, antraip byla turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi iš naujo, renkami nauji įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nerinko, netyrė ir nevertino. Siekiant teisingai išnagrinėti šalių ginčą, būtina ne tik ištirti ir įvertinti jau byloje esančius ir teismo iš viso netirtus ieškovės ir kitų šalių įrodymus, bet ir išspręsti trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimą. Bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos paskirties.

57. Antra vertus, tik ištyrus ir įvertinus visumą aptartų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės UAB ,,Veikmės statyba“ prisiimtų sutartinių prievolių apimtimi, įtraukus į bylos nagrinėjimą visus jos baigtimi suinteresuotus asmenis, nustačius priežastinį ryšį tarp kiekvieno statybos proceso dalyvio veiksmų ir atsiradusios žalos, ištyrus ir įvertinus ieškovės, kaip darbų užsakovės, ir (ar) jos samdytų asmenų elgesį ir veiksmus, galės būti teisingai išspręstas šalių ginčas, priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.

58. Todėl šiuo konkrečiu atveju bylos esmės neatskleidimas vertinamas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisytas. Todėl skundžiamas teismo sprendimas ir papildomas sprendimas panaikinami, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

59. Nustačiusi apskųsto teismo sprendimo ir papildomo teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindą, dėl kitų apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentų, kaip teisiškai jau neaktualių, teisėjų kolegija nepasisako, taip pat nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą ir 2022 m. kovo 18 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjos Dalia KačinskienėNeringa ŠvedienėAgnė Tikniūtė