Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui M. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

Nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 112 (b. l. 9). Ieškovė prašo nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos: sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, ilgainiui atsiradusi nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, negalėjimas ir (ar) nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Remdamasis aptartų aplinkybių visuma, teismas sprendžia, kad abi šalys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas viena kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nesiekė nesistengė, kad šeima būtų išsaugota, todėl pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ir nors byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad atsakovas, vis dar būdamas santuokoje su ieškove susilaukė vaiko su kita moterimi ir tai yra viena svaresnių priežasčių, sudarančių pagrindą pripažinti jo kaltę dėl santuokos iširimo didesne. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Dėl momento, nuo kurio atsirado pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką

Ieškovė prašo nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2013-12-01, motyvuodama tuo, kad šalims nevedant bendro ūkio, jai nėra žinoma apie atsakovo veiklą (b. l. 4).

CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Ir nors CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant abiejų sutuoktinių kaltei, išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, todėl nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Šalys, laikosi vienodos pozicijos dėl to, nuo kada faktiškai nustojo kartu gyventi. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose žodžiu, liudytojų parodymuose nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog nuo 2013-12-01 sutuoktiniai jau nevedė bendro ūkio ir faktiškai nustojo gyventi kartu. Dėl to teismas tenkina ieškovės reikalavimą nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. 2013-12-01 (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo šalims paliekamos jų turimos santuokinės pavardės: ieškovei – „Z.“, atsakovui – „Z.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Bylos duomenimis šalys santuokoje neįgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto, todėl šie klausimai nespręstini (b. l. 12-14). Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi, byloje nėra duomenų apie atsakovo turimus turtinius įsipareigojimus, todėl prievolių paskirstymo klausimas po santuokos nutraukimo šioje byloje taip pat nesprendžiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nustatyta ir tai, kad bylos šalims santuokoje gimė du vaikai – sūnus L. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), ir dukra D. Z., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 10, 11). Nepilnametės dukters gyvenamąją vietą ieškovė prašo nustatyti kartu su ja. Atsakovas tokiam ieškovės reikalavimui neprieštaravo.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu išsakydama savo išvadą dėl ginčo esmės neprieštaravo, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina (ieškove). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė kartu su dukra gyvena nuo pat jos gimimo, šiuo metu jos gyvena ne Lietuvoje, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog vaiko poreikiai turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką šiuo metu neužtikrinami, atsakovas gyvena skyrium jau nuo 2013 m. sprendžia, kad ieškovės prašymas nustatyti dukters D. gyvenamąją vietą kartu su ja yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu (atsakovu) nustatymo

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Taigi, tiek įstatyminis reglamentavimas (įstatymo leidėjo valia), tiek jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad dalyvavimo vaikus auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarka yra privalomai santuokos nutraukimo byloje spręstini klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 15 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017 17 punktas).

Tuo atveju, jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 21 punktą).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą būtent su ja, jokių reikalavimų dėl vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nepareiškė. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė per atstovą palaikė poziciją, jog neprieštarauja dukters bendravimui su skyriumi gyvenančiu tėvu ir šiuo atžvilgiu yra nusiteikusi geranoriškai, tačiau jokios konkrečios bendravimo tvarkos neišdėstė.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovė jam riboja galimybes bendrauti su dukra, neužtikrina jų komunikacijos ryšio priemonėmis, neinformuoja atsakovo apie dukters atvykimą (lankymąsi) Lietuvoje, nesudaro galimybės su dukra pasimatyti ir pabendrauti. Ir nors atsakovas taip pat jokios konkrečios bendravimo su dukra tvarkos neišdėstė, tačiau nurodė, kad jo manymu, atsakovo ir vaiko interesus atitiktų tai, jog atsakovas galėtų su dukra nevaržomai pabendrauti telekomunikacijų įrenginiais ir (ar) programomis bei ryšio priemonėmis bei betarpiškai leisti su dukra laiką jos atostogų metu. Šiuo tikslu atsakovas pats galėtų pasivežti dukrą iš Jungtinės Karalystės bei nuvežti ją atgal motinai.

Teismas pažymi, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi.

Šalių dukrai gyvenant Jungtinėje Karalystėje kartu su motina (ieškove), o atsakovui (tėvui) Lietuvoje, teismas, visų pirma, sprendžia, kad bendravimas telekomunikacijų priemonėmis būtų priimtiniausias būdas palaikyti tėvo ir dukros bendravimą, siekiant išlaikyti ir stiprinti jų abiejų tarpusavio ryšį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo bendravimas su dukra tiesiogiai jiems susitinkant iš esmės galimas tik vaiko atostogų metu, teismas sprendžia, kad bendravimas telekomunikacijų priemonės turėtų būti intensyvesnis ir kuo mažiau ribojamas, tokiu būdu nepažeidžiant nei vaiko, nei tėvo interesų. Tokiu atveju ieškovė I. Z., su kuria pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su atsakovu, su kuriuo vaikas negyvena.

Be to, būtina užtikrinti ir tokį atsakovo bendravimo su dukra būdą, kad būtų sudaryta galimybė nepilnamečiui vaikui tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su tėvu ir atitinkamai tėvo teisė dalyvauti vaiką auklėjant. Todėl nustatytina, kad ieškovė savo lėšomis užtikrina vieną dukros atvykimą į Lietuvą (vasaros sezono metu) iš anksto su atsakovu sutartu laiku. Taip pat esant išankstiniam šalių susitarimui ir atsakovui apmokėjus vaiko kelionės iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą bei kelionės atgal į kitą valstybę išlaidas, per dukters atostogas ieškovė turi užtikrinti dar vieną (papildomą) atvykimą į Lietuvą, vaikui pabendrauti su tėvu. Teismo vertinimu, vaiko kelionės išlaidų kaštai neturėtų būti priskiriami išimtinai tik vienai iš ginčo šalių, todėl sprendžia, kad būtent tokia tvarka, kuomet abi šalys (tiek ieškovė, tiek atsakovas) finansiškai prisidės prie vaiko atvežimo į Lietuvą, atitiks teisingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Be to, ieškovė taip pat turi leisti su vaiku pabendrauti su tėvų tuo atveju, jeigu jis atvyktų / lankytųsi Jungtinėje Karalystėje.

Teismas šioje situacijoje atkreipia dėmesį ir į tai, kad nustatant tėvo bendravimo tvarką su vaiku, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas būna trumpesnis, bet išnaudojamas tikslingai, negu ilgesnis.

Teismas taip pat sprendžia, kad aukščiau aptartoje bendravimo tvarkoje būtina numatyti išlygą, kad dukra gali pasilikti nakvynei tik esant jos pačios sutikimui, nes šiuo atveju pirmiausiai turi būti tenkinami vaiko interesai. Atsakovas neturi siekti palaikyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Be to, atsakovo nurodyta argumentai, kad dukra iš Jungtinės Karalystės galėtų būti parvežama tik automobiliu, o skrydis lėktuvu keltų grėsmę vaiko saugumui, vertintina kaip deklaratyvūs, šiuo metu nėra pagrindo hipotetiškai spręsti dėl kokių nors grėsmių. Ieškovei nustatytina pareiga pranešti atsakovui apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą ir nedelsiant informuoti apie dukros susirgimus, kurie bus gydomi dukrą hospitalizuojant.

Nagrinėjamu atveju, teismas turi pagrindo išaiškinti šalims, jog teismo nustatyta vaiko tėvo (atsakovo) bendravimo su vaiku tvarka yra privaloma, tačiau tuo pačiu nesudaro kliūčių šalims susitarti ir dėl kitokio – papildomo bendravimo. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio sprendimo“) galios, todėl dėl jos pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 22 punktą).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas kyla iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Taigi, visų pirma, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovavimu nepasirūpino, nors teismas, siūlydamas atsakovui pasirūpinti atstovavimu, buvo atidėjęs bylos nagrinėjimą, o teismo posėdyje iš esmės reiškė prieštaravimus tik dėl ieškovės nurodomų kas mėnesį išleidžiamos sumos vaiko poreikiams dydžio.

Remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungtyniškumo principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 straipsniu), o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko, kurio amžius yra 11 metų, realiems poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 400 Eur suma (CPK 185 straipsnis).

Antras kriterijus, į kurį privalu atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra jo tėvų turtinė padėtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo laikotarpiu nuo 2016-08-19 iki 2017-07-03 dirbo V. B. personalinėje įmonėje ir nuo 2014-08-04 dirba dar ir kitoje darbovietėje – VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotyje, kur jo mėnesinis atlyginimas paskutiniais laikotarpiais sudarė apie 931 Eur (neatskaičius privalomųjų mokesčių sumos) (b. l. 54-60). Nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto atsakovas neturi (b. l. 13, 14). Duomenų apie savo įsipareigojimus kredito įstaigoms ar kitiems fiziniams / juridiniams asmenims atsakovas teismui nepateikė. Duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kurios ribotų jo galimybes dirbti ar dirbti tam tikrą darbą, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo turimus išlaikytinius ir jų poreikius (CPK 12, 178 straipsniai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ir ieškovė nekilnojamojo ar kito registruotino kilnojamojo turto Lietuvoje neturi (b. l. 12, 14). Ieškovė dirba užsienyje, byloje pateikti dokumentai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad jos mėnesinės pajamos iš darbinės veiklos sudaro apie 1 400 Gbp, kas atitinka 1 632 Eur, per mėnesį (b. l. 28-31).

Įvertinęs bylos svarstymui šalių pateiktus ir teismo iniciatyva gautus duomenis, susijusius su nepilnamečio vaiko tėvų turtine padėtimi, teismas daro išvadą, kad abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši (lygiavertė). Ir nors ieškovė šiuo metu ir gauna didesnes darbines pajamas per mėnesį nei atsakovas, tačiau tuo pačiu ji užtikrina nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, be to, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, jog su vienu iš tėvų (nagrinėjamu atveju – su ieškove) lieka dukra, vadinasi, būtent ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, kiek tai susiję su nepertraukiama kasdiene vaiko priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Taigi pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vienas iš tėvų dėl geresnės savo turtinės padėties galėtų ir turėtų teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikams, nei kitas iš tėvų. Nors atsakovas teigia ir bylos medžiaga patvirtina, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra per mažas teikti po 200 Eur išlaikymą kiekvieną mėnesį, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vaiko tėvo, kuris turi teikti išlaikymą, gaunamos nedidelės pajamos negali būti pripažinta priežastimi teikti vaikui netinkamo dydžio išlaikymą ar pakankama priežastimi perkelti didesnę išlaikymo naštą kitam iš tėvų. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, taip pat vertina kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Teismas neatsižvelgia ir nepriima domėn teismo posėdžio metu ieškovės atstovo akcentuojamos aplinkybės, kad šiuo atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti tai, jog vaikas su mama gyvena užsienyje – Didžiojoje Britanijoje, kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei Lietuvoje.

Kasacinis teismas yra suformulavęs ir nuosekliai laikosi teisės aiškinimo taisyklės, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017, 27 punktą).

Teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad aplinkybė, jog šalių dukra kartu su mama liko gyventi į užsienio valstybėje, kas gali lemti didesnes išlaidas jos poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui. Kita vertus, šiuo atveju ieškovės nurodytas (ir teismo nustatytas) būtinuosius, realius ir protingus nepilnamečio vaiko poreikius atitinkantis išlaikymo dydis yra artimas minimaliai mėnesio algai, patvirtintai 2017-10-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 814 (t. y. 400 Eur).

Tokiu atveju įvertinus į abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, būtino vaikui išlaikyti lėšų dydį, vaiko amžių (11 metų), abiejų tėvų turtinę padėtį, galimybes dirbti ir gauti pajamas, sveikatos būklę, teismas ieškovės reikalavimą patenkina ir priteisia iš atsakovo M. Z. nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 200 Eur (400 Eur x ½) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Toks išlaikymo dydis nagrinėjamos bylos kontekste, teismo vertinimu, yra proporcingas tiek vaiko poreikiams, tiek abiejų tėvų turtinei padėčiai ir nepažeidžia socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, t. y. nuo 2017-05-18, iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. Z. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kaip minėta ieškovė teismui pateikė 2017-05-18.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2013 m. palikęs šeimą neteikė išlaikymo dukrai ir prašo teismo priteisti iš atsakovo 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį (nuo 2014-05-16 iki 2017-05-17), skaičiuojamą tokiu būdu – po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas atsižvelgiant į tuos pačius kriterijus: vaiko poreikiams užtikrinti būtinas išlaidas ir į aktualių (šiuo metu galiojantį) minimalios mėnesinės algos dydį.

Bylos duomenimis, nenustatyta, kad išlaikymo priteisimo sąlygos (t. y. šalių turtinė padėtis ir išlaidos mergaitės poreikiams) iš esmės galėjo būti kitokios, kaip sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo. Dėl to teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo teikti dukrai ne mažesnį kaip pusės minimalaus darbo užmokesčio išlaikymą.

Teismas pažymi, atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nurodytu laikotarpiu jis vykdė visa apimtimi (ar bent jau iš dalies) vaiko išlaikymo pareigos. Nors nurodė, pirkęs vaikui rūbų, telefoną ir skyręs lėšų dukros pramogoms, išeigoms, tačiau jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spęsti, kad jo nurodyti kaštai galėtų būti pripažinti sumomis, skirtomis dukters išlaikymui, teismui nepateikė.

Minėta, kad, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl konkrečių aplinkybių (šiuo atveju – atsakovo (ne)teikto išlaikymo) turi būti aiškinamos būtent vaiko naudai, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas ginčo laikotarpiu išlaikymo vaikui neteikė, nors turėjo galimybę ir pareigą teikti vaikui pusę minimalaus darbo užmokesčio dydžio išlaikymą per mėnesį.

Dėl to teismas sprendžia, kad išlaikymo skola iš atsakovo priteistina. Išlaikymo skolos dydis apskaičiuotinas, taikant pusės minimalaus darbo užmokesčio, galiojusio konkrečiais laikotarpiais, dydžius: nuo 2014-05-16 iki 2014-10-01 – 144,80 Eur (t. y., ½ x 289,60 Eur MMA), kas sudaro 868,80 Eur sumą; nuo 2014-10-01 iki 2015-07-01 – 150 Eur (t. y., ½ x 300 Eur MMA), kas sudaro 1 050 Eur sumą; nuo 2015-07-01 iki 2016-01-01 – 175 Eur (t. y., ½ x 350 Eur MMA), kas sudaro 1 225 Eur sumą ir nuo 2016-01-01 iki 2017-05-17 – 190 Eur (t. y., ½ x 380 Eur MMA), kas sudaro 3 040 Eur sumą. Tokiu būdu iš atsakovo šalių nepilnameti dukrai priteistina 6 183,80 Eur išlaikymo skolos (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 41 Eur suma, skirta žyminio mokesčio sumokėjimui (b. l. 6) (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje buvo visiškai patenkinti tokie ieškovės reikalavimai: nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą bei iš dalies patenkintas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą (85 proc.), tokiu būdu laikytina, kad iš esmės buvo patenkinta 85 proc. ieškinio reikalavimų (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Patenkinus dalį ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovo priteistini jos sumokėti 34,85 Eur (41 Eur x 85 proc.) žyminio mokesčio dalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui, todėl iš atsakovo valstybei priteistini 219 Eur (200 x 12 mėn. x 3 proc. + 6 183,80 Eur x 3 proc.) x 0,85) žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybei, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp ieškovės I. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 112), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. Z. palikti pavardę – „Z.“, atsakovui M. Z. – „Z.“.

Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo jų bendro gyvenimo pabaigos – 2013 m. gruodžio 1 d.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. Z. (gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas M. Z. su nepilnamete dukra D. Z. bendrauja tokia tvarka:

Atsakovas M. Z. bendrauja su dukra kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, telekomunikacijų įrenginiais ir programomis bei ryšio priemonėmis (telefonu, Viber ar Skype programa) iki trisdešimt minučių per parą. Šis bendravimas turi vykti ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 22 valandos Lietuvos (arba iki 20 val. Jungtinės Karalystės) laiku, atsižvelgiant į vaiko užimtumą, vaiko pageidavimus ir sveikatos būklę.Ieškovė I. Z. savo lėšomis užtikrina vieną dukros atvykimą į Lietuvą vasaros sezono metu (birželio – rugpjūčio mėnesiais) iš anksto su atsakovu sutartu laiku tikslu vaikui pabendrauti su tėvu.Esant ieškovės ir atsakovo išankstiniam susitarimui ir atsakovui apmokėjus vaiko kelionės iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą bei kelionės atgal į kitą valstybę išlaidas, per dukters atostogas ieškovė užtikrina papildomą dukros atvykimą į Lietuvą, vaikui pabendrauti su tėvu.Ieškovė įsipareigoja netrukdyti bendrauti atsakovui su dukra Jungtinėje Karalystėje, tuo atveju jei atsakovas atvyktų, jeigu tai neprieštaraus dukros norams ir interesams.Ieškovė įsipareigoja atsakovui pranešti apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą ir nedelsiant informuoti apie dukros susirgimus, kurie bus gydomi ją hospitalizuojant.Teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, nepilnametei pasiliekant nakvoti su tėvu, gali būti taikoma tik esant paties vaiko norui ir sutikimui dėl tokios nakvynės.

Priteisti iš atsakovo M. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukteriai D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį.

Priteisti iš atsakovo M. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukteriai D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 183,80 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt trijų eurų ir aštuoniasdešimt euro centų) išlaikymo skolą.

Paskirti ieškovę I. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukteriai D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo skolos tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 34,85 Eur (trisdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo iš atsakovo M. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 219 Eur (du šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis Šilutės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.