Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Laukineitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) suvirintoju, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), paskutinis žinomas adresas Lietuvoje (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. R. vengė pareigos išlaikyti vaiką, t. y.: žinodamas apie pareigą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą, kuriuo teismas priteisė mokėti lėšas nepilnametės dukros E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, kas mėnesį po 116 Eur nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki vaiko pilnametystės bei 2019 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimą, kuriuo teismas priteisė mokėti lėšas nepilnametės dukros E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, kas mėnesį po 300 Eur nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki jos pilnametystės, turėdamas galimybę mokėti, šios pareigos vengė, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 2 d. bei 2015 m. kovo 18 d. sumokėjo 7 232 Eur, o laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. bei nuo 2022 m. gruodžio mėn. iki 2025 m. gegužės 8 d. išlaikymo dukrai E. P. neteikė visiškai ir, tokiu būdu nemokėdamas teismo priteistų lėšų vaiko išlaikymui bei neteikdamas vaikui kitos būtinos materialinės paramos, vengė pareigos išlaikyti savo vaiką.

Kaltinamasis N. R. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė jo ir J. P. dukra E. P.. Jis tuo metu buvo Vokietijoje, kur iki šiol ir gyvena. Apie 2015 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimus jis buvo informuotas, juos gavo per Vokietijos vaikų išmokų tarnybą. Kai išvyko į Vokietiją, dirbti pradėjo gal po 1 – 1,5 m., nes mokėsi kalbos. Po to pradėjo dirbti ir dirba beveik visą laiką skirtingose įmonėse su tarpais. Šiuo metu dirba suvirintoju apie 3 m. Kadangi iš pradžių neturėjo darbo, neturėjo pakankamai pinigų ir nemokėjo pinigų E. išlaikymui. Nepamena, kodėl jo mama G. R. 2015 m. kovo 18 d. pervedė 232 Eur E. išlaikymui į J. sąskaitą, bet mano, kad jis jos prašė. Jis 2015 m. balandžio mėn. susituokė su M. R. ir augina jos 100 proc. neįgalų vaiką A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Žmona visiškai nedirba, jai priskirta pastovi sūnaus globa. Šeimą išlaikė tik jis. Pats problemų su sveikata neturi, kalėjime nuo atvykimo į Vokietiją nėra sėdėjęs. Kai sužinojo apie alimentų pakėlimą iki 300 Eur jis nuo 2019 m. gruodžio mėn. pradėjo mokėti E. išlaikymui pinigus po 200 Eur. Žino, kad turėjo mokėti po 300 Eur, bet jo finansinės galimybės neleido mokėti daugiau. Mokėjo pinigus iki 2022 m. lapkričio mėn. Sumokėjo 7 000 Eur. Tuomet Vokietijos vaikų išlaikymo pareigūnai atsiuntė jiems raštą apie alimentų E. skolą ir, kad turi ją sumokėti. Kadangi jo žmona tvarko visus jų finansinius reikalus, jis nepamena kada tai buvo, bet jie mokėjo Vokietijos institucijai skolą už E. išlaikymą ir kaip supranta jie tuos pinigus siuntė J. už E. išlaikymą. Kokią sumą ir kokį laikotarpį mokėjo, nepamena. 2025 m. sausio, vasario ir kovo mėn. jis dirbo sutrumpintomis darbo valandomis, nes darbdavys negalėjo pasiūlyti darbo, todėl gavo mažesnę algą. Po to, vėl dirba normaliu grafiku. Jo pajamos per mėnesį yra 2 500 Eur, o išlaidos: 1 000 Eur už butą, bendrai apie 1 500 Eur vien už komunalinius mokesčius. Neskaitant maisto ir pragyvenimo. Nuo jo atlyginimo jokie alimentai nebuvo nuskaičiuoti. Visuomet mokėjo juos savanoriškai į J. sąskaitą ir vėliau per Vokietijos institucijas. Moka už E. išlaikymą tiek, kiek gali, bet mokėjimai dabar vyksta per Vokietijos institucijas. Tik gal 2025 m. kovą ir balandį nemokėjo, nes gavo mažą atlyginimą ir neturėjo galimybės. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. R. kaltę be jo paties visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Iš 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškimo matyti, kad J. P. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą nurodydama, kad N. R. vengia išlaikyti nepilnametę dukrą E. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš 2019 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9772-1032/2019 matyti, kad minėtu sprendimu buvo nuspręsta pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2015 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1583-323/2015 iš atsakovo N. R. priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. rugpjūčio 22 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta J. P..

Iš 2024 m. spalio 16 d. antstolės Vidos Daugirdienės pažymos apie priverstinai išieškomą išlaikymą nepilnamečiui vaikui matyti, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/15/00870 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. N2-1583-323/2015 pagrindu dėl išlaikymo išieškojimo iš N. R. nepilnametei dukrai E. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 116 Eur nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki vaiko pilnametystės. Pagal antstolei Vidai Daugiadienei pateiktą vykdymui vykdomąjį dokumentą Nr. N2-1583-323/2015 N. R. dukters E. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. privalėjo sumokėti 6 305,60 Eur. N. R. išlaikymo įsiskolinimas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-1583-323/2015 nepilnametei dukrai E. P.(iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) sudaro 3 204,80 Eur.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. E. P. išmokėta suma yra 3 100,80 Eur.

Iš 2024 m. gruodžio 13 d. antstolės Vidos Daugirdienės pažymos apie priverstinai išieškomą išlaikymą nepilnamečiui vaikui matyti, kad N. R. išlaikymo įsiskolinimas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. N2-1583-323/2015 nepilnametei dukrai E. P. (iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.) sudaro 3 204,80 Eurų. Patikrinus Antstolių informacinės sistemos vieningą vykdomųjų bylų sąvadą 2024 metų gruodžio 13 dienai nėra užvestos vykdomosios bylos dėl išlaikymo išieškojimo iš N. R. pagal 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9772-1032/2019. Skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondo (VSDFV) išmokėta suma (laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. išminusuota (įvertinta).

Iš 2025 m. sausio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsakymo matyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo skolos dydis 2024 m. kovo 13 d., pagal pareiškėjos pateiktą informaciją, buvo 8 622,85 Eur. Nuo 2024 m. kovo mėn. informacija apie nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydį nėra žinoma, kadangi pareiškėja nėra atnaujinusi šios informacijos. Išlaikymo mėnesinis dydis, kurį turi mokėti atsakovas 2025 m. sausio mėn. yra 409,00 Eur, o nuo 2025 m. vasario mėn. – 418,00 Eur (pritaikius indeksavimą). Pareiškėja J. P. 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą Fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo skolos išieškojimo veiksmų Vokietijoje. Pareiškėjos prašymas 2022 m. vasario 15 d. buvo išsiųstas Vokietijos centrinei institucijai, kuri toliau yra atsakinga už prašymo vykdymą ir nepilnamečio vaiko išlaikymo skolos išieškojimo veiksmus. Priverstinis išieškojimas pagal pareiškėjos pateiktą prašymą yra vykdomas, tačiau atsakovo gyvenamosios vietos adresas Vokietijoje Fondo valdybos Klaipėdos skyriui nėra žinomas, kadangi tokios informacijos Vokietijos centrinė institucija nepateikė. Vokietijos centrinei institucijai 2022 m. vasario 15 d. buvo pateikti vykdyti Teismo sprendimo/teisminio susitarimo dėl išlaikymo prievolių išrašai, kai pripažinimo ar paskelbimo vykdytinu procedūra netaikoma vokiečių kalba I priedai (Angang I), išduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų pagal 2015 m. kovo 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-1583- 323/2015, ir 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-9772-1032/2019. Fondo valdybos Klaipėdos skyriui nėra žinoma, ar pareiškėjai buvo išduotas Europos vykdomasis raštas. Vokietijos centrinė institucija informavo, kad atlikus skolininko finansinės padėties patikrinimą, nustatyta, kad skolininkas dirba sutrumpintas darbo valandas, todėl gauna nepastovias pajamas. Kiek truks skolininko sutrumpinto darbo grafikas, nėra žinoma, todėl nėra galimybės įvertinti, ar išlaikymo mokėjimai bus mokami šiuo periodu. Pažymima, kad skolininko finansinės padėties patikrinimas atliekamas toliau.

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su N. susipažino 2013 m., apie spalio mėn. pradėjo gyventi kartu nuomojamame bute. Pagyveno gal du mėnesius. Išsiskyrė dėl to, kad jis vedė netinkama gyvenimo būdą, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus, galimai narkotines medžiagas, nesirūpino, nerodo dėmesio jai. Būdama 5-6 mėn. nėščia ji išėjo iš nuomojamo būsto ir apsigyveno pas brolį J. Dukrą E. pagimdė (duomenys neskelbtini). N. nesidomėjo kaip kas praėjo, neskambino. Praėjus kažkuriam laikui N. paprašė vaikui atlikti DNR tyrimą, kad įsitikintų, kad jo vaikas yra. Atsakymas buvo teigimas. N. savanoriškai neteikė jokio išlaikymo, nerodo noro domėtis bei rūpintis dukra. 2015 m. vyko teismas, kuriame buvo nuspręsta mokėti po 117 Eur. N. niekada tvarkingai nemokėjo priskirtų alimentų. Bendra skola siekia virš 12 tūkst. Su N. paskutinį kartą bendravo maždaug prieš 10 m., kai buvo susitikę klinikoje dėl DNR. N. dukrą yra matęs vieną kartą klinikoje, kai buvo daromas DNR tyrimas. Dukra tėvo nėra mačiusi. Jos žiniomis N. yra Vokietijoje, išvykti ten galėjo 2014 m. galimai po dukros gimimo. Nežino ar jis šiuo metu dirba ar ne. N. grynais pinigais ar pirkiniais, dovanėlėmis prie išlaikymo niekada neprisidėjo. N. mama G. R. yra jai vieną kartą 2015 m. kovo 18 d. siuntusi į jos sąskaitą 232 Eur ir nurodė, kad: „N. R., vaiko E. P. išlaikymui“. Tuomet nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 20 d. N. R. iš M. R. vokiškos banko sąskaitos į jos sąskaitą pervedė 7 000 Eur, nurodant „alimentai“. Tuomet kreipėsi į Sodrą, kad jis nemokėjo už 2022 m. gruodį ir gavo per Sodrą iš Vokietijos raštą, kad jo yra ieškoma, tikrinamas jo mokumas. Nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2024 m. birželio 7 d. ji į savo banko sąskaitą gavo iš Vokietijos institucijos 7 389 Eur Eglės išlaikymui. Daugiau mokėjimų iš nieko nėra gavusi. Tik Vaikų išlaikymo fondas jai yra mokėjęs išlaikymą E. nuo gimimo iki dabar, bet nepastoviai, tik tada kai jis nemokėdavo alimentų.

Iš 2025 m. vasario 5 d. Gyventojų registro apie asmenį išrašo matyti, kad N. R. deklaravo, kad 2014 m. spalio 13 d. atvyko į Vokietiją.

Iš 2025 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijos Federacinėje Respublikoje rašto matyti, kad N. R. pateiktame prašyme išduoti (pakeisti) pasą, nurodė šiuos kontaktinius duomenis: gyvenamosios vietos adresą Vokietijoje – (duomenys neskelbtini); tel. Nr. (duomenys neskelbtini); el. p. (duomenys neskelbtini).

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Pažymėtina, kad BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-489/2020).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, nes atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2012, Nr. 2K-432/2013, Nr. 2K-246/2016).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą N. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, kadangi jis netinkamai vykdė pareigą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. sprendimą bei pagal 2019 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimą, kuriuo pakeistas teiktino išlaikymo dydis, išlaikyti savo nepilnametę dukrą, reguliariai mokėti lėšas vaiko išlaikymui bei teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo N. R. sveikatos būklė būtų buvusi tokia, jog jis negalėtų dirbti, kad buvo nedarbingas dėl ligos ilgą laiką; taip pat nėra duomenų, jog N. R. būtų dėjęs visas įmanomas pastangas vykdyti teismo sprendimą dėl priteisto išlaikymo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis išlaikymą savo vaikui teikė kitomis formomis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo N. R. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 164 straipsnyje.

Kaltinamojo N. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.

Atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, administracine tvarka nebaustas, dirba Vokietijoje, N. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje skirtina straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmė – laisvės apribojimas.

BK 48 straipsnio 2 dalyje apibrėžta laisvės apribojimo bausmės trukmė – nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, jos vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą. Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus. Įvertinus anksčiau paminėtas padarytą nusikaltimą apibūdinančias ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. R. paskyrus mažesnę negu vidurkis laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bet su BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytu įpareigojimu.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis N. R. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu,

nusprendžia:

N. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. R. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, N. R. turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.