Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis CPK 370 str. 2 d., prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas.

Remiantis CPK 366 str. 1 d. bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

Vadovaujantis CPK 368 str. 1 d., prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjos teigimu, ji apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-16 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016, kuriuo ieškovo ieškinys pareiškėjai dėl skolos priteisimo tenkintas visiškai, sužinojo 2017-10-18, todėl nuo šio momento skaičiuotinas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo terminui skaičiuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Remiantis Kasacinio teismo praktika, tais atvejais, kada ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, ir ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau, nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2005). Nurodytoje byloje pareiškėjai skirti procesiniai dokumentai siųsti ieškinyje nurodytu pareiškėjos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu Viršuliškių g. 53B-24, Vilniuje, tačiau grįžo neįteikti. Nepavykus jų įteikti, procesiniai dokumentai pareiškėjai (2016-10-12) bei 2016-11-16 sprendimas už akių pareiškėjai įteikti (2016-11-16) viešo paskelbimo būdu. Teismas pažymi, kad nors siekiant pareiškėjai įteikti procesinius dokumentus, jie buvo siunčiami teismui žinomu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, kitų pareiškėjos gyvenamųjų vietų adresų teismui prieinamais informacijos šaltiniais sužinoti nepavyko, ir procesiniai dokumentai buvo laikomi įteiktais viešo paskelbimo būdu, šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėja buvo faktiškai informuota apie jos atžvilgiu vykstantį civilinį procesą civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2016 metais, neskaitant civilinės bylos Nr. e2-31548-1012/2016, pareiškėjos atžvilgiu nebuvo užvesta jokių civilinių bylų, dėl ko pareiškėja neturėjo pareigos domėtis civiliniais teisminiais procesais, vykstančiais jos atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016-10-12 bei 2016-11-16 paskelbus apie procesinių dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, pareiškėja viešo paskelbimo metu (atitinkamai 2016-10-12 ir 2016-11-16) faktiškai apie jos atžvilgiu užvestą bylą nesužinojo. Pareiškėja pakankamai operatyviai nuo sužinojimo (2017-10-18) apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje e2-31548-1012/2016 kreipėsi į teismą (2017-10-26) (visų pirma, teikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja siekė sąmoningai nuo ieškovo ir (ar) teismo nuslėpti adresą, kuriuo siunčiant pareiškėją procesiniai dokumentai pasiektų, nustačius, kad pareiškėjai faktiškai procesinių dokumentų įteikti nepavyko ne dėl pareiškėjos nesąžiningų veiksmų, nagrinėjamu atveju CPK 130 str. įtvirtinta teisinė fikcija, kad viešo paskelbimo būdu pareiškėjai procesiniai dokumentai buvo įteikti, paneigtina. Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti pasinaudojus CPK 130 str. įtvirtinta teisine fikcija, turėjo realią galimybę susipažinti su jam pareikštais materialiniais teisiniais subjektiniais reikalavimais, ir konstatuoti, kad atsakovas buvo pasyvus bylos proceso stebėtojas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1995-585/2014). Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad iki teismui priimant sprendimą už akių pareiškėjai faktiškai procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ir ji nežinojo apie civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016 jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad civilinės bylos Nr. e2-31548-1012/2016 nagrinėjimo metu bei iki 2017-10-18 pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti apie jos atžvilgiu civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016 ieškovo pareikštą ieškinį. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2017-12-20, t.y. 3 mėn. termino nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (2017-10-18) ribose. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėja nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016 pateikti.

Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

Iš pareiškimo turinio darytina išvada, kad pareiškėja procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamasi CPK 366 str. 1 d. 9 punkte įtvirtinu pagrindu, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Nagrinėjamu atveju, pareiškėja teigia, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016 padarė aiškią teisės taikymo klaidą, kadangi nurodytoje byloje 2016-11-16 sprendimu už akių patenkino ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ tapatų ieškinį pareiškėjai, kurį ieškovas jau buvo pateikęs civilinėje byloje Nr. 2-9922-728/2012, ir teismas dėl jo buvo priėmęs įsiteisėjusią nutartį bylą nutraukti.

Iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-9922-728/2012 pagal ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl 719,71 Lt (208,44 EUR) skolos priteisimo 2012-11-26 nutartimi nutarė priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, civilinę bylą nutraukė. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-9922-728/2012 ieškovas prašė iš pareiškėjos (atsakovės) priteisti 719,71 Lt (208,44 EUR) (ieškinio dalykas), reikalavimą kildindamas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam Ozo g. 13-24, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-05-31 ieškovo suteiktų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalinių paslaugų suteikimo faktu (ieškinio pagrindas). Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016 ieškovas prašė iš pareiškėjos (atsakovės) priteisti 208,44 EUR skolos (ieškinio dalykas), reikalavimą kildindamas pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam Ozo g. 13-24, Vilniuje, laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-05-31 ieškovo suteiktų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo, komunalinių paslaugų suteikimo faktu (ieškinio pagrindas). Remiantis nustatytomis aplinkybės, darytina išvada, kad tiek civilinėje byloje Nr. 2-9922-728/2012, tiek civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016, ieškovo pareiškėjai pareikštų ieškinių pagrindai ir dalykai sutampa, dėl ko pripažintina, kad civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016 ieškovas pateikė ieškinį, tapatų ieškiniui civilinėje byloje Nr. 2-9922-728/2012. Vadovaujantis CPK 137 str. 2 d. 4 p., teismas atsisako ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Vėlesnėje proceso stadijoje nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį, teismas civilinę bylą turi nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 3 p.). Civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016 teismas nepriėmė nei nutarties ieškovo pareiškėjai pareikštą ieškinį atsisakyti priimti, nei nutarties civilinę byla nutraukti, nors toks pagrindas, ką patvirtina aukščiau nurodytos nustatytos aplinkybės, egzistavo. Remiantis išdėstytu, nustačius, kad ieškovui civilinėje byloje e2-31548-1012/2016 pareiškus pareiškėjai ieškinį, tapatų pareikštam civilinėje byloje Nr. 2-9922-728/2012 (kurioje teismui priėmus ieškovo ieškinio atsisakymą, byla nutraukta), nebuvo atsisakyta priimti ieškinio, byla nenutraukta CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu, darytina išvada, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016 priimdamas 2016-11-16 sprendimą už akių padarė aiškią proceso teisės taikymo klaidą. Nustačius, kad civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016 padaryta aiški proceso teisės taikymo klaida, procesas civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016 atnaujintinas, teismo 2016-11-16 sprendimas už akių naikintinas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nustatytas aplinkybes, į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016 ieškovas pareiškė ieškinį pareiškėjai (atsakovei) (kurioje priėmus ieškovo ieškinio atsisakymą, byla nutraukta), tapatų ieškiniui civilinėje byloje Nr. 2-9922-728/2012, civilinė byla Nr. e2-31548-1012/2016 nutrauktina CPK 293 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Pareiškėja prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl kreipimosi su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 50,00 EUR žyminio mokesčio. Vadovaujantis CPK 80 str. 4 d., už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. turtiniuose ginčuose žyminį mokestį sudaro 3 procentai nuo reikalavimo sumos, bet ne mažiau kaip 20,00 EUR. To paties straipsnio 7 d. įtvirtinta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5,00 EUR. Prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėja ginčijo ieškovo ieškinio (kuriuo ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 208,44 EUR skolos) reikalavimą visa apimtimi, todėl už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėtinas 15,00 EUR ((208,44 x 0,03) x 0,75) žyminis mokestis. Kadangi pareiškėja, kreipdamasi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, sumokėjo 50,00 EUR žyminio mokesčio, 35,00 EUR (50,00 – 15,00) žyminio mokesčio permoka grąžintina pareiškėjai.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi šioje civilinėje byloje teismas nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą ir civilinę bylą Nr. e2-31548-1012/2016 pagal ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ ieškinį pareiškėjai Z. V. dėl skolos priteisimo nutraukti, iš ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ pareiškėjos Z. V. naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 EUR žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškėjos Z. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-16 sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-31548-1012/2016.

Nutraukti civilinę bylą Nr. e2-31548-1012/2016 pagal ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“ ieškinį atsakovei Z. V. dėl skolos priteisimo.

Grąžinti pareiškėjai Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 35,00 EUR (trisdešimt penkis eurus, 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2017-10-26 mokėjimu.

Priteisti iš ieškovo UAB „Viršuliškių būstas“, į.k. 121446576, 15,00 EUR (penkiolika eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.