Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Č. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Automobilių elektrikai“ ieškinį atsakovams V. Č. ir BMW Bank GmbH dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Atsakovas V. Č. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, kuriuo ieškovės MB ,,Automobilių elektrikai“ ieškinys atsakovei BMW paliktas nenagrinėtas ir iš ieškovės atsakovei BMW Bank GmbH priteista 4 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškinys atsakovui V. Č. tenkintas visiškai ir iš atsakovo V. Č. ieškovei priteista 29 020 Eur skolos už transporto priemonės remonto paslaugas, 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos 29 020 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. lapkričio 10 d. – iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir 3 678 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat nuspręsta, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – transporto priemonės BMW X4, VIN (duomenys neskelbtini), areštą.

26. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą buvo padaryti CPK teisės normų pažeidimai, kurie sudaro absoliutų pagrindą skundžiamą sprendimą pripažinti negaliojančiu ir jį panaikinti bei perduoti civilinę bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodoma, jog nepagrįstai į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti tretieji asmenys, netinkamai buvo išspręstas klausimas dėl ieškinio atsakovei BMW Bank GmbH teismingumo, nepagrįstai apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką nebuvo informuotas ikiteisminio tyrimo subjektas. Taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės turtinis reikalavimas priteistinas iš atsakovo V. Č., o ne iš atsakovės BMW Bank GmbH.

27. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, dėl trečiųjų asmenų įtraukimo, dėl išėjimo už nagrinėjamos bylos ribų, dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo bei atsakovės BMW Bank GmbH solidarios atsakomybės ieškovei pagal rangos sutartį ir reikalavimo šiai atsakovei teismingumo.

Faktinės bylos aplinkybės

28. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. Č. ir A. T. 2019 m. vasario 20 d. sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria V. Č. buvo perduota transporto priemonė BMW X4, VIN (duomenys neskelbtini), bei jis sumokėjo A. T. už transporto priemonę 6 000 Eur dydžio sumą. Atsakovas V. Č. pirko automobilį po draudžiamojo įvykio, automobilis buvo nevažiuojantis ir, pasinaudojant automobilio pervežimo paslaugomis, buvo pristatytas į Lietuvą.

29. Tarp ieškovės MB „Automobilių elektrikai“ (rangovės) ir atsakovo V. Č. (užsakovo) žodinio susitarimo pagrindu susiklostė rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovei MB „Automobilių elektrikai“ atsakovas V. Č. pateikė viešame eisme jau netinkamą eksploatuoti transporto priemonę BMW X4, VIN (duomenys neskelbtini), jos suremontavimui, atkūrimui.

30. Ieškovė detalizavo, kad pagal V. Č. užsakymą atliko tokius remonto darbus: variklio tepalo siurblio, karterio remontas – 1 500 Eur; automobilio geometrijos atkūrimas – 2 500 Eur; automobilio paruošimas dažymui – 1 500 Eur; automobilio dažymas – 2 500 Eur; kapotas – 800 Eur; sparnai – 500 Eur; visas priekinis buferis – 2 500 Eur; priekiniai žibintai – 2 400 Eur; priekinės kairės pusės durys – 600 Eur; galinės kairės pusės durys – 600 Eur; lubų oro pagalvė – 500 Eur; lubos – 500 Eur; CIC valdymas – 100 Eur; AC valdymas – 200 Eur; pakabos valdymo blokas – 80 Eur; posparniai – 100 Eur; amortizatorius – 250 Eur; veidrodėlis vidinis – 100 Eur; priekinis televizorius – 200 Eur; radiatoriai – 500 Eur; priekinis balkis – 150 Eur; priekinio balkio ausys – 160 Eur; sėdynės remontas – 250 Eur; prietaisų skydelio remontas – 450 Eur; priekinis stiklas – 650 Eur; užvedimo mygtukas – 50 Eur; puošybinė juostelė prie pavarų srities – 200 Eur; apsauga nuo saulės – 160 Eur; varžtai – 400 Eur; durų puošybinių juostelių persiuvimas – 200 Eur; variklio skyriaus apdailos detalės – 300 Eur; langų valdymo mygtukai – 100 Eur; apdailos detalės priekinis sparnas – 120 Eur; galiniai atšvaitai – 100 Eur; sparnų arkos – 400 Eur; vairo oro pagalvė – 150 Eur; akumuliatoriaus pliusinis laidas – 150 Eur; variklio garso izoliacija – 80 Eur; priekinio buferio sutvirtinimas – 70 Eur; priekiniai lankstai – 120 Eur; stabilizatoriaus traukės – 50 Eur; dugno apsauga – 80 Eur; fiksatoriai – 60 Eur; automobilio surinkimo darbai – 3 000 Eur; automobilio kodavimas – 400 Eur; kondicionieriaus remonto darbai – 600 Eur; freono pildymas – 90 Eur; tepalo keitimas – 250 Eur; važiuoklės remonto darbai – 250 Eur; programinės įrangos ir navigacijos atnaujinimas – 350 Eur; elektros instaliacijos tvarkymo darbai – 1 500 Eur; salono cheminis valymas – 200 Eur (bendra ieškovės atliktų remonto darbų suma – 29 020 Eur).

31. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje vyko ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1- 42139-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo). Ikiteisminio tyrimo esmė – Vokietijoje buvo paskelbta tarptautinė minėtos transporto priemonės paieška, kuri buvo rasta pas ieškovę. Policijos pareigūnai 2019 m. spalio 1 d. transporto priemonę paėmė iš ieškovės veiklos vietos ((duomenys neskelbtini)) ir nuvežė į stovėjimo aikštelę ((duomenys neskelbtini)). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje 2020 m. kovo 18 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, bei priimtas sprendimas transporto priemonę grąžinti sąžiningam įgijėjui – V. Č.. Tame pačiame ikiteisminiame tyrime 2020 m. birželio 16 d. buvo priimtas prokurorės nutarimas „Dėl automobilio BMW X4 grąžinimo“, kuriuo nutarta minėtą transporto priemonę grąžinti teisėtai savininkei BMW Bank GmbH. V. Č. 2020 m. birželio 16 d. nutarimą apskundė, tačiau vyriausiojo prokuroro 2020 m. liepos 3 d. nutarimu V. Č. skundas buvo atmestas.

32. Atsakovė BMW Bank GmbH yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruota ir ten veikianti bendrovė. AB „Alfa Baltic“ buvo išduotas įgaliojimas atstovauti (tarpininkauti) atsakovei BMW Bank GmbH ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-42139-19 metu. Transporto priemonė 2020 m. rugsėjo 29 d. perduota BMW Bank GmbH atstovo UAB „Alfa Baltic“ įgaliotam asmeniui ir išgabenta į Vokietiją.

33. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi iki ieškinio pateikimo taikytos laikinosios apsaugos priemones – transporto priemonės BMW X4, VIN (duomenys neskelbtini), areštas. Ieškovė 2020 m. spalio 26 d. teismui pateikė ieškinį. Transporto priemonė 2021 m. vasario 4 d. buvo parduota. Atsakovei BMW Bank GmbH ieškinys įteiktas 2021 m. kovo 30 d.

34. Reikalavimą dėl 29 020 Eur skolos už atliktus remonto (transporto priemonės atstatymo) darbus ir šių darbų atlikimui pirktas medžiagas ieškovė grindė bylos svarstymui teikdama remontuotinos transporto priemonės fotofiksacijas, 2019 m. balandžio 15 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurios suma – 2 920 Eur, 2021 m. rugsėjo 8 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurios suma – 17 970 Eur ir pinigų priėmimo kvitais. Ieškovė MB „Automobilių elektrikai“ nurodė, o atsakovas V. Č. pripažino, kad ieškovė pagal jo užsakymą pačios ieškovės parinktomis medžiagomis, detalėmis ir nustatytais įkainiais transporto priemonės remonto darbus atliko tinkamai. Atsakovas V. Č. jokių prieštaravimų neteikė, sutiko tiek su MB „Automobilių elektrikai“ atliktų darbų apimtimi, tiek ir su jų kokybe.

35. Teismo posėdžio metu atsakovas V. Č. nurodė teismui, jog pripažįsta MB „Automobilių elektrikai“ reikalavimą dėl skolos priteisimo tik tuo atveju (su sąlyga), jeigu teismas konstatuos, jog būtent jis yra perduotos remontui transporto priemonės BMW X4 savininkas.

36. Aplinkybei, kad atsakovė BMW Bank GmbH yra savininkė, nuosavybės teise valdanti transporto priemonę BMW X4, pagrįsti atsakovė BMW Bank GmbH teikė išrašą iš 2016 m. gruodžio 12 d. lizingo sutarties, 2016 m. gruodžio 2 d. sąskaitą faktūrą už transporto priemonę, transporto priemonės registracijos liudijimą ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, patvirtinančią transporto priemonės sugrąžinimo atsakovei BMW Bank GmbH faktą.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

37. Atsakovas V. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įtraukti G. Č. į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, įtraukti į bylos nagrinėjimą Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos generalinės prokuratūros, tačiau atsakydama į šį apeliacinio skundo reikalavimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog atsakovas nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į jo nurodytą automobilį, todėl jo sutuoktinės nuosavybės teisės neįtraukus ją į bylos nagrinėjimą negali būti pažeistos.

38. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčo automobilis atsakovui jį įsigyjant Vokietijoje buvo ieškomas kaip vogtas nuo 2016 m. lapkričio 24 d., todėl atsakovas realiai nuosavybės teisės į šį automobilį neįgijo, dėl to nepagrįstai automobilį BMW X4, VIN (duomenys neskelbtini), apeliaciniame skunde nurodo, kaip jam ir G. Č. priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės leidžia nuginčyti apelianto V. Č. apeliacinio skundo motyvus dėl G. Č. nuosavybės teisių pažeidimo.

39. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, išaiškėjus automobilio vagystės faktui, nebuvo nuosavybės teisės į perkamą automobilį, perėjusios nei pirkimo–pardavimo sandorio pardavėjui, nei pirkėjui. Pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, jog pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 straipsnio 1, 3 dalys, 6.323 straipsnio 1 dalis, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2006., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

40. Todėl paminėtame išaiškinime yra nustatytas pirkėjo, kuris pirko vogtą automobilį, teisių gynimo būdas, kuriuo apeliantas ir G. Č. gali pasinaudoti savo nuožiūra kitoje byloje, nes šioje byloje bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškovės ir atsakovo V. Č. sudarytos rangos sutarties dėl automobilio remonto tinkamas vykdymas.

41. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali dalyvauti byloje tik tuo atveju, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms (CPK 47 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

42. Atsakant į apeliacinio skundo motyvą, kad trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismas turėjo įtraukti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos generalinės prokuratūros, dėl valstybės tarnautojų (prokurorų) priimtų nutarimų perduoti transporto priemonę valdyti atsakovei BMW Bank GmbH, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės suformuluotas ieškinio pagrindas nesudaro pagrindo tenkinti šį apeliacinio skundo motyvą. Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti kaip atsakovus bei trečiuosius asmenis bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008).

43. Šioje byloje nėra sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės už žalą, kildinamos iš neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimas, nes ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. Č. ir BMW Bank GmbH 29 020 Eur skolą už transporto priemonės remonto paslaugas. Ieškovė šioje byloje reiškė ieškinį tik kaip rangovė, t. y. asmuo, atlikęs automobilio remonto darbus. Apeliaciniame skunde V. Č., kaip ieškovės –mažosios bendrijos – vienintelis dalyvis, nepagrįstai prašo ginti jo nuosavybės teises į grąžintą automobilį, nes toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles, todėl šios bylos kontekste nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje yra iškeltas ginčas dėl nuosavybės teisių į ieškovės suremontuotą automobilį.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014 ir kt.).

45. Pagal bylos nagrinėjimo dalyką nenustačius, kad šios bylos baigtis gali turėti netiesioginės įtakos G. Č. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos generalinės prokuratūros, teisinei padėčiai, nenustatytas apeliaciniame skunde nurodomas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas neįtraukus šių asmenų trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo V. Č. pusėje.

Dėl išėjimo už nagrinėjamos bylos ribų

46. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį procesiniame sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Ši norma taip pat reiškia, jog dalyvaujantys byloje asmenys, disponuodami procesinėmis teisėmis, pareikštais ieškiniais, priešieškiniais, apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, kurių teismas savo iniciatyva negali peržengti, išskyrus atvejus, kai tokią teismo teisę tiesiogiai numato įstatymas. Teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad transporto priemonė priklauso atsakovei BMW Bank GmbH, iš esmės išėjo už nagrinėjamos bylos ribų ir iš esmės nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

47. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje vyko ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1- 42139-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo). Ikiteisminio tyrimo esmė – Vokietijoje buvo paskelbta tarptautinė minėtos transporto priemonės paieška, kuri buvo rasta pas ieškovę. Policijos pareigūnai 2019 m. spalio 1 d. transporto priemonę paėmė iš ieškovės veiklos vietos ((duomenys neskelbtini)) ir nuvežė į stovėjimo aikštelę ((duomenys neskelbtini)). Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje 2020 m. kovo 18 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, bei priimtas sprendimas transporto priemonę grąžinti sąžiningam įgijėjui – V. Č.. Tame pačiame ikiteisminiame tyrime 2020 m. birželio 16 d. buvo priimtas prokurorės nutarimas „Dėl automobilio BMW X4 grąžinimo“, kuriuo nutarta minėtą transporto priemonę grąžinti teisėtai savininkei BMW Bank GmbH. V. Č. 2020 m. birželio 16 d. nutarimą apskundė, tačiau vyriausiojo prokuroro 2020 m. liepos 3 d. nutarimu V. Č. skundas buvo atmestas. Paminėtų ikiteisminio tyrimo procesinių dokumentų turinio perkėlimas į sprendimo motyvuojamąją dalį nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu.

48. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.

49. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

50. Tačiau, minėta, teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.

51. Šioje byloje atsakovė BMW Bank GmbH su 2021 m. gegužės 3d. atsiliepimu į ieškinį pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimą, kuriuo nutarta automobilio BMW X4 grąžinti teisėtai savininkei BMW Bank GmbH.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.138 straipsnyje yra išvardyti galimi pažeistų teisių gynimo būdai, kuriuos teismas taiko neviršydamas savo kompetencijos. Ši byla buvo išnagrinėta pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio 5 punkte ieškovė nurodė, kad jai yra žinoma, kad tarp atsakovų yra kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių į jai perduotą remontuoti pagal rangos sutartį automobilį, todėl atsakovė BMW Bank GmbH pagrįstai į bylą teikė ikiteisminiame tyrime priimtus procesinius dokumentus, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimo motyvuojamojoje dalyje šį faktą nurodė, nes atsakovė juo rėmėsi ir teikė įrodymus ir tai nelaikytina išėjimu už nagrinėjamos bylos ribų.

Dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo bei atsakovės BMW Bank GmbH solidarios atsakomybės ieškovei pagal rangos sutartį ir reikalavimo šiai atsakovei teismingumo

53. Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymo neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant klausimą dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013). Tai reiškia, kad nusprendžiant, kokie rangos darbai užsakyti, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti.

54. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodoma rangos sutartis sudaryta tik tarp mažosios bendrijos ir jos dalyvio atsakovo V. Č. Nėra ginčo dėl to, kad apeliantas pristatė ginčo automobilį ieškovei, prašydamas suremontuoti. Atsakovas V. Č., būdamas ieškovės dalyviu, neginčija ir to, kad automobilį ieškovė suremontavo, tačiau ieškovė nepagrįstai šioje byloje nurodo, jog atsakovė BMW Bank GmbH solidariai su V. Č. yra atsakinga dėl ginčo sumos, kildinamos iš rangos teisinių santykių, tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu, nes byloje nėra pateikta trišalė rangos sutartis ar įrodinėjamas kitas žodinis rangos susitarimas tarp ieškovės ir atsakovų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės nurodomame rangos sandoryje dalyvavo atsakovė BMW Bank GmbH bei atliko kokius nors faktinius veiksmus, išreikšdama valią sudaryti šį rangos sandorį.

55. Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad atsakovės BMW Bank GmbH prievolė ieškovei nėra solidarioji su atsakovu V. Č., remiasi CK 6.6 straipsniu, kurio 1 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Pirmosios instancijos teismas pagal suformuluotus ieškinio reikalavimus padarė pagrįstą išvadą, kad tik atsakovui V. Č. išliko pareiga atsiskaityti vadovaujantis jo sudaryta rangos sutartimi su ieškove, t. y. su savo įkurtu privačiu juridiniu asmeniu. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovė BMW Bank GmbH buvo prisijungusi prie ieškovės ir atsakovo V. Č. susitarimo, todėl šioje byloje ieškovės ir atsakovo V. Č. solidari atsakomybė, kildinama iš sutarties, nenustatyta.

56. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas tikrasis automobilio savininkas ir jis buvo grąžintas jam, o tai akivaizdžiai patvirtina, jog apeliantas nebuvo šio automobilio savininkas ir ši aplinkybė egzistavo tiek pirkimo–pardavimo, tiek rangos sandorio sudarymo metu. Pažymėtina, kad taisyklė, jog niekas negali perleisti daugiau teisių nei jų pats turi, yra bendrasis teisės principas, pripažįstamas daugumoje teisinių sistemų.

57. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju vertintini kaip neturintys jokios teisinės reikšmės apelianto motyvai išdėstyti apeliacinio skundo 36 p., kad byloje nėra pateikto įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nuosprendžio, patvirtinančio, jog automobilis buvo pavogtas, taip pat nenustatyti vagystę įvykdę asmenys. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, kad, net kai sprendžiamas klausimas ne dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, o dėl pirkimo–pardavimo sutarties nuginčijimo remiantis tuo, kad pardavėjas pardavė ne jam priklausantį daiktą, teisiškai nereikšminga, ar į bylą pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas (nuosprendis), patvirtinantis, kad daiktas buvo užvaldyta nusikalstamu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011). Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl rangos sutarties tinkamo vykdymo, todėl ši nurodoma apelianto aplinkybė yra teisiškai nereikšminga.

58. Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi 4.96 straipsniu, nes ieškovas šioje byloje nereiškė daiktinio teisinio reikalavimo, o reiškė reikalavimą dėl tinkamo rangos prievolės įvykdymo.

59. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija šį apelianto argumentą atmeta, kadangi Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalis nustato, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Aiškindamas minėtą Civilinio kodekso nuostatą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 4.96 straipsnis – daiktinės teisės savininko teisių apsaugos ir gynimo instituto norma, reglamentuojanti savininko teisę išreikalauti daiktą iš sąžiningai jį įgijusio asmens, t. y. tokio, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jam daiktą perleidžiantis asmuo neturėjo teisės to daikto perleisti ir kad sisteminė CK 1.80 straipsnio 2-4 dalių, 6.145 ir 6.153 bei 4.96 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, jog CK 4.96 straipsnis taikomas tais atvejais, kai ginčo objektu esantis daiktas yra pagal kitą sandorį perleistas trečiajam asmeniui, kurio su buvusiu daikto savininku nesieja prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2009). Šioje byloje paminėta, kad ginčas iškeltas dėl tinkamo rangos prievolės vykdymo.

60. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, asmeniui įsigijus automobilį, kuris, kaip vėliau paaiškėja, buvo pagrobtas iš teisėto automobilio savininko, ir nustačius, kad nei automobilio pardavėjas, nei pirkėjas nežinojo ir neprivalėjo žinoti automobilio pagrobimo fakto (t. y. aplinkybė, kad sutarties objektas (automobilis) yra pagrobtas, egzistavo jau sandorio sudarymo metu), toks automobilio pirkimo–pardavimo sandoris yra pripažįstamas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti šio turėtus nuostolius (CK 6.307 str. 1, 3 d., 6.323 str. 1 d., žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Todėl atsakovas V. Č. gali savo teises ginti paminėtu būdu, reikšdamas ieškinį šio automobilio pardavėjui, kurį jis pats nurodo ir jam yra žinomas.

61. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartoja, jog ieškovė ieškinį BMW Bank GmbH turėjo reikšti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nes BMW Bank GmbH yra Vokietijoje registruota ir ten veikianti bendrovė. Lietuvoje byla prieš Vokietijos bendrovę BMW Bank GmbH negalėjo būti nagrinėjama, nes būtų pažeistos privalomos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės. Vadovaujantis Reglamento Briuselis I bis 4 straipsniu, ieškovė reikalavimus atsakovei BMW Bank GmbH turėjo reikšti Vokietijoje.

62. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

63. Apeliantas nepagrįstai šioje byloje remiasi laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų iki šio ieškinio pareiškimo 2020 m. spalio 14 d. nutartimi, kuria buvo areštuotas automobilis ir jo saugotoju paskirtas tik atsakovas V. Č. Atsakovė BMW Bank GmbH nurodo, jog 2020 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonė grąžinta jai į Vokietiją, todėl bet kokie veiksmai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įgyvendinimo turėjo būti vykdomi ne Lietuvoje, o Vokietijoje pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 31 straipsnį. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė BMW Bank GmbH apie teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo informuota, ši nutartis buvo perduota vykdyti pagal jurisdikciją.

64. Be to, šioje byloje nėra reiškiamas vindikacinis ieškinys, o skundžiamo teismo sprendimo įvykdymas dėl piniginio reikalavimo gali būti užtikrintas tik atsakovo V. Č. turtu, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje nėra teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 145 str. 8 d. nustatyta, kad asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. Šioje byloje neįrodyta, kad atsakovei BMW Bank GmbH nebuvo galimybės paskelbti apie apelianto nurodomą nutartį. Be to, įvertinus šalių teisinį santykį, nėra pagrindo padaryti išvados, kad šioje byloje apelianto nurodomos aplinkybės dėl laikinųjų apsaugos priemonių 2020 m. spalio 14 d. nutarties būtų pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir ginčą perduoti nagrinėti iš naujo.

65. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

67. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atmetus apeliacinį skundą iš V. Č. atsakovei BMW Bank GmbH priteistini 1 785 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 3 d., 98 str.), nes šios išlaidos neviršija paminėtų Rekomendacijų 8.11 p.

68. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės BMW Bank GmbH 3 026,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, tačiau toks prašymas pagal CPK 93 str. normas negali būti tenkinamas, nes atsakovė BMW Bank GmbH šioje byloje neteikė apeliacinio skundo, o apeliacinį skundą teikė atsakovas V. Č.. Ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies, nes už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimali suma pagal paminėtas Rekomendacijas gali būti 2 036,32 Eur (1 566,4 Eur dauginti 1,3 =2 036,32 Eur).

69. Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, kuri neinicijavo apeliacinio proceso, nesudaro pagrindo priteisti ieškovei šias bylinėjimosi išlaidas. Kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Teisėjų kolegija turi pareigą teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir ieškovei jas priteisti tik iš atsakovo, kuris padavė apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. Č. ieškovei mažajai bendrijai ,,Automobilių elektrikai“

2 036,32 Eur ir atsakovei BMW Bank GmbH 1 785 Eur išlaidų advokatų pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.