Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, e2VP-3368-1099/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-26
Bylos Nr.: e2VP-3368-1099/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-26609-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Pavel Liubkevič
Suinteresuotas asmuo: G. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Advokatai: Česlovas Dainius Kazlauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2VP-3368-1099/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26609-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.12 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Aniutai Vasilevskai,dalyvaujant suinteresuoto asmens G. A. atstovui advokatui Česlovui Dainiui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys G. A., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme gautas pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimas dėl baudos skyrimo, kuriame pareiškėjas prašo išspręsti privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą ir skolininkui G. A. skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. iki įpareigojimo įvykdymo dienos.

2. Antstolis nurodo, kad vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2024 m. kovo 29 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-189, kuriame reikalaujama pašalinti valstybinėje žemėje pastatytą metalinę tvorą ir pasodintą gyvatvorę arba įteisinti valstybinės žemės naudojimą; privalomojo nurodymo terminas – 2024 m. rugsėjo 25 d.

3. Anot antstolio, minėtas įpareigojimas nėra įvykdytas; tuo pagrindu antstolis 2024 m. gruodžio 17 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

4. Anot antstolio, nors skolininkas G. A. iš esmės veikė aktyviai – teikė prašymą išieškotojai pratęsti terminą ir nutraukti vykdomąją bylą, teikė teismui prašymą dėl termino pratęsimo su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, parengė pertvarkymo projektą ir atliko kitus darbus, susijusius su valstybinės žemės įsigijimu, tačiau Inspekcijos privalomojo nurodymo terminas buvo 2024 m. rugsėjo 25 d., todėl skolininkui turi būti žinoma, kad praleidus terminą yra taikomos atitinkamos pasekmės.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriame sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo suinteresuotam asmeniui G. A. skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną, baudą skiriant valstybės naudai, skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 26 d. iki privalomojo nurodymo visiško įvykdymo.

6. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 10 dalyje reglamentuota, jog jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą jos vadovo nustatyta tvarka perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog skolininkas privalomojo nurodymo teisėtumo neginčijo, termino pratęsti nei teismo, nei Inspekcijos neprašė, Inspekcija teisėtai ir pagrįstai perdavė antstoliui privalomojo nurodymo vykdymą priverstine tvarka. Teigia, kad Inspekcijai pateikus prašymą dėl privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo, antstolis turi pareigą iš karto pradėti priverstinio vykdymo veiksmus, tuo tarpu skolininkas turi prisiimti atsakomybę už privalomajame nurodyme numatytų įpareigojimų nevykdymą bei iš to kylančias pasekmes, atsirandančias iš karto pasibaigus privalomajame nurodyme numatytam terminui.

7. Anot Inspekcijos, kadangi skolininkas neatliko privalomajame nurodyme nurodytų veiksmų, yra pagrįstas teisinis ir faktinis pagrindai skirti skolininkui periodinę baudą, kuri paskatintų skolininką privalomąjį nurodymą įvykdyti kaip įmanoma greičiau. Inspekcijos nuomone, priešinga situacija, t. y. privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių skolininkui netaikymas, suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkui ir būtų paneigiama principinė nuostata, kad asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose, negali nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo (šiuo atveju privalomojo nurodymo, kurio terminas yra suėjęs).

8. Aiškina, kad, atsižvelgiant į skolininko ir antstolio aprašytus skolininko atliktus/atliekamus veiksmus, matyti, jog per privalomajame nurodyme Inspekcijos suteiktą terminą nebuvo imamasi aktyvių veiksmų ir tik dabar, kai prasidėjo priverstinis vykdomojo dokumento, t. y. privalomojo nurodymo, vykdymo procesas, pradedama imtis aktyvesnių veiksmų. Papildomai pažymi, kad bauda turėtų būti mokama/priteisiama ne Inspekcijai, o į valstybės biudžetą.

Atsiliepimas

9. Suinteresuotas asmuo G. A. pateikė atsiliepimą ir rašytinius paaiškinimus, kuriuose su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti.

10. Nurodo, kad kartu su kaimyninių žemės sklypų savininkais pradėjo valstybinės žemės įsigijimo procedūrą, kurią užbaigus suinteresuotas asmuo įsigys valstybinę žemę nuosavybėn. Pažymi, kad kartu su kaimyninių žemės sklypų savininkais rengia vieną teritorijų planavimo dokumentą – žemės sklypų pertvarkymo projektą, apimantį teritoriją, esančią šalia suinteresuoto asmens ir trijų kaimyninių žemės sklypų; minėtą pertvarkymo projektą nustatyta tvarka suderinus ir patvirtinus, bus suformuoti ir įregistruoti valstybinės žemės sklypai, kuriuos suinteresuotas asmuo ir kiti kaimyninių sklypų savininkai įgys nuosavybėn bei tokiu būdu pašalins valstybinės žemės naudojimo pažeidimus. Pabrėžia, kad pagal teismų praktiką bauda nėra skiriama jeigu asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų teisės pažeidimui pašalinti.

11. Anot suinteresuoto asmens, UAB „Traksalis“ raštu informavo, kad valstybinės žemės įsigijimo procedūros gali užtrukti iki 2025 m. rugsėjo mėnesio. Papildomai nurodo, kad pertvarkymo projektui jau pritarė pagrindinės valstybinės institucijos. Taigi, suinteresuoto asmens vertinimu, jis pažeidimą šalina privalomajame nurodyme nurodytu būdu (valstybinės žemės įsigijimas), todėl tai leidžia teigti, jog suinteresuotas asmuo vykdo privalomąjį nurodymą ir nėra pagrindo tenkinti antstolio prašymą dėl baudos jam skyrimo. Be to, pažymi, kad suinteresuotas asmuo kartu su kaimyninių žemės sklypų savininkais kreipėsi į Regionų administracinį teismą ir pateikė bendrą prašymą pratęsti privalomuosiuose nurodymuose nustatytus terminus iki 2025 m. rugsėjo 30 d.

12. Taigi, suinteresuoto asmens manymu, jis ėmėsi aktyvių veiksmų įsiterpusiai valstybinei žemei įsigyti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių valstybinės žemės neįsigijo per privalomajame nurodyme nurodytą terminą, todėl nėra pagrindo jam skirti baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nes pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nesiima veiksmų valstybinei žemei įsigyti, tai yra nenukelia tvoros arba nepradeda rengti teritorijų planavimo dokumento, kuris yra pagrindas valstybinei žemei įsigyti.

Atsiliepimas

13. Suinteresuoto asmens G. A. atstovas teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti; iš esmės palaikė suinteresuoto asmens atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad ginčo žemės sklypas priklausė suinteresuoto asmens tėvams, kurie jį jam padovanojo; tvora ir gyvatvorė buvo įrengtos seniai, nes buvo laisvas plotas nuo kelio pusės. Pažymėjo, kad apie nustatytus pažeidimus dėl žemės sklypo naudojimo Nacionalinė žemės tarnyba pranešė tik 2021 m., atlikusi patikrinimą; nuo to laiko suinteresuotas asmuo su kaimyninių sklypų savininkais pradėjo valstybinės žemės išpirkimo procedūrą, tačiau ji užtruko dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių (buvo kreiptasi į savivaldybę dėl sąlygų projektavimo, reikėjo įregistruoti kitus sklypus, užtruko tikslinimo procedūros (dėl koordinačių keitimo), pertvarkymo projekto rengimas ir derinimas). Teigė, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens kaltės nėra, jis dėl savo užimtumo ir atostogų praleido terminą kreiptis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau aktyviai siekia jį įvykdyti įteisinant valstybinės žemės naudojimą (ją išperkant).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

14. Iš bylos ir vykdomosios bylos medžiagos nustatyta (ir byloje nekilo ginčo dėl šių aplinkybių), kad Inspekcija 2024 m. kovo 27 d. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), žemės naudojimo planinį patikrinimą ir 2024 m. kovo 28 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-157, kuriuo buvo konstatuota, kad „žemės sklypas naudojamas nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumente nustatytomis ribomis, t. y. valstybinėje žemėje, ties (duomenys neskelbtini), įrengta metalinė tvora ir pasodinta tujų gyvatvorė. Užimamas valstybinės žemės plotas apie 117 kv. m“. Inspekcija tuo pagrindu 2024 m. kovo 29 d. G. A. surašė privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-189, kuriuo pareikalavo iki 2024 m. rugsėjo 25 d. „<...> Pašalinti valstybinėje žemėje pastatytą metalinę tvorą ir pasodintą gyvatvorę arba įteisinti valstybinės žemės naudojimą“ (toliau – privalomasis nurodymas). Nurodyti patikrinimo aktas ir privalomasis nurodymas išsiųsti skolininkui el. paštu 2024 m. balandžio 2 d.

15. Nustatyta, kad Inspekcijos 2024 m. spalio 17 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus patikrinimo akte Nr. RE-409 konstatuota, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl Inspekcija 2024 m. lapkričio 4 d. raštu kreipėsi į antstolį Mindaugą Dabkų, prašydama pradėti vykdyti vykdomąjį dokumentą (privalomąjį nurodymą) priverstinai; šis prašymas antstolio kontoroje priimtas tą pačią dieną (2024 m. lapkričio 4 d. patvarkymu) ir jo pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0028/24/02299.

16. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis 2024 m. lapkričio 5 d. patvarkymu kreipėsi į G. A. ir įpareigojo jį nedelsiant įvykdyti privalomąjį nurodymą arba pateikti informaciją apie jo įvykdymą. Skolininkas informavo antstolį, jog kreipėsi į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

17. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad skolininkas tik 2024 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau Inspekcijos 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. RE-739 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą atsisakyta pratęsti. Be to, nustatyta, kad skolininkas G. A. (kartu su kitais gretimų žemės sklypų savininkais) 2024 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, be kita ko, dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (administracinės bylos Nr. eI3-6257-1247/2025).

18. Antstolis 2024 m. gruodžio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-28-47554 ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui.

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Traksalis“, kuri pagal bylos duomenis ruošia žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, paruoštą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą įkėlė į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą 2024 m. spalio 8 d.; iki šios nutarties priėmimo kompetentingos institucijos jį peržiūri ir teikia sutikimus/pastabas. Anot UAB „Traksalis“, valstybinės žemės įsigijimo procedūros gali užtrukti iki 2025 m. rugsėjo mėnesio.

20. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 0,2242 ha ploto, nuosavybės teise priklauso G. A. pagal 2017 m. gegužės 15 d. dovanojimo sutartį.

21. Privalomasis nurodymas – tai atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir jo įteikimo tvarką nustato šiame įstatyme nurodytos institucijos vadovas (Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Privalomieji nurodymai dėl nustatytų žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 11 dalis). Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

22. Taigi, atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą yra numatyta CPK 771 straipsnyje. Remiantis pirmiau minėto straipsnio 6 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jei per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas(-ai) sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

23. Sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo fakto, kaip pagrindo skirti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, visų pirma, turi būti nustatyta, ar ir kada suėjo terminas privalomajam nurodymui (nagrinėjamu atveju – dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo) įvykdyti.

Žemesnės instancijos teismas

24. Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje(-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Jeigu dėl nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

25. Taigi, privalomajam nurodymui dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo įvykdyti įstatyme nustatytas maksimalus 6 mėnesių terminas, taip pat įstatyme įtvirtinta galimybė terminą pratęsti dėl nurodytų svarbių priežasčių. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad skolininkas per privalomajame nurodyme nurodytą įvykdymo terminą į Inspekciją dėl šio termino pratęsimo nesikreipė; vėliau jam pasikreipus, Inspekcija šį terminą atsisakė pratęsti; šiuo metu skolininkas yra kreipęsis ir į administracinį teismą dėl minėto termino pratęsimo, tuo pagrindu nagrinėjama administracinė byla, tačiau minėtas teismas netenkino skolininko prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, t. y. nesustabdė vykdymo veiksmų antstolio Mindaugo Dabkaus užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0028/24/02299 pagal privalomąjį nurodymą.

26. Per nustatytą privalomojo nurodymo dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo įvykdymo terminą (nustatytą ar pratęstą) asmuo turi pašalinti žemės naudojimo pažeidimus nurodyme nustatytu būdu – šiuo atveju skolininkui surašytame privalomajame nurodyme nurodyta pašalinti valstybinėje žemėje pastatytą metalinę tvorą ir pasodintą gyvatvorę arba įteisinti valstybinės žemės naudojimą. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad skolininkas per privalomojo nurodymo įvykdymo terminą jo neįvykdė, kad jo įvykdymo terminas yra pasibaigęs, bei kad privalomasis nurodymas yra galiojantis ir vykdytinas. Taigi, sprendžiant dėl baudos skyrimo už šio privalomojo nurodymo neįvykdymą nagrinėjamoje byloje, jo įvykdymo terminas jau yra suėjęs, vadinasi, priverstinis vykdymas, vertinant vien šias aplinkybes, buvo/yra galimas.

27. Skolininkas savo nesutikimą su antstolio pareiškimu argumentuoja tuo, kad jis siekia įsigyti jo užimtą valstybinę žemę ir ėmėsi aktyvių veiksmų – inicijavo valstybinės žemės įgijimo procedūrą.

28. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

29. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių ar žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių ar žemės naudojimo pažeidimų privalomajame nurodyme nurodytu būdu. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

30. Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. ir 2012 m. rugsėjo 13 d. nutarimai). Konstatuotina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą/nutartį ar kitą vykdomąjį dokumentą.

31. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatytas pažeidimas galėjo/gali būti pašalintas valstybinėje žemėje pašalinant pastatytą metalinę tvorą ir pasodintą gyvatvorę arba įteisinant valstybinės žemės naudojimą. Skolininkas pasinaudojo teisės aktų ir privalomojo nurodymo suteikta teise bei ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinant valstybinės žemės naudojimą, t. y. išperkant užimtą valstybinę žemę. Suinteresuoto asmens atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino (ir teismas neturi pagrindo tokiais paaiškinimais abejoti), kad buvo kreiptasi į savivaldybę dėl sąlygų projektavimo (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės 2022 m. lapkričio 14 d. raštas dėl žemės sklypų Tyliojoje g. formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų), reikėjo įregistruoti kitus sklypus, užtruko tikslinimo procedūros (dėl koordinačių keitimo), rengtas ir derintas pertvarkymo projektas (šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas aiškinamasis raštas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, minėto pertvarkymo projekto įkėlimas į ŽPDRIS, jau tam tikrų institucijų sutikimų gavimas ir kt.). Be to, kaip minėta, skolininkas kreipėsi (nors ir pavėluotai) tiek į Inspekciją, tiek į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skolininkas ėmėsi aktyvių veiksmų nurodytai valstybinei žemei įsigyti (kurią yra užėmęs), t. y. sąmoningai nevengė vykdyti privalomojo nurodymo, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių valstybinės žemės neįsigijo per privalomajame nurodyme nurodytą terminą. Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo jam skirti baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo (tuo labiau, kad kiti gretimų žemės sklypų savininkai, kuriems taip pat išrašyti panašaus pobūdžio privalomieji nurodymai, ir kurie dabar parengė bendrą pertvarkymo projektą, laiku kreipėsi dėl minėtų terminų pratęsimo ir jie jiems buvo pratęsti); tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-468-779/2024). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pažeidimo pobūdis nesukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos).

32. Nenustačius vienareikšmiško skolininko nesąžiningumo ir piktybiško vengimo įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus, t. y. jo kaltės, nėra pakankamo pagrindo paskirti skolininkui baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą (CPK 178, 185 straipsniai, 771 straipsnio 6 dalis); vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, šioje vykdymo proceso stadijoje neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, o atsiradusios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai, todėl antstolio pareiškimas netenkinamas ir bauda neskirtina (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

33. Pažymėtina, kad toks teismo procesinis sprendimas neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti privalomąjį nurodymą ir nepaneigia jo privalomumo. Jeigu skolininkas toliau nevykdys privalomojo nurodymo ir nesiims tinkamų priemonių išspręsti esamą situaciją teisėtomis priemonėmis per protingą terminą, teismas gali pritaikyti priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo antstolio Mindaugo Dabkaus pareiškimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič