- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2S-468-779/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03376-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Kijota“, P. C., I. C., A. D., S. D., R. K., V. K., R. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kijota“ ir suinteresuotų asmenų P. C., I. C., A. D., S. D., R. K. ir V. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio R. V. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys R. B. (R. B.), uždaroji akcinė bendrovė „Kijota“, P. C., I. C., A. D., S. D., R. K. ir V. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kijota“ ir jo vadovui R. B. po 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną iki bus įvykdytas teismo sprendimas išieškotojų S. D., A. D., I. C., P. C., V. K. ir R. K. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo nevykdymą. Nurodė, kad 2022 m. birželio 22 d. patvarkymu priimtas vykdyti teismo sprendimas, o 2023 m. birželio 23 d. raginimas įvykdyti sprendimą, dokumentai įteikti skolininkui UAB „Kijota“. Sprendimo įvykdymo terminas suėjo 2023 m. liepos 10 d., tačiau sprendimas iki šiol neįvykdytas.
2. Suinteresuoti asmenys P. C., I. C., A. D., S. D., R. K. ir V. K. (toliau ir išieškotojai) prašė skirti skolininkui UAB „Kijota“ ir papildomai skolininko UAB „Kijota“ vadovui R. B. ne mažiau kaip 69 300 Eur baudą ir ją priteisti išieškotojų naudai už teismo sprendimo nevykdymą. Nurodė, kad jiems 2020 m. skolininkas pardavė vienbučius gyvenamuosius namus su neveikiančiais infiltraciniais nuotekų šuliniais, todėl trys šeimos ir penki jų mažamečiai vaikai yra priversti gyventi antisanitarinėmis sąlygomis, nes nėra galimybės iš namų išleisti reikiamo kiekio buitinių nuotekų. Išieškotojų teigimu, jų patirta turtinė ir neturtinė žala dėl skolininko neteisėtų veiksmų sudaro 173 359 Eur. Išieškotojai pažymėjo, kad skolininkas yra didelį pelną uždirbanti įmonė. Kadangi sprendimas nevykdomas ilgą laiką ir išieškotojams kilo didelių neigiamų padarinių, sukėlusių reikšmingą neigiamą poveikį išieškotojų ir jų mažamečių vaikų teisėtiems interesams, tai bauda turi būti skiriama ir įmonės vadovui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys UAB „Kijota“ ir R. B. prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimas negali būti įvykdomas dėl išieškotojų nebendradarbiavimo su skolininku, nes išieškotojai neduoda savo sutikimų geologinių tyrimų įregistravimui Žemės gelmių registre. Paaiškino, jog skolininko įmonės turtinė finansinė būklė nėra tokia gera, kaip teigia išieškotojai, remdamiesi gerokai ankstesnių laikotarpių įmonės veiklos duomenimis, be to, baudą be jokio teisinio pagrindo prašoma skirti ne tik skolininkui, bet ir įmonės vadovui. Pabrėžė, kad aptariama bauda gali būti skiriama tik už laikotarpį po sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo, t. y. nuo 2023 m. kovo 7 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė.
5. Teismas nustatė, kad antstolis R. V. 2022 m. birželio 22 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. vykdomąjį raštą pagal 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 6 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame akte antstolis nurodė, jog skolininkas buvo informuotas, kad jeigu sprendimas yra įvykdytas, privalo nedelsdamas informuoti antstolį ir pateikti sprendimo įvykdymą patvirtinančius įrodymus, tačiau skolininkas tik apmokėjo išieškotojo apmokėtas vykdymo išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, antstolis konstatavo, kad teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas.
6. Teismas sprendė, kad rengiant defektų šalinimo darbų projektą(-us) ir siekiant išsiaiškinti-nustatyti konkrečiose vietose esančio grunto būklę-struktūrą-pobūdį (be kita ko, tam, kad būtų galima spręsti dėl galimybės gilinti šulinius (kiek daug giliai reikės juos gilinti, didinti infiltracinius plotus ar kt.), reikalinga atlikti bent jau žvalgybinius inžinerinius geologinius (geotechnologinius) tyrimus. Tik atlikus aptariamus tyrimus, atsirastų prielaidos-galimybės parengti infiltracinių šulinių defektų šalinimo projektą(-us) (atsižvelgus į tyrimais nustatytas konkrečias grunto savybes) ir, kaip tai nurodyta vykdomajame rašte, prieš pradedant šalinti trūkumus pateikti išieškotojams numatomų atlikti darbų sąrašą ir šių darbų atlikimo eigą, kuriuos išieškotojai galėtų perduoti nepriklausomo statybos techninio prižiūrėtojo vertinimui.
7. Teismas pastebėjo, jog išieškotojai neneigia aplinkybės, kad skolininkas kreipėsi į juos dėl jų sutikimų geologinių tyrimų įregistravimui, tačiau savo sutikimų tokiam įregistravimui išieškotojai iki šiol nedavė, nors dėl aptariamų sutikimų davimo skolininkas į išieškotojus kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 29 d., rugsėjo 29 d., 2023 m. sausio 11 d., kovo 8 d., birželio 28 d. Pastebėjo, jog pirmi trys nurodyti skolininko kreipimaisi į išieškotojus buvo gerokai anksčiau negu antstolio surašytas 2023 m. kovo 6 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su skolininko atsikirtimais, kad jis negali teismo sprendimo įvykdyti dėl išieškotojų nebendradarbiavimo, todėl negali būti laikomas pažeidęs pareigą įvykdyti teismo sprendimą laikotarpiu po 2023 m. kovo 6 d. akto surašymo dienos, nes tuo laikotarpiu savo prievolės nebuvo įvykdę kreditoriai-išieškotojai.
8. Teismas sprendė, kad vien tik nurodytos aplinkybės ir išvados teikia pakankamą savarankišką pagrindą pareiškimą atmesti kaip teisiškai nepagrįstą. Dėl to kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes, teismas vertino kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamos nutarties esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėjo.
9. Pažymėjo, kad skolininko inicijuota teismo ekspertizė nepateikė išvados, kad teismo sprendimas negali būti įvykdomas (kad jo neįmanoma įvykdyti), t. y. ekspertizės išvados iš esmės nepatvirtino atitinkamų skolininko atsikirtimų, todėl sprendė, kad skolininkui neatlyginama būtent su ekspertizės atlikimu susijusi bylinėjimosi išlaidų dalis. Kitos skolininko patirtos bylinėjimosi išlaidos – 2 728,56 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti – skolininkui lygiomis dalimis priteistos iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų išieškotojų.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Išieškotojai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skirti skolininkui UAB „Kijota“ ne mažesnę kaip 69 300 Eur dydžio piniginę baudą, ją priteisiant išieškotojams S. D., A. D., I. C., P. C., V. K. ir R. K. už 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo nevykdymą; skirti papildomai skolininko UAB „Kijota“ vadovui R. B. ne mažesnę kaip 69 300 Eur dydžio piniginę baudą, ją priteisiant išieškotojams S. D., A. D., I. C., P. C., V. K. ir R. K. už 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo nevykdymą. Nepatenkinus išieškotojų prašymo, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10.1. Išieškotojai vertino, jog teismas pareiškimą skirti baudą atmetė vieninteliu argumentu, t. y. kad neva išieškotojai nedavė sutikimų geologinių tyrimų įregistravimui. Pažymėjo, kad nutartis buvo priimta paskutinę dieną prieš teisėjo atostogas, todėl vertino, kad teisėjas nepasiskyrė pakankamai laiko bylai tinkamai išnagrinėti ir iš skolininko atsiliepimo paėmęs pirmą pasitaikiusį argumentą bei nepagrįstai neįsigilinęs į bylos esmę atmetė pareiškimą.
10.2. Mano, jog didžioji dalis įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų skolininko statybinių defektų, kuriuos skolininkas buvo įpareigotas pašalinti ir jų pašalinimas neturi nieko bendro su geologinių tyrimų įregistravimu. Tiek įsiteisėjusiame teismo sprendime, tiek ir vykdomajame rašte skolininkas įpareigotas pašalinti konkrečius trūkumus, t. y. trūkumus, kurie yra nurodyti 2021 m. vasario 18 d. ir 2021 m. balandžio 16 d. techninės būklės apžiūros aktuose.
10.3. Išieškotojai nurodė, kad 2021 m. vasario 18 d. techninės būklės apžiūros akte užfiksuoti išieškotojams A. D. ir S. D. priklausančio infiltracinio šulinio ir jo įrengimo defektai, o kartu nurodyti ir darbai, kurie turi būti atlikti, kad būtų pašalinti defektai. Mano, jog minėtame akte nurodyti tokie reikalingi defektams pašalinti darbai kaip reikalingumas užsandarinti žiedų sujungimus, skylės žieduose ir vamzdžio pajungimas vandeniui nelaidžiomis medžiagomis – neturi nieko bendro su sutikimais geologinių tyrimų įregistravimui. Taip pat 2021 m. vasario 18 d. techninės būklės apžiūros akte užfiksuoti ir išieškotojams V. K. ir R. K. priklausančio infiltracinio šulinio ir jo įrengimo defektai, o kartu nurodyti ir darbai, kurie turi būti atlikti, kad būtų pašalinti defektai. Be to, 2021 m. balandžio 16 d. techninės būklės apžiūros akte užfiksuoti išieškotojams P. C. Ir I. C. priklausančio infiltracinio šulinio ir jo įrengimo defektai, o kartu nurodyti ir darbai, kurie turi būti atlikti, kad būtų pašalinti defektai. Minėtame akte reikalingi defektams pašalinti darbai kaip reikalingumas užsandarinti žiedų sujungimus, skylės žieduose, vamzdžio pajungimas vandeniui nelaidžiomis medžiagomis taip pat neturi nieko bendro su sutikimais geologinių tyrimų įregistravimui. Sprendė, kad skolininkas piktybiškai nurodytų trūkumų pusantrų metų nešalino ir nurodytiems trūkumams šalinti jokie sutikimai geologinių tyrimų įregistravimui nebuvo reikalingi. Įvertinę nurodytas aplinkybes, išieškotojai sprendė, kad apylinkės teismo argumentas, kad skolininkas galėjo pusantrų metų nevykdyti teismo sprendimo, nes neva išieškotojai nedavė sutikimų geologinių tyrimų įregistravimui, yra visiškai nepagrįstas.
10.4. Paaiškino, kad siekdami išsiaiškinti skolininko argumentų dėl geologinių tyrimų įregistravimo pagrįstumą, išieškotojai kreipėsi į technikos mokslų daktarą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorių A. N., kuris pateikė ekspertinę išvadą. Pažymėjo, kad skolininkas norėjo registruoti UAB „Geopra“ neva tinkamai atliktus geologinius tyrimus. Tuo tarpu profesorius A. N. nustatė, kad UAB „Geopra“ neatliko reikalingų atlikti darbų, tame tarpe pagal techninę užduotį neparengė projektinių tyrimų naujai nesudėtingų statinių statybai, atlikti IGG tyrimai neatitinka STR 1.04.02:2011 reikalavimų. Išieškotojai vertino, kad teisės aktų reikalavimų neatitinkantys, tikėtina fiktyviai atlikti tyrimai, apskritai nebūtų registruojami valstybės institucijose ir tokių nepagrįstų tyrimų pagrindu išduodami dokumentai.
10.5. Pastebėjo, jog profesorius A. N. konstatavo, kad ataskaitos neužregistravimas geologijos tarnyboje niekaip netrukdė skolininkui ir jo pasamdytai įmonei parengti pilnos apimties projektinių geologinių tyrimų ataskaitą. Tuo tarpu apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė profesoriaus ekspertine išvada dėl registracijos reikalingumo nepagrįstumo bei nenurodė jokių motyvų, kodėl atmetė profesoriaus ekspertinę išvadą.
10.6. Išieškotojų vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad skolininkas tinkamai informavo išieškotojus, jog reikalingi jų sutikimai geologinių tyrimų įregistravimui, neišsiuntė nei vieno registruoto laiško dėl geologinių tyrimų įregistravimo reikalingumo. Skolininkas tik nurodė, kad išieškotojus neva informavo elektroniniais laiškais, tačiau išieškotojai apskritai elektroninių laiškų nematydavo, nes jie galimai dėl netinkamų verslininko naudojamų laiškų siuntimo programų nukeliaudavo į šlamšto laiškų dėžutę.
10.7. Pastebėjo, jog skolininkas siekdamas įrodyti, kad neva teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti, reikalavo, kad būtų atlikta teismo ekspertizė ir teismas teismo ekspertizę paskyrė. Teismas ekspertei uždavė tik skolininko pateiktus klausimus ir neuždavė nei vieno iš devynių išieškotojų pateiktų klausimų. Ieškotojai prašyme pateikė teismo ekspertei ir klausimą dėl geologinių tyrimų ataskaitos užregistravimo būtinumo, tačiau teismas neteisėtai šio klausimo ekspertei neuždavė. Be to, 2023 m. lapkričio 3 d. teismo ekspertė į bylą pateikė ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, kad teismo sprendimą įmanomą įvykdyti, aukščiau nurodytuose techninės būklės apžiūros aktuose konstatuoti trūkumai egzistuoja ir nėra pašalinti.
10.8. Nurodė, jog išieškotojai prašė šaukti liudytoju A. Ž., kuris turėjo liudyti apie skolininko pastatytus infiltracinius šulinius ir kitas bylai svarbias aplinkybes, tačiau teismas nepagrįstai šio liudytojo nešaukė ir nenurodė jokių argumentų, kodėl šis svarbus liudytojas nebuvo šaukiamas liudyti apie bylai reikšmingas aplinkybes.
10.9. Nurodė, jog dėl nevykdomo teismo sprendimo patiria tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro: vandenvežio iškvietimai šaltuoju laiku (po 800 Eur); skalda salelėse (po 350 Eur); siurbliai (po 95 Eur), žarnos (po 80 Eur); šildomi kabeliai, vamzdžiai (po 76 Eur); darbai (po 640 Eur); elektra šildomas kabelis (po 90 Eur); elektra siurbliams (po 173 Eur); šulinio sandarinimas (130 Eur); pabrangęs tvoros įrengimas (po 600 Eur); kasdien prarandamas laikas (po 14 600 Eur), viso 52 902 Eur. Tuo tarpu neturtinę žalą išieškotojai vertino 120 450 Eur.
Atsiliepimas
11. Skolininkas UAB „Kijota“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Skolininkas nurodė, kad yra pateikęs argumentus ir įrodymus, patvirtinančius objektyvias ir nuo jo valios nepriklausančias priežastis, dėl kurių įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra įvykdytas – išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas įsiteisėjusį teismo sprendimą realiai vykdė ir buvo suinteresuotas jo įvykdymu, tačiau teismo sprendimo įvykdymui kliūtis sudarė patys išieškotojai. Paaiškino, kad elektroniniu laišku informavo išieškotojus, jog infiltracinių šulinių defektų šalinimo darbai yra pradėti, nurodė, kad kai bus gautas projektas, jis bus pateiktas išieškotojams suderinimui, o projektą suderinus, bus pradėti statybos darbai. 2022 m. birželio 20 d. elektroniniu laišku kreipėsi į išieškotojus, nurodydamas, kad projektuotojas prašo atlikti geologijos tyrimus, o tam, kad būtų suformuota geologijos užduotis, būtini išieškotojams priklausančių žemės sklypų išrašai. Kaip patvirtina pateiktų elektroninių laiškų turinys, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus išieškotojai skolininkui atsiuntė 2022 m. birželio 20 ir 21 dienomis. Skolininkas su išieškotojais kontaktavo elektroniniu paštu. Skolininko vertinimu, šalių komunikacija elektroniniu paštu ir išieškotojų konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad išieškotojai sutiko ir iš esmės patys pageidavo, kad nagrinėjamu atveju būtų atlikti geologiniai tyrimai, kuriais turėtų vadovautis projektuotojas, rengdamas infiltracinių šulinių perprojektavimo projektą.
11.2. 2022 m. rugpjūčio 8 d. pagal skolininkės užsakymą nustatyti gruntų litologines ir hidrogeologines sąlygas infiltracinių šulinių įrengimui, UAB „Geopra“ inžinierius geologas V. G. atliko inžinerinių geologinių tyrimų lauko darbus adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atliekant darbus dalyvavo ir sklypų savininkai (išieškotojai). UAB „Geopra“ 2023 m. balandžio 4 d. rašte nurodyta, kad preliminariai galima teigti, jog tyrimų taškuose sutikti moliniai gruntai, kurie pasižymi blogomis infiltracinėmis savybėmis. Rašte paaiškinta, kad teikiant prašymą dėl tyrimų registracijos Lietuvos geologijos tarnybai, būtina pateikti raštiškus žemės sklypų savininkų sutikimus dėl tyrimų atlikimo ir įregistravimo, tačiau pastarieji sutikimai nebuvo pateikti. Dėl nurodytų priežasčių pilnai parengta ataskaita negali būti pateikta ir užregistruota Lietuvos geologijos tarnyboje (Žemės gelmių registre), o projektuotojai, neturėdami oficialių ir išviešintų IGG tyrimų rezultatų, atitinkamai negalėjo atlikti jokių projektavimo darbų. Skolininko vertinimu, negavus išieškotojų sutikimų, geologijos tyrimų rezultatai negalėjo būti pateikti registracijai Lietuvos geologijos tarnybai, o nesant tokios tyrimų rezultatų registracijos, negalėjo būti parengtas infiltracinių šulinių perprojektavimo projektas bei įvykdytas teismo sprendimas. Šiuo atveju akivaizdu, kad tam, jog būtų parengtas projektas, projektuotojas privalo žinoti visas aktualias grunto savybes.
11.3. Pastebėjo, kad išieškotojų į bylą pateikta specialisto nuomonė, neva jokių tyrimų registruoti nebuvo būtina, iš esmės nepaneigia nurodyto teisinio reglamentavimo, kuriuo, be kita ko, vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.
11.4. Pažymėjo, kad geologinius tyrimus atlikusi bendrovė ne kartą kreipėsi į skolininkę, informuodama apie tai, kad geologinių tyrimų registracijai yra privaloma gauti žemės sklypų savininkų sutikimus; skolininkui taip pat buvo pateiktos išieškotojų pildytinos formos (sutikimai), kurios buvo persiųstos išieškotojams. Skolininkas ne kartą ragino išieškotojus pateikti reikalaujamas sutikimo formas, tačiau į tokius raginimus išieškotojai nereagavo.
11.5. Mano, jog nuo 2022 m. birželio 8 d. (t. y. nesuėjus 40 dienų terminui, per kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas privalėjo būti įvykdytas) skolininkas dėjo aktyvias pastangas, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, o būtent – bendradarbiavo su išieškotojais derinant sprendimo įvykdymo eigą ir būdus, taip pat aptariant (pasiūlant) kitas teismo sprendimo įvykdymo alternatyvas, kreipėsi dėl geologinių tyrimų atlikimo, parengė 2022 m. rugpjūčio 8 d. techninę užduotį Nr. (duomenys neskelbtini) IGG tyrimams atlikti, dalyvavo IGG tyrimų metu, tačiau patys išieškotojai, prieš tai pripažinę poreikį atlikti geologinius tyrimus bei turėti projektuotojo parengtą projektą, nepateikdami sutikimų geologijos tyrimo ataskaitai įregistruoti, iš esmės užkirto kelią laiku ir tinkamu būdu įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
11.6. Išieškotojai (kurie dalyvavo atliekant inžinerinių geologinių tyrimų lauko darbus) atliekamų tyrimų metu suprato, kad dėl blogų grunto savybių efektyvus nuotekų filtravimas apskritai nėra įmanomas. Todėl, siekdami išvengti išieškotojams galimai nepalankaus projektuoto parengto projekto ir bet kokių iš to ateityje galinčių kilti ginčų, skolininkai nutarė sąmoningai neleisti (neduodant reikalingų sutikimų) atliktų geologinių tyrimų rezultatų pateikti registruoti Lietuvos geologijos tarnybai. Todėl mano, jog išieškotojai patys vilkina įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą bei siekia nesąžiningai pasipelnyti skolininko sąskaita. Vertina, kad faktinės aplinkybės neleidžia daryti prielaidos, jog skolininko veiksmai, susiję su išieškotojų nurodytu tariamu teismo sprendimo nevykdymu, galėtų būti laikomi sąmoningais ir/ar piktybiškais.
11.7. Skolininko vertinimu, išieškotojų teiginiai, neva jie išsiųstų sutikimų IGG tyrimų registracijai formų (apskritai elektroninių laiškų) nematydavo ir/ar negaudavo, yra akivaizdus melas ir išsisukinėjimas. Tyrimų registravimo formos buvo siunčiamos išieškotojams tais pačiais adresais, kuriais buvo bendraujama su išieškotojais anksčiau, todėl nesuprantama, kaip išieškotojai, kurie anksčiau skolininkės laiškus gaudavo ir į juos atrašydavo, staiga laiškų pradėjo nebegauti. Be to, pats išieškotojų atstovas neneigė, kad išieškotojai sutikimų IGG tyrimų registracijai formas visgi gavo.
11.8. Pažymėjo, kad patys išieškotojai pažeidė sprendimo vykdymo tvarką ir eigą. Teismo sprendime, dėl kurio nevykdymo kilo ginčas, ir teismo vykdomajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad išieškotojai, reaguodami į skolininko nurodytą numatomą atlikti darbų sąrašą ir eigą, privalo per 5 darbo dienų terminą kreiptis į nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją, kad šis asmuo nustatytų, ar atlikus numatomus darbus, bus pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad išieškotojai, atsakydami į skolininkės nurodytus galimus atlikti darbus, būtų pasitelkę nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją, t. y. išieškotojai atsakymus teikdavo išimtinai patys, t. y. išieškotojas V. K.
11.9. Išieškotojų teiginiai, kad skolininkas galėjo vykdyti bent dalį sprendimo, tačiau to nedarė, vertintini kritiškai. Paaiškino, kadangi skolininkas yra įpareigotas pašalinti trūkumus, pasiekiant, kad infiltravimo pajėgumas būtų ne mažesnis negu Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatytas vandens sunaudojimas vienbučiam namui. Skolininkas, atsižvelgdama į tai, kad esminis klausimas buvo susijęs su sprendiniu pasiekti tinkamą infiltraciją, pasiūlė pradėti darbus būtent nuo šio aspekto, t. y. nuo projektavimo darbų, kuriais būtų galima nustatyti infiltravimo galimybes. Taigi nuo to, ar skolininkas būtų šalinęs tam tikrus trūkumus (pavyzdžiui, statybines šiukšles), niekas iš esmės nebūtų pasikeitę, kadangi nurodytais veiksmais nebūtų pasiektas esminis rezultatas – tinkami infiltracinių šulinių rodikliai.
11.10. Bylos nagrinėjimo metu skolininkas buvo nurodęs išieškotojams, kad yra pasiruošęs atvykti į išieškotojų sklypus ir pašalinti nustatytus trūkumus (sandarinti/hermetizuoti šulinių siūles, išvežti statybines šiukšles, jei tokių išties yra), tačiau išieškotojai prašymą atmetė, nurodydami, kad tokio darbų rezultato nepakanka. Taip pat buvo pasiūlęs neatlygintinai įrengti specialius vandens siurblius, siekiant sumažinti tariamus išieškotojų nepatogumus, tačiau ir šio pasiūlymo išieškotojai atsisakė.
11.11. Skolininko vertinimu, tikrieji išieškotojų interesai nėra susiję su siekiu, kad būtų įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, o su siekiu nesąžiningai pasipelnyti skolininko sąskaita, ką patvirtina ir išieškotojų reikalavimas priteisti iš skolininko ir jos vadovo itin reikšmingo dydžio baudas.
Šalies argumentai
11.12. Apeliantai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino išieškotojų patiriamų nepatogumų dėl nevykdomo teismo sprendimo, o patirta turtinė ir neturtinė žala dėl nevykdomo teismo sprendimo sudaro net 173 359 Eur. Su tokiais teiginiais skolininkas nesutinka, nes išieškotojai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų teiginius dėl patiriamų nepatogumų. Taip pat išieškotojai nepateikė įrodymų apie patirtą žalą, o jų pateikti įrodymai, nors ir buvo prijungti prie bylos medžiagos, neatitiko civiliniame procese įrodymams keliamų sąsajumo ir leistinumo kriterijų.
11.13. Nors atskiruoju skundu išieškotojai, prašydami panaikinti skundžiamą nutartį ir ginčą išspręsti iš esmės, prašo priteisti baudą tiek iš skolininko, tiek iš jo vadovo R. B., tačiau, skolininko vertinimu, toks reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas, kadangi civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės baudos už teismo sprendimo nevykdymą skirti kumuliatyviai, t. y. tiek skolininkui, tiek jos vadovui.
11.14. Pasisakydamas dėl liudytojo apklausos, skolininkas pažymėjo, kad išieškotojai prašymą apklausti liudytoją pateikė ženkliai pavėluotai ir nepaisydami civilinio proceso tvarkos. Paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo pasiūlęs dalyvaujantiems byloje asmenims ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 8 d. pateikti raštu į bylą savo argumentus ir (arba) įrodymus. Išieškotojai pareiškė prašymą iškviesti liudytoją savo 2023 m. rugpjūčio 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose teismui likus beveik pusvalandžiui iki teismo posėdžio pradžios, reikalaudami, kad liudytojas būtų apklaustas tą pačią dieną 13:00 val. nuotolinio ryšio priemonėmis, be to, nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes pastarasis liudytojas galėtų nurodyti, todėl, skolininko vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas išieškotojų prašymą, pasielgė tinkamai.
12. Skolininkas UAB „Kijota“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties motyvuojamąją dalį, pašalinant iš nutarties motyvus, kuriais nurodoma: „pažymėtina, kad skolininko inicijuota teismo ekspertizė nepateikė išvados, kad teismo sprendimas negali būti įvykdomas (kad jo neįmanoma įvykdyti), t. y. ekspertizės išvados iš esmės nepatvirtino atitinkamų skolininko atsikirtimų“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
12.1. Skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies paskutinėje pastraipoje, be kita ko, nurodyta, jog: „Pažymėtina, kad skolininko inicijuota teismo ekspertizė nepateikė išvados, kad teismo sprendimas negali būti įvykdomas (kad jo neįmanoma įvykdyti), t. y. ekspertizės išvados iš esmės nepatvirtino atitinkamų skolininko atsikirtimų“. Nurodytais motyvais teismas be jokių argumentų, motyvų ar paaiškinimų nurodė, kad teismo sprendimas, dėl kurio (ne)vykdymo nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas, yra objektyviai įvykdomas ir kad skolininko atsikirtimai, susiję su objektyviu negalimumo įvykdyti teismo sprendimo, koks jis šiuo metu yra priimtas ir įsiteisėjęs, buvo neįrodyti.
12.2. Skolininko vertinimu, skundžiami motyvai iš esmės užkerta kelią skolininkui, iš ekspertizės išvados padariusiam pagrįstą išvadą, jog teismo sprendimas nėra objektyviai įvykdomas, inicijuoti savarankišką procesą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, t. y. tokios įsiteisėjusios nutarties motyvai būtų vertintini kaip prejudiciniai faktai byloje, kurioje skolininkas, vadovaudamasis ekspertizės išvada, prašytų pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką.
12.3. Pažymėjo, kad skundžiama teismo motyvuojamosios dalies dalis nėra motyvuota, kadangi nėra paaiškinta, nei apie kokius skolininko atsikirtimus kalbama, nei kokiomis konkrečiomis ekspertizės akto išvadomis vadovaujamasi, kaip iš esmės nepatvirtinančiomis skolininko atsikirtimų.
12.4. Be to, byloje paskirtai teismo ekspertei nebuvo suformuluotas klausimas, į kurį atsakydama teismo ekspertė būtų galėjusi tiksliai nurodyti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas teismo sprendimas yra objektyviai įvykdomas, ar ne. Ekspertizės objektą sudarė ne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. civilinėje byloje priimto teismo sprendimo objektyvus (ne)įvykdomumas, bet siekis nustatyti teisėtus, aplinkai nekenksmingus ir ekonomiškai bei racionaliai pagrįstus būdus, kuriais būtų įmanoma: pasiekti išieškotojams priklausančių infiltravimo šulinių tinkamą infiltravimą pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatytas vandens sunaudojimo vienbučiam namui normas; pašalinti infiltracinių šulinių, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) trūkumus, kurie nurodyti 2021 m. vasario 18 d. ir 2021 m. balandžio 16 d. techninės būklės apžiūros aktuose. Teismo ekspertizės akte apskritai neatsakyta į teismo klausimus, kiek tai susiję su aplinkai nekenksmingais bei ekonomiškai pagrįstais-racionaliais infiltracinių šulinių trūkumų šalinimo būdais, kadangi ekspertizės išvadose pateiktos rekomendacijos ekonominio pagrįstumo aspektais net nebuvo analizuotos.
12.5. Pastebėjo, jog nors teismo ekspertizės akte ir nėra tiesiogiai atsakoma į klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. priimto teismo sprendimo civilinėje byloje objektyvaus įvykdomumo, iš teismo ekspertizės akto išvadų, susijusių su išieškotojams priklausančių infiltravimo šulinių ir grunto savybių (nustatytas molis iki beveik 9 metrų), matyti, kad pastarasis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neįvykdomas, t. y. teismo ekspertizės aktas nagrinėjamu atveju tik patvirtina, kad tam tikrų išieškotojams priklausančių infiltracinių šulinių infiltravimo rodiklius galima pasiekti, tačiau ne tokiu būdu ir ne tokiomis priemonėmis, kaip tai nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendime. Pažymėjo, kad visi šie argumentai buvo detaliai išdėstyti ir paaiškinti bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismas, priimdamas skundžiamus motyvus, šalių išdėstytų argumentų ar atsikirtimų neaptarinėjo bei jų neanalizavo.
Atsiliepimas
13. Išieškotojai pateikė atsiliepimą į skolininko atskirąjį skundą, prašydami skolininko atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
13.1. Nurodė, kad teismo ekspertė ekspertizės akte nurodė visa eilę variantų kaip teismo sprendimas gali būti įvykdomas. Tai reiškia, kad teismo sprendimo skolininkas neteisėtai nevykdė, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.
13.2. Išieškotojai nesutinka su skolininko atskirojo skundo argumentu, kad atsižvelgiant į teismo ekspertei užduotų klausimų pobūdį, teismo ekspertė negalėjo pateikti jokios vienareikšmiškos išvados dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. civilinėje byloje priimto teismo sprendimo objektyvaus įvykdomumo. Skolininkas bylos dėl baudos skyrimo metu būtent nepagrįstai ir įrodinėjo, kad neva teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti ir būtent todėl pareikalavo, kad būtų atlikta teismo ekspertizė. Skolininkas, įrodinėdamas, kad neva teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti būtent šia linkme ir formulavo klausimus ekspertei. Teismas teismo ekspertei uždavė visus skolininko pateiktus klausimus. Ekspertė į visus klausimus atsakė.
Šalies argumentai
13.3. Skolininkas skunde nepagrįstai nurodo, kad teismo ekspertizės akto išvadoje nėra pateikta nei vieno ekonomiškai ir racionaliai pagrįsto sprendinio (būdo), kuriuo vadovaujantis skolininkas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą ir šalindamas MB „Būsto modernizacija“ techninės apžiūros aktuose nurodytus trūkumus, galėtų pasiekti tinkamus išieškotojams priklausančių infiltracinių šulinių, esančių (duomenys neskelbtini) rodiklius. Nagrinėjamu atveju jau yra priimtas teismo sprendimas ir jis yra įsiteisėjęs, jame konkrečiai nustatyta jo įvykdymo tvarka. Skolininkas teismo sprendimo nevykdė daugiau nei metus iki ekspertizės akto parengimo. Ekspertizės akte nurodyti teismo sprendimo įvykdymo būdai ir jų kiekis aiškiai rodo, kad teismo sprendimas gali būti įvykdomas ir nurodė konkrečius įvykdymo būdus. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad nurodyti būdai yra neracionalūs.
13.4. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismo ekspertizės akte neva turėjo būti nurodoma, kokiose vietose ir kokiu pagrindu (atsižvelgiant į jau patvirtinus projektinius sprendimus, pagal kuriuos atitinkamai jau yra suprojektuoti ir pastatyti nuotekų valymo ir infiltravimo įrenginiai) papildomi rentiniai galėtų būti montuojami. Vietų pagal projektą nurodyti buvo neįmanoma, nes skolininkas valymo įrenginius ir infiltracinius šulinius yra įrengęs ne pagal projektą.
13.5. Skolininkas skunde nepagrįstai nurodo, kad teismo ekspertizė nepateikė nei vieno galimo būdo infiltracinių šulinių infiltravimo pajėgumams pasiekti tokiu būdu, kai pastarieji infiltravimo rodikliai galėtų būti pasiekti vien šalinant MB „Būsto modernizacija“ atliktų techninės apžiūros aktuose užfiksuotus trūkumus. MB „Būsto modernizacija“ atliktuose techninės apžiūros aktuose užfiksuotas trūkumas – netinkamas infiltravimo būdo parinkimas, nes įrengtas itin mažas infiltracinis plotas. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti: didinti infiltracinio šulinio gylį, su tikslu pasiekti gruntus, turinčius didesnį infiltracijos koeficientą, arba didinti infiltravimo plotą. Mano, jog ekspertės nurodyti būdai neprieštarauja MB „Būsto modernizacija“ nurodytiems būdams, nes taip pat nurodo infiltravimo ploto didinimo sprendinius ir net keletą būdų.
13.6. Pažymėjo, kad ekspertizės akte yra pateikta daug racionalių ir ekonomiškų būdų, kuriuos skolininkas turėjo galimybę įgyvendinti vadovaudamasis projektuotojų sprendimais dar statybos metu. Visi sprendimai aprašyti akte.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
15. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3-110-313/2016).
16. Kartu su atskiruoju skundu išieškotojai į bylą pateikė naujus įrodymus – 2024 m. sausio 29 d. sutikimus atlikti inžinerinius geologinius tyrimus bei UAB „Kijota“ vardu juos užregistruoti Lietuvos geologijos tarnyboje. Paaiškino, jog šių įrodymų nebuvo galimybės pateikti pirmos instancijos teismui, nes jie atsirado po to, kai buvo užbaigtas bylos nagrinėjimas, tačiau jie yra labai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.
17. Įvertinus prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodytas aplinkybes, jog anksčiau duomenų pateikti negalėjo, įvertinus, jog pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, įrodymų prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis bylos šalių interesų, darytina išvada, jog yra pagrindas nurodytus naujus įrodymus pridėti prie bylos.
Dėl baudos skyrimo
Rezoliucinė dalis
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis R. V. 2022 m. birželio 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. vykdomąjį raštą pagal 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo nuspręsta: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Kijota“ neatlygintinai per 40 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio, priklausančio P. C. Ir I. C., esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus, kurie yra nurodyti 2021 m. balandžio 16 d. techninės būklės apžiūros akte, įpareigojant atsakovę šalinant trūkumus pasiekti, kad infiltravimo pajėgumas būtų ne mažesnis negu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente (toliau ir Reglamentas) nustatytas vandens sunaudojimas vienbučiam namui bei infiltravimo procesas atitiktų kitus reikalavimus, kurie yra nustatyti Reglamente. Įpareigoti atsakovę prieš pradedant šalinti trūkumus P. C. Ir I. C. pateikti numatomų atlikti darbų sąrašą ir šių darbų atlikimo eigą. Suteikti P. C. Ir I. C. 5 darbo dienų terminą kreiptis į nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją, kad šis asmuo nustatytų ar atlikus numatomus darbus bus pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai (išlaidas statybos techniniam prižiūrėtojui apmoka P. C. ir I. C.). Statybos techniniam prižiūrėtojui nustačius, kad atlikus numatomus darbus nebus arba bus nepilnai pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai, numatomų atlikti darbų sąrašą koreguoti, kad jis atitiktų statybos techninio prižiūrėtojo išvadas; 2) įpareigoti UAB bendrovę „Kijota“ neatlygintinai per 40 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio, priklausančio A. D. ir S. D., esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus, kurie yra nurodyti 2021 m. vasario 18 d. techninės būklės apžiūros akte, įpareigojant atsakovę šalinant trūkumus pasiekti, kad infiltravimo pajėgumas būtų ne mažesnis negu Reglamente nustatytas vandens sunaudojimas vienbučiam namui bei infiltravimo procesas atitiktų kitus reikalavimus, kurie yra nustatyti Reglamente. Įpareigoti atsakovę prieš pradedant šalinti trūkumus A. D. ir S. D. pateikti numatomų atlikti darbų sąrašą ir šių darbų atlikimo eigą. Suteikti A. D. ir S. D. 5 darbo dienų terminą kreiptis į nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją, kad šis asmuo nustatytų ar atlikus numatomus darbus bus pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai (išlaidas statybos techniniam prižiūrėtojui apmoka A. D. ir S. D.). Statybos techniniam prižiūrėtojui nustačius, kad atlikus numatomus darbus nebus arba bus nepilnai pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai, numatomų atlikti darbų sąrašą koreguoti, kad jis atitiktų statybos techninio prižiūrėtojo išvadas; 3) įpareigoti atsakovę UAB „Kijota“ neatlygintinai per 40 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio, priklausančio V. K. ir R. K., esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus, kurie yra nurodyti 2021 m. vasario 18 d. techninės būklės apžiūros akte, įpareigojant atsakovę šalinant trūkumus pasiekti, kad 1) infiltravimo pajėgumas būtų ne mažesnis negu Reglamente nustatytas vandens sunaudojimas vienbučiam namui bei infiltravimo procesas atitiktų kitus reikalavimus, kurie yra nustatyti Reglamente. Įpareigoti atsakovę prieš pradedant šalinti trūkumus V. K. ir R. K. pateikti numatomų atlikti darbų sąrašą ir šių darbų atlikimo eigą. Suteikti V. K. ir R. K. 5 darbo dienų terminą kreiptis į nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją, kad šis asmuo nustatytų ar atlikus numatomus darbus bus pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai (išlaidas statybos techniniam prižiūrėtojui apmoka V. K. ir R. K.). Statybos techniniam prižiūrėtojui nustačius, kad atlikus numatomus darbus nebus arba bus nepilnai pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai, numatomų atlikti darbų sąrašą koreguoti, kad jis atitiktų statybos techninio prižiūrėtojo išvadas.
19. 2023 m. kovo 6 d. antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog skolininkas buvo informuotas, kad jeigu sprendimas yra įvykdytas, privalo nedelsdamas informuoti antstolį ir pateikti sprendimo įvykdymą patvirtinančius įrodymus, tačiau skolininkas tik apmokėjo išieškotojo apmokėtas vykdymo išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, antstolis konstatavo, kad teismo sprendimas iki šiol neįvykdytas, kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkui UAB „Kijota“ ir jo vadovui R. B.
20. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-1075/2022, 25 punktas).
22. Teismas, priimdamas nutartį taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, nustatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taip pat turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas; 2022 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-114-469/2022, 34 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog skolininkas per nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkas negali teismo sprendimo įvykdyti dėl išieškotojų nebendradarbiavimo, kadangi jie nedavė sutikimų geologinių tyrimų įregistravimui, todėl negali būti laikomas pažeidęs pareigą įvykdyti teismo sprendimą laikotarpiu po 2023 m. kovo 6 d. akto surašymo dienos, nes tuo laikotarpiu savo prievolės nebuvo įvykdę kreditoriai-išieškotojai. Su tokiomis teismo išvadomis išieškotojai nesutinka. Vertina, jog didžioji dalis įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų skolininko statybinių defektų, kuriuos skolininkas buvo įpareigotas pašalinti, galėjo būti pašalinta ir jų pašalinimas neturi nieko bendro su geologinių tyrimų įregistravimu.
24. Byloje nustatyta, kad teismo sprendimu skolininkas buvo įpareigotas atlikti dvejopus veiksmus – pašalinti infiltracinių išvalytų nuotekų šulinių trūkumus ir pasiekti, kad infiltravimo pajėgumas būtų ne mažesnis negu Reglamente nustatytas vandens sunaudojimas vienbučiam namui bei infiltravimo procesas atitiktų kitus reikalavimus, kurie yra nustatyti Reglamente. Tačiau prieš pradedant šalinti trūkumus, skolininkas turėjo išieškotojams pateikti numatomų atlikti darbų sąrašą ir šių darbų atlikimo eigą, suteikiant jiems 5 darbo dienų terminą kreiptis į nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją, kad šis asmuo nustatytų ar atlikus numatomus darbus bus pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai. Taigi, kaip matyti iš sprendimo rezoliucinės dalies formuluotės, skolininkas turėjo pareigą ne tik pašalinti trūkumus, pasiekiant atitinkamą infiltravimo pajėgumą, bet ir trūkumų šalinimo procesą suderinti su išieškotojais.
25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. birželio 8 d. skolininkas kreipėsi elektroniniu paštu į išieškotojus, nurodydamas, jog infiltracinių šulinių defektų šalinimo darbai pradėti. Šiuo metu yra atliekami esamų šulinių perprojektavimo darbai, kai bus gautas projektas, jis bus pateiktas derinimui, suderinus bus pradėti statybiniai darbai. 2022 m. birželio 20 d. vėl kreipėsi į išieškotojus, nurodydamas, kad projektuotojas prašo atlikti geologiją, tam reikalingi žemės sklypų nuosavybės išrašai. Minėtus išrašus elektroniniu paštu skolininkui pateikė išieškotojai. Elektroniniu paštu tarp šalių vyko derybos dėl drenažinių šulinių projektavimo, išieškotojas V. K. nurodė, kad sprendimai tiesiogiai priklauso nuo geologinių tyrimų rezultatų, kuriais turi remtis projektuotoja. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog siekiant tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, skolininkas pagrįstai kreipėsi į projektuotoją ir buvo nuspręsta atlikti geologinius tyrimus, siekiant spręsti, kokiu būdu pašalinti sprendime nurodytus defektus ir kokiais būdais pasiekti Reglamente nustatytą infiltravimo lygį. Iš šalių komunikacijos matyti, jog šalys pritarė geologinių tyrimų atlikimui.
26. Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-1053 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai (geotechnologiniai) tyrimai“ (toliau – STR 1.04.02:2011) 1 punkte nurodyta, kad šis reglamentas nustato reikalavimus, kurių reikia laikytis atliekant inžinerinius geologinius (geotechninius) žemės gelmių tyrimus teritorijų planavimui, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimui ir statybai. Šio reglamento nuostatos taikytinos atliekant ir inžinerinius geologinius (geotechninius) žemės gelmių tyrimus ir statybai, šių nuostatų turi būti laikomasi aptariamus tyrimus atliekant ir ginčo statybų darbams, t. y. šalinant teismo sprendime nurodytus infiltracinių šulinių trūkumus, kiek tai gali būti susiję su teismo sprendime nurodytuose 2021 m. vasario 18 d. ir 2021 m. balandžio 16 d. techninės būklės apžiūros aktuose rekomenduojamais defektų pašalinimo darbais – molingo grunto pašalinimu, molio priemaišomis užteršto grunto pašalinimu iš infiltracinio ploto, infiltracinio dugno gilinimu, infiltracinio šulinio gylio didinimu (su tikslu pasiekti gruntus, turinčius didesnį infiltracijos koeficientą), infiltracinio ploto didinimu.
27. Žvalgybiniai inžineriniai geologiniai (geotechnologiniai) tyrimai – tai išankstinis inžinerinių geologinių sąlygų aprašymas ir įvertinimas, kuris gali būti atliekamas: rengiant statinio statybos pagrindimą, projektinius pasiūlymus ar galimybių studiją (STR 1.04.02:2011 28.4 punktas); planuojant projektinius inžinerinius geologinius (geotechnologinius) tyrimus (STR 1.04.02:2011 28.5 punktas). STR 1.04.02:2011 9 punkte nustatyta, kad inžinerinius geologinius (geotechnologinius) tyrimus atliekantys asmenys privalo juos registruoti Žemės gelmių registre. Reglamento 34 punkte įtvirtinta tyrėjo, vykdančio žvalgybinius inžinerinius geologinius (geotechnologinius) tyrimus, pareiga vietovės, sklypo apžiūrai gauti žemės savininko, valdytojo ar naudotojo sutikimą (tais atvejais, kai šie asmenys nėra statytojai).
28. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog rengiant defektų šalinimo darbų projektą ir siekiant išsiaiškinti konkrečiose vietose esančio grunto būklę, jo struktūrą bei savybes (tam, kad būtų galima spręsti dėl galimybės gilinti šulinius, didinti infiltracinius plotus ar kt.), reikalinga atlikti bent jau žvalgybinius inžinerinius geologinius (geotechnologinius) tyrimus. Tik atlikus tokius tyrimus, būtų nustatytos galimybės parengti infiltracinių šulinių defektų šalinimo projektą, įvertinus tyrimais nustatytas konkrečias grunto savybes.
29. Kaip jau minėta, teismo sprendimu buvo nustatyta skolininkui pareiga, jog šalinant infiltracinių šulinių defektus, pasiekti, kad infiltravimo pajėgumas būtų ne mažesnis negu Reglamente nustatytas vandens sunaudojimas vienbučiam namui bei infiltravimo procesas atitiktų kitus reikalavimus, kurie yra nustatyti Reglamente, o prieš pradedant šalinti trūkumus, išieškotojams pateikti numatomų atlikti darbų sąrašą ir šių darbų atlikimo eigą. Taigi, šiuo atveju neparengus trūkumų šalinimo projekto ir jo nesuderinus su išieškotojais, skolininkas negalėjo imtis jokių veiksmų. Kaip jau minėta, patys išieškotojai, bendraudami elektroniniu paštu su skolininku, neneigė būtinybės atlikti geologinius tyrimus, prieš priimant projektinius sprendinius trūkumams šalinti. Taigi, skolininkas negalėdamas užbaigti projekto ir nesuderinęs jo su išieškotojais, savavališkai jokių darbų iš esmės atlikti ne tik negalėjo, bet ir neturėjo teisės. Tuo labiau, jog išieškotojams sprendime numatyta teisė per 5 darbo dienų terminą kreiptis į nepriklausomą statybos techninį prižiūrėtoją, kad šis asmuo nustatytų, ar atlikus numatomus darbus, bus pašalinti infiltracinio išvalytų nuotekų šulinio trūkumai. Atlikti darbus, nesant šalių suderinimo, nėra ekonomiškai pagrįsta, nes neaišku, ar tokie darbai bus tinkami. Pastebėtina, jog siekiant pašalinti infiltracinio šulinio ir jo įrengimo defektus, pasiekiant infiltravimo pajėgumas būtų ne mažesnis negu nustatytas Reglamente, vien pavienių atskirajame skunde nurodomų darbų atlikti nepakanka. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, jog skolininkas stengėsi įvykdyti sprendimą, atliko eilę veiksmų, siekdamas tinkamai ir laiku įvykdyti sprendimą.
30. Taip pat atmestini išieškotojų argumentai, jog skolininkas netinkamai informavo išieškotojus, kad reikalingi jų sutikimai geologinių tyrimų įregistravimui. Iš pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad dėl aptariamų sutikimų davimo skolininkas į išieškotojus kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 29 d., 2022 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. sausio 11 d., 2023 m. kovo 8 d., 2023 m. birželio 28 d. Nors išieškotojai nurodė, kad elektroninių laiškų nematydavo, nes jie galimai dėl netinkamų verslininko naudojamų laiškų siuntimo programų nukeliaudavo į šlamšto laiškų dėžutę, tačiau šie teiginiai laikyti deklaratyviais, prieštaraujantys byloje esantiems kitiems įrodymams. Kaip matyti iš pateiktų elektroninių laiškų, skolininkas ne kartą kreipėsi į išieškotojus tais pačiais elektroninio pašto adresais, kuriais siuntė ir prašymus dėl sutikimo davimo. Išieškotojai anksčiau kontaktuodavo su skolininku, siuntė Nekilnojamojo turto registro išrašus, derino savo pozicijas dėl projektinių sprendimų, kas paneigia dėstomą poziciją, jog laiškų negavo.
31. Pastebėtina, kad nors išieškotojai, siekdami išsiaiškinti skolininko argumentų dėl geologinių tyrimų įregistravimo pagrįstumą, kreipėsi į technikos mokslų daktarą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorių A. N., kuris pateikė ekspertinę išvadą, kad ataskaitos neužregistravimas geologijos tarnyboje niekaip netrukdė skolininkui ir jo pasamdytai įmonei parengti pilnos apimties projektinių geologinių tyrimų ataskaitą, o pirmos instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė profesoriaus ekspertine išvada dėl registracijos reikalingumo nepagrįstumo, tačiau su šiais teiginiais taip pat nėra pagrindo sutikti. Pačių išieškotojų elgesys, bylą nagrinėjant jau apeliacinės instancijos teisme, paneigė jų motyvus dėl sutikimų nebūtinumo. 2024 m. vasario 23 d. išieškotojai apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. sausio 29 d. sutikimus, jog jų sklypuose būtų atliekami inžineriniai geologiniai tyrimai ir UAB „Kijota“ vardu užregistruoti Lietuvos geologijos tarnyboje.
32. Pažymėtina, jog aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas numato privalomą inžinerinių geologinių (geotechnologinius) tyrimų registraciją Žemės gelmių registre. Taip pat numatyta pareiga tyrėjui, vykdančiam žvalgybinius inžinerinius geologinius (geotechnologinius) tyrimus, gauti žemės sklypų savininkų sutikimus. Taigi, nagrinėjamu atveju nesant išieškotojų sutikimo, skolininkas negalėjo vykdyti teismo sprendimo, kadangi be nurodytų žemės grunto tyrimų, nebuvo galimybės parengti ir suderinti projektą, kurio pagrindu būtų atliekami šulinių defekto šalinimo darbai. Tuo tarpu profesoriaus A. N. ekspertinė išvada prieštarauja teisniam reglamentavimui, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo.
33. Nors išieškotojai nurodo, kad teismas ekspertei uždavė tik skolininko pateiktus klausimus ir neuždavė nei vieno iš devynių išieškotojų pateiktų klausimų, tačiau klausimus, kuriais reikalaujama eksperto išvados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiūlė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimą teismas privalo motyvuoti (CPK 213 straipsnis). Iš bylos duomenų matyti, jog dalyvaujantiems byloje asmenims buvo suteikta galimybė pateikti ekspertizei užduotinus klausimus, taip pat pasiūlyti ekspertų kandidatūras. Iš 2023 m. rugsėjo 14 d. teismo nutarties matyti, kad teismas, formuluodamas klausimus ekspertizės atlikimui, atsižvelgė į abiejų šalių (skolininko ir išieškotojų) nurodytus klausimus, tačiau įvertinęs išieškotojų teiktus klausimus, kurie buvo daugiau teisinio pobūdžio (dėl tam tikrų dokumentų ir veiksmų (neveikimo) atitikties teisės aktų reikalavimams, dėl pareigos atlikti tam tikrus veiksmus laikantis nustatytos tvarkos ir pan.), nurodytų klausimų neuždavė. Įvertinus tai, išieškotojų argumentas, jog teismas neteisėtai neuždavė klausimo dėl geologinių tyrimų ataskaitos užregistravimo būtinumo, atmestinas kaip nepagrįstas.
34. Išieškotojai nurodo, kad 2023 m. lapkričio 3 d. teismo ekspertė į bylą pateikė ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, kad teismo sprendimą įmanoma įvykdyti, techninės būklės apžiūros aktuose konstatuoti trūkumai egzistuoja ir nėra pašalinti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas įvertino ekspertizės išvadas, tačiau sprendė, jog skirti baudą skolininkui nėra pagrindo, nes išieškotojai nepasirašė sutikimų atlikti geologinius tyrimus ir dėl šios priežasties nebuvo galima vykdyti sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje sprendžiamas klausimas ne dėl to, ar įmanoma įvykdyti teismo sprendimą, o dėl baudos skolininkui skyrimo už sprendimo nevykdymą, todėl teismas neturėjo pasisakyti dėl visų šalių argumentų, kurie nebuvo susiję su sprendžiamu klausimu. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, t. y. remiantis procesiniame dokumente nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, savarankiškai atlieka faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją (CPK 146 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog skolininkas negali teismo sprendimo įvykdyti dėl išieškotojų nebendradarbiavimo, kas teikė pakankamą savarankišką pagrindą pareiškimą atmesti kaip teisiškai nepagrįstą, pagrįstai kitų dalyvaujančių byloje asmenų argumentų ir aplinkybių išsamiau nenagrinėjo.
35. Taip pat apeliantai nurodė, kad prašė šaukti liudytoju A. +., tačiau teismas nepagrįstai šio liudytojo nešaukė ir nenurodė jokių argumentų, kodėl šis svarbus liudytojas nebuvo šaukiamas liudyti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi pasiūlė dalyvaujantiems byloje asmenims ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 8 d. pateikti raštu į bylą savo argumentus ir (arba) įrodymus. Išieškotojai 2023 m. rugpjūčio 25 d. prieš pat paskirtą teismo posėdį pateikė rašytinius paaiškinimus, kartu su kuriais pateikė prašymą šaukti liudytoju A. Ž., nurodę, kad liudytojas bus pasirengęs 2023 m. rugpjūčio 25 d. 13 val. posėdyje liudyti nuotoliniu būdu, prašydami teismo su liudytoju susisiekti nurodytu telefonu. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 25 d. protokoline nutartimi nutarė liudytojo apklausos klausimą spręsti po ekspertizės atlikimo. Atlikus ekspertizę, nei teismo posėdžių (2023 m. lapkričio 30 d., 2023 m. gruodžio 8 d.) metu, nei teikdami papildomus įrodymus bei paaiškinimus, išieškotojai daugiau neprašė kviesti liudytojo A. Ž. 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu išieškotojų atstovas patvirtino, jog nebus daugiau teikiami papildomi įrodymai, nekėlė klausimo dėl liudytojų apklausos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jog prašymas šaukti liudytoją buvo pateiktas 2023 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio dieną, teismas tokio prašymo galėjo netenkinti vien dėl jo pavėluoto pateikimo, neatsižvelgiant į technines galimybes, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas liudytojas pirmosios instancijos teismo nebuvo apklaustas pagrįstai. Pastebėtina, kad šalių pareiga yra jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir tinkamai, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl prašymo nepateikus laiku, pačiai bylos šaliai tenka tokio elgesio neigiamos pasekmės.
36. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atskirojo skundo bei atsiliepimo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutartį, išieškotojų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti.
37. Skolininkas pateikė atskirąjį skundą iš esmės dėl to, jog skundžiamojoje nutartyje teismas nurodė, kad teismo sprendimas, dėl kurio (ne)vykdymo nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas, yra objektyviai įvykdomas ir kad skolininko atsikirtimai, susiję su objektyviu negalimumo įvykdyti teismo sprendimo, koks jis šiuo metu yra priimtas ir įsiteisėjęs, buvo neįrodyti.
38. Vertinant ekspertizės akte nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog jame nėra padaryta vienareikšmiška išvada dėl teismo sprendimo įvykdymo galimumo/negalimumo, tačiau jame atsakyta į teismo užduotus klausimus, pateikiami variantai, kokiais būdais galima atlikti infiltracinių šulinių defektų šalinimo darbus, pasiekiant Reglamente nurodyta infiltracijos lygį. Taigi, įvertinus ekspertizės išvadas, galima spręsti, jog yra keli teismo sprendimo įvykdymo variantai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ekspertizė nepateikė išvados, kad teismo sprendimas negali būti įvykdomas (kad jo neįmanoma įvykdyti). Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje sprendžiamas klausimas ne dėl to, ar įmanoma įvykdyti teismo sprendimą, o dėl baudos skolininkui skyrimo už sprendimo nevykdymą. Nors skolininkas nurodė, jog šis vertinimas atliktas be motyvų, nėra aišku kokių skolininko atsikirtimų ekspertizės išvados iš esmės nepatvirtino, tačiau iš pirmosios instancijos teismo motyvų aišku, jog kalbama apie atsakovo poziciją, kad teismo sprendimas apskirtai negali būti įvykdomas. Dėl minėtų priežasčių šie skolininko argumentai vertinti kaip nepagrįsti.
39. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apelianto motyvu, jog skundžiami motyvai iš esmės užkerta kelią skolininkui, iš ekspertizės išvados padariusiam išvadą, jog teismo sprendimas nėra objektyviai įvykdomas, inicijuoti savarankišką procesą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Pats skolininkas nurodė, kad teismo ekspertei nebuvo suformuluotas klausimas, į kurį atsakydama, teismo ekspertė būtų galėjusi tiksliai nurodyti (pateikiant išvadas), ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas yra objektyviai įvykdomas, ar ne. Mano, jog teismo ekspertizės akte apskritai neatsakyta į teismo klausimus, kiek tai susiję su aplinkai nekenksmingais bei ekonomiškai pagrįstais-racionaliais infiltracinių šulinių trūkumų šalinimo būdais, kadangi ekspertizės išvadose pateiktos rekomendacijos ekonominio pagrįstumo aspektais net nebuvo analizuotos. Skolininkui nesutinkant su ekspertizės išvadomis, manant, jog ji buvo nepakankamai aiški ar neišsami, neatsakė į užduotus klausimus, jis galėjo pasinaudoti teise prašyti skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnio 2 dalis), tačiau šia teise nepasinaudojo. Teismo nutartyje konstatavus, jog skolininko inicijuota teismo ekspertizė nepateikė išvados, kad teismo sprendimas negali būti įvykdomas (kad jo neįmanoma įvykdyti), spręstina, jog tai neužkerta kelio kreiptis dėl sprendimo vykdymo pakeitimo su motyvuotu prašymu, kadangi skundžiama nutartimi spręstas tik klausimas dėl baudos skyrimo.
40. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad iš skundžiamosios nutarties turinio aiškiai matyti pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai, kurių pagrindu prašymas dėl baudos skyrimo atmestas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas prašymą skirti baudą atmetė, kadangi skolininkas negali teismo sprendimo įvykdyti dėl išieškotojų nebendradarbiavimo. Apeliacinio teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti atskirųjų skundų argumentų nepagrįstumą. Teismo vertinimu, skundžiamoji nutartis atitinka tokio procesinio dokumento motyvuojamosios dalies turiniui keliamus reikalavimus (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
41. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
42. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirųjų skundų bei atsiliepimų argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su atsakomybės taikymu skolininkui už teismo sprendimo nevykdymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti, dėl ko atskirieji skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme
43. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškimą dėl baudos skyrimo, sprendė, kad suinteresuotam asmeniui UAB „Kijota“ (skolininkui) iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų (išieškotojų) priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Išieškotojai atskiruoju skundu prašė patenkinus atskirąjį skundą jiems priteisti 7 350,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
44. Pažymėtina, kad kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
45. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, bylinėjimosi išlaidos, konkrečiai – išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš antstolio priteisiamos, nes esant antstolio ir skolininko ginčui, yra akivaizdus interesų priešingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2008).
46. Taigi, remiantis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestas bei atsižvelgęs, jog skolininko bei pareiškėjo su jį palaikiusiais išieškotojais teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, pagrįstai skolininkui lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas priteisė iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų (išieškotojų).
47. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad skolininko inicijuota teismo ekspertizė nepatvirtino išvados, jog teismo sprendimas negali būti įvykdomas, skolininkui nusprendė neatlyginti su ekspertizės atlikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų dalies.
48. Nors skolininkas dėl minėtos teismo išvados buvo pateikęs atskirąjį skundą, tačiau atskirojo skundo motyvai nesudarė pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį bei spręsti, jog padarytos teismo išvados buvo neteisingos. Taigi, atmetus skolininko atskirąjį skundą, įvertinus, jog skolininko iniciatyva byloje atliktos teismo ekspertizės išvados buvo nepalankios skolininkui, t. y. paneigė jo poziciją, jog teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai su ekspertizės atlikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų dalies skolininkui nutarė neatlyginti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
49. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
50. Šiuo atveju netenkinus nei skolininko, nei išieškotojų atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.