Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. R. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo L. R. pareiškimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Byloje teisinis ginčas kilo dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo L. R. pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio (priešieškinio) pateikimas. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas (ne)tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.

10. Civilinio proceso kodekse yra numatyta kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, todėl asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis šios tvarkos ir pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitinka CPK reikalavimus. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniams dokumentams reikalingi tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme ir ją suprasti; kad priešinga ginčo šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad bylos nagrinėjimas, jo ribos, būtų aiškūs, teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus / prašymus / pareiškimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą procesinį spendimą. Ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 2 dalimi, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Taikydamas CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytą trūkumų šalinimo institutą, pirmosios instancijos teismas ne tik privalo įvertinti, ar procesiniame dokumente yra trūkumų, bet ir konstatuoti, kad nustatyti trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai. Jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

11. Atskiruoju skundu apeliantas teigia, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. liepos 12 d. nutartimis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog pareiškėjo suformuluotas pareiškimas neatitinka procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų, yra netikslus ir nekonkretus.

12. Byloje nustatyta, kad apeliantas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė sustabdyti priteisto išlaikymo vaikams išieškojimą pagal vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini), grąžinti iš jo išieškotus pinigus ir pradėti ikiteisminį tyrimą K. P. dėl šmeižto. Apeliantas nurodė, kad vaikų gimimo liudijimuose jis yra įrašytas kaip vaikų tėvas, tačiau faktiškai jis nėra jų biologinis tėvas. K. P. melagingai nurodė, kad pareiškėjas yra jos vaikų tėvas, todėl buvo priteistas išlaikymas vaikams. Tauragės apylinkės teismas, spręsdamas pareiškėjo L. R. pareiškimo priėmimo klausimą, 2018 m. liepos 12 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjo teismui pateiktas pareiškimas neatitinka procesinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų: nenurodytas konkretus procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, nesuprantama, kokia teisena – ginčo ar ypatingąja pareiškėjas teikia pareiškimą, nenurodyti dalyvaujantys byloje asmenys, jų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, nenurodytas procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujantiems byloje asmenims būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, jei jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu, neaiškiai nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir nepateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, nepateikti priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2, 4, 5 ir 6 punktai). Minėta nutartimi pareiškėjui nustatytas 10 dienų terminas pašalinti pareiškime nurodytus trūkumus, terminą skaičiuojant nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pareiškėjas teismo nurodytų pareiškimo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino. Tauragės apylinkės teismas Šilutės rūmai rugpjūčio 27 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjo L. R. pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui.

13. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, jog iš pareiškėjo prašymo nėra galimybės nustatyti, ko pareiškėjas siekia: ar skundžia antstolio veiksmus, ar siekia nuginčyti tėvystę. Jeigu pareiškėjas skundžia antstolio veiksmus, vykdant išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimą, jis gali ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo pateikti skundą tiesiogiai antstoliui CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas).

14. Jeigu apeliantas siekia nuginčyti tėvystę ir nesutinka su priteistu išlaikymu, apeliacinis teismas pabrėžia, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Siekiant nuginčyti tėvystę, teismui ginčo teisenos tvarka pateiktinas ieškinys, kuris turi atitikti ne tik bendruosius reikalavimus, keliamus procesinio dokumento formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis), bet ir ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, kurie nurodyti 135 straipsnyje, taip pat turi būti atsižvelgiant į reikalavimo pobūdį sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis).

15. Jeigu pareiškėjas siekia, kad būtų sustabdyti vykdymo veiksmai (išlaikymo išieškojimas) iki ginčo išsprendimo, jis turi teisę prašyti taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Papildomai pažymėtina, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-564-823/2018). Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Priešinga šalis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sąlygų buvimą.

16. Atskirajame skunde apeliantas prašo pradėti teisminį tyrimą prieš K. P. dėl apgaulės ir šmeižto. Kaip teisingai 2018 m. liepos 12 d. nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra ikiteisminio tyrimo institucijų (policijos) kompetencija, teismas neatlieka ir nepradeda ikiteisminio tyrimo dėl jokių nusikalstamų veikų. Jeigu apeliantas mano, kad jo nurodyto asmens veiksmuose galbūt yra nusikalstamų veikų požymių, jis turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas su pareiškimu.

17. Apeliantas atskirajame skunde teigdamas, kad nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi, nurodo, jog nesupranta, ko konkrečiai teismas iš jo reikalauja. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą vertina kritiškai.

18. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog byloje dalyvaujantys asmenys į teismą gali kreiptis patys arba pasitelkti teisininkų profesionalų – advokatų ir jų padėjėjų – pagalbą, o nesant finansinių galimybių – pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, todėl teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Akcentuotina, kad teismas privalo ginčą spręsti pagal šalių pareikštus reikalavimus, t. y. teismas negali pats nei suformuluoti už šalis grindžiamų reikalavimų, nei spręsdamas bylą juos pakeisti ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartyje pagrįstai pareiškėjui nustatė terminą nurodytiems trūkumams pašalinti, o 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje nustačius, jog apeliantas jam nurodytų trūkumų neištaisė, t. y. nenurodė konkretaus procesinio dokumento pobūdžio ir dalyko, pagrįstai pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

20. Pagal teismų praktiką, nustačius, kad teismas tinkamai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-88-684/2015).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

apelianto L. R. atskirąjį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.