Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Gintauto Koriagino, Laimos Kriaučiūnaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, žalos priteisimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 22 d. Mažosios bendrijos nario teisių pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) atsakovas D. Š. (toliau – ir atsakovas) trečiajam asmeniui A. J. už 1 Eur pardavė visas mažosios bendrijos nario teises. MB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. spalio 4 d., įmonės vadovas ir vienintelis bendrijos narys laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2022 kovo 4 d. buvo atsakovas D. Š.. 2022 m. vasario 18 d. vienintelio bendrijos nario D. Š. sprendimu nuspręsta priimti į bendrijos narius A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. vasario 22 d. ir nuo 2022 m. vasario 23 d. skirti jį įmonės vadovu – direktoriumi (toliau – ir Sprendimas). Šiuo Sprendimu D. Š. taip pat nuo 2022 m. vasario 22 d. pats atsisakė įmonės direktoriaus ir bendrijos nario pareigų bei statuso. Juridinių asmenų registre nuo 2022 m. kovo 4 d. įregistruotas naujas bendrijos vadovas – direktorius ir narys A. J., (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija. 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 26 d. („Liteko“ duomenys, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-75-368/2024, CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi teismas patvirtino kreditorių reikalavimus bankrutuojančios MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje: VSDFV Klaipėdos skyrius – 6 815,44 Eur, VMI prie FM – 111,67, kurių bendra suma 6 927,11 Eur.

23. Ieškovė likviduojama MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė, MB arba apeliantė) pareikštu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia Sutartį, pripažinti negaliojančiu Sprendimą, priteisti iš atsakovo ieškovei 11 566,67 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškinys pareikštas tik vienam asmeniui, kuris pagal jį gali atsakyti, tačiau nepareikštas kitam asmeniui, kuris pagal jį turi ir privalo atsakyti, t. y. A. J..

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, o šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui, kas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes, tačiau tuo pačiu kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog aktyvios teismo pozicijos įtvirtinimas procese nereiškia, kad bankroto administratorius atleidžiamas nuo pareigos įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis remiasi kaip faktiniu savo reikalavimų pagrindu, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; kt.).

25. Nagrinėjamoje byloje nemokumo administratorius siekia įrodyti, kad Sutartis ir Sprendimas buvo sudaryti tik dėl akių, siekiant išvengti atsakomybės prieš kreditorius bei sudaryti sąlygas išvengti atsakomybės dėl įmonės susidariusių skolų (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ginčijama Sutartis yra dvišalis sandoris. Sprendžiant dėl dvišalio sandorio panaikinimo, abu sandorio dalyviai turi būti patraukti bylos šalimis – atsakovais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2006). CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (minėto straipsnio 3 dalis).

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors 2023 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu (išklausytas minėto teismo posėdžio garso įrašas) nebuvo tiesiogiai įvardyta, jog nagrinėjant bylą iš esmės pagal pradinį ieškinį, kuris pareikštas tik vienam atsakovui ir nepakeitus teismo iniciatyva įtraukto trečiojo asmens A. J. procesinės padėties, ieškinys gali būti atmestas, tačiau tokios pasekmės ieškovės atstovui turėjo būti aiškios ir suprantamos. Ieškovę atstovavo profesionalus nemokumo administratorius, iki 2023 m. gegužės 21 d. – advokatas (pastaba: šios pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės ieškovės atstovas neginčijo), kuriam tam tikri teisiniai institutai suvokiami ir procesinės teisės normos žinomos. Ieškovės atstovas nesutiko pakeisti trečiojo asmens A. J. procesinę padėtį į atsakovo, motyvuojant proceso operatyvumo tikslais, tuo, kad Rusijos Federacijos pilietį pasirinkus atsakovu būtų ypatingai sudėtinga, su didelėmis sąnaudomis išnagrinėti bylą, o taikant niekinio sandorio institutą jokių teisinių pasekmių A. J. neatsiras. Kita vertus, teismo pareiga išaiškinti tam tikras proceso normų nesilaikymo ir netinkamo proceso vedimo pasekmes nėra beribė: nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinys pareikštas netinkamai tik vienam atsakovui, savo iniciatyva 2023 m. gegužės 29 d. įtraukė į bylą trečiąjį asmenį ir pasiūlė ieškovei pakeisti jo procesinę padėtį į atsakovo, išaiškino, jog, ieškovei nesutikus to padaryti, byla bus nagrinėjama iš esmės pagal pradinį ieškinį. Toks išaiškinimo pareigos įgyvendinimas, turint omenyje tą faktą, jog ieškovę atstovavo profesionalus nemokumo administratorius, nagrinėjamoje situacijoje laikytinas pakankamu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas netinkamos šalies pakeitimo tinkama institutą, būtų padaręs esminį proceso normų pažeidimą, dėl kurio bylos procesas būtų buvęs neteisėtas, taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškinys pareikštas tik vienam atsakovui, o ieškovė atsisako pakeisti trečiojo asmens procesinę padėtį į atsakovo, pagrįstai šiuo pagrindu ieškinio reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė.

28. Nagrinėjamu atveju ieškovė aplinkybėmis dėl D. Š. narystės teisės Sprendimu perleidimo neteisėtumo pirmosios instancijos teisme nesirėmė, o pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, vadinasi, atmetė ir šį reikalavimą. Ieškovė jokių argumentų šiuo aspektu nepateikė ir apeliaciniame skunde. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos išsprendimui teisinę reikšmę turi tik pats faktas, kad D. Š. narystė mažojoje bendrijoje buvo perkelta A. J., o narystės perleidimo teisėtumo klausimas yra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku tiek, kiek kiekvieno jų veiksmai lėmė žalos atsiradimą ir nenuginčijus Sprendimo, kai yra atmestas reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia.

29. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio, be prieš tai aptartų reikalavimų, ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovei 11 566,67 Eur žalą, kurią sudaro 6 927,11 Eur patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma ir 4 639,56 Eur patvirtinta nemokumo administratoriaus administravimo išlaidų sąmata. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia fiduciarinių pareigų pažeidimu, pareigos inicijuoti bankroto bylą laiku pažeidimu, pareigos perduoti įmonės dokumentus nemokumo administratoriui pažeidimu. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė žalą prašo priteisti dviem skirtingais pagrindais.

31. Bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 41 pastraipa; kt.).

32. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, pastaba: šiuo metu tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymas) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, šiuo metu atitinkamai JANĮ 6 straipsnio 2 punktas), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis, šiuo metu atitinkamai JANĮ 57 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 30 punktas; kt.).

33. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai keitėsi įmonės vadovai, siekiant taikyti civilinę atsakomybę visiems buvusiems įmonės valdymo organams (vadovams), pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus kiekvienas iš jų atliko vadovavimo bendrovei metu. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju yra svarbu nustatyti, ar atsakovas jo vadovavimo mažajai bendrijai metu – laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2022 m. kovo 4 d., atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą.

34. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 3 punktas - ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

35. Iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-75-368/2024) teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškimas, kurį pateikė VSDFV Klaipėdos skyrius, dėl nemokumo bylos iškėlimo Šiaulių apygardos teisme buvo gautas 2022 m. rugpjūčio 4 d. Jau minėta, 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas iškėlė bankroto bylą MB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo teismas konstatavo, kad teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertina atsakovo finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovo pateiktus bei iš viešųjų registrus gautus duomenis. Įmonė VĮ Registrų centrui yra pateikusi finansinę atskaitomybę už 2021 metus. Remiantis VĮ Registrų centrui pateikto MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, mažosios bendrijos turtas – 7 485 Eur, iš jų ilgalaikis turtas – 1 Eur, trumpalaikis turtas – 7 484 Eur (atsargos – 407 Eur, per vienus metus gautinos sumos – 7 077 Eur), mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 7 029 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2022 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021m. gruodžio 11 d. apdraustųjų nėra. Remiantis VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro, Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2022 m. rugpjūčio 2d. duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto turto nėra. MB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (Fondas) biudžetui 2022 m. rugpjūčio 2 d. sudarė 6 252,18 Eur VSD įmokų už apdraustuosius. Teismas sprendė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ negali vykdyti savo turimų finansinių įsipareigojimų, ji yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtino kreditorių reikalavimus bankrutuojančios MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje: VSDFV Klaipėdos skyrius – 6 815,44 Eur, VMI prie FM – 111,67 Eur, kurių bendra suma 6 927,11 Eur. Iš pateiktų kreditorių prašymų nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. VIA_SP10-558 (Sprendimas) MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidėtas 6 608,04 Eur įsiskolinimo sumokėjimas, MB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant Sprendime numatytų sąlygų, t. y. nustatytu terminu nesumokėjus atidėtų VSD įmokų, Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Sprendimas 2022 m. balandžio 1 d. pripažintas netekusiu galios. VMI prie FM seniausios prievolės atsiradimo data yra 2021 metai.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, nuo kada, jos manymu, MB tapo nemokia, kas svarbu nustatyti tokio pobūdžio bylose, nustatant žalos dydį, nes vadovui laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakomybė kyla tik skolų (kreditorinių reikalavimų) atsiradusių po to, kai įmonė tapo nemoki apimtyje, ir tik nustačius vadovo kaltę, kuri įmonės nemokumo atveju preziumuojama. Teismas, spręsdamas įmonės nemokumo klausimą rėmėsi ne tik 2021 m. gruodžio 31d. balanso duomenimis, bet visa situacija, susidariusia nutarties priėmimo metu ir nurodė, jog MB yra nemoki šios nutarties priėmimo metu (t. y. 2022 m. rugsėjo 13 d.). Taigi, iš surinktų įrodymų nėra galimybės nustatyti, nuo kada atsakovas turėjo pareigą inicijuoti nemokumo procesą ir kaip po to pakito kreditorių finansinių reikalavimų dydis. Šiuo atveju ieškovė neįrodė CK 6.246, 6.249 straipsniuose nustatytų sąlygų, kurioms esant atsakovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę.

37. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan.

38. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai, tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir / arba tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016).

39. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2022 kovo 4 d. buvo ne tik vienintelis bendrijos narys, bet ir vadovas – direktorius, t. y. asmuo, atsakingas už bendrijos turto įtraukimą į apskaitą ir išsaugojimą (MBĮ 22 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis). Atsistatydindamas iš pareigų ir perleisdamas nario teises, jis turėjo užtikrinti skaidrų MB turto ir dokumentų perdavimą. Atsakovas savo procesiniame dokumente nurodė ir parengiamajame teismo posėdyje paaiškino, kad buvo galima sumokėti skolą ir baigti įmonės veiklą arba parduoti įmonę. Įdėjo skelbimą į „Aruodas“, kad parduoda įmonę ir su juo po dviejų dienų susisiekė A. J.. Dėl sandorio su A. J. bendravęs tik telefonu. Siekiant išvengti didelių kelionės išlaidų, buvo susitarta, kad pirkėjas į Lietuvą neatvyks, o Sutartis bus siunčiama pasirašyti registruotu paštu. Sandorį sudarė nuotoliniu būdu. Sutartį atsiuntė paštu 2021 m. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atsakovas Sutartį pasirašė, nuvežė į VĮ „Registrų centras“ 2022 m. Nuosekliai pasakodamas nurodytas aplinkybes 2023 m. rugsėjo 25 d. parengiamajame teismo posėdyje (išklausytas minėto posėdžio graso įrašas), atsakovas nors ir nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėn. pradėjo ruošti dokumentus įmonės pardavimui, tačiau nieko neužsiminė apie tai, kad jis perdavė MB turtą ir dokumentus pirkėjui A. J.; tvirtino, kad su pirkėju fizinio kontakto neturėjo. Vadinasi, iš paties atsakovo paaiškinimų galima daryti pakankamai tikėtiną išvadą, kad nei turtas, nei dokumentai A. J. nebuvo perduoti. Nemokumo administratorius 2022 m. spalio 13 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti dokumentų/turto perdavimo aktą naujuoju direktoriumi 2022 m. kovo 4 d. tampant A. J., tačiau kviečiamas į paštą atsakovas siuntos pasiimti neatvyko. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir į bylą. Šios surinktais įrodymais nustatytos aplinkybės patvirtina neteisėtus atsakovo veiksmus. Atsakovo neteisėti veiksmai sudarė sąlygas žalai atsirasti, taigi egzistuoja priežastinis ryšys: aptariama žala ieškovei ir jos kreditoriams nebūtų atsiradusi (arba ji būtų mažesnė), jei atsakovas, kaip bendrovės vadovas, būtų tinkamai vykdęs savo pareigą ir perdavęs pirkėjui turtą ir dokumentus, jų neperdavęs pirkėjui A. J. – nemokumo administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Nėra objektyvios galimybės nustatyti MB turto vadovų pasikeitimo momentu dydžio, o tai lėmė būtent atsakovo neteisėti veiksmai. Be to, minėti atsakovo veiksmai įrodo jo nesąžiningumą ieškovės ir jos kreditorių atžvilgiu, todėl ši aplinkybė negali pašalinti atsakovo, kaip buvusio MB vadovo, atsakomybės už ieškovei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Neperdavus dokumentų, nemokumo administratorius negali pareikšti ieškinių teisme dėl sandorių, priešingų bendrijos veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad bendrija negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, nustatyti tyčinio bankroto požymių ir kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančios veiklos ataskaitos, nustatyti debetinių įsiskolinimų, ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Nemokumo administratoriui neperdavus nei jokio turto, nei jokių dokumentų, žala, padaryta ieškovei aptariamu atveju laikytina patvirtinta likviduojamos MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinių reikalavimų suma – 6 927,11 Eur, su kuriais atsiskaityti ieškovė neturi galimybės. Atsakovui savo veiksmais ir neveikimu sukėlus bendrą žalą ir nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala ieškovei atlyginta, atsakovui kyla pareiga atlyginti bendrą žalą, todėl iš jo priteistina ieškovei 6 927,11 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas nagrinėjamu aspektu keistinas dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir netinkamo vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

40. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybė, jog kreditoriai yra patvirtinę bankroto administravimo išlaidų dydžius, savaime nereiškia, kad administratorius sąmatos ribose laisvas naudoti administruojamos įmonės lėšas savo nuožiūra ir nebeprivalo už jų panaudojimą atsiskaityti. Administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2009). Siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011, 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

41. Pagal JANĮ 23 straipsnį, kai juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, teismas kelia bankroto bylą, tik jeigu yra tenkinamos sąlygos, iš kurių viena – nemokumo administratorius sutinka prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką – riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų.

42. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė remiasi tik tuo, kad 2022 m. lapkričio 30 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta 4 639,56 Eur administravimo išlaidų sąmata, įskaitant administratoriaus atlyginimą. Viena vertus, naudojantis Nemokumo administratorių atrankos kompiuterine programa, atrinktas MB nemokumo administratorius sutiko prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką (JANĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita vertus, ieškovės nemokumo administratorius jam priskirtos įrodinėjimo pareigos neįvykdė: nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, dėl kokių neteisėtų atsakovo veiksmų buvo patirtos šios išlaidos, nepateikė įrodymų apie realiai patirtas ir būtinas išlaidas, neįrodė jų priežastinio ryšio su atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. neįrodė CK 6.246 – 6.249 straipsniuose nustatytų sąlygų, kurioms esant atsakovui būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, todėl nors ir kitais motyvais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą ir dalyje dėl 4 639,56 Eur žalos atlyginimo.

43. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

45. Ieškovė nenurodė pirmosios instancijos teisme turėjusi su šios bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų ir neprašė jų priteisti iš atsakovo. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl šis klausimas nesvarstomas.

47. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Nagrinėjamu atveju įvertinus, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai įgijo tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Tačiau ieškovė nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, duomenų apie šioje instancijoje patirtas išlaidas nepateikė, dėl to klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo ieškovei nespręstinas.

48. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias patvirtinančius įrodymus ir prašymą jas priteisti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, daro išvadą, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.11 punktas). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas yra patenkintas 30 proc.((100 : 2)) x 6 927,11 : 11 566,67 = 29,9 suapvalinus 30), dėl to atitinkamai (70 proc.) atsakovui iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų priteisiamos 630 Eur (900 x 70 : 100 = 630) išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei likviduojamai mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 927,11 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 11 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. gegužės 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 155,86 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 86 ct) žyminį mokestį valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės likviduojamos mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovui D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 630,00 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.