- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-687-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12228-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- Daugiabučio
- Ieškovas
- L. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovei Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) dėl visuotinio bendrijos susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. D. (toliau – ieškovė) ieškinyje prašė pripažinti negaliojančia 2021 m. balandžio 27 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimo Nr. 1 dėl Naujų bendrijos įstatų redakcijos tvirtinimo dalį, kuria nutarta „patvirtinti įstatus ir įregistruoti juos įstatymų nustatyta tvarka. Tai padaryti įgalioti naujai išrinktą bendrijos pirmininką arba įgaliotą asmenį M. Š., pripažinti negaliojančiu 2021 m. balandžio 27 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą Nr. 2, kuriuo nutarta atleisti A. J. iš bendrijos pirmininkės pareigų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis(duomenys neskelbtini), kuris yra administruojamas atsakovės Daugiabučio namo(duomenys neskelbtini). Ieškovė yra bendrijos narė. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. balandžio mėnesio 27 d. vyko visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo svarstomi šie klausimai: pirmininko rinkimas, valdybos rinkimas revizoriaus rinkimas. Visuotinio susirinkimo metu buvo renkamas bendrijos pirmininkas iš dviejų asmenų, revizorė, bendrijos įstatai susirinkimo metu nebuvo priimti, nes susirinkimo metu nebuvo svarstyti ieškovės paruošti įstatai. Būtent susirinkimo metu Ž. V. nurodė, kad ji gali paruošti įstatus mokamai, kad įstatai bus paruošti rytoj. Taigi, su įstatais susirinkimo dalyviai nebuvo supažindinti. Pateikiamas garso įrašas patvirtina, kad dėl įstatų priėmimo nebuvo balsuojama, o buvo svarstoma, kad Ž. V. tik įsipareigojo po susirinkimo paruošti įstatus, todėl nutarimo punktas „Už įstatų projektą balsuota: „už“ - 5 balsai, „prieš“ - 0 balsų, „susilaikė“ - 1 balsas“, pripažintinas negaliojančiu, kadangi buvo pažeistos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatos, nes nutarimas yra teisėtas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių. Tuo tarpu už šį nutarimą iš vis nebuvo balsuojama. Nepagrįstai nutarime nurodyta įgalioti naujai išrinktą bendrijos pirmininką arba įgaliotą asmenį M. Š. įregistruoti naujai paruoštus įstatus, kadangi susirinkimo metu Ž. V. buvo įgaliota paruošti įstatus, o ne juos įregistruoti. Susirinkimo metu nebuvo svarstomas klausimas dėl įstatų įregistravimo ir nebuvo balsuojama. Susirinkimo metu nebuvo minimas joks M. Š.. Ginčijamam susirinkimui buvo numatyta viena darbotvarkė, o VĮ Registrų centrui buvo pateikta visai kita. Susirinkime nebuvo sprendžiama apie įstatų priėmimą ir patvirtinimą. Susirinkimo metu pirmininkė nurodė, kad įstatai neparuošti, tą patvirtina aplinkybių konstatavimo protokolas. Buvo balsuojama už įstatų paruošimą, todėl nutarimas patvirtinti įstatus ir rinkti pirmininką nebuvo priimtas. Susirinkime buvo išrinkta valdyba, nors to darbotvarkėje nebuvo.
3. Ieškovė nurodė, kad susirinkime nebuvo sprendžiama dėl įgaliojimo M. Š. suteikimo. Nutarimas atleisti iš pirmininkės pareigų A. J. ir išrinkti pirmininke Ž. V. nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Prieš atleidžiant pirmininkę turėjo būti pateikta finansinė ataskaita, už tokį klausimą nebuvo balsuojama. Pažeidimai nėra mažareikšmiai, nes bendrijos įstatai turi būti parengti iki susirinkimo. Pagal įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, bendrijos nariai turi susipažinti su įstatais, turi teisę teikti pasiūlymus. Susirinkimas nebalsavo už įstatus, įstatai įregistruoti pagal suklastotą protokolą. Apie įgaliotą asmenį nebuvo užsiminta viso susirinkimo metu.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė ir paaiškino, kad bendrijos narių susirinkimą organizavo buvusi susirinkimo pirmininkė ir atitinkamai tuo atveju, jei, ieškovės manymu, susirinkimas buvo organizuojamas netinkamai ar pateikti ne visi dokumentai, ieškovė galėjo kreiptis į buvusią bendrijos pirmininkę su prašymu pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau tokio prašymo nepateikė. Prašymo susipažinti su naujos redakcijos bendrijos įstatais ieškovė nepateikė ir po susirinkimo. Likę bendrijos nariai jokių pretenzijų dėl įstatų redakcijos pateikimo būdo ar laiko neturėjo nei iki susirinkimo, nei po susirinkimo, atitinkamai nėra pagrįsta teigti, jog teisės aktuose įtvirtintos bendrijos narių teisės buvo pažeistos ar dėl tokio pažeidimo turi būti naikinamas pats sprendimas, kuriuo buvo priimti naujos redakcijos bendrijos įstatai. Teisės aktai nesieja juridinio asmens teisės atšaukti valdymo organo narį su valdymo nario pareigų vykdymu. Valdymo organo nariui neįvykdžius savo pareigų tinkamai, juridiniam asmeniui nutraukti santykius su tokiu nariu (šiuo atveju buvusia pirmininke) yra net paprasčiau, kadangi atsiranda teisinis pagrindas nutraukti santykius dėl susitarimo ar įstatymo pažeidimo.
5. Atsakovė nurodė, kad nėra suprantamas ieškovės argumentas, kodėl buvusi pirmininkė negalėjo būti atšaukta iš pirmininkės pareigų. Ieškovės argumentas dėl protokolo netinkamo pildymo niekaip nepakeičia bendrijos narių valios bendrijos pirmininke paskirti dabartinę bendrijos pirmininkę. Nepriklausomai nuo to, ieškovė kėlė savo kandidatūrą, ar jos nekėlė, balsuojančių už ieškovę neatsirado, atitinkamai nėra pagrindo sprendimo pripažinimui negaliojančiu. Bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokole įrašytas asmuo, įgaliotas atlikti įstatų registravimo veiksmus – M. Š., yra naujai išrinktos bendrijos pirmininkės Ž. V. kolega asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - asociacija), kuris, esant poreikiui, atlieka veiksmus registruojant juridinių asmenų duomenų pakeitimus, rengia dokumentus, konsultuoja ir atlieka kitus veiksmus. Susirinkimo metu naujai išrinkta bendrijos pirmininkė prisistatė esanti asociacijos vadove, pristatė asociacijos veiklą ir atitinkamai buvo išrinkta bendrijos pirmininke. Kolega nebuvo įrašytas per klaidą, tačiau tai niekaip nekeičia bendrijos narių išreikštos valios, įrašytas asmuo neatliko jokių veiksmų, kurie prieštarautų bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu priimtiems sprendimams ir atitinkamai bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu priimti sprendimai buvo įgyvendinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas pripažino negaliojančiais 2021 m. balandžio 27 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą Nr. 1. Patvirtinti įstatus ir įregistruoti juos įstatymų nustatyta tvarka. Tai padaryti įgalioti naujai išrinktą bendrijos pirmininką arba įgaliotą asmenį M. Š., nutarimą Nr. 2. Atleisti A. J. bei išrinkti Ž. V. bendrijos pirmininke. Teismas priteisė ieškovei L. D. iš atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) 640 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Teismas priteisė valstybei iš atsakovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) 88 Eur žyminį mokestį.
7. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), kuriame ieškovei priklauso butas Nr. 2, yra administruojamas Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) ,,(duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad 2021 m. balandžio 27 d. vyko DNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ visuotinis bendrijos narių susirinkimas, kurio metu svarstyti klausimai: 1) naujų bendrijos įstatų tvirtinimas 2) pirmininko perrinkimas ir jo atlyginimo nustatymas, 2021 m. darbų aptarimas ir tvirtinimas; 3) valdybos narių rinkimas; 4) bendrijos revizoriaus rinkimai. 2021 m. rugsėjo 6 d. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas (toliau – protokolas) pasirašytas visuotinio bendrijos narių susirinkimo pirmininko G. L. (VĮ Registrų centras informacija). Taip pat ieškovė pateikė skelbimą, kuriuo susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti dėl įstatų keitimo ir administratoriaus paskyrimo.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodomas aplinkybes apie tai, kad bendrijos įstatų projektas buvo parengtas dar iki bendrijos narių visuotinio susirinkimo sušaukimo dienos, paneigia ieškovės į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (toliau – protokolas), iš kurio turinio yra matyti, jog susirinkimo metu Ž. V. nurodė, kad ji gali paruošti naujus bendrijos įstatus ir kad įstatai bus paruošti jau rytoj, t. y. iš byloje esančio protokolo teismas nustatė, kad su naujais įstatais susirinkimo dalyviai nebuvo supažindinti, nes įstatai susirinkimo metu nebuvo paruošti, dėl įstatų priėmimo nebuvo balsuojama. Teismas pažymėjo, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ, Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies nuostatos, nes už šį nutarimą iš vis nebuvo balsuojama. Teismas nurodė, kad apie M. Š. įgaliojimus susirinkime nebuvo kalbėta. Iš esmės atsiliepime atsakovė minėtam ieškovės argumentui neprieštaravo, nurodydama, jog įgaliotas asmuo nebuvo įrašytas per klaidą.
9. Teismas nurodė, kad susirinkimo nutarimo dalis atleisti esamą bendrijos pirmininkę A. J. pripažintina negaliojančia, kadangi bendrijos pirmininkės atleidimas nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę ir apie tai nebuvo pranešta raštu bendrijos nariams (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Protokolas patvirtina, kad dėl A. J. atleidimo bendrijos visuotiniame susirinkime nebuvo balsuojama, todėl nutarimas atleisti A. J. iš bendrijos pirmininko pareigų pripažintinas negaliojančiu ir pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalį. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio susirinkimo bendrijos pirmininkas privalo parengti bendrijos veiklos metinę ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Su ja turi teisę susipažinti kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas. Teismas vertino, kad bendrijos pirmininkė A. J. pagal Įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punktą nepateikė bendrijos metinės veiklos ataskaitos, nors tokią pareigą turi, kas taip pat sudaro pagrindą jos atleidimą iš pirmininkės pareigų pripažinti negaliojančiu. Teismas nurodė, kad pripažinus susirinkimo nutarimą dėl A. J. atleidimo negaliojančiu, pripažintina negaliojančiu ir susirinkimo nutarimo dalis dėl Ž. V. išrinkimo bendrijos pirmininke. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2021 m. balandžio 27 d. visuotinio susirinkimo protokole nurodyta, kad į bendrijos pirmininkus buvo viena kandidatūra, minėta susirinkimo protokolo dalis prieštarauja faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui, kadangi į pirmininko pareigas buvo pasiūlytos dvi kandidatūros - Ž. V. ir L. D..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, priimtas pažeidžiant pamatinius CPK įtvirtintus principus, tiek materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Ieškovė, neįspėjusi, kad bus daromas garso įrašas, pažeidė teisės aktus, asmenų teises ir teisėtus interesus, todėl tiek byloje pateiktas garso įrašas, tiek 2021 m. birželio 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip tinkamas įrodymas. Teismas negalėjo remtis išimtinai 2021 m. birželio 18 d. protokolu, garso įrašu ir ieškovės pateiktais paaiškinimais, kad būtent tam tikrą sakinį pasakė konkretus asmuo, kadangi neaišku, kada ir kas kalba. Be to, kyla pagrįstų abejonių ne tik dėl pačio garso įrašo gavimo teisėtumo, bet ir dėl garso įraše užfiksuoto būtent 2021 m. birželio 18 d. atsakovės rengto visuotinio narių susirinkimo. Sprendimas yra paremtas išimtinai tik ieškovės samprotavimais ir galimai neleistinais įrodymais.
10.2. Atsakovė nebuvo informuota apie vykusį 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdį, kadangi jos atstovui M. Š. nebuvo siųstas nei pranešimas, nei šaukimas apie vykusį 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdį, nors ankstesni teismo dokumentai buvo įteikiami būtent per atstovą M. Š.. Atsakovės nuomone, taip buvo pažeista atsakovės teisė į teisminę gynybą, užkertant kelią atsakovei ir jos atstovui dalyvauti teismo posėdyje ir teikti savo paaiškinimus bei atsikirtimus.
10.3. Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, visi namo gyventojai buvo raštiškai supažindinti su susirinkimo darbotvarke, kurioje aiškiai buvo nurodyta, jog bus keičiami bendrijos įstatai. Vien tai, kad darbotvarkėje nebuvo nurodyta, jog bendrijos nariai gali iš anksto susipažinti su įstatų projektu, nesudaro pagrindo pripažinti 2021 m. balandžio 27 d. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimą Nr. 1 negaliojančiu. Byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu susipažinti su naujų įstatų projektu ar kitaip išreiškė norą tai padaryti. Padarytas pažeidimas yra mažareikšmis, nesudarantis pagrindo panaikinti nutarimą Nr. 1.
10.4. Nors darbotvarkėje nebuvo nurodyta, kad bus nagrinėjamas klausimas dėl pirmininko atšaukimo, tačiau susirinkimo darbotvarkėje numeriu 2 pažymėtas klausimas - pirmininko perrinkimas ir jo atlyginimo nustatymas. Šiuo atveju kiekvienas apdairus asmuo suprastų, kad jei bus renkamas naujas bendrijos pirmininkas ir jis bus išrinktas, senojo pirmininko įgaliojimai pasibaigs. Be to, kaip matyti iš pateikto VĮ Registrų centras visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo, 2 klausimu buvo nutarta: atleisti A. J. ir išrinkti Ž. V., kas reiškia, kad vykusiame susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl senojo pirmininko atleidimo, tik šis klausimas nebuvo išskirtas atskiru punktu susirinkimo darbotvarkėje. Šis pažeidimas - nenurodžius konkrečiai, jog bus sprendžiamas klausimas dėl pirmininko atšaukimo, taip pat yra mažareikšmis, nesudarantis pagrindo naikinti visą nutarimą Nr. 2.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo sprendimo išvadas patvirtina visuma įrodymų: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, skelbimai. Ieškovės nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad faktinių aplinkybių protokolas yra netinkamas įrodymas, kad pateikti ieškovės skelbimai apie bendrijos susirinkimą nėra tinkami įrodymai, nenagrinėtini. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškinį, atsiliepime neginčijo nei faktinių aplinkybių protokolo kaip įrodymo, nei protokole užfiksuotų asmenų pasisakymų, nei užfiksuotų aplinkybių, kad protokole neteisingai nurodyta, kad įstatai susirinkimo metu nebuvo paruošti. Būtent iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo galima daryti išvadas, kuriuos teiginius pasakė ieškovė, kuriuos - Ž. V..
11.2. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė nebuvo informuota apie teismo posėdį ir taip buvo pažeista teisė į teisminę gynybą. Atsakovės atstovė Ž. V. buvo informuota apie vyksiantį 2022 m. spalio mėn. 25 d. 9.30 val. teismo posėdį pranešimu per EPP ir tai patvirtina byloje esantis teismo pranešimas. Šis informavimas buvo tinkamas, kadangi atstovė buvo prisijungusi prie nagrinėjamos bylos per P. A. atstovė nepateikė jokių duomenų nei prašymo, kad negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl svarbių priežasčių.
11.3. Argumentai, kad tai mažareikšmis pažeidimas, yra nepagrįsti, kadangi imperatyvių teisės normų asmenys negali keisti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei pranešimas apie rengiamos susirinkimo darbotvarkę ir galimybę susipažinti surengiamais dokumentais raštu nebuvo pateiktas. Be to, iš šio pranešimo matyti, kad bendrijos skelbimas apie susirinkimą ir pranešimas prieštarauja vienas kitam, kas, ieškovės nuomone, patvirtina, kad pranešimas yra surašytas vėliau, pareikalavus VĮ Registrų centrui, kai reikėjo įregistruoti įstatus, kurie nebuvo priimti susirinkime.
11.4. Ieškovės nuomone, atleidimas iš pirmininko pareigų nepateikus ataskaitos, kurią privalėjo pateikti buvusi pirmininkė, pažeidžia ieškovės teisę gauti informaciją, kurią ji turi teisę gauti. Ieškovės nuomone, būtent šis klausimas ir buvo neįtrauktas, kadangi nebūtų galima prieš susirinkimą pareikalauti ataskaitos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinėje byloje keliamas tinkamo atsakovės informavimo apie teismo posėdį klausimas (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis, CPK 117-118 straipsniai), įrodymų tinkamumo, priimtinumo klausimas (CPK 177 straipsnis), daugiabučių namų savininkų bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu priimtų nutarimų teisėtumo klausimas (DGNKPPSBĮ 11 straipsnis).
14. Apeliantė (bendrija(duomenys neskelbtini)) teigia, kad nebuvo informuota apie 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdį. Tačiau iš LITEKO bylos kortelės matyti, kad prieiga prie bylos duomenų buvo suteikta ir pačiai atsakovei - bendrijai „(duomenys neskelbtini)pagal Ž. V. 2021 m. rugsėjo 7 d. prašymą, ir atstovui M. Š. pagal vėlesnį, 2021 m. rugsėjo 23 d. prašymą. Teismas pranešimą apie 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdį išsiuntė per elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2022 m. rugpjūčio 24 d. pačiai atsakovei – bendrijai(duomenys neskelbtini). CPK 117-124 straipsniai nustato teismo procesinių dokumentų (tame skaičiuje pranešimų, šaukimų) įteikimo būdus. Pagrindinis teikiamų dokumentų adresatas yra pati bylos šalis (šiuo atveju, atsakovė) (CPK 117 straipsnis), šalies atsakovas yra papildomas, kitas adresatas, kuris taip pat laikomas tinkamu, jeigu neteikiama pačiai šaliai (CPK 118 straipsnis). Vadinasi, jeigu prieigos prie bylos prašė pati šalis, kuri nenurodė, kad dokumentus reikia siųsti ne jai, o atstovui, tai tinkamu įteikimu laikytinas įteikimas pačiai šaliai, o ne atstovui.
15. Apeliantė taip pat kelia įrodymų tinkamumo klausimą, konkrečiai nurodo, kad ieškovė neįspėjo, kad darys bendrijos narių susirinkimo garso įrašą, todėl tokiu įrašu teismas negalėjo remtis. Šie apeliantės argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. CPK 177 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalis išvardina galimas įrodinėjimo priemones, tame skaičiuje vaizdo ir garso įrašus, padarytus nepažeidžiant įstatymų. Apeliantė nenurodė, kokį įstatymą, jos nuomone, pažeidė ieškovė, padariusi viešo daugiabučių namų savininkų bendrijos narių visuotinio susirinkimo garso įrašą ir pateikusi šį įrašą kaip įrodymą civilinėje byloje.
16. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad garso įrašų darymas ir vėlesnis jų panaudojimas teismo procese nėra asmens duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla. Toje pačioje byloje kasacinis teismas priėmė kaip įrodymą telefoninio pokalbio garso įrašą, padarytą be atsakovo žinios ir sutikimo, nes nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo (pirkėjo) tikslas įrašinėjant pokalbius telefonu buvo nukreiptas ne į pardavėjo asmens duomenų rinkimą, o išimtinai į sutarties sąlygų tinkamo vykdymo užtikrinimą, be to, tokiu būdu pirkėjas (ieškovas) siekė apginti savo teisėtus interesus, darytina išvada, kad atsakovo teisių į asmens duomenų apsaugą apribojimas buvo pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2019). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuotą praktiką, garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017 41 punktą).
17. Kitoje kasacinio teismo byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl medžiotojų klubo priimtų sprendimų teisėtumo, buvo pripažinta, kad teismai, pripažindami garso įrašus leistina įrodinėjimo priemone, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų garso įrašų vertinimo kriterijų, kai garso įrašas padarytas be atsakovo sutikimo. Teismas pagrįstai atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog pateikti įrašai buvo daryti viešoje vietoje; juose nėra užfiksuota jokių asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių; įrašuose užfiksuoti pasisakymai yra aiškiai suprantami, išklausius jų, aišku, kokioje situacijoje įrašai padaryti, apie ką juose kalbama; ieškovo teisės pažeidimo įrodinėjimas būtų apsunkintas nepriimant garso įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022).
18. Šios bylos atveju ieškovė pati bendrijos susirinkimo metu jokių klausimų neuždavinėjo, asmenų privačių duomenų nerinko, nekaupė, nesistemino, ji tiesiog užfiksavo susirinkimo eigą. Aplinkybė, kad kalbantys asmenys neprisistato, nėra kliūtis suprasti, kaip vyko susirinkimas, kas buvo kalbama, už ką balsuojama. Todėl garso įrašas ir antstolės atliktas jame įrašytų pasisakymų fiksavimas, laikytini tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, garso įrašas buvo vertinamas ne atskirai, o visumoje su kitomis įrodinėjimo priemonėmis (skelbimu apie susirinkimą, ginčo susirinkimo protokolu, šalių paaiškinimais, pan.).
19. Byloje nustatyta, kad DNSB „(duomenys neskelbtini)skelbimų lentoje 2021 m. balandžio 9 d. buvo paskelbta, kad 2021 m. balandžio 27 d. įvyks bendrijos narių visuotinis susirinkimas, nurodyta darbotvarkė, į kurią įtrauktas klausimas dėl naujų bendrijos įstatų tvirtinimo. Nustatytą dieną įvyko bendrijos narių visuotinis susirinkimas, surašytas jo protokolas, kuris paskelbtas bendrijos skelbimų lentoje. Taip pat 2022 m. balandžio 27 d. bendrijos pirmininkė ir du nariai surašė Pranešimų įteikimo bendrijos nariams aktą, kuriuo patvirtino, kad pranešimai apie susirinkimą buvo įmesti į bendrijos narių pašto dėžutes. VĮ Registrų centrui buvo pateiktas 2022 m. balandžio 27 d. bendrijos narių susirinkimo protokolas (CBP-15545, ieškinio priedai).
20. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ, Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešime apie šaukiamą visuotinį susirinkimą turi būti nurodyta susirinkimo vieta, data ir laikas, kartu turi būti paskelbta susirinkimo darbotvarkė ir siūlomų sprendimų projektai arba nurodyta vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu.
21. Kaip matyti iš skelbimo apie šaukiamą susirinkimą, skelbime nebuvo nurodyta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su rengiamų priimti bendrijos įstatų projektu, tuo pažeisti DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Dar daugiau, iš ieškovės pateikto garso įrašo girdėti, kad įstatų projekto susirinkimo dieną apskritai nebuvo, moters balsas siūlė parengti įstatus per 1 dieną. Todėl atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė galėjo susipažinti su įstatų projektu, jeigu būtų turėjusi tokį norą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įstatų nebuvo parengta, už juos apskritai nebuvo balsuojama 2022m. balandžio 27 d. susirinkime.
22. Antrasis susirinkimo darbotvarkės klausimas buvo nurodytas kaip „pirmininko perrinkimas ir jo atlyginimo nustatymas“. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, klausimas dėl pirmininko atleidimo apskritai į darbotvarkę nebuvo įtrauktas, iš klausimo formuluotės skelbime galima suprasti, kad ankstesnis primininkas bus perrenkamas, t. y. tas pats renkamas iš naujo. Be to, protokole fiksuota, kad yra viena kandidatūra užimti pirmininko poziciją, tačiau iš jau minėto garso įrašo, fiksuoto antstolės protokole, matyti, kad vyras pasiūlė „arba Ž. arba L. į bendrijos pirmininkus“, vėliau prisistatė kandidatė į pirmininkus Žydrūnė, po to prisistatė kandidatė L. Kitaip tariant, susirinkimo protokolas neatitinka tikrosios susirinkimo eigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės padaryto ir pateikto garso įrašo autentiškumo atsakovė neginčijo pirmosios instancijos teisme, pradėjo jį ginčyti tik apeliaciniame skunde, todėl atsakovės atsikirtimai atmetami kaip pateikti pavėluotai, nes naujų įrodymų, taip pat ir naujų prašymų (pvz., skirti ekspertizę) pateikimas apeliacinėje instancijoje yra leidžiamas tik labai išimtiniais atvejais, ko šioje byloje nenustatyta.
23. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir tai, kad bendrijos susirinkimo protokolas, iškabintas skelbimų lentoje, savo turiniu skiriasi nuo to paties susirinkimo protokolo, pateikto VĮ Registrų centrui, nes protokole, pateiktame Registrų centrui, atsiranda įrašas apie atstovui M. Š. suteiktus įgaliojimus pateikti registruoti bendrijos įstatus, nors susirinkime apie atstovą, tuo labiau apie M. Š. kandidatūrą, nebuvo kalbėta ir nebuvo nuspręsta. Atsakovė galėtų argumentuoti rašymo apsirikimu, per klaidą neįtraukimu į protokolą M. Š. suteiktų įgaliojimų, jeigu iš ieškovės pateikto garso įrašo būtų matyti, kad susirinkimas kalbėjo apie atstovą, sprendė dėl jam suteikiamų įgaliojimų, tačiau per klaidą šie svarstymai nebuvo įrašyti į protokolą. Šiuo atveju tokių svarstymų nebuvo.
24. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias pranešimų apie teismo posėdžius įteikimą šalims (CPK 117-118 straipsniai), įrodymų priimtinumą (CPK 177-179 straipsniai), tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučių namų savininkų bendrijų susirinkimų sušaukimo tvarką, susirinkimo nutarimo priėmimo tvarką (DGNKPPSBĮ 11 straipsnis), nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.