Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant atsakovės atstovui Algirdui Nenartavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas NUSTATĖ:

Ieškovė, sužinojusi apie buvusio buto savininko A. N. mirtį ir buto perėmimą, atsakovei pateikė: 2016 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 160900001991, 2017 m. gegužės mėn. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 170500002104, 2018 m. sausio mėn. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 180100002199, 2018 m. kovo mėn. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 180200002337 dėl susidariusios skolos nuo buvusio buto savininko mirties apmokėjimui, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos, atsakovė minėtų sąskaitų neapmokėjo. Ieškovė nurodė, kad atsakovei naudojant šilumą iš centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, atsiranda pareiga už patiektą šilumą mokėti priskaičiuotus mokesčius sąskaitose nustatytais terminais. Kadangi atsakovė už šilumą mokėjo dalimis, todėl susidarė skola už tiekiamą šilumą laikotarpiais nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d., nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., nuo 2018 m. sausio 1 d., iki 2018 m. sausio 31 d. Bendra atsakovės skola – 518,51 Eur (el.b.l.1-4).

Ieškovei ir atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas ieškovės prašymas nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant teismo posėdyje. Ieškovė teismui pateikdama prašymą informavo, kad jokių papildomų dokumentų byloje neketina teikti, ieškinyje išdėstytus motyvus palaiko pilna apimtimi, ieškinį prašo tenkinti pilnai bei nurodė, kad atsakovės mokėjimais skolos iki buvusio buto savininko mirties nedengė, taip pat nurodo, kad tikslūs skolos susidarymo dokumentai pateikti byloje t. y. kreditinė sąskaita faktūra, mokesčių paskaičiavimo pažyma, kuriose pamėnesiui matoma perskaičiavimo suma (el.b.l.180).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, unikalus Nr. 4400(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3086 nuo 2015 m. gegužės 14 d. priklauso Lietuvos Respublikai ir, kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Turto bankas. Minėtas butas nuosavybės teise iki 2015 m. gegužės 14 d. priklausė A. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė (el. b. l. 7-9). Ieškovė, sužinojusi apie buvusio buto savininko A. N. mirtį ir buto perėmimą, atsakovei pateikė: 2016 m. rugsėjo mėn. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 160900001991, 2017 m. gegužės mėn. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 170500002104, 2018 m. sausio mėn. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 180100002199, 2018 m. kovo mėn. PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 180200002337 dėl susidariusios skolos nuo buvusio buto savininko mirties apmokėjimui (e. b. l. 12-15). Įsiskolinimų dydis grindžiamas mokesčių paskaičiavimo pažymomis (e. b. l. 16-24).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis.

Remiantis teismų praktika, paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Byloje nustatyta, kad buto savininkui A. N. (duomenys neskelbtini) mirus, butą paveldėjo atsakovė Lietuvos valstybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017).

Pažymėtina, kad pagal 2004 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (2017 m. sausio 1 d. redakcija) 43 punktą, pareigą informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei turi kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai), todėl atsakovo argumentas dėl ieškovo neaktyvumo nepagrįstas. Be to, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo (2018 m. sausio 1 d. redakcija) 15.9 punktas numato, kad šilumos vartotojas privalo „raštu informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-18/2014) nurodyta, jog valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.). Kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties. Kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų. Todėl, ne ieškovė, kaip šilumos tiekėja, bet būtent valstybei atstovaujančios institucijos ir (ar) pareigūnai gali ir turi kiekvienu atveju dėti maksimalias pastangas, siekdami išsiaiškinti, ar yra mirusio asmens palikėjų, o jeigu ne – operatyviai kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Taigi, nuo palikėjo mirties momento atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove už tiektą šilumos energiją paveldėtam butui.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai nėra sudaryta energijos pirkimo–pardavimo sutartis, už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2014).

Nagrinėjamu atveju sutarties dėl šilumos tiekimo šalys nebuvo sudarę. Akivaizdu, jog ieškovė neturi galimybės operatyviai gauti informacijos apie visus vartotojus, įskaitant ir mirusius, tad dėl objektyvių priežasčių negalėjo ir neturėjo žinoti, kada buto savininkas numirė ir kad niekas nepriėmė palikimo. Darytina išvada, jog konkrečiu atveju ieškovė negalėjo anksčiau informuoti atsakovės, kaip galimo įpėdinio.

Nustatyta, kad ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitas-faktūrą Serija KER1 Nr. 180100002199 dėl 416,00 Eur skolos už teiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. ir dėl 15,71 Eur skolos už teiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (e. b. l. 13).

Pažymėtina, kad ginčo dėl 416,00 Eur skolos už teiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. ir dėl 15,71 Eur skolos už teiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. tarp šalių nėra. Atsakovė teigia, kad dėl minėtų įsiskolinimų neturi pagrindo prieštarauti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 416,00 Eur skolos už teiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. ir 15,71 Eur skolos už teiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., todėl pagrįstas ir tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 431,71 Eur skolos priteisimo.

Pažymėtina, kad ieškovės prašomo priteisti 16,34 Eur įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. (taip nurodoma ieškinyje), nepagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai – sąskaitos-faktūros, kadangi byloje pateikta tik PVM sąskaita-faktūra KER1 Nr. 180100002199 už 2018 m. sausio mėnesį 15,71 Eur sumai (e. b. l. 13). Tad 16,34 Eur reikalavimo dalis atmestina kaip neįrodyta.

Ieškovė taip pat atsakovei pateikė PVM sąskaitas-faktūrą Serija KER1 Nr. 160900001991 dėl 85,61 Eur skolos už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. (e. b. l. 11) ir PVM sąskaitas-faktūrą Serija KER1 Nr. 170500002104 dėl 0,65 Eur skolos už teiktą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. (e. b. l. 12). Pažymėtina, kad nors ieškovė prašė priteisti 0,56 Eur skolą už 2017 m. balandžio mėnesį, tačiau teismui pateikė PVM sąskaitas-faktūrą Serija KER1 Nr. 170500002104 dėl 0,65 Eur skolos už tiektą šilumos energiją 2017 m. gegužės mėnesį (e. b. l. 12).

Atsakovės teigimu, reikalavimas priteisti įsiskolinimus už laikotarpius nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. ir nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. yra nepagrįstas, nes ji už minėtus laikotarpius yra atsiskaičiusi su ieškove. Grįsdama savo poziciją atsakovė teismui pateikė patirtų išlaidų detalizavimo pažymą, kurioje nurodomi atsakovės atlikti mokėjimai už ieškovės suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas. Pažymoje nurodyta, kad atsakovė 2015 m. lapkričio 20 d. pavedimu Nr. 3162 apmokėjo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 151000001189 7,32 Eur sumai už spalio mėnesį suteiktas paslaugas; 2015 m. gruodžio 30 d. pavedimu Nr. 3481 atsakovė apmokėjo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 151100001196 10,72 Eur sumai už lapkričio mėnesį suteiktas paslaugas; 2016 m. sausio 27 d. pavedimu Nr. 177 atsakovė apmokėjo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 151200001203 13,92 Eur sumai už gruodžio mėnesį suteiktas paslaugas; 2016 m. vasario 19 d. pavedimu Nr. 341 atsakovė apmokėjo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 160100001220 24,05 Eur sumai už sausio mėnesį suteiktas paslaugas; 2016 m. kovo 21 d, pavedimu Nr. 695 atsakovė apmokėjo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 160200001214 14,62 Eur sumai už vasario mėnesį suteiktas paslaugas; 2016 m. balandžio 14 d. pavedimu Nr. 909 atsakovė apmokėjo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 160300001214 16,33 Eur sumai už kovo mėnesį suteiktas paslaugas; 2016 m. gegužės 27 d. pavedimu Nr. 1306 atsakovė apmokėjo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 160400001210 3,21 Eur sumai už balandžio mėnesį suteiktas paslaugas. 2017 m. birželio 23 d. pavedimu Nr. 2468 atsakovė apmokėjo ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą Serija KER1 Nr. 170500002104 0,65 Eur sumai už gegužės mėnesį suteiktas paslaugas (el.b.l.184-185).

Įvertinus atsakovės pateiktus duomenis, kad su ieškove už laikotarpius nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. ir nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. yra atsiskaityta už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, ieškovės reikalavimas priteisti skolą už minėtus laikotarpius laikytinas nepagrįstu ir atmetamas (CPK 178, 185 straipsniai).

Tenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, bei remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 431,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur mokestis už duomenų gavimą, viso 16,71 Eur. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prašė priteisti 518,51 Eur skolos, jos reikalavimas buvo tenkintas iš dalies priteisiant 431,71 Eur, tad patenkinta 83,26 procentai ieškovės reikalavimų, ir ieškovei priteistinas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sudaro 13,91 Eur.

Pagal CPK 92 straipsnį, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais

NUSPRENDŽIA:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, j.a.k. 235014830, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, įmonės kodas 112021042, 431,71 (keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 71 ct) skolos už parduotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpius nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d..

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, j.a.k. 235014830, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, įmonės kodas 112021042, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 431,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“, j.a.k. 235014830, naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, įmonės kodas 112021042, 13,91 (trylika eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.