Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei teisininkei G. B.,

viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ patikslintą ieškinį atsakovams D. J., O. J., D. J. ir M. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovo O. J. atsiliepimo į ieškinį motyvai

Atsakovo O. J. atsiliepimo į patikslintą ieškinį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

tvirtina šalių sudaryta taikos sutartis ir ši bylos dalis nutrauktina. Likę ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

Dėl šalių sudarytos taikos sutarties

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalį, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

22. CK 6.983 straipsnis suteikia galimybę šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju taikos sutartimi siekiama išspręsti dalį tarp šalių kilusio teisminio ginčo, t. y. dėl skolos už būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priteisimo (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartį pasirašė tam reikiamus įgaliojimus turintys asmenys, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis), byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neatitinka jų tikrosios valios. Aplinkybių ir pagrindų, dėl kurių nebūtų galima tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties, teismui nėra nurodyta, todėl šalių prašymas tenkintinas, taikos sutartis tvirtintina, o atitinkama civilinės bylos dalis nutrauktina (CK 6.986 straipsnis, CPK 293 straipsnio 5 punktas). Taikos sutarties tekstas perkeliamas į sprendimo rezoliucinę dalį.

24. Šalims išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, o kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 646 straipsnio 3 dalis).

Dėl skolos už nuomą už 2023 m. ir delspinigių priteisimo

26. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o patikėjimo teise perduotas valdyti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Vidaus reikalų ministerija ir atsakovas O. J. (duomenys neskelbtini) sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos tipinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotojas Vidaus reikalų ministerija suteikė nuomininkui jo darbo laikotarpiui Vidaus reikalų ministerijos sistemoje tarnybines gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (1 f., b. l. 143–145). VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovas O. J. (duomenys neskelbtini) sudarė susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuomotojas VšĮ „Vilniaus butai“ perima minėtoje (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodyto nuomotojo teises ir pareigas pagal šią sutartį, o nuomininkas įsipareigoja toliau tinkamai vykdyti sutarties sąlygas, tiek, kiek jos nepakeičiamos šiuo susitarimu (1 f., b. l. 7).

27. Ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pateikto prašymo“, adresuotame atsakovui O. J., nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė gavo atsakovo O. J. prašymą dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo ginčo objekte. Informuojama, kad pagal pateiktą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už (duomenys neskelbtini) įvertinus atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą, atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priklausytų 50 procentų nuomos mokesčio nuolaida, kurios ieškovė negali pritaikyti, nes pagrindinis buto nuomininkas bute nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos (2 f., b. l. 29–32).

28. Atsakovas O. J. teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškinio reikalavimu priteisti skolą už nuomą už (duomenys neskelbtini) sutiko iš dalies, t. y. sutiko sumokėti pusę reikalaujamos skolos sumos. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė nepagrįstai nepritaikė atsakovui pagal jo turtinę padėtį priklausančios 50 procentų dydžio kompensacijos sumos. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pagrindinis ginčo būsto nuomininkas atsakovas O. J. (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą kitu nei ginčo objektas adresu, dėl nuomos mokesčio skolos už (duomenys neskelbtini) dydžio, taip pat dėl aplinkybės, kad pagal atsakovo turtinę padėtį jam priklausytų 50 procentų dydžio nuomos mokesčio kompensacija. Tačiau šalys nesutarė dėl atsakovo O. J. deklaruotos gyvenamosios vietos aplinkybės reikšmės. Ieškovė vertino, kad ši aplinkybė lemia sprendimą neskirti kompensacijos, kadangi ieškovė administruoja tik Vilniaus mieste esančius būstus, jai svarbu identifikuoti būste gyvenančius asmenis, nustatyti, ką traukti bendraatsakoviais. Atsakovas su tokiu teisiniu vertinimu nesutiko, pažymėdamas, kad tuo atveju, jeigu ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo nuomos mokesčio skolą kaip iš Vilniaus miesto gyventojo, tokiu atveju ir sprendžiant dėl kompensacijos skyrimo atsakovas turėtų būti juo laikomas.

29. Atsižvelgiant į šias patikslintame ieškinyje ir atsiliepime į patikslintą ieškinį apibrėžtas ginčo ribas, į tai, kad atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas O. J. iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimu dėl skolos už (duomenys neskelbtini) priteisimo, teismas nepasisakys dėl atsakovo atsiliepime į pirminį ieškinį pateiktų atsikirtimų, sietinų su (ne)galėjimu gyventi ginčo būste namo renovacijos laikotarpiu.

30. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principai, finansavimo šaltiniai, formos, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teisės ir pareigos, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei savivaldybės būsto pardavimo sąlygos ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme (toliau – PBĮIĮ) (šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

31. Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama, vadovaujantis PBĮIĮ 3 straipsnyje įtvirtintais principais: 1) lygiateisiškumo – parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę; 2) socialinio teisingumo – parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens bei šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius; 3) pasirinkimo – paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas paremtas teise asmenims ir šeimoms rinktis vieną iš kelių paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formų; 4) veiksmingumo ir efektyvumo – parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama siekiant didinti asmenų ir šeimų, pagal šį įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius.

32. Atsižvelgiant į nurodytus paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti principus, PBĮIĮ struktūrą, darytina išvada, kad vienas iš esminių šio įstatymo tikslų yra užtikrinti teisę į socialinį būstą turinčių asmenų (šeimų) galimybes turėti tinkamą būstą, be kita ko, kartu užtikrinant ir valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti socialinį teisingumą bei efektyvumą, t. y. eliminuojant vienų asmenų nepagrįstą privilegijų galimybę kitų atžvilgiu, tam, kad tokia parama galėtų pasinaudoti būtent tik tie asmenys (šeimos), kurių turtas ir pajamos yra mažesni už įstatyme nustatytus dydžius. Be to, šie tikslai neišvengiamai tiesiogiai susiję su savivaldybės turto (būstų) racionalaus valdymo, naudojimo ir disponavimo juo užtikrinimu.

33. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje socialinio būsto nuomos klausimais, taip pat išaiškinta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).

34. Vadovaujantis PBĮIĮ 7 straipsnio 1 dalimi, asmenys ir šeimos, atitinkantys šio įstatymo 8, 9 ar 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, norėdami gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, kreipiasi į savivaldybės administraciją pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka asmens (šeimos atveju – vieno iš šeimos narių pasirinktinai) deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu asmuo deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurioje yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, pateikdami socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

35. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią normą detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinta Socialinio būsto ir kito savivaldybės būsto nuomos mokesčių apskaičiavimo metodika ir 2015 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-130 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašas.

36. Nagrinėjamu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra ginčo, kad šalis nuomos teisiniai santykiai siejo iki pat (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovai ginčo gyvenamąją patalpą atlaisvino. Ieškovė nuomos mokestį skaičiavo taip pat iki (duomenys neskelbtini) taigi įskaitant ir ginčo (duomenys neskelbtini) laikotarpį. Kaip paaiškino atsakovas O. J., nors (duomenys neskelbtini) pakeitė savo deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau ginčo butas jam buvo reikalingas, jame tam tikrą laiką gyveno jo sūnus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs teise į nuomos mokesčio kompensaciją. Atsižvelgiant į ypatingą nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teismas vertina, kad ieškovės atsisakymas pritaikyti atsakovui kompensaciją vien tuo pagrindu, kad atsakovas O. J. pakeitė deklaruotą gyvenamąją vietą, neatitiktų aptartų paramos būstui išsinuomoti tikslų ir principų. Vertinant priešingai, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principai – susidarytų situacija, kuomet atsakovas, nesant objektyvių priežasčių, būtų išskirtas iš kitų tokioje pat situacijoje esančių asmenų, kadangi byloje nekilo ginčo, kad atsakovas pagal jo turtinę padėtį turi teisę į nuomos mokesčio kompensaciją.

37. Todėl nagrinėjamu atveju teismas pritaria atsakovo vertinimui, kad ieškovė turėjo pritaikyti 50 procentų dydžio nuomos mokesčio kompensaciją, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl skolos už (duomenys neskelbtini) priteisimo tenkinti iš dalies, t. y. priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų D. J., O. J., D. J. ir M. J. 2 740,50 Eur skolos.

38. CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia (be kita ko), įstatymo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 ,,Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis nustato 0,02 proc. delspinigių normą už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos.

40. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Dėl to ieškovei solidariai iš atsakovų D. J., O. J., D. J. ir M. J. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 839,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos išdėstymo

41. Atsakovas O. J. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė 2 740,50 Eur skolą leisti sumokėti per 36 mėnesius, kas mėnesį mokant po 76,13 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė paaiškino, kad atsakovui yra nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą, tai įrodo jo sunkią turtinę padėtį ir prašymo išdėstyti skolą pagrįstumą.

42. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas teismo sprendimą išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-54-381/2015, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

43. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui O. J. yra 100 procentų (1 f., b. l. 172–173). Šie duomenys patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia gera, jog jis galėtų sumokėti visą skolos sumą iš karto. Kaip minėta, šalys dalį ginčo susitarė užbaigti taikos sutartimi. Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad 3 473,27 Eur skolą atsakovai sumokės ieškovei per 24 mėnesius, mokant dalimis po 144,72 Eur. Teismas, įvertinęs bendrą šiuo teismo sprendimu priteistos ir šalių taikos sutartimi sulygtos skolos dydį (6 213,77 Eur skola ir 98,66 Eur delspinigiai), atsakovo turtinę padėtį, sprendžia, kad šiuo teismo sprendimu priteistos 2 740,50 Eur skolos išdėstymas 36 mėnesiams nesuteiks nepagrįsto pranašumo atsakovui, bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra. Teismo vertinimu, skolos išdėstymas trumpesniam terminui, tikėtina, nebus realiai įgyvendinamas, kadangi atsakovas neturės finansinių galimybių dengti skolą. Pažymėtina, kad šiuo metu atsakovai yra išsikėlę iš ginčo buto, todėl skola nebesikaups.

44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant atsakovui sudaryti galimybę realiai įvykdyti savo prievolę ieškovei ir užtikrinti šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, atsakovo O. J. prašymas tenkinamas, ieškovei priteistos 2 740,50 Eur skolos mokėjimas išdėstomas 36 mėnesių terminui, kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos mokant po 76,13 Eur (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintinai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė už pareikštą ieškinį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už patikslinto ieškinio reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 206 Eur, tačiau šalys susitarė dalį ginčo baigti taikos sutartimi. Ginčo daliai, dėl kurios šalys susitarė taikiai, tenkanti žyminio mokesčio dalis sudarytų 78,42 Eur (arba 38,07 procento nuo viso mokėtino žyminio mokesčio). Šalims sudarius taikos sutartį, negrąžinamo žyminio mokesčio dalis sudaro 25 proc. arba 19,61 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovų, įvertinus taikos sutarties turinį, t. y. tai, kad atsakovai iš esmės su ieškovės reikalavimu sutiko. Likę patikslinto ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. 50 procentų, todėl iš atsakovų priteistino žyminio mokesčio dalis sudaro 63,79 Eur (127,58 Eur / 2). Taigi iš viso iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis lygus 83 Eur (19,61 Eur + 63,79 Eur).

47. Nagrinėjamoje byloje taip pat buvo patirta 99,28 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Įvertinus bendrą šiuo teismo sprendimu priteistos ir šalių taikos sutartimi sulygtos skolos dydį (6 213,77 Eur skola ir 98,66 Eur delspinigiai), iš atsakovų priteistina procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis apskaičiuotina atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju iš esmės patenkinta 69,19 procentų ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų. Todėl iš atsakovų priteistina 69,19 procentų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų arba 68,69 Eur, o iš ieškovės – 30,59 Eur.

48. Sudėjus iš atsakovų priteistino žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, gaunama bendra 151,69 Eur suma. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. spalio 29 d. sprendimu, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovui O. J. yra 100 procentų (1 f., b. l. 172–173). Atsakovas O. J. yra atleidžiamas nuo jam tenkančios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų dalies sumokėjimo ir ši dalis (37,92 Eur) iš atsakovo O. J. nepriteistina (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų D. J., D. J. ir M. J. priteistina po 37,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertindamas atsakovų šeimos turtinę padėtį, nusprendžia iš dalies atleisti atsakovus nuo jiems tenkančios valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos ir valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų D. J., D. J. ir M. J. priteisia po 10 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 7 dalis). Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 30,59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patvirtinti ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, ir atsakovų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

2025 m. vasario d.

Mes, žemiau pasirašiusios ginčo šalys: Ieškovas - SĮ VILNIAUS MIESTO BŪSTAS, įmonės kodas 124568293, buveinė Naugarduko g. 98, Vilnius ir Atsakovai – O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini); M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovaujama įstatyminių atstovų O. J. ir D. J., vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 str., sudarydamos ir pasirašydamos šią sutartį, susitariame Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-285-1077/2025 nagrinėjamą dalį mūsų ginčo dėl skolos priteisimo, išspręsti taikiai tokiomis sąlygomis:

1. Šalys sutarė, kad bendra skolos suma už būsto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesio iki gruodžio mėnesio sudaro 463,18 Eur; nuo (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesio iki gruodžio mėnesio sudaro 2203,92 Eur; nuo (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesio iki vasario mėnesio, sudaro 806,17 Eur, viso 3473,27 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt trys Eur 27 ct).

2. Atsakovai įsipareigoja sutarties 1 p. nurodytą skolą sumokėti atsakovui per 24 mėnesius, mokant dalimis po 144,72 Eur kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos, pradedant mokėjimą (duomenys neskelbtini), sumokant visą sumą ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini).

3. Mokėjimo pavedimu Atsakovai įsipareigoja pervesti įmokas už buto nuomą šios sutarties 2 p. numatyta tvarka ir terminais į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodydami, kad mokėjimas atliktas pagal Taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-285-1077/2025. Šalys susitaria, kad mokėjimas yra laikomas atliktu tik tuo atveju, kai pinigų suma, nurodyta mokėjimo pavedime, bus įskaityta į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sąskaitą.

4. Atsakovams nesumokėjus nors vienos šios sutarties 2 p. nurodytos įmokos, Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios (nesumokėtos) skolos išieškojimo. Tokiu atveju ši taikos sutartis šalių susitarimu laikoma nutraukta, einamosios skolos sumokėjimas praleidus nustatytą terminą sutarties galiojimo neatnaujina, o likusios skolos dalies apmokėjimo terminai laikomi suėjusiais.

5. Ieškovas atsisako 0,02 procentų delspinigių, sudarančių 70,30 Eur už (duomenys neskelbtini) metus;

6. Ieškovas atsisako reikalavimo dalies dėl 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

7. Sutarties Šalys viena kitai neatlygina bylinėjimosi išlaidų;

8. Sutarties Šalys kreipiasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamos patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinę bylą Nr.e2-285-1077/2025 šioje dalyje nutraukti;

9. Sutarties Šalys pareiškia, kad šia Sutartimi yra visiškai ir galutinai išsprendžiama tarp jų minėtoje civilinėje byloje Nr.e2-285-1077/2025 kilusi dalis ginčo dėl skolos už būsto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) nuomą, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesio iki gruodžio mėnesio; nuo (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesio iki gruodžio mėnesio; nuo (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesio iki vasario mėnesio priteisimo.

10. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 - 6.985 straipsniuose ir civilinio proceso kodekso 140, 293 ir 294 straipsniuose, t. y. mums žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir bylą nutraukus, dėl to paties ginčo nebegalėsime pakartotinai kreiptis į teismą ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja privalomąją galią bei gali būti vykdoma priverstinai.

11. Šalys patvirtina, kad ši sutartis sudalyta laisva valia, be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo ir nėra vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi (LR CK 1.91 str.).

12. Ši sutartis sudalyta trimis vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais lietuvių kalba, iš kurių vienas yra perduodamas Teismui, o kiti du - po vieną kiekvienai sutarties šaliai.

13. Šalys sutartį perskaitė, suprato jos esmę, ir savo parašais tvirtina, kad sutartis išreiškia ir atitinka jų tikrąją valią bei neprieštarauja nei vienos iš šalių teisėms ir teisėtiems interesams. Šalys patvirtina, kad visos šios Sutarties sąlygos joms yra aiškios ir besąlygiškai priimtinos.“

Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-285-1077/2025 pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams D. J., O. J., D. J., ir M. J. dalį dėl skolos už būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priteisimo.

Taikos sutartimi neišspręstus ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, solidariai iš atsakovų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 740,50 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimties eurų 50 ct) skolos, 98,66 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 66 ct) delspinigių ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 839,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.

Tenkinti atsakovo O. J. prašymą dėl skolos išdėstymo.

Išdėstyti ieškovei priteistos 2 740,50 Eur skolos mokėjimą, leidžiant ją sumokėti per 36 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant po 76,13 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 13 ct) iki einamojo mėnesio 20 dienos iki bus sumokėta visa teismo sprendimu priteista skola.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimties eurų), t. y. po 10 Eur (dešimties eurų) iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybės naudai iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, 30,59 Eur (trisdešimties eurų 59 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.