- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-269-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13640-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- A. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ir atsakovės A. R. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovei A. R. , išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. B. (toliau – ir ieškovas) prašė iki ieškinio pateikimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnametės dukters S. B. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 2) iš atsakovės A. R. (toliau – atsakovė) priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai S. B. periodinėmis išmokomis po 244 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, vaikui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 3) nustatyti laikiną bendravimo bei dalyvavimo nepilnametės dukters S. B. auklėjime tvarką teismo nuožiūra.
2. Prašyme nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 2016 m. balandžio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pasikeitus šalių gyvenimo sąlygoms, gyvenamosioms vietoms, nepilnamečio vaiko dienotvarkei ir užimtumui, atsirado poreikis iš naujo susitarti dėl bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos pakeitimo. Nurodė, kad šalių duktė šiuo metu gyvena su ieškovu ir nori toliau su juo pasilikti, nes motinos bijo. Tarp šalių esant konfliktui, vaikui, kurio gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, jaučiantis nesaugiam, ieškovas, siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, ketina kreiptis dėl 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygų pakeitimo.
3. Atsakovė atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, nepilnamečio vaiko S. B. laikiną gyvenamąją vietą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatė su ieškovu; iš atsakovės priteisė laikiną išlaikymą nepilnametei S. B. periodinėmis išmokomis po 244 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą; nustatė laikiną atsakovės ir nepilnametės dukters S. B. bendravimo tvarką iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje:
1. Kas antrą savaitę, skaičiuojant nuo nutarties priėmimo savaitės, nuo penktadienio 17 val., pasiimant dukterį iš mokyklos, iki sekmadienio 20 val., dukra praleidžia su atsakove;
2. Kai savaitgaliai praleidžiami su tėvu, tos savaitės darbo dienomis atsakovė bendrauja su dukra nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdama dukterį iš mokyklos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą;
3. Neporinių kalendorinių metų Šv. Kalėdų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, Motinos dieną, sekančią dieną po dukters gimimo dienos, t. y. gruodžio 3 d., atsakovė praleidžia su dukterimi, pasiimdama dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.;
4. Porinių kalendorinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną, Šv. Velykų pirmą dieną, Motinos dieną, dukters gimimo dieną, t. y. gruodžio 2 d., atsakovė praleidžia su dukterimi, pasiimdama dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.;
5. Atsakovė praleidžia su dukterimi ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (keturiolika kalendorinių dienų) ir ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant tėvą ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų. Visą numatytą atostogų laiką atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis;
6. Ieškovas įsipareigoja užtikrinti, kad būtų laikomasi šios bendravimo tvarkos tarp atsakovės ir dukters.
nustatė ieškovui keturiolikos dienų terminą, pradedamą skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos, per kurį jis turi pareikšti ieškinį, nurodė, kad nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės bus panaikinamos.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nustatė, kad šalių dukra su atsakove gyveno nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. spalio 10 d., ir nuo 2022 m. spalio 30 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d., o su ieškovu gyveno nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. spalio 30 d., ir nuo 2022 m. lapkričio 9 d. gyvena iki šios dienos. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, vaiko situacijos vertinimo anketas ir nepilnametės dukters nuomonę, jog ji nori gyventi su tėvu, atsakovės paaiškinimai dėl jos gyvenimo būdo pakeitimo pripažinęs deklaratyviais, padarė išvadą, kad nustačius šalių nepilnametės dukters laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, kol bus priimtas teismo sprendimas, dukters teisės ir teisėti interesai bus apsaugoti.
6. Teismas nurodė, kad vaiko teisė gauti išlaikymą turi būti tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas 244 Eur kas mėnesį yra protingo ir racionalaus dydžio ir pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai ir apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, šalių lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principais nustatė laikiną atsakovės bendravimo su dukterimi tvarką, artimą Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu patvirtintai vaiko bendravimo su tėvu tvarkai.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskirajame skunde atsakovė prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas tik paviršutiniškai vertino ieškovo nurodytas aplinkybes, visiškai neįsigilindamas į realią situaciją. Nutartis pažeidžia dukters interesus. Teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, nesivadovavo vaiko interesais ir teismų praktika;
1.2. Teismas nevertino, kad nuo pat 2016 m. iki 2022 m. nebuvo fiksuota jokių atsakovės nusižengimų vykdant savo, kaip motinos, pareigas. Ieškovas nei karto per minėtą laikotarpį nesikreipė nei į policiją, nei į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir teismui nurodytomis aplinkybėmis ieškovas siekia nustatyti tokią bendravimo su dukra tvarką, kuri būtų patogiausia jam pačiam;
1.3. Šiuo metu ieškovas ne tik negeba tinkamai rūpintis dukterimi, bet ir manipuliuoja ne tik susiklosčiusiomis aplinkybėmis, bet ir nepilnametės dukters paveikumu, kas nepilnametei daro itin didelę žalą;
1.4. Teismas nevertino, kad atsakovė yra užtikrinusi geras dukters gyvenimo sąlygas, rūpinasi jos psichologine ir fizine savijauta, tarp atsakovės ir dukters yra susiformavęs glaudus emocinis ryšis. Atsakovė jau yra baigusi pozityvios tėvystės kursus, nuo 2022 m. lapkričio 14 d. lankosi anoniminių alkoholikų susitikimuose, deda visas pastangas, kad nepilnametei dukrai užtikrintų saugų ir pilnavertį gyvenimą kartu su ja;
1.5. Byloje fiksuota, kad dukra neišreiškė kategoriškos pozicijos dėl gyvenamosios vietos ir yra vienodai prisirišusi prie abiejų tėvų.
8. Atskirajame skunde ieškovas prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą dalyje dėl bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos nustatymo, nustatant, jog atsakovė įsipareigoja blaivi tokia tvarka bendrauti su vaiku:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 10 val., pasiimant dukterį iš gyvenamosios vietos iki 20 val. grąžinant į gyvenamąją vietą ir sekmadienį 10 val., pasiimant dukterį iš gyvenamosios vietos iki 19 val. grąžinant į gyvenamąją vietą, dukra praleidžia su atsakove. Ieškovas įsipareigoja netrukdyti dukrai pasilikti nakvoti, jei yra toks dukros noras ir duomenų, jog atsakovė nevartojo svaigalų.
2. Kai savaitgaliai praleidžiami su tėvu, tos savaitės darbo dienomis du kartus antradieniais ir trečiadieniais atsakovė bendrauja su dukra nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdama dukterį iš mokyklos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą, o kitomis dienomis bendrauja nuotoliniu būdu nuo 18 iki 19 valandos. Atsakovė pirmas dvi savaites tiesiogiai bendrauja su dukra dalyvaujant specialistui arba ieškovui.
3. Neporinių kalendorinių metų Šv. Kalėdų antrą dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną ir Šv. Velykų antrą dieną, Motinos dieną, sekančią dieną po dukters gimimo dienos, t. y. gruodžio 3 d., atsakovė praleidžia su dukterimi, pasiimdama dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.
4. Porinių kalendorinių metų Šv. Kalėdų pirmą dieną, Šv. Velykų pirmą dieną, Motinos dieną, dukters gimimo dieną, t. y. gruodžio 2 d., atsakovė praleidžia su dukterimi, pasiimdama dukterį 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parveždama ją į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.
5. Atsakovė, vaikų teisių apsaugos specialistams turint objektyvių duomenų apie ilgalaikį alkoholio nevartojimą, sistemingą CDT testų atlikimą, praleidžia su dukterimi ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų (keturiolika kalendorinių dienų) ir ne daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų savo pasirinktoje vietoje, įspėjant tėvą ne vėliau kaip prieš trisdešimt kalendorinių dienų. Visą numatytą atostogų laiką atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su dukterimi visomis įmanomomis ryšio priemonėmis.
6. Ieškovas įsipareigoja užtikrinti, kad būtų laikomasi šios bendravimo tvarkos tarp motinos ir dukters.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde ieškovas nurodė tokius argumentus:
2.1. Nustatyta bendravimo tvarka jau dabar sukelia neigiamas pasekmes, nes joje nėra numatyta jokių priemonių ar net minimalios kontrolės, jog motina su vaiku bendraus blaivi, nedarys psichologinio spaudimo vaikui;
2.2. Bendravimo tvarką reikia minimizuoti, nustatant atsakovės bendravimą be nakvynių, apribojant atsakovės galimybę itin dažnais telefono skambučiais trukdyti vaiko įprastą dienos ritmą, t. y. tam paskiriant konkretų laiką, nustatant iki tol, kol specialistai konstatuos atsakovės pažangą, vaiko ir atsakovės bendravimą dalyvaujant trečiajam asmeniui bei sudarant vaikui galimybę bet kada pasitraukti iš tokio santykio;
2.3. Bendravimo tvarka nustatytina atsižvelgiant į vykstančius įvykius bei aplinkybes, kurie yra užfiksuoti tiek išvadą teikiančios institucijos, tiek policijoje, tiek jau priimtuose procesiniuose dokumentuose ir kurie kelią nuolatinę įtampą bei stresą vaikui, o tikėtinai specialistų galbūt galėtų būti kvalifikuoti ir kaip psichologinis smurtas vaiko atžvilgiu. Dėl šių faktinių aplinkybių, nustatytas maksimalus atsakovės bendravimas šiuo metu gali būti priešingas vaiko interesams;
2.4. Atsakovė tikėtinai nuo priklausomybių buvo gydoma 2022 m. lapkričio mėn. Aleksoto sektorius Psichiatrijos klinikoje LSMU Kauno ligoninėje.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas prašė atskirąjį skundą atmesti, tenkinti ieškovo atskirąjį skundą, paliekant galioti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos ir laikino išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
3.1. Teismas vadovavosi aplinkybėmis, pagrįstomis išvadą teikiančios institucijos duomenimis, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus šiuo metu;
3.2. Vaiko gyvenamoji vieta su atsakove buvo nustatyta dar 2016 m., kai tuo metu dukrai buvo 3,5 metų, t. y. kai ji buvo tokio amžiaus, kuriam esant buvo visiškai priklausoma nuo motinos, nesugebėjo vertinti ir reikšti savo nuomonės. Šiuo metu aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios – dukra, kuriai suėjo dešimt metų, gali išreikšti savo nuomonę, papasakoti ir paaiškinti tam tikrus faktus bei aplinkybes, motyvuoti savo sprendimus;
3.3. Atsakovės teiginys, jog nebuvo užfiksuota jos, kaip motinos nusižengimų vykdant motinos pareigas, yra neteisingas, nes problemų, susijusių su alkoholio nesaikingu vartojimu, atsakovė turėjo jau seniai;
3.4. Ne ieškovas, o būtent atsakovė manipuliuoja vaiku ir tariamu perdėtu rūpesčiu, kai to objektyviai nėra reikalinga, o ir gali būti žalinga vaiko sveikatai.
10. Atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
12. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: UAB „Bendrosios medicinos praktika“ išduotus receptus; Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. VTAS Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 2VSV-2314. Atskirajame skunde nurodė, kad garso įrašas bus atsiųstas paštu.
13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės prie atskirojo skundo pridėtais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. VTAS Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-2314 buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, todėl minėtas įrodymas nėra naujas ir jo prijungimo prie bylos klausimas nesprendžiamas. Byloje taip pat yra ir atsakovės paminėtas garso įrašas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme byla yra tvarkoma elektronine forma, apeliacinės instancijos teismui nėra kliūčių susipažinti su visais byloje esančiais įrodymais. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad UAB „Bendrosios medicinos praktika“ išduotais receptais atsakovė įrodinėja aplinkybę, jog ieškovas nesugeba pasirūpinti dukra. Receptų išdavimo data (2022 m. lapkričio 16 d.) patvirtina, kad šių įrodymų atsakovė neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl šie įrodymai priimti ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais tiek, kiek yra būtina nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymo
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo - dėl nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš skyrium gyvenančios motinos ir laikinos nepilnamečio vaiko bei skyrium gyvenančios motinos bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Šeimos bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) bei nustatyti laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
Dėl atsakovės atskirojo skundo
19. Iš bylos medžiagos ir Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad šalys yra nepilnametės S. B. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-6934-435/2016, šalių santuoka nutraukta ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria dukters gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka ir ieškovas įsipareigojo mokėti 200 Eur/mėn. išlaikymą dukrai. 2022 m. lapkričio 23 d. yra priimtas ieškovo ieškinys atsakovei dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu nustatytos dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, atsakovės bendravimo su dukra tvarkos nustatymo ir išlaikymo dukrai priteisimo iš atsakovės.
20. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad laikinas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių dukters laikino gyvenamosios vietos pakeitimo pagrindas yra aplinkybė, nustatyta klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo metu – atsakovės nesugebėjimas tinkamai pasirūpinti dukra ir grėsmės dukrai sukėlimas dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, kuri patvirtinta rašytiniais įrodymais: 2022 m. lapkričio 9 d. VTAS Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 2VSV-2314 ir 2022 m. lapkričio 11 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslinta išvada Nr. 2SD-7532. Minėtų rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 3 d. apie 18.00 val. policijai pranešta, jog atsakovė namuose neblaivi ir jos dukrai, esančiai kartu su atsakove, galimai nesaugu. Atvykus policijos pareigūnams, pranešimo aplinkybės pasitvirtino, atsakovei nustatytas 2,24 promilių girtumas ir ji dėl neadekvataus elgesio išvežta į gydymo įstaigą.
22. Pažymėtina, kad CPK yra įtvirtinta šalies pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi šiuo atveju atsakovei, prašančiai panaikinti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą bei tai pagrįsti įrodymais.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir prie skundo pridėti įrodymai nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti. Skundo teiginius, kad nuo 2016 m. iki 2022 m. nebuvo fiksuota jokių atsakovės nusižengimų vykdant savo, kaip motinos pareigas, paneigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. lapkričio 3 d. išvadoje Nr. 2SD-7341 nustatytos aplinkybės: minėtam skyriui šalys dėl savo dukters priežiūros yra žinomos nuo 2021 m. gruodžio 3 d., kai buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų pranešimas, kad pacientės S. B. motina vaiką lankė galimai neblaivi, dėl ko nustatytas galimas vaiko teisių pažeidimas.
24. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti apie jos baigtus pozityvios tėvystės kursus ir apie atsakovės dalyvavimą anoniminių alkoholikų susitikimuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors atsakovė ir yra pasiryžusi keisti savo gyvenimo būdą, tačiau nuo vaiko teisių pažeidimo, kurio pagrindu buvo laikinai pakeista vaiko gyvenamoji vieta, iki atsakovės atžvilgiu nurodytų priemonių taikymo praėjo nedidelis laiko tarpas, kuris nėra pakankamas objektyviai įvertinti, ar dėl taikytų priemonių atsakovės elgesys ir gyvenimo būdas pasikeitė teigiama linkme, kad iki tol buvusio atsakovės elgesio ir gyvenimo būdo sukeltų pasekmių grėsmė vaikui yra eliminuota.
25. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės apie atsakovės rūpinimąsi vaiku, apie vaiko gerus santykius su atsakovės sugyventiniu, vaiko nuomonės nepastovumą pripažintinos nereikšmingomis sprendžiant klausimą dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bus įvertintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Dėl ieškovo atskirojo skundo
26. Iš ieškovo atskirojo skundo turinio matyti, kad ieškovas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria nustatyta laikina atsakovės bendravimo su dukra tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teismui neteikė prašymo dėl konkrečios laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir prašė bendravimo tvarką nustatyti teismo nuožiūra. Skundžiama nutartimi nustatytos laikinos atsakovės bendravimo su dukra tvarkos sąlygos iš esmės atitinka Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos ieškovo bendravimo su dukra sąlygas, tvarkoje ieškovą pakeičiant atsakove.
27. Ieškovo reikalavimai laikinoje bendravimo tvarkoje nustatyti įpareigojimą atsakovei bendrauti su dukra tik esant blaiviai, nustatyti, kad atsakovė pirmas dvi savaites tiesiogiai bendrauja su dukra dalyvaujant specialistui arba ieškovui, į bendravimo tvarką įtraukti vaikų teisių apsaugos specialistus, kurie teiktų duomenis apie atsakovės ilgalaikio alkoholio nevartojimą, sistemingą CDT testų atlikimą, apeliacinės instancijos teismo vertintini kaip nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismui.
28. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis), taip pat atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiama vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
29. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturi procesinės teisės apeliacinės instancijos teisme pareikšti naujus reikalavimus ar nurodyti naujas aplinkybes, ieškovo atskirajame skundo reikalavimai dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, nurodyti šios nutarties 27 punkte. apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami.
30. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė panaikinti apskųstą teismo sprendimą (šiuo atveju – nutartį) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes.
31. Kasacinis teismas išaiškino, kad jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
32. Atsižvelgiant į nutarties 26-27 punktuose nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad klausimo dėl atsakovės laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, remiantis ieškovo atskirajame skunde nurodytais argumentais, išsprendimas apeliacinės instancijos teisme reikštų minėto klausimo nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, negu tai yra padaryta pirmosios instancijos teisme.
33. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė nėra pateikusi atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą, todėl nėra žinoma atsakovės pozicija dėl ieškovo reikalaujamos laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo. Laikinos bendravimo tvarkos pakeitimu yra siekiama atsakovės ir vaiko bendravimą vykdyti prižiūrint vaiko teisių apsaugos specialistams, todėl šiuo atveju yra svarbi ir vaiko teisių apsaugos institucijos nuomonė dėl jos specialistų dalyvavimo galimybių ieškovo pasiūlytoje bendravimo tvarkoje.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl šios nutarties 33 punkte nurodytų aplinkybių ieškovo prašymo dėl laikinos atsakovės bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pakeitimo tinkamai išnagrinėti apeliacinėje instancijoje nėra galimybės.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo paliktina nepakeista, nutartis dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo naikintina dėl neatskleistos bylos esmės ir klausimas dėl atsakovės laikinos bendravimo tvarkos su dukra nustatymo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 338 straipsnis).
36. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė 2022 m. lapkričio 21 d. Mokėjimo nurodymą Nr. 38498543, patvirtinantį apie sumokėtą 53 Eur žyminį mokestį.
37. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas. Nagrinėjamu atveju už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ieškovui.
38. Atskirajame skunde atsakovė prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Duomenų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė.
39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
40. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas byloje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiami.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo panaikinti ir klausimą dėl atsakovės A. R. laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamete S. B. nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 53,00 Eur (penkiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. lapkričio 21 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 38498543 per akcinę bendrovę SEB banką. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.