Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės B. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovei B. P. dėl įpareigojimo įsileisti (leidimo patekti) rangovą atlikti darbų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Parama“, uždaroji akcinė bendrovė „Sobo sistemos“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Sobo sistemos“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atskirajame skunde nurodoma, kad šiuo atveju teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai priėjo prie išvados, kad atsakovė savo veiksmais patenkino ieškovės reikalavimus. Šioje situacijoje iš esmės yra priešingai, nes yra patenkinti atsakovės reikalavimai, t. y. vamzdžiai nutiesti taip, kad atsakovei nereikėtų keisti baldų, kurie buvo suprojektuoti pagal užsakymą. Tai, kad ieškovei niekas netrukdė patekti į atsakovės butą, patvirtina ir pateiktas prie ieškinio ieškovės 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. 545, kurio pirmame punkte nurodoma, kad į butą rangovas sutartu laiku visada patekdavo. Po paskutinio teismo posėdžio, vykusio 2020 m. lapkričio 6 d., teismas pasiūlė ginčą užbaigti taikiai, nes posėdžio metu ieškovė iš esmės nurodė, kad yra galimybė taip nutiesti vamzdį, kad po vamzdžio nutiesimo baldus būtų galima vėl pastatyti į vietą, t. y. vamzdį nutiesti kaip galima arčiau sienos. Po šio teismo posėdžio šalys iš esmės susitarė ginčą baigti taikiai. Viskas buvo aptarta ir lapkričio 11 d. atsakovė el. paštu gavo UAB „Parama“ direktoriaus raštą, kuriame išsamiai nurodyta, kaip bus prijungiami radiatoriai t. y. prijungimo vamzdžiai bus nutiesiami tarp sienos ir stovo, be to, pasiūlė darbų atlikimo dieną – 2020 m. lapkričio 17 d. 9.00 val. Atsakovė el. paštu patvirtino darbų atlikimo dieną. 2020 m. lapkričio 12 d. atsakovei atsiųsta taikos sutartis. Atsakovė su taikos sutarties antros pastraipos 1 punktu nesutiko ir pataisė, kaip buvo sutarta lapkričio 11 d. ir aprašyta UAB „Parama“ el. paštu siųstame rašte. Reikėjo taisyti, nes prijungimo vamzdžiai būtų buvę tiesiami už stovo į kambario pusę, o ne tarp sienos ir stovo. Atsakovė nebebūtų galėjusi grąžinti baldų į ankstesnę vietą. Pakoreguota taikos sutartis buvo pasirašyta atsakovės ir išsiųsta ieškovės atstovui, tačiau ieškovė taikos sutarties nepasirašė ir teismui nepersiuntė. Sutartą dieną lapkričio 17 d. buvo atlikti darbai, kaip buvo sutarta, t. y. prijungimo vamzdžiai pritraukti prie sienos kiek galima arčiau, kad tilptų suprojektuoti baldai, t. y. būtent taip, kaip ir buvo nurodyta atsakovės pakoreguotoje taikos sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patenkino atsakovės reikalavimus dėl vamzdžio nutiesimo atitinkamu būdu bylos nagrinėjimo metu, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų (laiku nesutiko atlikti darbų taip, kaip buvo atlikti, ir nepagrįstai reiškė ieškinį), todėl bylinėjimosi išlaidos, atsisakius ieškinio, neturėtų būti priteisiamos iš atsakovės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dallies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties dalis, kuria iš atsakovės B. P. ieškovei UAB „Paslaugos būstui“ priteista 520,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai priėjo prie išvados, kad ieškovė atsisakė ieškinio dėl to, kad atsakovė savo veiksmais patenkino ieškovės reikalavimus. Atsakovės teigimu, yra priešingai – ieškovė patenkino atsakovės reikalavimus, todėl bylos nagrinėjimo metu bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų ir todėl bylinėjimosi išlaidos, atsisakius ieškinio, neturėtų būti priteisiamos iš atsakovės.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Atsakovė atskiruoju skundu prašo pridėti duomenis apie susirašinėjimą elektroniniu paštu bei taikos sutarties projektus. Nurodo, kad šie duomenys atsirado po paskutinio teismo posėdžio (2020 m. lapkričio 6 d.), t. y. jų pateikti teismui nebuvo galimybės, nes šių duomenų dar nebuvo.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Atsižvelgdamas į pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, jų svarbą teisingam bylos išnagrinėjimui, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovei teikiami nauji įrodymai yra žinomi (įteikti susipažinti pirmosios instancijos teismo kartu su atsakovės atskiruoju skundu), teismas teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratore ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. 2015 m. gegužės 28 d. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas nusprendė dalyvauti namo, adresu (duomenys neskelbtini), būsto atnaujinimo programoje. Namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų techninį darbo projektą Nr. 17.02.135-TDP 2017 m. gruodžio mėnesį parengė UAB „Progresyvūs projektai“. Šiems darbams atlikti atsakovė 2018 m. gruodžio 3 d. sudarė rangos sutartį su UAB „Parama“. Šildymo sistemos modernizaciją atliko subrangovė UAB „Sobo sistemos“.

19. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama įpareigoti atsakovę leisti ieškovės deleguotiems rangovams patekti į atsakovei priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir leisti prijungti šildymo prietaisus prie bendros šildymo sistemos. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad rangovė atsisako atsakovės bute nutiesti vamzdžius taip, kad atsakovei nereikėtų keisti baldų, todėl prašė ieškinį atmesti. Ieškovė 2020 m. lapkričio 18 d. teismui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio, jame nurodė, kad 2020 m. lapkričio 17 d. šildymo sistemos montavimo darbai bute, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti pagal techninį darbo projektą, patvirtintą pagal renovacijos programą, todėl ieškovė pretenzijų dėl šildymo prietaisų prijungimo atsakovei nebeturi. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinė byla nutraukta ir iš atsakovės ieškovei priteista 520,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

21. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

22. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016; 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

23. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovės interesas nuo ginčo su ieškove pradžios buvo tai, kad jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), vykdant namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus bute sumontuoti radiatoriai būtų prijungti prie šildymo sistemos taip, kad nebūtų trukdoma pagal užsakymą virtuvėje pagamintiems baldams, t. y. kad šių baldų nereikėtų perstatyti ar keisti jų konstrukcijos. Tuo tarpu ieškovės interesas buvo minėtus radiatorius prijungti prie šildymo sistemos taip, kaip numatyta UAB „Progresyvūs projektai“ parengtame techniniame darbo projekte Nr. 17.02.135-TDP. Iš byloje pateiktų susirašinėjimų matyti, jog bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, t. y. 2020 m. lapkričio 11 d., atsakovei ir ieškovės atstovui apžiūrėjus atsakovės bute galimus radiatorių virtuvėje ir kambaryje prijungimo variantus buvo prieita prie bendro susitarimo, kad prijungti galima pagal techninio projekto sprendinius, detalizuojant, jog radiatoriaus prijungimo vamzdžiai bus nutiesti tarp sienos ir stovo, o maksimalus toliausias galimas vamzdžio atsikišimas nuo sienos neviršys 50 mm, be to, bus stengiamasi vamzdį pritraukti prie sienos kiek galima arčiau. Šalys neginčija aplinkybių, jog 2020 m. lapkričio 17 d. šildymo sistemos montavimo darbai bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti būtent taip, kaip buvo bendrai susitarta, ir kad toks prijungimas atitinka techninio darbo projekto Nr. 17.02.135-TDP reikalavimus bei netrukdo pagal užsakymą virtuvėje pagamintiems baldams, t. y. šių baldų nereikėjo perstatyti ar keisti jų konstrukcijos.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebeliko ginčo dalyko ir ieškovė atsisakė ieškinio ne dėl to, kad atsakovė įvykdė reikalavimą, o dėl to, kad abi šalys rado kompromisą ir išsisprendė ginčą abiejų šalių naudai. Iš byloje pateiktų susirašinėjimų matyti, jog anksčiau nė viena iš šalių nenurodė galimybės radiatoriaus prijungimo vamzdžius prijungti taip, kaip buvo susitarta 2020 m. lapkričio 11 d., – atsakovė teigė, kad turi būti keičiamas techninio darbo projektas, o ieškovė teigė, kad techninis darbo projektas nebūna rengiamas atsižvelgiant į kiekvieno buto pageidavimus ir keisti techninį darbo projektą, kai renovacijos darbai buvo atlikti beveik 100 proc., būtų buvę nepakeliama finansinė našta gyventojams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka procesinis sprendimas kiekvienos šalies nagrinėjamoje byloje pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas abiem šalims paskirstyti po lygiai (CPK 3 straipsnio 1 dalis), kadangi bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą – ieškinio padavimą ir kt. lėmė abiejų šalių veiksmai (nepakankamas bendradarbiavimas, nesusikalbėjimas).

25. Tiek ieškovės tiek atsakovės procesinis elgesys vertintinas kaip nesąžiningas CPK 94 straipsnio remiantis 1 dalies taikymo prasme. Bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad bylos eiga keitėsi vien dėl ieškovės ar atsakovės veiksmų, kadangi buvo pasiektas bendras susitarimas. Atitinkamai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 1 dalį ir, ieškovei atsisakius ieškinio, nepagrįstai vien tik jai priteisė iš atsakovės visų ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl ši skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Todėl šių išlaidų perskirstymas apeliacinės instancijos teisme nelaikytinas išėjimu už atskirojo skundo ribų.

27. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarties dalį, kuria išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas dėl šios skundžiamos nutarties dalies tenkintinas iš dalies – t. y. ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės ir atsakovės prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti taip pat iš dalies, kiekvienos šalies nagrinėjamoje byloje pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas abiem šalims paskirstant po lygiai (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

28. Bylos duomenimis, nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje ieškovė patyrė ir prašė priteisti iš atsakovės 577,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro – 211,75 Eur – už ieškinio parengimą ir atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje, 145,20 Eur – už atstovavimą teismo posėdyje, 145,20 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi 56,25 Eur žyminio mokesčio ieškovei gražinta. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių.

29. Lietuvos valstybė teikdama atsakovei antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje patyrė ir atsakovės atstovas prašė priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovės 172 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atlyginimas už advokato teisinę pagalbą. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, nustatytų dydžių.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 260,45 Eur ((577,15-56,25)/2), o Lietuvos valstybei iš ieškovės priteistina 86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisimo

31. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, teismui atskirąjį skundą tenkinus iš dalies, t. y. 50 proc. reikalavimų, tiek ieškovė, tiek atsakovė įgijo teisę į 50 proc. savo patirtų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

32. Bylos duomenimis, nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, ieškovė patyrė ir prašė priteisti iš atsakovės 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų dydžių. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 151,25 Eur (302,50 /2) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

33. Byloje nepateikta duomenų kiek bylinėjimosi išlaidų patyrė Lietuvos valstybė teikdama atsakovei antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas Lietuvos valstybei teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės B. P. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ priteista 520,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir klausimą išspręsti iš esmės – šalių prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės B. P. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ 260,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, Lietuvos valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ – 86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Iš atsakovės B. P. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ priteistina 151,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas Lietuvos valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ paliktinas nenagrinėtu.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.