Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aurelijai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui V. K., institucijai teikiančiai išvadą Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jie negyvena kartu nuo 2015 m. vasario 5 d. Gimus vaikui bandė taikytis, lankėsi pas psichologą, tačiau nepavyko išsaugoti šeimos. Dalintino turto neturi. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsiliepime dėl bendravimo su vaiku nurodė, kad nori vaiką pasiimti pas save savaitgaliais, pasirinktinai 4 dienas per mėnesį, nes jo darbo grafikas slenkantis. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiką matė rudenį spalio mėnesį, dabar dėl pykčių tarpusavio bendravimas su pačia ieškove yra apsunkintas, tačiau norėtų bendrauti su vaiku ir sutiktų iš pradžių bendrauti ir ieškovės gyvenamojoje vietoje, o vėliau pasiimti vaiką pas save. Sutiko dėl pereinamojo bendravimo laikotarpio. Nurodė, kad gali teikti 60 Eur kasmėnesinį išlaikymą, kadangi turi dar vieną išlaikytinį vaiką, uždirba minimumą, praeitą mėnesį gavo 220 Eur į rankas, geresnio darbo neranda, nors ieško.

Institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, vaikas nuo gimimo auga su motina, kuri viena rūpinasi vaiku, tėvas nuo gimimo vaiką matęs tik keletą kartų, juo nesidomi, jo nelanko, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiks vaiko interesus. Prašoma priteisti 150 Eur išlaikymo suma neprieštarauja vaiko interesams, o atsakovas nepateikė įrodymų dėl jo pastangų gauti geresnį darbo užmokestį, dėl jo dirbamų nepilnų darbo valandų, dienų. Skyrius palaiko ieškovės reikalavimą dėl bendravimo su vaiku ieškovės gyvenamojoje vietoje dėl labai mažo vaiko amžiaus. Posėdžio metu atstovė nurodė, kad ryšiui tarp vaiko ir tėvo atstatyti reikalingas pereinamasis periodas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta 2014 m. rugsėjo 27 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 115, tačiau šalys kartu negyvena nuo 2015 m. vasario mėnesio (b. l. 6). Šalys santuokoje susilaukė sūnaus N. K., gim. 2015 m. birželio 5 d., kuris šiuo metu yra nepilnametis, 11 mėnesių amžiaus ir gyvena kartu su ieškove (b. l. 7, 11). Ieškovė turi viso keturis nepilnamečius vaikus (b. l. 5, 7-11). Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 11, 42). Ieškovė nedirba, mėnesinės pajamos sudaro apie 240 Eur, bei nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. birželio 1 d. gauna 103 Eur socialinę pašalpą, kuri ieškovės teigimu bus mokama ir toliau kaip vienišai mamai (b. l. 12, 16-18, 60, CPK 186 str.). Atsakovas dirba UAB „ICECO“, mėnesinės pajamos apie 190 Eur (b. l. 43, 44). Šalys neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (b. l. 13-15).

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo metu taip pat sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, iš kurių nustatyta, kad šalys jau seniai nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio, nepalaiko jokių šeimyninių santykių darytina išvada, kad šiuo metu šalių santuoka yra formali ir jos išsaugoti nėra jokių galimybių, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str., CPK 177, 178, 197, 185 str.).

Po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės – K., K. (CK 3.69 str.).

Šalys išlaikymo vienas iš kito nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Šalių sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove. Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ja, atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko. Institucija teikianti išvadą byloje nurodė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečio interesus. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes bei tarp šalių nesant ginčo dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, tenkintinas ieškinio reikalavimas sūnaus N. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūrinai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga (LAT nutartis Nr. 3K-3-469/2006, 3K-3-21/2007). Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant vaiko poreikius būtina atsižvelgti , kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.,), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti sūnaus išlaikymui po 150 Eur, posėdžio metu sutiko su 100 Eur išlaikymo suma, atsakovas sutiko su 60 Eur. Šalių vaikas yra mažametis, jam tėra 11 mėnesių. Kiekvienam vaikui, nesvarbu kokio amžiaus jis bebūtų, neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, drabužiai, o šalių sūnui kaip ieškovė nurodė, jau reikalinga ir avalynė. Vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Šalių sūnus yra sveikas, specialių poreikių neturi. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių sūnus jau valgo visą maistą, kurio dauguma ieškovė pasirūpina pati augindama daržoves, kai kuriuos naminius gyvūnus. Šalių sūnui reikalingi higienos reikmenys, tame tarpe ir sauskelnės, ugdymo ir lavinimo priemonės, žaislai, knygutės. Nors ieškovės pajamos nėra didelės, apie 240 Eur per mėnesį bei iki šių metų birželio 1 d. skirta 103 Eur socialinė pašalpa, tačiau ji savo asmeniniu darbu dirbdama žemę ir augindama daržoves, gyvulius, žymia dalimi prisideda prie šeimos, į kurios sudėtį įeina keturi nepilnamečiai vaikai, išlaikymo. Atsakovas, kaip ir ieškovė neturi nei nekilnojamojo nei registruotino kilnojamojo turto. Atsakovas gauna minimalias pajamas apie 190 Eur į mėnesį, tačiau yra sveikas (duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, ribojančią jo darbingumą, byloje nėra), darbingo amžiaus ir teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėjo maksimalias pastangas, jog susirastų savo amžių, sveikatos būklę ir profesines galimybes atitinkantį darbą. Atsakovas gaudamas minimalias pajamas, tačiau būdamas sveikas, darbingo amžiaus ir turėdamas du nepilnamečius vaikus turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsižvelgtina į tai, kad šalių gyvenamoji vieta yra palanki sezoniniams ūkiniams darbams atlikti ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį, ką nagrinėjamu atveju ieškovė ir daro, pati užsiaugindama daržovių, naminių paukščių, gyvulių. Tuo tarpu, atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda nei materialiai nei jokia kita forma, išskyrus ieškovės nurodytus 40 Eur, kuriuos davė atsakovas nuo pat vaiko gimimo iki dabartinio momento (b. l. 63-64, CPK 186 str.). Be to, kaip kasacinis teismas yra pastebėjęs, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir padarinius tenka jiems patiems (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Esant visoms šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, kadangi abi neturi jokio turto, gauna minimalias pajamas, tačiau ieškovė turi keturis išlaikytinius, o atsakovas du. Įvertintina tai, kad ieškovė prie šeimos poreikių patenkinimo prisideda savo kasdieniu darbu, rūpindamasi ne tik vaiko teisės į gyvenamąjį būstą užtikrinimu, bet ir kasdienine nuolatine mažamečio vaiko priežiūra, maitinimu, raminimu, migdymu ir kitokiu kūdikio auginimo funkcijų atlikimu. Atsižvelgiant į visas teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertinant ir šalių mažamečio vaiko vienuolikos mėnesių amžių, tai, jog ieškovė posėdžio metu sutiko su 100 Eur išlaikymo suma, ieškinio reikalavimas dėl 150 Eur išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant vaikui iš atsakovo po 100 Eur kasmėnesinio išlaikymo ( CPK 178, 186, 197, 185 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Priteisto išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė – motina.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos

Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. N. v. A. S.,bylos Nr. 3K-3-202/2014).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Aiškindama pirmiau nurodytas teisės normas, Lietuvos Aukščiausio Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi (2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog tam, kad tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).

Pažymėtina, kad geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v. Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011). Šiuo atveju itin svarbu apsvarstyti geriausius vaiko interesus (žr. Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 176). Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Nagrinėjamojoje byloje, šalių vaikas yra mažametis, 11 mėnesių amžiaus, ir nors jis šiame raidos etape jau sugeba atskirti svetimus ir savus žmones, tačiau nesugeba kritiškai vertinti sudėtingesnį kitų asmenų elgesį, negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su ginčo šalimis nustatymo tvarkos, todėl tam, kad nejaustų nerimo ir baimės, likdamas terminuotam laikui su tėvu, prie jo priprastų, būtina vaiką paruošti, skirti papildomą laiką jų tarpusavio susipažinimui, ryšio atstatymui bei tėvo paruošimui atlikti elementarias vaiko auginimo, maitinimo, migdymo ir kitas pasirūpinimo mažamečiu vaiku funkcijas. Sutiktina su Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, kad vaikui reikalingas adaptacinis laikotarpis, kurio metu vaikas būtų tinkamai paruoštas emociškai, psichologiškai ir galėtų bendrauti su tėvu nejausdamas didelio streso ir tai nebūtų žalinga sveikatai. Abi šalys teismo posėdžio metu sutiko dėl pereinamojo laikotarpio reikalingumo, nurodydami, kad tarpusavyje susitars dėl konkretaus laiko. Ieškovė nebuvo kategoriška dėl vaiko bendravimo su atsakovu ne jos gyvenamojoje vietoje, nurodydama, kad leis atsakovui bendrauti pasiimant vaiką, o atsakovas sutiko, kad iš pradžių bendravimas gali vykti ir ieškovės gyvenamojoje vietoje, svarbu, kad bendravimas vyktų pagal jo slenkantį darbo grafiką, o ne konkrečiai savaitgaliais. Įvertinant visas minėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tėvo dalyvavimo vaiko gyvenime svarbą jo tolimesnei raidai ir gebėjimui kurti bei palaikyti santykius su aplinkiniais, atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra dar labai mažas, jo poreikiai apsiriboja stabilia jam įprasta artima aplinka ir fiziologinių poreikių patenkinimu, vaikui yra itin svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dienos režimas, nustatytina 4 dienų per mėnesį pasirinktinai atsakovo bendravimo tvarka su sūnumi ieškovės gyvenamojoje vietoje iki abu tėvai sutars, kad bendravimas su vaiku jam įprastoje namų aplinkoje nėra būtinas ir gali būti išplėstas šalių tarpusavio susitarimu iki bendravimo pasiimant vaiką kartu su savimi. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas galės nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 3,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad priteistina iš atsakovo suma yra mažesnė už priteistiną valstybės naudai sumą, minėtos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (b. l. 19, CPK 96 str.).

Ieškovei buvo teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 115,80 Eur (b. l. 58). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas 93 procentais, iš atsakovo priteistina 107,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai (CPK 96 str. 1 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 2014 m. rugsėjo 27 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 115, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – Kiselienė, K..

Nustatyti šalių sūnaus N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2016 m. kovo 4 d.) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) periodinių kasmėnesinių išmokų iki vaiko pilnametystės išlaikymą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Nustatyti pasirinktinai keturių dienų per mėnesį atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su sūnumi N. K., a.k. (duomenys neskelbtini) prieš tai bendravimo su vaiku klausimą atsakovui V. K. suderinus su ieškove A. K., ieškovės A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje iki abu tėvai sutars, kad bendravimas su vaiku jam įprastoje namų aplinkoje nėra būtinas ir gali būti išplėstas tėvų tarpusavio susitarimu iki bendravimo ne ieškovės gyvenamojoje vietoje, pasiimant atsakovui vaiką kartu su savimi.

Informuoti šalis, kad tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato, ją keičia teismas.

Priteisti iš atsakovo V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 107,70 Eur (vieną šimtą septynis eurus 70 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5630, „Swedbank“ AB bankas, banko kodas 73000.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.