Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės – Sungailienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Zinkevičiaus apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. T. patikslintą ieškinį atsakovei A. D. Č. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė žinojo apie esamą skolą ir žadėjo gera valia įvykdyti velionio prisiimtus įsipareigojimus, tačiau savo pažado neįvykdė. Ieškovės teigimu, ji 2021 m. spalio 27 d. kreipėsi į notarę, tačiau notarė pranešė, kad negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes ieškovės dukra A. T. pareiškė, jog ginčys testamentą, o ieškovė kreipėsi dėl kreditorinio įsiskolinimo. Atsakovė, gavusi informaciją iš notarės, privalėjo elgtis protingai ir aktyviais veiksmais pati, prieš gaudama paveldėjimo teisės liudijimą, išsiaiškinti kreditorinių reikalavimų atsiradimo aplinkybes ir jų dydį. Ieškovė nurodė, kad palikėjas E. T. ir atsakovė ją suklaidino, nuolat žadėjo grąžinti skolą. Atsakovė galutinai atsisakė grąžinti skolą tik 2022 m. balandžio 27 d., taigi šią dieną ieškovė sužinojo, kad jos teisės yra pažeistos, todėl visi procesiniai terminai, kurie yra praleisti, turi būti atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 2 dalies tvarka, nes jie praleisti dėl svarbių priežasčių.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Pažymėjo, kad į bylą pateikė 2021 m. spalio 27 d. notarei pateiktą prašymą, kuris verčia abejoti, ar trijų mėnesių terminas kreditoriaus reikalavimams pareikšti apskritai buvo praleistas, nes notarė buvo informuota apie skolą. Ieškovės atstovas ieškinį grindė CK 5.52 straipsnyje nustatyta įpėdinio atsakomybe už palikėjo skolas, 2020 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, iš kurios atsirado E. T. skola ieškovei, 2021 m. spalio 27 d. prašymu notarei, kuris patvirtina savalaikį kreipimąsi į notarą dėl palikėjo skolos. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad po E. T. mirties ieškovė ir jos dukra A. T. buvo nuvykusios pas notarę, pateikė jai visus dokumentus, įskaitant 2020 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė galėjo atsisakyti palikimo, tačiau ji palikimą priėmė. Ieškovės atstovas nurodė, kad 2020 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punktas patvirtina, jog terminas reikalauti įvykdyti sutartį nėra pasibaigęs. Ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų savo teisėms ginti, nuolat bendravo dėl skolos grąžinimo ir su E. T., ir su atsakove.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

23. Bylos duomenimis, 2020 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjai E. T. ir L. T. pardavė pirkėjai A. I. žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.1 punktu šalys patvirtino, kad visą perkamų daiktų kainą pirkėja sumokėjo pardavėjams pervesdama šią sumą į E. T. vardu atidarytą sąskaitą, o E. T. įsipareigojo L. T. tenkančią daiktų kainos dalį perduoti L. T.. Sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose pardavėjai patvirtino, kad parduoti daiktai buvo įgyti jiems būnant santuokoje ir priklauso jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė nurodė, kad jos ir E. T. santuoka buvo nutraukta 1999 metais, t. y. dar iki 2001 m. CK įsigaliojimo, o pagal tuo metu galiojusius įstatymus nebuvo reikalavimo nutraukiant santuoką padalyti santuokoje įgytą turtą. Todėl, kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2020 m. birželio 26 d. sutartimi parduotas turtas priklausė ieškovei ir E. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

24. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. 21-51760299 nustatyta, kad E. T. mirė (duomenys neskelbtini) Notarės Rasos Birutienės pateiktas 2022 m. kovo 3 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas patvirtina, kad E. T. palikimą priėmė testamentinė įpėdinė atsakovė A. D. Č. Ieškovė pripažino, kad apie E. T. mirties faktą ir mirties datą jai buvo žinoma. Šios aplinkybės taip pat byloje neginčijamos.

Dėl šalių ginčui reikšmingo teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdinimas, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

26. Remiantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina kreditorių teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad būtent kreditorių reikalavimų pareiškimas notarui sudaro sąlygas kreditoriams išviešinti savo turtines pretenzijas tokiu būdu, kad jos taptų žinomos ne tik jau palikimą priėmusiems įpėdiniams, bet ir pretenduojantiems į jį įpėdiniams prieš jiems atliekant palikimo priėmimo veiksmus. Kadangi paveldėjimo bylą tvarko ir paveldėjimo teisės liudijimą išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), į jį, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis inter alia nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Nors pagal galiojančias CK normas ne visada įmanoma pasiekti nurodytą įpėdinių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo užtikrinimo tikslą (pvz., kai palikimas priimamas anksčiau, nei pareiškiami kreditorių reikalavimai), tačiau teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad kuo labiau užtikrintų šio tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje CK 5.63 straipsnio nuostatos yra išaiškintos plačiai ir išsamiai. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 24 punktas). Tačiau kiekvienu atveju kreditoriaus pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

31. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kreditoriui, pareiškusiam ieškinį palikėjo įpėdiniui dėl palikėjo skolos priteisimo, jeigu ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po palikėjo mirties, tenka pareiga įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tinkamai informavo apie skolą įpėdinį, arba prašyti atnaujinti šį terminą, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius termino praleidimo priežasčių svarbumą, sudarantį pagrindą terminą atnaujinti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo

32. Kaip tai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimus atsakovei grindžia tuo, kad ieškovės buvęs sutuoktinis E. T. neįvykdė savo prievolės ieškovei pagal 2020 m. birželio 26 d. sutarties 4.1 punktą sumokėti pusę gautos sumos už parduotą bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvusiems sutuoktiniams priklausiusį turtą, t. y. 13 500 Eur.

33. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka per 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo informavo atsakovę arba paveldėjimo bylą tvarkiusią notarę Rasą Birutienę apie palikėjo skolą. Ieškovė taip pat nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, kurios nepriklausomai nuo ieškovės valios būtų sutrukdžiusios jai pranešti įpėdinei (atsakovei) apie palikėjo skolą per nustatytą terminą ir sudarytų pagrindą terminui atnaujinti, neteikė jokių termino praleidimo priežastis ir jų svarbumą patvirtinančių įrodymų.

34. Ieškovė ieškinį teisme pareiškė 2022 m. birželio 29 d., t. y. praėjus beveik vienuolikai mėnesių nuo palikėjo E. T. mirties. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovės išdėstomos aplinkybės, kad po E. T. mirties ši jo prievolė perėjo jo teisių perėmėjai (įpėdinei) atsakovei A. D. Č., kuri apie skolą žinojo, žadėjo ją grąžinti, tačiau negrąžino. Apeliaciniame skunde iš esmės atkartojamos pirmosios instancijos teismui nurodytos bei teismo išnagrinėtos aplinkybės, konkrečiai nenurodant pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų, t. y., nepateikiami argumentai dėl netinkamo teisės normų taikymo ir/ar faktinių aplinkybių nustatymo.

35. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir išsamiai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei ištirtų aplinkybių.

36. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas išsamiu byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir ištyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apeliantės argumentus atmeta. Aplinkybė, kad teismas, remdamasis byloje pateiktais įrodymais, priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.

37. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį atmesti ir visų jų išsamiai nekartojant, pasisakytina tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

38. Apeliaciniame skunde, kiek tai yra svarbu palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, pateikimo įrodymui, ieškovė remiamasi tuo, jog notarė pranešė atsakovei, kad negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes ieškovės dukra kreipėsi į ją ir pareiškė, jog ginčys teisme testamentą, o ieškovė kreipėsi dėl kreditorinio įsiskolinimo, apeliantė pastoviai bendravo dėl skolos grąžinimo su mirusiuoju, pastoviai bendravo dėl skolos grąžinimo su paveldėtoja – atsakove.

39. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su anksčiau išdėstytais apeliantės teiginiais, kadangi jie nėra paremti byloje esančiais įrodymais. Kaip minėta, pareiga įrodyti, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos buvo tinkamai informuotas apie skolą įpėdinis (atsakovė), tenka ieškovei.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje esančius duomenis, konkrečiai 2021 m. spalio 27 d. kreipimąsi į notarę Rasą Birutienę ir notarės atsakymą į šį kreipimąsi, notarės Rasos Birutienės atsakymą į ieškovės atstovo 2021 m. lapkričio 23 d. paklausimą dėl duomenų suteikimo, kuris byloje nepateiktas, taip pat 2021 m. rugpjūčio 30 d. prašymą notarei išduoti testamento kopiją ir priėjo pagrįstas išvadas, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pasikreipusi į notarę ir informavusi ją apie palikėjo skolą, 2021 m. spalio 27 d. kreipimesi į notarę esantis sakinys „Nutraukiant santuoką velionio su klientės motina L. T. teismo sprendimu nebuvo padalintas santuokoje įgytas turtas“ negali būti vertinamas kaip tinkamas pranešimas notarei apie E. T. skolą, kadangi pareiškime išdėstyta informacija nėra pakankama ir nėra aiški. Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai neva notarė pranešė atsakovei apie palikėjo skolą, ieškovė bendravo dėl skolos su atsakove ir buvo atsakovės apgauta yra nepagrįsti ir nesuponuoja priešingo tiek nagrinėjamo, tiek kreditoriaus teisės pareikšti savo reikalavimus termino atnaujinimo CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu klausimo vertinimo.

41. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė atsakovės ir padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad iki priimant palikimą ieškovei nebuvo žinoma apie skolos buvimo faktą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir pripažinti atsakovės dalyvavimą būtinu.

42. Pagal bendrąją taisyklę šalių dalyvavimas teismo posėdžiuose nėra privalomas, nes šalies apklausai prilyginama atstovo apklausa (CPK 186 straipsnio 5 dalis), tačiau teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali pripažinti, kad dalyvaujantys byloje asmenys būtinai turi atvykti į teismo posėdį (CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju teismo posėdžiuose nei ieškovė, nei atsakovė tiesiogiai nedalyvavo, bylos šalys buvo atstovaujamos pasirinktų atstovų. Prašymas dėl atsakovės dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu pateiktas žodžiu pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu, vėliau prašymas nebuvo palaikomas. Vien apeliantės ex post facto manymas, kad teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus atsakovė nurodys priešingas aplinkybes nei pateiktuose procesiniuose dokumentuose, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovės pozicija aiškiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose ir išsakyta atsakovės atstovo teismo posėdžių metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva pripažinti, kad atsakovė būtinai turi atvykti į teismo posėdį, nes civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

43. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės L. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.